Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. G. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-66-766/2017 pagal ieškovo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams I. G., S. B., trečiajam asmeniui, nereiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namams dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos, nuolatinio globėjo paskyrimo, nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. G. esmė

Ieškovas Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams S. B. ir I. G., prašydama: 1) neterminuotai apriboti tėvų valdžią S. B. ir I. G. jų vaiko D. G. atžvilgiu; 2) D. G. nustatyti nuolatinę globą; 3) vaiko nuolatiniu globėju skirti vaikų globos instituciją – Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus; 4) D. G. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose; 5) iš S. B. ir I. G. priteisti išlaikymą vaikui D. G. po 75 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atžvelgiant į infliaciją; 6) iš S. B. ir I. G. priteisti po 877,50 Eur (nuo 2015-10-29 iki 2016-10-20 susidariusį išlaikymo įsiskolinimą); 7) D. G. priteistas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaiko globėjui Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namams; 8) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto (atsakovo) I. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Nagrinėjamu atveju aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) aiškinimas ir taikymas, kuris formuojamas Europos Ž. T. Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje. EŽTT jurisprudencijoje plėtojamas principas, kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu, mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis (žr. Johansen v. Norway, 7 August 1996, Reports 1996‑III, p. 1001‑02, § 52; Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002, § 58; Pontes c. Portugal, Requ?te no 19554/09, 10 avril 2012, § 74 ir kt.). Pagal EŽTT praktikoje suformuotus standartus šios teisės ribojimas bus laikomas pagrįstu pagal EŽTK 8 straipsnį tik tada, jei jis bus atliktas „pagal įstatymą“, atitiks teisėtą tikslą šio straipsnio 2 dalies prasme ir bus „būtinas demokratinėje visuomenėje“. Būtinumo sąvoka reiškia, kad ribojimas turi atitikti primygtinį socialinį poreikį ir būti proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Šeimos išskyrimas yra išimtinė priemonė ir, kaip išskirtinai rimtas apribojimas, turi būti pagrįstas pakankamais ir svariais argumentais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (žr. cituotą Pontes c. Portugal, § 77, Scozzari et Giunta c. Italie [GC], nos39221/98 et 41963/98, § 148, CEDH 2000-VIII ir daugelį kitų). Valstybės valdžios institucijos, spręsdamos dėl būtinumo patikėti vaiką ne jo biologiniams tėvams ypač skubiomis aplinkybėmis, egzistuojant grėsmei vaiko sveikatai ir gerovei, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis, tačiau kruopštesnio tyrimo reikalauja bet kokie tolimesni tėvų teisių, pvz., tėvų valdžios, bendravimo teisių, ribojimai (žr. cituotą Kutzner v. Germany, § 67).

Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Analizuojant bylos medžiagą nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 20 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-749-(8.2) buvo nustatyta vaiko – D. G. laikinoji globa (nuo 2015-08-21), o jo laikinuoju globėju paskirta institucija – Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai. 2015 m. rugsėjo 29 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-885-(8.2) laikinoji globa D. G. buvo panaikinta ir vaikas grąžintas į biologinę S. B. ir I. G. šeimą. 2015 m. lapkričio 2 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1001-(8.2) vaiko laikinoji globa buvo nustatyta pakartotinai (nuo 2015-10-29), laikinuoju globėju paskirta institucija – Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai. 2015 m. rugpjūčio 26 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-779-(8.2) atsakovų S. B. ir I. G. šeima įrašyta į Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (nuo 2015-08-26). 2015 m. rugsėjo 17 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. V5-85 (28.6) pagrindu nuo 2015-09-17 šeimai teikiamos socialinės paslaugos. Iš Panevėžio priklausomybių ligų centro pažymos matyti, kad I. G. 2015 m. rugpjūčio 25 d. buvo suleistas ilgai veikiantis antialkoholinis vaistas „Torpedo“ 0,5 metų laikotarpiui. Iš Šiaulių priklausomybių ligų centro pažymos matyti, kad S. B. 2015 m. rugsėjo 14 d. įvesta „Torpedo“ 1 metų laikotarpiui. Iš 2016 m. vasario 29 d. socialinio darbuotojo pateiktos informacijos apie S. B. ir I. G. šeimą ir jai teikiamą pagalbą už 2015 metus nustatyta, kad šeimos buitis ganėtinai tvarkinga ir švari; atsakovai registruoti darbo biržoje; kodavosi nuo alkoholio vartojimo; nuolat lanko sūnų; atsakovai visiškai alkoholio vartojimo neatsisakė, S. B. išgėrusi tampa labai agresyvi. Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro 2016 m. sausio 18 d. rašte nurodyta, kad atsakovas dirba ūkyje (duomenys neskelbtini), atsakovė registruota darbo biržoje; lankantis šeimoje pastaruoju metu girtavimo atvejų neužfiksuota; šeimos narių aplinka švari ir tvarkinga, neseniai atliktas kambarių remontas; kūdikiui supirkti reikalingi daiktai. Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro 2016 m. birželio 30 d. rašte nurodyta, kad per pastaruosius tris mėnesius atsakovų šeimoje situacija ženkliai pagerėjo; atsakovai registruoti darbo biržoje, gauna socialines išmokas, kartą per savaitę lanko psichologo konsultacijas, AA susirinkimus; girtavimo atvejų atsakovų šeimoje pastuoju metu nebuvo užfiksuota; atsakovai pagal galimybes lanko sūnų kūdikių namuose; atsakovai žymiai pagerino buities sąlygas; pagerėjo atsakovų tarpusavio santykiai. Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro 2016 m. rugsėjo 19 d. rašte nurodyta, kad nuo liepos mėnesio girtavimo atvejų šeimoje užfiksuota nebuvo; atsakovų namuose atliekami remonto darbai; atsakovai lanko psichologo konsultacijas, lankosi AA grupėje; atsakovas dirba ūkininko ūkyje, o atsakovė verčiasi pavieniais darbais; atsakovų šeimoje sudarytos tinkamos sąlygos vaiko auginimui. Iš Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų 2016-01-28, 2016-07-12 raštų matyti, kad atsakovai D. G. lanko: 2015 m. lapkričio mėnesį – 1 kartą (mama – 2 kartus), gruodžio mėn. 2 kartus (mama 1 kartą teiravosi telefonu), 2016 m. sausio mėn. – 2 kartus, kovo mėn. – 1 kartą, balandžio mėn. – 1 kartą, gegužės mėn. – 2 kartus, birželio mėn. – 5 kartus, liepos mėn. – 1 kartą; atneša sauskelnių, drėgnų servetėlių, vaišių. Pagal 2016 m. rugsėjo 20 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) rekomendaciją Nr. S-86 (1.7) – nerekomenduojama panaikinti laikinąją globą ir vaiką grąžinti į šeimą, nes joje nebus tinkamų sąlygų vaiko priežiūrai ir vystymuisi. Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro 2016 m. rugsėjo 22 d. rašte nurodyta, kad atsakovai neatvyko į sūnaus globos peržiūrą, telefonu susisiekus su S. B., jos sakiniai buvo nerišlūs, neaiškūs; nuvykus pas atsakovus, S. B. nustatytas 2,17 promilių, o I. G. – 1,60 promilių girtumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, sprendė, kad atsakovai vengia rūpintis savo nepilnamečiu vaiku; savo amoraliu elgesiu daro žalingą įtaką bei nesukuria saugios vaikui aplinkos; nepakankamai ryžtingai sprendžia savo problemas dėl girtavimo; nesistengia vaiko susigrąžinti; piktnaudžiauja tėvų valdžia, nepakankamai rūpinasi savo nepilnamečiu vaiku, per retai lanko globos įstaigoje; daro žalingą įtaką vaikui savo netinkamu elgesiu; nėra pagrindo konstatuoti, kad yra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, ir nutarė neterminuotai apriboti atsakovų tėvų valdžią sūnaus atžvilgiu. Teismas, priimdamas sprendimą riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas, tik esant įstatyme numatytoms sąlygoms ir tik nustačius tėvų, kuriems prašoma apriboti valdžią, kaltę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė (jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis)), todėl gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos ypatingos žalos vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai savo veiksmais darytų ypatingą žalą savo sūnui, ar kad visiškai juo nesirūpintų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, yra nepagrįstas, tačiau, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, konstatuoja, kad byloje yra pagrindas taikyti laikiną tėvų valdžios apribojimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta dauguma tėvų valdžios ribojimo aplinkybių: atsakovų vengimas atlikti pareigą auklėti vaiką, juo rūpintis, sudaryti normalias, sveikas sąlygas gyventi, augti ir ugdytis, atsakovų žalingos įtakos vaikui darymas savo asocialiu elgesiu, piktnaudžiaujant alkoholiu, neturėjimas pakankamų socialinių įgūdžių ir pan., tačiau bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai lankė vaiką globos namuose, stengėsi su juo bendrauti, stengėsi gerinti savo buitį, keisti savo gyvenimo būdą, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Taigi, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Kitaip tariant, tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Tai sudaro prielaidą išvadai, kad joks konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) negali būti nustatomas, šis apribojimas gali būti panaikinamas ne suėjus kažkokiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės. Remdamasis CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo teisės taikymo taisyklę: taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 14 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

CK 3.183 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nagrinėjant ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus. CPK normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iš šeimos santykių, nagrinėjimo ypatumus, taip pat nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. CK ir CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą. Atsižvelgdama į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, taip pat į atsakovų kaltės pobūdį dėl tėvų pareigų nevykdymo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas abiems atsakovams nustatyti laikiną tėvų valdžios apribojimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone CK 3.180 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė taikyti terminuotą tėvų valdžios apribojimą, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, labiau atitinka tiek vaiko, tiek abiejų atsakovų interesus. Atsižvelgdama į vaiko teisių ir interesų apsaugos principą, taip pat į tai, kad laikino tėvų valdžios apribojimo institutas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, teisėjų kolegija akcentuoja, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas negali trukti neapibrėžtai ilgai. Atsakovai turi keisti gyvenimo būdą, bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos institucijomis, aktyviai dalyvauti socialinių paslaugų programose, dirbti, gauti pajamas, parodyti pažangą (iniciatyvą) realiais veiksmais formuojant tinkamo savo elgesio ir rūpinimosi sūnumi, jo auginimo ir išlaikymo įgūdžius. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir atsakovams S. B. ir I. G. tėvų valdžia apribotina terminuotai (CK 3.180 straipsnio 2 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 330 straipsnis).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra asmeninė turtinė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Minėta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes dėl atsakovų materialinės padėties bei įvertinusi atsakovų realias galimybes faktiškai teikti atitinkamą išlaikymą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad vaikui kas mėnesį būtina 150 Eur suma, priteistina iš abiejų atsakovų po 75 Eur vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; manytina, kad tokia suma atitinka protingumo kriterijų ir esamus vaiko poreikius. Nesant į bylą pateiktų duomenų, liudijančių, kokias tiksliai sumas atsakovai skyrė savo vaiko išlaikymui, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovai tik epizodiškai prisidėjo prie sūnaus išlaikymo, todėl iš atsakovų jų nepilnamečiui sūnui priteistinas įsiskolinimas po 40,00 Eur už mėnesį, skaičiuojant nuo 2015-10-29 iki 2016-10-20, tai yra 11 mėnesių X 40,00 Eur, kas sudaro 440,00 Eur.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti kraštutinės priemonės – neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Teisėju kolegija sprendžia, kad objektyviai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus bei akcentuojant prioritetinius vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo pakeisti ir atsakovams nustatyti laikiną tėvų valdžios apribojimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo pakeisti, ją išdėstant taip:

Laikinai apriboti tėvų valdžią S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), jos nepilnamečio sūnaus D. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Laikinai apriboti tėvų valdžią I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), jo nepilnamečio sūnaus D. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.