- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-18
- Bylos Nr.
- e2S-1054-232/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02826-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Atsakovas
- UAB „Vytauto terasos“, BUAB „Magum“
- Ieškovas
- UAB „Arkosta“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Vytauto terasos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Arkosta“ ieškinį atsakovams UAB „Vytauto terasos“, BUAB „Magum“, atstovaujamam bankroto administratoriaus MB „Nemokumo valdymas“, dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Arkosta“ prašė pripažinti negaliojančia tarp atsakovų 2018 m. vasario 1 d. sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį bei netaikyti restitucijos.
2. Ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, prašė priimti ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukti, priteisti iš atsakovo UAB „Vytauto terasos“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi priėmė ieškovo ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė. Atšaukė 2019 m. balandžio 25 d. 9.30 val. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį. Įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovui dalį sumokėto žyminio mokesčio – 581,25 Eur. Priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Vytauto terasos“ bylinėjimosi išlaidas – 1 693,75 Eur.
4. Nurodė, kad ieškinio atsisakymas neprieštarauja viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Nustatė, kad ieškovas apsisprendė neginti savo teisių teisme, nes atsakovai sudarė susitarimą dėl ginčo sutarties nutraukimo. Teismas ieškinio atsisakymą priėmė ir bylą nutraukė.
5. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ieškovui grąžino 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio – 581,25 Eur.
6. Teismas nustatė, kad ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 25 procentai negrąžinto žyminio mokesčio – 193,75 Eur ir išlaidos už suteiktas teisines paslaugas – 1 500 Eur. Kadangi atsakovas UAB „Vytauto terasos“ 2018 m. lapkričio 16 d. buvo pareiškęs ieškovui pretenzijas dėl 36 661,24 Eur dydžio skolos sumokėjimo 2018 m. vasario 1 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu, ginčo sutartį atsakovai nutraukė tik ieškovui pasikreipus į teismą su ieškiniu dėl šios sutarties panaikinimo, t. y. ieškovas turėjo pagrindą ginčyti sutartį teisme, byloje nėra duomenų apie objektyvias aplinkybes, dėl kurių atsakovai nebūtų galėję išspręsti ginčijamos sutarties galiojimo klausimo iki ieškovo reikalavimo pateikimo teismui, teismas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 693,75 EUR – ieškovo prašymu priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Vytauto terasos“, atsižvelgiant į ieškovo argumentus dėl kito atsakovo BUAB „Magnum“ teisinio statuso (bankrutuojanti) ir atsakovo BUAB „Magnum“ poziciją, išdėstytą atsiliepime, dėl jos pastangų išspręsti ginčo klausimus derybų būdu (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 7 dalis).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Vytauto terasos“ prašė panaikinti skundžiamą nutartį dalyje dėl 1 693,75 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo UAB „Vytauto terasos“ ieškovo UAB „Arkosta“ naudai priteisimo ir priimti naują sprendimą – bylinėjimosi išlaidas paskirstyti po lygiai atsakovams UAB „Vytauto terasos“ ir BUAB „Magum“.
8. Atsakovas priešingai nei interpretuoja teismas, vadovaudamasis sutartimi turėjo pagrįstą teisę reikalauti iš ieškovo – 36 661,24 Eur dydžio įsiskolinimo sumokėjimo. Pagal bendruosius sutarčių teisės principus Sutartis, tol kol nėra nuginčyta laikytina galiojančia. Atitinkamai pretenzijos pateikimo dienai Sutartis buvo galiojanti ir turėjo būti vykdoma. Kadangi galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.) atsakovas turėjo pagrindą pareikšti pretenziją ieškovui. Todėl vien tik pretenzijos pagal galiojančią sutartį pareiškimas pats savaime nėra ir negali būti laikomas atsakovo nesąžiningais veiksmai ar juo labiau veiksmais sąlygojusiais būtinybę ieškovui kreiptis į teismą.
9. Paaiškino, kad po pretenzijos pareiškimo bei ieškovo atsakymo į pretenziją gavimo, atsakovas nesiėmė ir neketino imtis visiškai jokių aktyvių veiksmų dėl įsiskolinimo iš ieškovo išieškojimo, kol susidariusi situacija nebūtų išspręsta atsižvelgiant į ieškovo atsakyme į pretenziją nurodytas aplinkybes. Atitinkamai to, kad atsakovas ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų dėl įsiskolinimo pagal sutartį priverstinio išieškojimo iš ieškovo, ieškinyje nenurodė ir pats ieškovas. Tai pavirtina, kad būtinybės ieškovui kreiptis į teismą su ieškiniu dėl sutarties pripažinimo negaliojančia nebuvo. Pažymėjo, kad ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi net nebandęs išspręsti tarp šalių kilusio ginčo derybų būdu, po pretenzijos pareiškimo atsakovas nesiėmė jokių veiksmų dėl įsiskolinimo iš ieškovo priteisimo ir išieškojimo, o tai įrodo, jog ieškovas pateikdamas ieškinį pats nebuvo rūpestingas ir atidus.
10. Nurodė, kad ieškovas ieškiniu reikalavimus reiškė dviem atsakovams, todėl bylinėjimosi išlaidos vadovaujantis CPK įtvirtintomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis bei teisingumo, protingumo ir teisėtumo principais, privalėjo būti paskirstytos abiem atsakovams lygiomis dalimis, o ne priteisiamos vien tik iš atsakovo. Skundžiamoje nutartyje teismo nurodytos priežastys, jog atsakovas BUAB „Magnum“ yra bankrutuojanti įmonė bei, jog atsiliepime atsakovas BUAB „Magnum“ nurodė, kad bandė ginčą išspręsti derybų būdu, laikytinos nepakankamomis sprendimui priteisti bylinėjimosi išlaidas vien tik iš atsakovo UAB „Vytauto terasos“ priimti. Pažymėjo, kad veiksmų dėl susitarimo sudarymo dėl sutarties nutraukimo atsakovai ėmėsi tik po to, kai ieškovas pateikė ieškinį. Todėl atsakomybė dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi tekti abiem atsakovams.
11. Pažymėjo, kad sutartį ieškovas ginčijo tuo pagrindu, kad sutarties sudarymo metu būtent atsakovas BUAB „Magnum“ buvo nemokus. Atitinkamai ir pagrindas ginčyti sutartį kilo ne dėl atsakovo UAB „Vytauto terasos“ sutarties sudarymo metu buvusios finansinės situacijos, bet dėl atsakovo BUAB „Magnum“ finansinės situacijos. Teigė, kad atsakovas BUAB „Magnum“ turėjo žinoti savo finansinę situaciją ir tai, kad būdamas nemokus atsakovas BUAB „Magnum“ negali sudaryti sutarties, todėl būtent atsakovas BUAB „Magnum“ veikė neteisėtai ir būtent dėl atsakovo BUAB „Magnum“ bei ieškovo veiksmų kilo visos bylinėjimosi išlaidos. Tuo tarpu atsakovas UAB „Vytauto terasos“ sudarant sutartį nežinojo ir negalėjo žinoti apie sunkią atsakovo BUAB „Magnum“ finansinę situaciją.
Atsiliepimas
12. Ieškovas UAB „Arkosta“ atsiliepimu prašė netenkinti atsakovo UAB „Vytauto terasos“ atskirojo skundo ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
13. Paaiškino, kad jeigu ieškovas nebūtų pareiškęs reikalavimo dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, tai atsakovas UAB „Vytauto terasos“ būtų pareiškęs ieškovui reikalavimą pagal sutartį.
14. Nurodė, kad kai pateikė atsakymą į pretenziją bei nurodė terminus, per kuriuos turėjo būti išspręstas ginčas dėl sutarties, atsakovas UAB „Vytauto terasos“ ignoravo pateiktą atsakymą į pretenziją, neskambino, neparašė atsakymo, neteikė pasiūlymų, kas rodo atsakovo UAB „Vytauto terasos“ siekį nukreipti reikalavimą į ieškovą.
15. Pažymėjo, kad ieškinio pateikimą sąlygojo ne BUAB „Magum“ veiksmai, tačiau atsakovo UAB „Vytauto terasos“ nesąžiningi ir neteisėti veiksmai prieš ieškovą.
16. Nurodė, kad atsakovas UAB „Vytauto terasos“ žinojo apie sunkią BUAB „Magum“ finansinę būklę. Atsakovas UAB „Vytauto terasos“ kreditorinis reikalavimas BUAB „Magum“ bankroto byloje siekia beveik 500 000 Eur. Teigė, jog kai ginčijama sutartis buvo sudaryta, tai atsakovas BUAB „Magum“ jau buvo nemokus, o šios bendrovės skolas mokėjo kiti juridiniai subjektai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
18. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teisėtumo ir pagrįstumo.
19. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017-12-20 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017 41 punktas).
21. Nagrinėjamu atveju civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo užbaigta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, ieškovui atsisakius nuo ieškinio. Tokią bylos procesinę baigtį lėmė aplinkybė, kad nagrinėjamos bylos proceso eigoje atsakovai 2019 m. kovo 8 d. susitarimu nutraukė tarp atsakovų 2018 m. vasario 1 d. sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria ieškovas prašė pripažinti negaliojančia.
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti negaliojančia tarp atsakovų 2018 m. vasario 1 d. sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį, tik po to, kai atsakovas UAB „Vytauto terasos“ pareiškė ieškovui reikalavimą, remiantis reikalavimo teisių perleidimo sutartimi. Taigi, jeigu atsakovas UAB „Vytauto terasos“ nebūtų pareiškęs ieškovui reikalavimo kylančio iš reikalavimo teisių perleidimo sutarties, ieškovas nebūtų priverstas kreiptis į teismą.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas atsakyme į atsakovo UAB „Vytauto terasos“ pretenziją, siūlė atsakovui per nustatytą terminą atsisakyti reikalavimų, kylančių iš 2018 m. vasario 1 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties, bei įspėjo apie kreipimąsi į teismą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Duomenų, kad atsakovas UAB „Vytauto terasos“ būtų kokiu nors būdu reagavęs į ieškovo atsakymą byloje nėra, kas patvirtina, kad atsakovas UAB „Vytauto terasos“ iki ieškovo kreipimosi į teismą, nebandė klausimo spręsti derybų būdu bei paneigia apelianto atskirajame skunde nurodytus argumentus, kad būtent ieškovas nebandė taikiai išspręsti tarp šalių kilusio ginčo.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į atsakovo BUAB „Magum“ poziciją, išdėstytą atsiliepime į ieškinį, dėl jo pastangų išspręsti ginčo klausimus, t. y. nutraukti tarp atsakovų 2018 m. vasario 1 d. sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį, derybų būdu.
25. Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos vertinant skundžiamos nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą.
26. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis iš esmės paliekama galioti nepakeista.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojanti ar restruktūrizuojama įmonė gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iš kurio ieškovui arba turtinius reikalavimus pareiškiančiam asmeniui būtų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis, jeigu reikalavimai būtų patenkinti. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovas turėjo būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, grąžinant ieškovui visą už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį ir sumažinant iš atsakovo UAB „Vytauto terasos“ ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1 500 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį, nutarties rezoliucinę dalį išdėstant sekančiai:
„priimti ieškovo UAB „Arkosta“ (į. k. 300638988) ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą Nr. e2-7923-925/2019, pradėtą pagal ieškovo UAB „Arkosta“ ieškinį atsakovams UAB „Vytauto terasos“, BUAB „Magum“, atstovaujamam bankroto administratoriaus MB „Nemokumo valdymas“, dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nutraukti.
Atšaukti 2019 m. balandžio 25 d. 9.30 val. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovui UAB „Arkosta“ (į. k. 300638988) sumokėtą žyminį mokestį – 775 EUR (septynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus).
Priteisti ieškovui UAB „Arkosta“ (į. k. 300638988) iš atsakovo UAB „Vytauto terasos“ (į. k. 304158328) bylinėjimosi išlaidas – 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurus).