Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Laimos Ribokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. V. ir E. V. (E. W.) bei atsakovo M. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1271-933/2021 pagal ieškovų E. V. ir J. V. ieškinį atsakovams M. B. ir M. G. (atsakovės J. G. procesinių teisių perėmėjas) dėl mainų sutarties pripažinimo pirkimo – pardavimo sutartimi bei pirkėjo teisių perkėlimo ir atsakovo M. G. ieškinį atsakovui M. B. dėl mainų sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. V., N. V. ir notarės L. K. bei J. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai E. V. ir J. V. (toliau – ir ieškovai) prašė: pripažinti 2019 m. rugpjūčio 28 d. mainų sutartį, sudarytą J. G. ir M. B., pagal kurią J. G. išmainė 0,4365 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), 508/1455 dalis, šalių įvertintas 75 000 Eur, į M. B. priklausančią ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), šalių įvertintą 25 000 Eur, bei gavo 50 000 Eur priemoką (toliau – Mainų sutartis), pirkimo-pardavimo sutartimi; perkelti ieškovams pirkėjo teises ir pareigas pagal 2019 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir nustatyti, kad J. G. pardavė, o ieškovai nupirko 508/1455 dalis Žemės sklypo už 75 000 Eur; priteisti iš ieškovų solidariai M. B. 75 000 Eur; priteisti iš J. G. ir M. B. ieškovams bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad:

1.1. Ieškovai yra Žemės sklypo bendraturčiai, kuriems nuo 2019 m. sausio 17 d. priklauso 508/1455 dalis Žemės sklypo. 2019 m. rugpjūčio 28 d., ieškovams esant Žemės sklypo bendraturčiais, 508/1455 dalį Žemės sklypo įgijo M. B. su J. G. sudarytos Mainų sutarties pagrindu. J. G. jai priklausiusią 508/1455 Žemės sklypo dalį, kurią Mainų sutarties šalys įvertino 75 000 Eur, išmainė į ½ dalį Buto, kurį Mainų sutarties šalys įvertino 25 000 Eur, bei gavo 50 000 Eur priemoką.

1.3. Konstatavus, kad Mainų sutartis yra apsimestinis sandoris ir juo siekta pridengti pirkimo-pardavimo sandorį, Mainų sutartis kvalifikuotina kaip pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią J. G. pardavė M. B. 508/1455 dalis Žemės sklypo už 75 000 Eur, o M. B. pardavė J. G. ½ Buto dalį už 25 000 Eur. Kadangi J. G. nepranešė ieškovams apie jai priklausančios Žemės sklypo dalies pardavimą, Mainų sutartis pažeidė ieškovų interesus, nes dėl šio apsimestinio sandorio jiems atimta galimybė pasinaudoti pirmenybės teise pirkti parduodamą bendro turto dalį.

2. J. G. atsiliepime prašė ieškovų ieškinį atmesti. Nurodė, kad:

2.1. Mainų sutartis sudaryta pasinaudojant apgaule, senyvu jos amžiumi, psichine liga bei išmainant nelygiaverčius daiktus, t. y. atsakovei suklydus dėl sudaromo sandorio sąlygų. Atsakovė ketina reikšti priešieškinį, kuriuo sieks pripažinti negaliojančia Mainų sutartį, o teismui ją tokia pripažinus, nebus prielaidų ieškinio tenkinimui.

2.2. Atsakovė nuo 1992 m. turi psichikos sutrikimų. Gydydamasi ligoninėje atsakovė susipažino su R. Š. ir su ja artimai bendravo maždaug nuo 2016 m. vidurio. Mirus atsakovės motinai, ji turėjo priimti palikimą, tačiau tuomet buvo sunkioje finansinėje padėtyje, o paveldėjimo dokumentų sutvarkymui reikėjo lėšų. R. Š. 2019 m. balandžio pradžioje atsakovę supažindino su N. V., kaip asmeniu, galinčiu jai pagelbėti – paskolinti lėšų ir padėti sutvarkyti dokumentus.

2.3. 2019 m. balandžio 12 d. Vilniaus m. 11-ame notarų biure, dalyvaujant N. V., atsakovei buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį, kaip ją įtikino N. V., atsakovė paveldėjo 4 a žemės (duomenys neskelbtini), nors, kaip paaiškėjo po Mainų sutarties sudarymo, atsakovės paveldėta dalis sudarė 0,1524 ha. Pas notarę, išdavusią paveldėjimo teisės liudijimą, N. V. paėmė iš atsakovės nuosavybės teisės į Žemės sklypo dalį dokumentus, ji negalėjo įsigilinti ir įsitikinti, kiek turto paveldėjo, paveldėta buvo tik dalis Žemės sklypo ir nuosavybės dokumentuose paveldėta turto dalis buvo nurodoma trupmena (508/1455 dalis nuo 0,4365 ha), todėl tiksliam paveldėto sklypo plotui apskaičiuoti reikėjo atlikti matematinius skaičiavimus, kurių per trumpą laiką išduodant paveldėjimo dokumentus atsakovė negalėjo atlikti, be to, yra senyvo amžiaus (69 m.), menko išsilavinimo ir serganti psichiniams sutrikimams priskiriama liga.

5.2. J. G. sudarė Mainų sutartį nebūdama teismo sprendimu pripažinta neveiksnia ar ribotai neveiksnia, tačiau sandorio sudarymo metu būdama tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tai sudaro pagrindą pripažinti Mainų sutartį negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio pagrindu.

5.3. 2019 m. balandį R. Š. supažindino J. G. su N. V.. Šis asmuo, kaip paaiškėjo vėliau, pamatė galimybę pasinaudoti J. G. nestabilia psichine būsena bei nesugebėjimu blaiviai protauti ir suprasti savo veiksmų pasekmių, jos patiklumu. Manipuliuojant J. G. finansiniais sunkumais ir negebėjimu tvarkytis su pinigais, N. V., susitaręs su M. B. bei padedant V. V., manipuliuodami ir nesąžiningai naudodamiesi J. G. psichine būkle, išviliojo iš jos vertingą Žemės sklypo dalį už 3 kartus mažesnę nei rinkos kainą.

5.4. J. G. buvo suklaidinta dėl sudaromo sandorio dalyko: manydama, kad jai priklausanti ir išmainyta Žemės sklypo dalis yra tik 4 a, kai faktiškai šią dalį sudarė 15,24 a; dėl jai priklausiusios Žemės sklypo dalies realios rinkos vertės, kai Mainų sutartyje Žemės sklypo dalis įvertinta 75 000 Eur, o tikroji jos vertė sudarė mažiausiai 215 000 Eur, o realiai ji siekė ir 310 000 Eur; dėl jos mainais gautos ½ dalies Buto vertės, kuri dirbtinai padidinta mažiausiai 35 proc., suklaidinta, kad Mainų sutartyje nurodyta, jog ji gavo 30 000 Eur priemoką grynaisiais, kai ši priemoka jai nebuvo sumokėta. Tai sudaro pagrindą pripažinti Mainų sutartį negaliojančia ir CK 1.90 straipsnio pagrindu.

5.5. Sudarydama Mainų sutartį J. G. buvo suklaidinta dėl kitų asmenų, įskaitant M. B., apgaulės ir dėl susidėjusių sunkių aplinkybių: ji įtikinta, kad jai priklausanti Žemės sklypo dalis sudaro tik 4 a, todėl ją parduoti labai sunku, nors ji paveldėjo 15,24 a Žemės sklypo dalį ir tokio dydžio dalies Žemės sklypo pardavimas nesudaro ypatingų sunkumų; suklaidinta dėl jai priklaususios Žemės sklypo dalies realios vertės, kuri, pažeidžiant jos interesus, sumažinta 3 kartus; suklaidinta dėl jai mainais perduotos ½ dalies Buto vertės, kuri dirbtinai padidinta mažiausiai 35 proc.; nutylint aplinkybę, kad Butui nustatyta uzufrukto teisė neatlygintinai naudotis butu trečiajam asmeniui, vietoj vertingos Žemės sklypo dalies perduodant nelikvidų ir nutylėtų apribojimų turintį turtą – Buto ½ dalį, kuri panaudota tik kaip pretekstas Mainų sutarčiai sudaryti, siekiant išvengti pareigos siūlyti Žemės sklypo dalį kitiems bendraturčiams. J. G. jos pasirašytų vekselių 10 000 Eur sumai, pagal kuriuos jai buvo suteikta tik 2 000 Eur suma, pagalba paversta skolininke 8 000 Eur sumai, kurios ji negavo, įgyjant galimybę ja manipuliuoti ir priversti sudaryti jai nenaudingą Mainų sutartį; suklaidinant ir apgaunant J. G. dėl 30 000 Eur tariamai grynaisiais sumokėtos priemokos, kai ji, apgaulės būdu dėl susiklosčiusiosios sunkios finansinės padėties ir ją kontroliuojančių asmenų veiksmų, neskaitydama ir nesuvokdama pasekmių pasirašė Mainų sutartį, kartu patvirtindama, kad gavo ir 30 000 Eur priemoką grynaisiais, nors ši suma jai nebuvo sumokėta. Tai sudaro pagrindą pripažinti Mainų sutartį negaliojančia ir CK 1.91 straipsnio pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

5.16. Pripažinus Mainų sutartį negaliojančia ir taikius dvišalę restituciją, nebelieka Mainų sutarties, todėl nebeįmanoma perkelti pirkėjo teisių ir pareigų pagal tokį sandorį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

8. Kito byloje esančio išrašo iš Nekilnojamo turto registro duomenys patvirtina, kad Buto, vieno kambario, bendro ploto 35,37 m², ½ dalies savininke nurodyta J. G. (įregistravimo pagrindas 2019 m. rugpjūčio 28 d. Mainų sutartis), kitos ½ dalies savininkė – I. Ž. (įregistravimo pagrindas 2018 m. gruodžio 21 d. dovanojimo sutartis), nekilnojamajam daiktui nustatytas uzufruktas (uzufruktorius A. K., įregistravimo pagrindas 2018 m. gruodžio 21 d. dovanojimo sutartis).

9.2. Buto bendras plotas 35,37 m², vidutinė rinkos vertė 32 800 Eur; Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 618 000 Eur.

9.4. Šalys, įvertinusios visas aplinkybes, nepažeisdamos nė vienos iš šalių teisių ir teisėtų interesų, atsižvelgdamos į tai, kad šalių nustatytos mainomų daiktų vertės yra nevienodos, vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais, daiktus mainė su M. B. J. G. už 508/1455 dalį Žemės sklypo mokama 55 000 Eur priemoka. Šalių susitarimu, šiame sutarties punkte nurodytą priemoką M. B. sumokėjo J. G. sutarties pasirašymo ir notarinio patvirtinimo dieną tokiomis dalimis ir tvarka: priemokos dalį – 30 000 Eur M. B. sumokėjo J. G. grynaisiais; likusią priemokos dalį – 20 000 Eur M. B. sumokėjo J. G. mokėjimo pavedimu į J. G. vardu atidarytą banko sąskaitą. Šalys patvirtino, kad nurodytos daiktų vertės bei priemoka nustatytos šalių susitarimu, jos yra galutinės ir nekeičiamos. J. G., pasirašydama sutartį, patvirtino, kad priemoką iš M. B. gavo iki pasirašant sutartį ir pretenzijų dėl šios priemokos sumokėjimo M. B. neturi ir įsipareigojo jų nereikšti ateityje.

9.5. Šalys, pasirašydamos sutartį, patvirtino, kad pagal sutartį yra galutinai ir tinkamai atsiskaityta. Šalys dėl daiktų vertės, priemokos už daiktus ir jos sumokėjimo viena kitai pretenzijų neturėjo ir įsipareigojo nereikšti jų ateityje.

10. Prie nagrinėjamos bylos pridėta J. G. pareiškimo pagrindu 2019 m. gruodžio 4 d. pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-51435-19 byla.

11. Ikiteisminio tyrimo byloje yra notarės L. K. 2019 m. rugpjūčio 29 d. pažyma, kurioje nurodyta, jog Mainų sutarties 3.2 punkte neteisingai nurodyta, kad už 508/1455 dalį Žemės sklypo mokama 55 000 Eur priemoka, o turi būti nurodyta 50 000 Eur priemoka.

Dėl bylos nagrinėjimo tvarkos

12. Šioje byloje pateikti du apeliaciniai skundai – ieškovų ir atsakovo M. B.. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų ieškinys, ir prašo patenkinti ieškinį (kuriuo ieškovai reikalavo pripažinti Mainų sutartį pirkimo-pardavimo sutartimi ir perkelti ieškovams pirkėjo teises ir pareigas), teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmiausia pasisakytina dėl atsakovo M. B. apeliacinio skundo, kadangi M. B. skundžia sprendimo dalį, kuria patenkintas M. G. ieškinys, kuriuo prašyta pripažinti negaliojančia Mainų sutartį bei taikyti dvišalę restituciją. Nuo minėto M. G. ieškinio reikalavimo patenkinimo pagrįstumo patikros tiesiogiai priklauso galimybė patenkinti ieškovų ieškinio reikalavimus.

Dėl Mainų sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu

14. Atsakovas M. B. apeliaciniame skunde teigia, kad J. G. žinojo, jog dėl jai priklausančios Žemės sklypo dalies perleidimo bus sudaroma Mainų sutartis. Atsakovo teigimu, teismas nevertino J. G. veiksmų po Mainų sutarties sudarymo, t. y. kad J. G., ketindama įsigyti ir kitą ½ dalį Buto, nuvyko pas Buto bendraturtę I. Ž., su ja bendravo dėl kitos ½ dalies Buto įsigijimo iš gautų 50 000 Eur. M. B. nurodo, kad J. G. planavo Mainų sutartimi gautą ½ dalį Buto keisti į butą (duomenys neskelbtini), kuris yra suremontuotas, jame gyvena nuomininkai, taip gaunant už nuomą nuolatines pajamas. Atsakovo vertinimu, tai paneigia teismo argumentus dėl J. G. ginčijamo sandorio metu perleistos ½ dalies Buto akivaizdaus nenaudingumo bei tai, kad J. G. suklydo dėl šio sandorio ir toks suklydimas turėjo esminę reikšmę sandorio sudarymui, todėl teismas nepagristai Mainų sutartį pripažino negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu.

15. CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. CK 1.90 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis.

16. Tam, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris galėtų būti pripažįstamas negaliojančiu, visų pirma turi būti konstatuotas suklydimas dėl sandorio sudarymo metu egzistavusių esminių sandorio faktų (suklydimas dėl sandorio esmės, sandorio esminių sąlygų, kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių) ir, antra, toks suklydimas turi turėti esminę reikšmę, kadangi normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi suklydusios sutarties šalies valios trūkumų, kurie nulemia sutarties sudarymą arba klaidingą suklydusios sutarties šalies valios išraišką dėl sutarties turinį sudarančių esminių sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-1075/2020).

17. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas asmuo sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014; 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-1075/2018).

18. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo sutikti su atsakovo M. B. apeliacinio skundo argumentais, kadangi byloje esantys duomenys nepatvirtina J. G. siekio mainyti jai priklausiusios Žemės sklypo dalies į ½ dalį uzufruktu apsunkinto Buto, o priešingai – patvirtina jos siekį perleisti jos nuosavybės teise turėtą Žemės sklypo dalį – ją parduoti, o ne jį mainyti.

19. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, J. G. Mainų sutarties sudarymo metu turėjo kito nekilnojamojo turto: jai priklausė 2 kambarių, 49,48 m² ploto, butas, esantis (duomenys neskelbtini), ½ buto (kita ½ dalis priklausė jos broliui), 35,46 m² ploto, esančio (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad Butas, kurio ½ dalį J. G. gavo Mainų sutartimi, nebuvo geros būklės, o pats Butas yra vieno kambario, nedidelio ploto, kitai ½ daliai Buto nustatyta uzufrukto teisė iki mirties dar iki Mainų sutarties sudarymo asmeniui, kurio J. G. nepažinojo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, jog J. G. buvo sudarytos galimybės apžiūrėti Butą, kurį ji gavo Mainų sutarties pagrindu.

20. Nėra pagrindo manyti, kad J. G. žinojo, jog bus sudaromas mainų, o ne pirkimo – pardavimo sandoris. Kaip nurodė pats M. B., jis Mainų sutarties turinį derino ne su J. G., o su N. V., kuris turėjo Žemės sklypo dalies nuosavybės dokumentus, todėl nėra pagrindo teigti, kad Mainų sutarties forma pasirinkta J. G. valia. Nėra objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad J. G. žinojo apie Mainų sutarties sudarymą anksčiau nei sandorio sudarymo dieną atvykusi į notarės biurą, kuriame jai buvo pateiktas Mainų sutarties projektas ir pateiktas notarės paaiškinimas, kad bus sudaroma Mainų sutartis.

21. Kitos ½ dalies Buto savininkė I. Ž. 2020 m. vasario 11 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad J. G. į Butą atvyko tik 2019 m. rudenį (t. y. po Mainų sutarties sudarymo) ir pasiskundė, kad M. B. ją apgavo, jog ji iškeitė savo Žemės sklypo dalį į ½ dalį Buto, J. G. prašė I. Ž. nupirkti iš J. G. ½ dalį Buto. Aplinkybę, kad J. G. prašė I. Ž. nupirkti iš J. G. ½ dalį Buto patvirtino ir pati J. G. 2020 m. vasario 5 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Taigi, nepagrįsti atsakovo M. B. apeliacinio skundo argumentai, kad J. G. siekė nusipirkti ir kitą ½ dalį Buto, priešingai – J. G., supratusi, kad M. B. buvo apgauta, siekė gautą ½ dalį Buto parduoti. Aplinkybė, kad J. G. po Mainų sutarties sudarymo, supratusi, jog buvo apgauta, siekė parduoti Mainų sutarties pagrindu gautą ½ dalį Buto, patvirtina ir tai, kad J. G. mainų nesiekė, o jos tikslas buvo už turėtą Žemės sklypo dalį gauti pinigines lėšas, o ne dar vieną butą. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad J. G. suklydo sudarydama Mainų, o ne pirkimo - pardavimo sutartį.

22. Dėl atsakovo M. B. minimo buto (duomenys neskelbtini), kurį, atsakovo teigimu, J. G. ketino mainyti į gautą ½ dalį Buto, pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu R. Š. 2020 m. vasario 12 d. apklausta nurodė, jog iš J. G. sužinojo, kad N. V. J. G. sakė, jog ji galės apkeisti ½ dalį Buto į butą (duomenys neskelbtini), kuris yra suremontuotas, jame gyvena nuomininkai, kurie moka nuomą, ir J. G. iš nuomininkų gali turėtų nuolatinių pajamų. Liudytoja taip pat nurodė, kad vėliau jai skambino N. V. ir pasakė, kad važiuoti apžiūrėti buto (duomenys neskelbtini) nereikės. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės nepatvirtina J. G. siekio gauti butą (duomenys neskelbtini), kurio ji, kaip ir ginčo Buto, taip pat nematė, ir kurį įsigyti jai tik siūlė N. V.. Anksčiau jau aptartos aplinkybės patvirtina, kad J. G. apskritai nesiekė gauti ½ dalies Buto, o siekė gauti pinigines lėšas bei turėdama kito nekilnojamojo turto, neturėjo poreikio įsigyti dar ir buto (duomenys neskelbtini).

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės patvirtina, kad J. G. nebuvo objektyvaus poreikio vietoje turimos Žemės sklypo dalies įsigyti ½ dalį Buto (su priemoka) ir byloje esantys duomenys nepagrindžia būtent Mainų sutarties naudingumo J. G.. Teismo įsitikinimu, Mainų sutarties pagrindu įgytą ½ dalį Buto yra pagrindas vertinti kaip akivaizdžiai nenaudingą J. G., atsižvelgiant į jos siekį perleisti jai priklausančią Žemės sklypo dalį už pinigines lėšas ir į tai, kad Mainų sutarties pagrindu J. G. gavo tik ½ dalį vieno kambario nesuremontuoto Buto, kuris apsunkintas J. G. nepažįstamo asmens naudai nustatytu uzufruktu. Teisėjų kolegijos manymu, toks suklydimas (sudarymas Mainų, o ne pirkimo – pardavimo sutarties bei gaunant ½ dalį nedidelės vertės uzufruktu apsunkinto vieno kambario Buto) turėjo esminę reikšmę, kadangi normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje Mainų sutarties nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Dėl nurodytų motyvų nesutiktina su atsakovo apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai Mainų sutartį pripažino negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu.

Dėl Mainų sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu

24. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad J. G. kitos sandorio šalies M. B. ir trečiojo asmens N. V. buvo apgauta dėl perleidžiamos Žemės sklypo dalies vertės bei jai perduotos ½ dalies Buto vertės, o J. G. neatskleidžiant visos informacijos apie perleidžiamos Žemės sklypo dalies plotą, kuris lemia ir Žemės sklypo dalies vertę, ji buvo suklaidinta (apgauta) (CK 1.91 straipsnis).

25. Atsakovas M. B. apeliaciniame skunde teigia, kad J. G. žinojo apie jai atitekusią 15,24 a Žemės sklypo dalį, kadangi vykstant teisminiams ginčams dėl paveldėjimo J. G. dalyvavo teismo posėdžiuose, reiškė savo nuomonę dėl pareikštų reikalavimų, t. y. žinojo, dėl kokios Žemės sklypo dalies vyksta ginčas, be to, J. G. pas notarę išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame nurodyta jos paveldėta Žemės sklypo dalis, J. G. ligoninėje R. Š. pasakojo, jog paveldėjo nemažą žemės sklypą. Atsakovo teigimu, notarė patvirtino, kad, pradedant paveldėjimo bylą, kiekvienam klientui paaiškinama, kokio dydžio turtą jis paveldi, o iš J. G. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji pati tvarkė paveldėjimo dokumentus ir žinojo Žemės sklypo dalies plotą.

26. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

27. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008).

28. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019).

29. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su M. B. apeliacinio skundo argumentais, kad pati J. G. rūpinosi paveldėjimo dokumentais ir žinojo apie paveldėtos Žemės sklypo dalies plotą ir vertę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su M. G. atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentu, kad J. G. nesusigaudė paveldėjimo klausimuose, o šią aplinkybę patvirtina tai, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. sprendimo, kuriuo pripažinti negaliojančiais B. P. (J. G. motinos) 3 oficialieji testamentai, J. G. nesugebėjo gauti paveldėjimo liudijimo ir sutvarkyti formalumų. Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 12 d. apklausta R. Š. nurodė, kad 2019 m. balandį J. G. paprašė jos pagalbos turto klausimais, o R. Š. J. G. pasiūlė N. V. paslaugas ir tik po to, kai R. Š. supažindino J. G. su N. V., šis organizavo paveldėjimo procedūrų užbaigimą. Kaip ikiteisminio tyrimo metu apklausta 2020 m. birželio 17 d. paaiškino notarė D. M., N. V. kartu su J. G. 2019 m. balandžio 12 d. nuvyko į notarės D. M. biurą, kur gavo J. G. paveldėjimo teisės liudijimą. J. G. savo apklausos ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad N. V. notarų biure paėmė iš jos paveldėjimo teisės liudijimą ir jo J. G. nerodė ir po to jai nuolat aiškino, kad ji paveldėjo tik 4 a Žemės sklypo dalį, o tokią mažą Žemės sklypo dalį labai sunku parduoti, ir kad ji mažai ko verta. Tai, kad N. V. įtikino J. G., kad ji paveldėjo iš motinos tik 4 a ploto Žemės sklypo dalį patvirtino ir R. Š. (pokalbio telefonu stenograma, 2019 m. gruodžio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolas). Sutiktina su M. G., kad tai, jog J. G. neturėjo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo patvirtina aplinkybė, kad ji kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dublikato išdavimo ir 2019 m. rugsėjo 14 d. notarė D. M. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dublikatą. Aplinkybę, kad J. G. pati netvarkė paveldėjimo ir Žemės sklypo pardavimo dokumentų ir jų neturėjo, patvirtina ir tai, jog ikiteisminio tyrimo metu V. V. ir M. B. patvirtino, kad N. V. jiems rodė Žemės sklypo dalies dokumentus, ir kad jie su J. G. dėl Žemės sklypo dalies įsigijimo nebendravo ir iš jos informacijos ar Žemės sklypo dalies dokumentų kopijų negavo.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad po teisminių ginčų su savo broliu J. G. turėjo žinoti, kokio dydžio Žemės sklypo dalį paveldėjo. Kaip ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 12 d. apklausta nurodė R. Š., J. G. jai pasakojo, jog jos brolis prisiteisė iš J. G. pusę turto ir J. G. prašė pasiūlyti, kas galėtų padėti jai nuginčyti brolio prisiteistą turtą. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, 2016 m. gruodžio 12 d. mirus J. G. motinai B. P., ji ginčo Žemės sklypą testamentu paliko ne J. G., o jos sutuoktiniui R. G. (J. G. testamentu paliktas butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, į kurį po motinos mirties galbūt gali būti atkurtos testatorės nuosavybės teisės). Taigi po savo motinos mirties J. G. nebuvo Žemės sklypo dalies įpėdinė ir šios Žemės sklypo dalies nepaveldėjo, todėl sutiktina su M. G., kad apie Žemės sklypą išsamios informacijos (ploto ar jo vertės) J. G. neturėjo žinoti. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad J. G. dalyvavimas teisminiame ginče su broliu nepatvirtina, jog J. G., panaikinus jos motinos oficialiuosius testamentus, tikrai buvo žinomas jos pagal įstatymą paveldėtos Žemės sklypo dalies plotas.

31. Be to, kaip apeliaciniame skunde teigia pats M. B., J. G. pas notarę išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame nurodyta jos paveldėta Žemės sklypo dalis (508/1455) ir bendras Žemės sklypo plotas – 0,4365 ha, o ne J. G. paveldėtos Žemės sklypo dalies plotas (0,1524 ha). Dėl to sutiktina su M. G., kad paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo turinys pats savaime neleido J. G. paskaičiuoti ir suprasti, kokio ploto buvo jos paveldėta Žemės sklypo dalis.

32. Nesutiktina su M. B. apeliacinio skundo argumentu, kad J. G. žinojo apie paveldėtos Žemės sklypo dalies plotą, nes J. G. ligoninėje 2017 m. R. Š. pasakojo, jog paveldėjo nemažą žemės sklypą. Teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, jog J. G. kalbėjo ne apie ginčo Žemės sklypo dalį. Kaip jau minėta, J. G. motinos oficialiuoju testamentu Žemės sklypo dalis palikta ne J. G., o R. G.. J. G. motina B. P. turėjo teisę atkurti iš viso į 1,09 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), todėl po 2007 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimo atkurti B. P. nuosavybės teisę į Žemės sklypą (kurio plotas 0,4365 ha), dar liko neatkurta nuosavybės teisė į 0,4535 ha žemės plotą ir šią galimybę B. P. oficialiuoju testamentu buvo palikusi J. G.. Todėl sutiktina su M. G. atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentu, kad J. G., kalbėdama apie 2017 m. paveldėtą nemažą žemės sklypą, kalbėjo ne apie Žemės sklypo dalį, o apie galimybę atkurti nuosavybės teisę į kitą žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

33. J. G. 2019 m. gruodžio 11 d. pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo papildyme nurodė, kad: N. V. buvo įtikinta, jog paveldėjo 4 arus žemės (duomenys neskelbtini); N. V. iš karto būnant pas notarą paėmė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo originalą, todėl ji neturėjo galimybės įsitikinti, kiek iš viso žemės paveldėjo; N. V. nuolat kartojo, kad ji paveldėjo 4 a žemės; žinodama tokį skaičių ir būdama N. V. įtikinta, kad niekam neparduos žemės, būdama apgauta bei N. V. pasiūlius mainus, sutiko su Mainų sutartimi.

34. N. V. 2020 m. birželio 8 d. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad: J. G. prašė padėti jai sutvarkyti paveldėjimo dokumentus, prašė padėti su pinigais, nes jai truko pinigų; ji paveldėjo Žemės sklypą (duomenys neskelbtini), sklypo dydžio nežino; kas ėjo iš notarų biuro paimti paveldėjimo teisės liudijimą neatsimena; matė paveldėjimo teisės liudijimą, ar jį buvo paėmęs neatsimena. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas N. V. liudijimas, nepamenant reikšmingų aplinkybių (Žemės sklypo dalies ploto ir paveldėjimo teisės liudijimo atsiėmimo fakto), be jau nurodytų aplinkybių, sudaro pagrindą abejoti M. B. apeliacinio skundo pozicija, kad J. G. pati tvarkė palikimo priėmimo dokumentus ir turėjo žinoti paveldėtos Žemės sklypo dalies plotą.

35. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad J. G. buvo N. V. apgauta dėl jai priklausiusios Žemės sklypo dalies ploto.

36. Atsakovas M. B. apeliaciniame skunde teigia, kad Žemės sklypo vertė buvo apie 50 000 Eur ir tai J. G. buvo žinoma, kadangi 2019 m. sausio 17 d. jos brolis V. P. tokią pat Žemės sklypo dalį (508/1455) mainų sutartimi perleido ieškovams, o šios Žemės sklypo dalies vertė mainų sutartyje nurodoma 47 580 Eur.

37. Mainų sutartyje Žemės sklypo dalies vertė buvo nurodyta 75 000 Eur, o ½ dalies Buto vertė – 25 000 Eur.

38. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, susijusius su Žemės sklypo dalies verte, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad perleistos Žemės sklypo dalies vertė yra žymiai didesnė nei 75 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, šią išvadą pagrindžia toliau nurodomos aplinkybės: 1) Nekilnojamojo turto registre ir Mainų sutartyje vidutinė perleidžiamos Žemės sklypo dalies vertė nurodoma – 215 769 Eur; 2) J. G. Žemės sklypo dalies žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijoje 0,1524 ha Žemės sklypo dalies vertė nurodyta 215 070,79 Eur; 3) M. G. teikti ekspertų vertinimai (nuomonės) patvirtina, kad Žemės sklypo dalies preliminari 1 a kaina galėtų būti – 14 750 Eur (vidurkis) (visos Žemės sklypo dalies kaina sudarytų 224 790 Eur), kitame dokumente nurodyta, kad sandorio sudarymo metu – 2019 m. rugpjūčio 28 d. 1 a kaina buvo 12 274 Eur; 4) byloje pateikti duomenys apie sklypų vertes ginčo Žemės sklypo apylinkėse patvirtina, kad jų kaina yra žymiai didesnė nei 75 000 Eur; 5) byloje nėra įrodymų apie Žemės sklypo dalies viešą pardavimą, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad Žemės sklypo dalį siūlyta įsigyti tik su N. V. susijusiems asmenims – V. V. ir M. B..

39. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Mainų sutarties pagrindu J. G. perleistos ½ dalies Buto vertė Mainų sutartyje nurodyta nepagrįstai didelė. Minėtą išvadą pagrindžia šios aplinkybės: 1) Nekilnojamojo turto registre viso Buto vidutinė rinkos vertė nurodyta 32 800 Eur (½ dalies vertė – 16 400 Eur); 2) byloje nėra duomenų (apie atliktą remontą ir pan.) ir kodėl ½ dalies Buto vertė nurodyta Mainų sutartyje (25 000 Eur) turėtų būti didesnė nei Nekilnojamojo turto registre nurodyta vertė; 3) Butas yra vieno kambario, kitai ½ daliai Buto nustatytas uzufruktas (uzufruktorius A. K.), ši aplinkybė objektyviai mažina turto vertę ir varžo faktinį naudojimąsi butu; 4) pats M. B. 2020 m. birželio 5 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pirko ½ dalį Buto, nes jam buvo pažadėta, kad bus galimybė įsigyti ir kitą ½ dalį Buto, nes jis butų dalimis neperka, vedant derybas su kitos ½ dalies Buto savininke, derybos nepasisekė, ir, kai M. B. gavo pasiūlymą iš N. V. ½ dalį Buto mainyti į Žemės sklypo dalį, šiuo pasiūlymu pasinaudojo, nes suprato, kad iš Žemės sklypo dalies turės daugiau finansinės naudos.

40. Šiuo atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas pripažinti, jog, sandorio šaliai neatskleidžiant visos informacijos apie perleidžiamo objekto ir jai perduodama objekto realias vertes, J. G. buvo apgauta (CK 1.91 straipsnis).

41. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nevertino aplinkybių, jog į M. B. su pasiūlymu sudaryti Mainų sutartį kreipėsi N. V., kaip J. G. atstovas, pats pasiūlęs tokias sandorio sudarymo sąlygas.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad esminės reikšmės neturi tai, jog į M. B. su pasiūlymu sudaryti Mainų sutartį kreipėsi N. V., kadangi, kaip pats ikiteisminio tyrimo metu paaiškino M. B., jis perka butus, juos remontuoja, t. y. verčiasi tokia veikla, todėl M. B. turėjo suprasti ir, kaip jau minėta, suprato, kad iš Žemės sklypo dalies turės daugiau finansinės naudos nei iš ½ dalies Buto. Sandorio pripažinimui negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnį neturi reikšmės tai, kad suklydusi šalis buvo suklaidinta būtent kitos sandorio šalies – suklaidinti suklydusią šalį gali ir tretieji asmenys. Be to, kaip pats M. B. nurodo apeliaciniame skunde, N. V., bendraudamas su M. B., veikė kaip J. G. atstovas, o CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Taigi, šiuo atveju net ir N. V. veikiant kaip J. G. atstovui ir piktavališkai susitarus su M. B., toks sandoris taip pat gali būti pripažintas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu.

43. M. B. teigimu, Mainų sutarties sąlygos atitiko abiejų sandorio šalių valią – J. G. reikėjo lėšų jos turimiems įsiskolinimams padengti, todėl tiek jai, tiek ir M. B. buvo priimtinos tokios sandorio sąlygos.

44. Teisėjų kolegija su minėtu apeliacinio skundo teiginiu neturi pagrindo sutikti. Kaip matyti iš prie bylos pridėtos ikiteisminio tyrimo medžiagos, J. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad prieš ją neteisėtai veikdami V. V. ir N. V. sukūrė tokią situaciją, kad J. G. tapo skolinga pagal vekselius V. V., nors pagal vekselius J. G. gavo tik dalį pinigų. Teisėjų kolegijos vertinimu, J. G. lėšų poreikis jos turimiems įsiskolinimams padengti atsirado dėl N. V. ir su juo susijusio V. V. veiksmų, o tokios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad Mainų sutartis, kuria už jai priklaususią Žemės sklypo dalį J. G. gavo ½ dalį Buto ir 50 000 Eur, atitiko jos interesus.

45. Apeliaciniame skunde atsakovas M. B. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog M. B. apgavo J. G., nepagrindė šių argumentų, nenurodė, kaip M. B. suklaidino J. G. ir teismas neatsižvelgė, kad M. B. su J. G. pirmą kartą susitiko tik sandorio sudarymo dieną pas notarę, ir tik 2019 m. gruodžio 11 d. pareiškimo papildyme J. G. nurodė, kad ją taip pat apgavo ir M. B.. Be to, M. B. teigimu, teismas, tenkindamas M. G. ieškinį M. B. ir pripažindamas negaliojančia Mainų sutartį, pažeidė CK 4.96 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyvią normą, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas.

46. CK 4.96 straipsnio 2 straipsnyje nustatyta, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.

47. Vertinant daikto įgijėjo sąžiningumą visais atvejais būtina atsižvelgti į faktines sandorio sudarymo aplinkybes, įgijėjų teisinį statusą, tarpusavio santykius, jų subjektyvias savybes, veiklos specifiką, įsigyjamo turto panaudojimo galimybes ir tikslus, sutarties šalių elgesį iki ir po jos sudarymo, įsigyjamo turto kainą, vertę, pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo laiką ir kitas konkrečioje situacijoje reikšmingas aplinkybes, nes tai atitinka CK 1.5 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias reikia vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007). Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad negalima pirkėjo laikyti sąžiningu, jeigu jis įgijęs turtą daug mažesne negu rinkos kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2002; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2007; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2010).

48. J. G. 2019 m. gruodžio 11 d. pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo papildyme nurodė, kad: M. B. iki Mainų sutarties pasirašymo ne karto neparodė Buto; nebuvo duoti raktai net po Mainų sutarties; ji negalėjo įvertinti Buto, kadangi jame nebuvo apsilankiusi, jai nebuvo sudaryta tokia galimybė; mainai įvyko nesąžiningai, nuslepiant realią sklypo vertę, dydį, veikiant apgaule, ir priverčiant pasirašyti neteisėtą Mainų sutartį.

49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo M. B. nesąžiningumą sudarant Mainų sutartį patvirtina ir tai, kad nors byloje nėra duomenų, jog ½ dalis Buto galėtų būti vertinama daugiau nei nurodyta Nekilnojamojo turto registre (½ dalies vertė – 16 400 Eur), M. B. Mainų sutartyje įvertino perleidžiamą ½ dalį Buto 25 000 Eur suma, o įvertinus ½ dalį Buto didesne nei reali jos rinkos vertė, M. B. pagal Mainų sutartį teko sumokėti J. G. mažesnę priemokos dalį nei būtų tekę sumokėti ½ dalį Buto įvertinus realia ½ dalies Buto verte. Kaip jau minėta, J. G. iki Mainų sutarties sudarymo Buto nematė, Buto raktų negavo net po Mainų sutarties sudarymo, šias aplinkybes M. B. neabejotinai turėjo žinoti, taip pat J. G. nebuvo nurodyta, kad Butu naudotis uzufrukto teise iki mirties dar iki Mainų sutarties sudarymo buvo nustatyta J. G. nepažįstamam asmeniui A. K., dėl šio Buto apribojimo juo naudotis faktiškai J. G. nebūtų buvę įmanoma – net ir J. G. nusipirkus ir likusią ½ dalį Buto (to ji daryti neketino) daiktinė uzufrukto teisė išliktų (CK 4.142 straipsnio 4 dalis), o tokie apribojimai žymiai mažina Buto vertę. Apie šį ribojimą J. G. taip pat nebuvo informuota sudarant Mainų sutartį, tai papildomai įrodo kitos Mainų sutarties šalies – M. B. – nesąžiningumą.

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, sudarant Mainų sutartį M. B. buvo nesąžiningas J. G. atžvilgiu ir Mainų sutartis buvo sudaryta iš esmės veikiant tik nesąžiningo Žemės sklypo dalies įgijėjo (M. B.) interesais, kuris apie tai žinojo ir suvokė, kad toks jo elgesys sukels neigiamas turtines pasekmes J. G..

51. Mainų sutartyje nurodyta Žemės sklypo dalies 75 000 Eur kaina ir jos sumažinimas bent 2,5 karto lyginant su realia rinkos kaina sudaro pagrindą pripažinti, kad J. G. buvo suklaidinta (apgauta) ir iš esmės klydo dėl Mainų sutarties žalingumo ir jos esminių sąlygų (ir dėl Žemės sklypo dalies tikrosios vertės), nes dėl to buvo suklaidinta N. V. ir M. B. nesąžiningų veiksmų J. G. atžvilgiu. N. V. ir M. B. jų apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė dirbantys nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo srityje, todėl sutiktina su M. G. vertinimu, kad jie negalėjo nesuprasti, jog Žemės sklypo dalies įvertinimas 75 000 Eur ir šios Žemės sklypo dalies mainymas į ½ dalį nevertingo Buto su priemoka, yra J. G. atžvilgiu akivaizdžiai nesąžiningas ir apgaulingas veiksmas.

52. Papildomai pažymėtina, kad CK 4.96 straipsnio 2 dalis, kuri draudžia iš sąžiningo įgijėjo išreikalauti nekilnojamąjį daiktą, netaikytina asmeniui, kuris buvo ginčijamo sandorio šalis –sąžiningas įgijėjas CK 4.96 straipsnio prasme yra laikomas tik trečiuoju asmeniu, kuris nebuvo ginčijamo sandorio šalimi, o turtą įsigijo vėliau jau po ginčijamo sandorio sudarymo.

53. Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino Mainų sutartį negaliojančia ir CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu bei taikė dvišalę restituciją.

Dėl ieškovų apeliacinio skundo

54. Ieškovai apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas M. G. ieškinys ir atmestas ieškovų ieškinys, panaikinti ir dėl šių reikalavimų priimti naują sprendimą – M. G. ieškinį atmesti, ieškovų ieškinį patenkinti.

55. Ieškiniu ieškovai prašė pripažinti Mainų sutartį pirkimo-pardavimo sutartimi ir perkelti ieškovams pirkėjo teises ir pareigas pagal pirkimo-pardavimo sutartį bei nustatyti, kad J. G. pardavė, o ieškovai nupirko 508/1455 dalis Žemės sklypo už 75 000 Eur, taip pat prašė priteisti iš ieškovų solidariai M. B. 75 000 Eur.

56. Mainų sutarčiai esant pripažintai negaliojančia CK 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindu dėl kitos sandorio šalies – M. B. bei trečiojo asmens N. V. veiksmų, ieškovų, kaip Žemės sklypo bendraturčių, reikalavimas pripažinti Mainų sutartį pirkimo-pardavimo sutartimi negali būti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovams negali būti perkeliamos pirkėjo teisės ir pareigos pagal sandorį, kuris pripažintas negaliojančiu, nes šis buvo sudarytas dėl suklydimo ir apgaulės, ir to sandorio šalių atžvilgiu yra taikoma restitucija. Dėl minėtų aplinkybių teisiškai nereikšmingas šio ginčo baigčiai būtų ieškovų apeliacinio skundo argumentų vertinimas, kadangi jų ieškinio atmetimą lemia M. G. ieškinio patenkinimas. Todėl teisėjų kolegija dėl ieškovų apeliacinio skundo argumentų nepasisako ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas jų ieškinį atmetė turėdamas tam faktinį ir teisinį pagrindą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

57. Apibendrindama tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino šalių pateiktus įrodymus, pateikė motyvuotas ir teisingas išvadas dėl ieškovų ieškinio nepagrįstumo ir atsakovo M. G. ieškinio pagrįstumo, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

58. Kadangi ieškovų ir atsakovo M. B. apeliaciniai skundai atmetami, šie asmenys neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant ir pateikiant apeliacinius skundus, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

60. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

61. Atsakovo M. B. apeliacinis skundas atmestas, todėl priešingą suinteresuotumą turėjusių ieškovų bylinėjimosi išlaidos, rengiant atsiliepimą į M. B. apeliacinį skundą, priteisiamos iš M. B.. Šios išlaidos (554,18 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus priteistino dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

62. Atsakovas M. B. nurodė ir pagrindė, kad advokatui už teisinę pagalbą – susipažinimą su ieškovų apeliaciniu skundu, jo teisinį vertinimą – sumokėjo 410 Eur, o už atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą parengimą – 990 Eur. Kadangi minėtos išlaidos susijusios su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu ir neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus priteistino dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, šios išlaidos (1 400 Eur) priteistinos atsakovui M. B. iš ieškovų lygiomis dalimis.

63. Šios nutarties vykdymo ekonomiškumui, ieškovams iš atsakovo M. B. priteistos bylinėjimosi išlaidos (554,18 Eur) ir atsakovui M. B. iš ieškovų priteistos bylinėjimosi išlaidos (1 400 Eur) įskaitytinos, atsakovui M. B. iš ieškovų lygiomis dalimis priteisiant iš viso 845,82 Eur (1 400 – 554,18 Eur), t. y. po 422,91 Eur iš kiekvieno ieškovo.

64. M. G. nurodė ir pagrindė, kad patyrė 2 500 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms byloje apmokėti už dviejų atsiliepimų į ieškovų apeliacinį skundą ir į atsakovo M. B. apeliacinį skundą parengimą (į abu apeliacinius skundus atsiliepimai pateikti viename bendrame dokumente). Šios išlaidos (2 500 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl yra priteistinos M. G. iš ieškovų (1 250 Eur, lygiomis dalimis, po 625 Eur iš kiekvieno) ir atsakovo M. B. (1 250 Eur).

65. M. G. taip pat prašo priteisti papildomas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 440 Eur), kurios nebuvo įtrauktos į ieškovo 2021 m. spalio 27 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. M. G. nurodė, kad sąskaita už šias papildomas išlaidas pagal susitarimą su klientu išrašyta po paskutinio 2021 m. lapkričio 27 d. teismo posėdžio byloje dienos (kiek užtruks paskutinis teismo posėdis sužinoma tik posėdžiui pasibaigus, todėl išlaidų už jo priteisimą advokatas įgyja galimybę paprašyti jau pasibaigus posėdžiui), t. y. 2021 m. lapkričio 29 d., todėl M. G. neturėjo galimybės prašyti jų priteisti pirmosios instancijos teisme, bet tokią galimybę įgijo šalims pateikus apeliacinius skundus ir dėl šios priežasties šalims neužbaigus bylos nagrinėjimo iš esmės.

66. Kaip matyti iš M. G. pateiktų duomenų, jis iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo patyrė šias papildomas (nenurodytas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo) bylinėjimosi išlaidas: 1) 2021 m. spalio 22 d. nuomonės dėl teismo posėdžio atidėjimo rengimas (60 Eur); 2) 2021 m. spalio 26 d. organizuotas „Newsec evaluations“ turto vertintojo pažymos pateikimas; paruošti rašytiniai paaiškinimai dėl ieškovų pateiktos 2021 m. rugpjūčio 12 d. turto vertintojo konsultacijos nepagrįstumo (240 Eur); 3) 2021 m. spalio 29 d. dalyvavimas teismo posėdyje; 4) 2021 m. lapkričio 26 d. pasirengimas teismo posėdžiui nagrinėjant bylą iš esmės; dalyvavimas teismo posėdyje (1 080 Eur).

67. Teisėjų kolegija pažymi, kad savo esme šis M. G. prašymas laikytinas prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo. CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad papildomas sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka per 20 d. nuo jo priėmimo dienos. Dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas papildomo sprendimo priėmimo klausimu, gali būti duodamas atskirasis skundas (5 dalis).

68. Kadangi minėtam klausimui išspręsti taikytinas papildomo sprendimo institutas, kuris užtikrina teisę į apeliaciją (CPK 277 straipsnio 4 ir 5 dalys), M. G. su minėtu prašymu turėtų kreiptis į pirmosios instancijos teismą, kadangi apeliacinės instancijos teismui išsprendus M. G. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, šalys prarastų teisę teismo procesinį sprendimą apskųsti apeliacine tvarka. Dėl nurodytų priežasčių minėto M. G. prašymo apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš ieškovų E. V. (E. W.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 845,82 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt penkių eurų ir aštuoniasdešimt dviejų euro centų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, po 422,91 Eur (keturis šimtus dvidešimt du eurus ir devyniasdešimt vieną euro centą) iš kiekvieno.

Priteisti atsakovui M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovui M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš ieškovų E. V. (E. W.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, po 625 Eur (šešis šimtus dvidešimt penkis eurus) iš kiekvieno.