Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui UAB „Kurklių bravoras“ dėl darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį ar parengiamojo procesinio dokumento, ieškovas prašo priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Teismas nustatė, kad ieškinio ir jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame atsakovui nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti buvo siųsti ieškinyje ir VĮ Registrų centras išraše apie juridinį asmenį nurodytu atsakovo buveinės adresu Kavarsko g. 9, Kurklių mstl., Anykščių r. sav. (b.l. 14, 15), tačiau grįžo neįteikti su žymomis, kad „netikslus adresas“. Teismo procesiniai dokumentai atsakovui buvo siųsti ir VĮ Registrų centras išraše apie juridinį asmenį nurodytu atsakovo vadovo D. V. nurodytu adresu Kupiškio r. sav., Stirniškių k. (b.l. 16-21), tačiau taip pat grįžo neįteikti su žyma, kad „neatsiėmė“ (b.l. 22). Atsakovui procesiniai dokumentai pakartotinai buvo siųsti VĮ Registrų centras išraše apie juridinį asmenį nurodytu atsakovo buveinės adresu Kavarsko g. 9, Kurklių mstl., Anykščių r. sav. (b.l. 23), tačiau ir vėl grįžo neįteikti su žyma, kad „persikraustė“. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovui teismo dokumentai įteikti tinkamai CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, t.y. išsiuntus juridinio asmens buveinės adresu ir laikomu įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo, tačiau jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nenurodė nepateikimo priežasčių, todėl esant ieškovo prašymui priimamas sprendimas už akių (LR CPK 285 str. 1 d.).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje esančių įrodymų vertinimą.

Iš į bylą pateikto Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutarimo, priimto administracinėje byloje Nr. A2.1.-17-266/2012, matyti, kad teismas pripažino, jog A. S. dirbo UAB „Kurklių bravoras“, t.y. byloje surinkti įrodymai įrodė darbo sutarties požymius, o UAB „Kurklių bravoras“ direktorius pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta 3000,00 litų bauda (b.l.8-9). Minėtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra įsiteisėjęs. Iš LR Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus 2010-10-20 sprendimo dėl skundo Nr. SD-(5)-19581 matyti, jog buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo konstatuota, jog A. S. darbas UAB „Kurklių bravoras“ atitinka DK 93 str. nustatytus darbo sutarties požymius, t.y. buvo susitarta dėl darbo vietos, dėl darbo funkcijų, dėl darbo apmokėjimo, o A. S. darbas UAB „Kurklių bravoras“ be rašytinės darbo sutarties laikomas nelegaliu darbu (b.l. 10-11).

Darbas kaip tam tikra veikla ar kūrimo procesas gali būti panaudojamas ne tik darbo teisinių santykių forma, tačiau ir kitomis teisinių santykių formomis, pavyzdžiui, pagal civilinę sutartį. Norint konstatuoti darbo teisinius santykius, turi būti nustatyti visi būtini darbo teisinių santykių požymiai. Tik juos nustačius galima konstatuoti esant darbo sutartį ir reikalauti atitinkamai ją įforminti. Kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, kurias nustato Darbo kodekso 95 straipsnis. Tai reiškia, jog tam, kad sutartis galiotų turi būti susitariama dėl darbuotojo darbovietės, darbo funkcijų, taip pat kiekvienoje darbo sutartyje susitariama dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.). Darbo sutartis laikoma sudaryta kai šalys susitaria dėl darbo sutarties sąlygų (DK 99 str.). DK 93 straipsnyje yra apibrėžta darbo sutarties sąvoka, t. y. darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Taigi, darbo teisiniams santykiams visada būdingas susitarimas. Darbo sutartis turi būti įforminta įstatymo nustatyta tvarka, kai fizinį asmenį - darbuotoją su kitu teisinių santykių subjektu susieja susitarimas, tampantis pagrindu darbo teisiniams santykiams atsirasti. DK 93 straipsnyje įtvirtinti darbo sutarties požymiai yra reikšmingi tuo, kad leidžia darbdavio ir darbuotojo faktinius santykius identifikuoti kaip darbo teisinius santykius, patenkančius į darbo teisės reguliavimo sritį, o nesant šių požymių leidžia vertinti, kad susiklosčiusius santykius reglamentuoja kitų teisės šakų (pvz., civilinės) teisės normos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad rašytinė darbo sutartis tarp ieškovo A. S. ir atsakovo UAB „Kurklių bravoras“ sudaryta nebuvo, tačiau tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę faktiniai darbo santykiai. Darbas, kurį dirbo ieškovas pas atsakovą buvo dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus. Toks susitarimas buvo sudarytas dviejų šalių valia, ieškovas darbus UAB „Kurklių bravoras“ atliko atsakovo naudai ir su atsakovo žinia, ieškovas nebuvo savarankiškas atlikdamas darbus, darbas buvo atlygintinis. Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. įsiteisėjusiu nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.1.-17-266/2012 nustatyta, kad jog UAB „Kurklių bravoras“ direktorius D. V., būdamas darbdaviu A. S. leido dirbti nelegalų darbą ir už tai jam buvo paskirta 3000,00 Lt bauda. Šiuo nutarimu yra pripažinta, kad tarp šalių buvo susiformavę darbo teisiniai santykiai. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog tarp šalių buvo susiklostę faktiniai darbo santykiai ir egzistavo visi esminiai DK 93 straipsnyje nurodytos darbo sutarties požymiai. Teismas pažymi, kad darbo sutarties nesudarymas, dar nereiškia, kad tarp šalių nebuvo susiklostę faktiniai darbo teisiniai santykiai. Dokumento – rašytinės darbo sutarties nebuvimas, tarp asmenų esant faktiniams darbo santykiams, yra nelegalaus darbo požymis.

Ieškovas prašė priteisti jam 800,00 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, nes jam už 2010 m. liepos mėnesį pažadėjo mokėti 800,00 Lt, už rugpjūčio – 900,00 Lt, už rugsėjo – 1000,00 Lt. Ieškovas UAB „Kurklių bravoras“ pradėjo dirbti 2010 m. birželio 25 d. ir dirbo du mėnesius, t.y. iki 2010 m. rugpjūčio 26 d. Ieškovui buvo sumokėta 1200,00 Lt. Iš šių pinigų 300,00 Lt ieškovas išleido darbo priemonių įsigijimui. Tokiu būdu darbdavys ieškovui sumokėjo 900,00 Lt ir liko skolingas 800,00 Lt. Darbo kodeksas numato darbdavio pareigą visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju (DK 141 str.). Atsiskaitymo su darbuotoju faktą privalo įrodyti darbdavys, tačiau jis šios pareigos neįvykdė ir nepateikė teismui įrodymų patvirtinančių, jog ieškovui buvo sumokėtas darbo užmokestis (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovui darbo užmokestis buvo išmokėtas. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo nesumokėtą darbo užmokestį, kuris sudaro 800,00 Lt (neatskaičius mokesčių), tenkintinas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo 2010 m. rugpjūčio 26 d. iki visiško atsiskaitymo su ieškovu dienos. Pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad ieškovas atsakovo įmonėje nelegaliai dirbo du mėnesius, t.y. pradėjo dirbti 2010 m. birželio 25 d. ir dirbo iki 2010 m. rugpjūčio 26 d. Už 2010 m. liepos mėnesį jam turėjo būti mokamas 800,00 Lt dydžio darbo užmokestis, o už rugpjūčio – 900,00 Lt dydžio darbo užmokestis. Tokiu būdu, ieškovo vidutinis darbo užmokestis 850,00 Lt ((900 + 800) : 2 = 850).

LR DK 141 str. 3 d. nustato, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Pagrindas taikyti LR DK 141 str. 3 dalyje numatytas pasekmes yra konstatavimas tokių sąlygų: 1. darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2. dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas. Tokio reikalavimo paskirtis – kompensuoti negautas lėšas darbuotojui, kuris buvo atleistas neteisėtai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad darbdaviui už darbo teisėje nustatytų reikalavimų nesilaikymą skiriama sankcija gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama; proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams; proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas; šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik išvardytus teisės principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų asmenų interesams, kaip antai, kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai.

Todėl teismas, atsižvelgdamas į šalių darbo teisinių santykių neilgą trukmę (ieškovas atsakovo įmonėje dirbo tik du mėnesius), į tai, kad duomenų apie atsakovo turtinę padėtį ir galimybes sumokėti kompensaciją ieškovui nėra, ieškovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimą atsiskaityti su ieškovu atsižvelgiant į jo dirbtą pas atsakovą laiką (2 mėnesius). Priešingu atveju, tenkinant ieškovo reikalavimą ir priteisus iš atsakovo ieškovui jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, t.y. nuo 2010 m. rugpjūčio 26 d. iki visiško atsiskaitymo dienos, tokio reikalavimo tenkinimas neatitiktų teisingumo, protingumo kriterijų, sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), būtų iškreipta įstatymo nustatytų garantijų darbuotojams tikslai ir esmė, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinas vidutinis darbo užmokestis už du mėnesius, t.y. 1700,00 Lt (neatskaičius mokesčių).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5000,00 Lt neturtinės žalos. Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 straipsnio 1 dalis). Atsakovui savo teises įgyvendinus nesilaikant DK 35 str. 1 d. įtvirtintų nuostatų, galėtų būti padaryta neturtinė žala ieškovui, tačiau ieškovas įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymą, nepateikė. Ieškovas UAB „Kurklių bravoras“ dirbo labai trumpą laiką, todėl teismas laiko, kad ieškovui priteisiant įstatyme numatytas išmokas yra teisingai atlyginta. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmeta.

Ieškinį patenkinus iš dalies paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 88 str., 93 str., 96 str.). Į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistina 75,00 Lt žyminio mokesčio ir 12,60 Lt pašto išlaidų (LR CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p.).

Teismo sprendimas dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio 850,00 Lt (priskaičiuota suma) priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. 2 p.).

Pažymėtina, kad teismas nėra priteistas sumas, susijusias su darbo teisiniais santykiais, išmokantis ir mokesčius apskaičiuojantis asmuo, todėl pareigos apskaičiuoti mokėtinus mokesčius ir nurodyti juos teismo sprendime pareigos neturi, todėl atsakovas, išmokėdamas ieškovui priteistas sumas, privalo juos apskaičiuoti (patikslinti) ir sumokėti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Kurklių bravoras“, įmonės kodas 154303831, ieškovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 800,00 Lt darbo užmokestį (priskaičiuota suma) ir 1700,00 Lt vidutinį darbo užmokestį (priskaičiuota suma) už uždelsimo atsiskaityti laiką.

Teismo sprendimą dalyje dėl 850,00 Lt (priskaičiuota suma) vidutinio darbo užmokesčio priteisimo vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Kurklių bravoras“, įmonės kodas 154303831 į valstybės biudžetą 75,00 Lt žyminio mokesčio ir 12,60 Lt pašto išlaidų.

Į valstybės biudžetą priteistą žyminį mokestį ir pašto išlaidas mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Anykščių rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.