- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-26
- Bylos Nr.
- eII-18-1251/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00296-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Linkevičienė
- Pažeidėjas
- D. S.
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 17.11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
ROIK: 25279506312 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 17.11.4.1.; 21.10.1; 21.10.2; 21.11.3; 21.10.4
2026 m. sausio 26 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. S. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyresniosios tyrėjos Aistės Baranauskytės 2025 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-10320-2025 priimto administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyresnioji tyrėja (toliau ir Šiaulių AVPK) Aistė Baranauskytė 2025 m. spalio 9 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo D. S. (toliau ir pareiškėjas) skirta nuobauda už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje padarymą. D. S. skirta nuobauda – 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 (trims) mėnesiams.
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. S. pateikė skundą dėl Šiaulių AVPK 2025 m. spalio 9 d. nutarimo, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių AVPK 2025 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-10320-2025. Nurodo, kad jo situacijoje sustoti ekstremaliai stabdant nebūtų buvę saugu, nes už jo judėjo kiti automobiliai; kad prieš manevrą įsitikino, jog priešpriešinėje eismo juostoje nėra transporto priemonių ar pėsčiųjų; manevras atliktas greitai ir nesukėlė pavojaus kitiems; kad tokiu būdu jis pasirinko mažesnės rizikos veiksmą, užtikrinantį bendrą eismo saugumą. Pažymi, kad neveikė priešais jį važiavusio automobilio ,,Ford“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ne tik ,,STOP“, bet dar ir posūkio žibintas, todėl negalima paneigti fakto, jog pagal galiojančias Lietuvos kelių eismo taisykles (KET) ir Kelių transporto priemonių techninės apžiūros reikalavimus, neveikiantis stabdžių (STOP) signalas ar posūkio signalas gali sukelti avarinę situaciją, nes kitų eismo dalyvių informavimas apie vairuotojo veiksmus yra būtinas saugumui. Mano, kad šios aplinkybės nebuvo įvertintos priimant skundžiamą nutarimą ir, kad jo manevras atitiko pavojaus vengimo principą, numatytą KET 9 punkte. Taip pat pažymi, kad tinkamai veikiantis automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ,,STOP“ ir posūkio žibintas būtų aiškiai ir neklaidindamas informavęs apie situaciją sankryžoje ir jam būtų pavykę sustoti be ekstremalaus stabdymo ar manevravimo. Nurodo, kad policijos išvada, jog jis pažeidė ANK 420 straipsnį, yra nepagrįsta ir neatitinka faktinių aplinkybių, todėl prašo panaikinti Šiaulių AVPK 2025 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-10320-2025 nutarimą.
Atsiliepimas
3. Šiaulių AVPK pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su D. S. skundu nesutinka, prašo skundo netenkinti ir Šiaulių AVPK 2025 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-10320-2025 palikti nepakeistą. Nurodė, kad nutarimas Nr. 40-ANR_N-10422-2025 yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 32, 34, 617-619 straipsniais. Administracinėn atsakomybėn patraukto D. S. nurodytos aplinkybės prieštarauja administracinio nusižengimo bylos tyrimo bei nagrinėjimo metu surinktiems patikimiems duomenims ir jos turėtų būti vertinamos kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pažymi, kad vertinant asmens įvykio versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą bei objektyvumą, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nustatinėjant administracinio nusižengimo aplinkybės, nėra tikslinga vadovautis tik paties atsakomybėn traukiamo asmens duotais parodymais, nes yra natūralu, jog asmuo gindamasis ir suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Būtent tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje.
4. Posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas D. S. savo skundą palaikė visiškai, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad jam iš toliau privažiuojant prie sankryžos degė žalias šviesoforo signalas, automobiliai važiavo. Jam privažiavus arčiau posūkio buvo suklaidintas priekyje buvusio automobilio, nes jis (automobilis) važiavo ir paskui važiuojantis Pareiškėjas tikėjosi pravažiuoti posūkį. Privažiavus arčiau suprato, kad priekyje esantis automobilis nevažiuoja, jis bijojo atsitrenkti į tą automobilį, nes nebuvo tikras, ar spės sustoti, todėl nusprendė apvažiuoti tą automobilį ir pasukti į kairę. Matė, kad kita juosta laisva, iš priekio nėra atvažiuojančių automobilių, todėl jis pabaigė manevrą ir nuvažiavo. Nurodo, kad likus maždaug 20 metrų iki sankryžos matė, kad dega žalias šviesoforo signalas, privažiavus prie sankryžos degė žalias šviesoforo signalas. Jis važiavo leistinu greičiu. Pradžioje tarp jo ir automobilio ,,Ford Transit“ atstumas buvo didelis, o vėliau, artėjant prie sankryžos, atstumas mažėjo. Įvykį nufilmavo už manęs važiuojanti vairuotoja ir tai pateikė kaip pavojingą manevravimą, ji nematė visų faktinių aplinkybių. Įvykį nufilmavo paskui jį važiuojanti vairuotoja ir tai pateikė kaip pavojingą manevravimą nors visų faktinių aplinkybių ji nematė. Pažymi, kad priekyje jo važiuojančiam mikroautobusui neveikė stabdžio ir posūkio žibintas, kas galėjo iššaukti autoįvykį, jei jis (Pareiškėjas) nebūtų taip manevravęs. Dalyvavo posėdyje, kai buvo priimtas policijos nutarimas, pateikė savo paaiškinimus. Prašo panaikinti policijos priimtą nutarimą. Nurodo, kad matė, jog priešais mikroautobusą buvo daugiau transporto priemonių, kurios suko į kairę. Iš toliau važiuodamas matė, kad ant mikroautobuso yra keli ,,Stop“ žibintai, t. y. viršuje, dešinėje, bet nesuprato, kad kairės pusės žibintas neveikė.
Atsiliepimas
5. Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovė Judita Vilkė teismo posėdžio metu nesutiko su pateiktu skundu, palaikė pateiktą atsiliepimą. Prašė netenkinti skundo ir palikti nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad informacija apie padarytą pažeidimą buvo įkelta į ,,E.policija.lt“ kartu su vaizdo įrašu. Mano, kad Pareiškėjas turėjo įvertinti visas aplinkybes, nes matė priekyje važiuojančias transporto priemones, sankryžoje buvo daugiau automobilių, o jam privažiavus prie sankryžos jau degė draudžiantis važiuoti šviesoforo signalas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas atmestinas. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 9 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.
6. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
7. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, formuojamoje administracinių nusižengimų bylose, nurodoma, kad teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-489/2019, 2AT-33-976/2024).
9. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
11. Teismas, nagrinėdamas D. S. skundą, visapusiškai įvertino tiek pažeidėjo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, tiek administracinio nusižengimo pavojingumą ir jo padarymo aplinkybes, tiek byloje surinktus duomenis.
12. Teismas, patikrinęs skundžiamo Institucijos 2025 m. spalio 9 d. nutarimo pagrįstumą, konstatuoja, jog ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo nėra. Nagrinėjamu atveju tiek iš paties pareiškėjo paaiškinimų, pateikto vaizdo įrašo ir kitų Institucijos teismui pateiktų bylos duomenų administracinio nusižengimo byloje nustatyta ir dėl to ginčo nekyla, kad D. S. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui nesustojo prieš kelio ženklo ,,Stop“ liniją ir keisdamas judėjimo kryptį, t. y. sukdamas į kairę, kirto horizontaliojo ženklinimo siaurą ištisinę liniją, bei apvažiavo prie sankryžos sustojusį automobilį, įvažiuodamas į sankryžą ir ją apvažiuodamas degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. D. S. veika atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius. KET reikalavimus pažeidžiantys D. S. veiksmai kvalifikuoti ir jis nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį pagrįstai.
13. Nagrinėjamu atveju Šiaulių AVPK 2025 m. spalio 9 d. nutarimu D. S. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, skyrė minimalią straipsnio sankcijoje numatytą 170 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam straipsnio sankcijoje numatytam trijų mėnesių laikotarpiui. Pareiškėjas D. S. skundu prašo panaikinti Šiaulių AVPK 2025 m. spalio 9 d. nutarimą.
14. Teismas, vertindamas Pareiškėjo D. S. paaiškinimus, jog administracinį nusižengimą (manevrą) jis padarė būdamas išprovokuotas, nes priekyje važiavusiam mikroautobusui „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nedegė kairysis stabdžių („Stop“) ir posūkio žibintas, dėl ko jis nesuprato, kad transporto priemonė sustojo, o tai supratus jau buvo per vėlu ir teko atlikti manevrą siekiant išvengti eismo įvykio, pažymi, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog minėtam mikroautobusui buvo įjungtas dešinės pusės stabdžių („Stop“) žibintas bei viršutinis stabdžių („Stop“) žibintas. Teismo vertinimu, laikydamasis saugaus atstumo, pareiškėjas turėjo ir galėjo laiku pastebėti transporto priemonės stabdymą, todėl jo nurodyti argumentai laikytini nepagrįstais.
15. Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, jog jis negalėjo saugiai sustoti dėl to, kad už jo judėjo kitos transporto priemonės ir staigus stabdymas būtų sukėlęs eismo įvykio riziką, vertintina kritiškai. Iš administracinėje byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad už Pareiškėjo važiavęs automobilis laikėsi pakankamo atstumo ir turėjo realią galimybę saugiai sustabdyti transporto priemonę, jeigu Pareiškėjas būtų vykdęs pareigą sustoti prie draudžiamo šviesoforo signalo. Pažymėtina, kad galimos rizikos, jog į pareiškėjo transporto priemonę galėjo atsitrenkti iš galo važiuojantis automobilis, egzistavimas pats savaime nepanaikina vairuotojo pareigos pasirinkti tokį važiavimo greitį ir atstumą, kuris leistų laiku ir saugiai sustabdyti transporto priemonę, ir negali pateisinti sąmoningo nesustojimo degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui prieš kelio ženklą ,,Stop“ liniją ir judėjimo krypties keitimo, t. y. sukant į kairę, kirsti horizontaliojo ženklinimo siaurą ištisinę liniją, bei apvažiuoti prie sankryžos sustojusį automobilį, įvažiuojant į sankryžą ir ją apvažiuojant degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Be to, Pareiškėjas posėdžio metu patvirtino, kad važiavo šioje kelio atkarpoje leistinu greičiu, t. y. 50 km/h. Iš byloje esančio medžiagos matyti, kad Pareiškėjas artėjo prie statmenos sankryžos su kitu keliu, todėl atidus, pareigingas ir rūpestingas vairuotojas privalėjo lėtinti automobilio greitį, o ne manevruoti sankryžoje 50 km/h greičiu. Teismo vertinimu šiuo konkrečiu atveju Pareiškėjas nepasirinko nei leistino greičio, nei laikėsi saugaus atstumo nuo priešais jį važiavusios transporto priemonės, todėl nespėjo sustabdyti ir net nematė kai pradėjo stabdyti priešais jį važiavęs automobilis.
16. Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu D. S. akcentavo, kad prieš atlikdamas manevrą jis įsitikino, jog priešpriešinėje eismo juostoje nėra transporto priemonių ar pėsčiųjų. Teismas tokį argumentą taip pat vertina kritiškai, nes tai nepašalina jo pareigos laikytis kelio ženklinimo ir šviesoforo signalų reikalavimų. Net jei tuo momentu priešpriešinė juosta buvo laisva, tai nesuteikia teisės kirsti ištisinę liniją, važiuoti priešpriešine eismo juosta ir įvažiuoti į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Pareiškėjo subjektyvus įsitikinimas dėl manevro saugumo, negali būti laikomas aplinkybe, paneigiančia administracinį teisės pažeidimą.
17. Pareiškėjo akcentuojama aplinkybė, kad dėl jam inkriminuoto nusižengimo joks pavojus niekam nekilo, manevras buvo atliktas greitai, o kelyje buvo elgiamasi maksimaliai saugiai ir užtikrintai, vertintina kritiškai, nes žalos nebuvimas negali panaikinti administracinės atsakomybės. Teismai negali būti be galo atlaidūs ir pateisinti daromų pažeidimų mažareikšmiškumu ar nuoširdžiu gailėjimusi, nes tokia teismų pozicija gali formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, rodyti nepagarbą visuomenei ir valstybei. Remiantis tuo, teismas konstatuoja, kad žalos ar nukentėjusiųjų nebuvimas nėra pagrindas atmesti atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, ir šios aplinkybės nelemia teismo sprendimo dėl atsakomybės.
18. Vertinant pareiškėjo argumentą, kad pažeidimas buvo padarytas dėl objektyvių ir nenuspėjamų aplinkybių, teismas konstatuoja, jog tai nepašalina Pareiškėjo pareigos laikytis Kelių eismo taisyklių. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas turėjo galimybę laiku ir saugiai sustabdyti transporto priemonę, o artėdamas prie sankryžos privalėjo stebėti šviesoforo signalus, matyti, kad žalias signalas mirksi ir užsidega oranžinis šviesoforo signalas. Kadangi įvykio metu buvo šviesus paros metas ir matomumas geras, net jei mikroautobusui nedegė kairės pusės stabdžių („Stop“) žibintas, pareiškėjas turėjo matyti, kad mikroautobusas sustojęs. Pasirinktas manevras – nesustoti degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui prieš kelio ženklą ,,Stop“ liniją, kirsti ištisinę liniją, važiuoti priešpriešine juosta ir kirsti sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui – nebuvo būtinas ir nesudaro pagrindo atleidimui nuo administracinės atsakomybės.
19. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes bei patikrinęs byloje esančius įrodymus, teismas neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.
20. Teismas įvertinęs visas aplinkybes, kurios privalomos vertinti pripažįstant asmenį kaltu ir skiriant nuobaudą, konstatuoja, kad D. S.skundas atmestinas, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 9 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-10320-2025 paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 640 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo D. S. skundą atmesti.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-10320-2025 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.