Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. 59-47 (toliau – ir nutarimas) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu A. K. apeliacinis skundas atmestas.

A. K. bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. lapkričio 27 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. lapkričio 25 d. Lygtinio paleidimo terminas atlikus 1/3 bausmės – 2019 m. lapkričio 25 d. Neatliktos bausmės dalis 2021 m. kovo 19 d. buvo 8 mėnesiai 6 dienos.

Nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos motyvuotas tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 44 taškai (statinių – 7, dinaminių – 37), motyvacija spręsti problemas, susijusias su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, nedidelė, nestebima pažanga mažinant pakartotini nusikalstamo elgesio riziką, nors yra motyvuotas įsitraukti į resocializacijos procesą, tačiau ši motyvacija nėra pakankama, taip pat nors jis ir vykdė rekomendacijas, atliko nemokamus darbus, tačiau tik pataisos įstaigos bibliotekoje, klijuojant knygas, kitokio pobūdžio nemokamus darbus vengia atlikti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. skundas atmestinas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą konstatuoja, jog Komisijos nutarimas pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai jie yra nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo.

Pagal nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą nustatyta, kad nuteistasis priklauso ne žemai, o vidutinei rizikos grupei (nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas 44 balai), todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo pažanga ją mažinant, t. y. vertinama nuteistojo asmenybė, nuteistojo elgesys visą bausmės atlikimo laiką, taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, požiūris į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas, socialiniai ryšiai ir kitos aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir ar ši pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo A. K. asmens byla ir Komisijos nutarime išdėstytais pagrindais bei motyvais, sutinka su Komisijos argumentais, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, jog A. K. padarė akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų daryti išvadą, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę ne pataisos namuose, nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri privalo patvirtinti akivaizdžią, o ne formalią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.

Pirmiausia pažymėtina, jog nuteistasis neteisingai teigia, jog Komisija, priimdama sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, rėmėsi tuo, kad jis anksčiau 2 kartus teistas bei kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už sunkų nusikaltimą, akcentuoja jo elgesį praeityje. Teismas, susipažinęs su Komisijos nutarimu konstatuoja, jog priimant sprendimą Komisija visiškai nevertino to, už kokio sunkumo nusikalstamą veiką buvo nuteistas A. K., o nuteistojo teistumus paminėjo tik kaip jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, matyti, kad Komisija iš esmės vertino nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo pastangas bei požiūrį į nusikalstamą elgesį, į jo daromą pažangą bei socialinius ryšius ir požiūrį dabar, o ne praeityje.

Nuteistasis Komisijai yra pristatomas trečia kartą. Paskutinis nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas 2021 m. kovo 4 d. Jos metu buvo nustatyta, jog nuo praeito vertinimo, atlikto 2020 m. gruodžio 11 d., nusikalstamo elgesio rizikos taškai išliko nepakitę – 44 balai: iš jų statiniai veiksniai sudaro 7 balus (teisės pažeidimai); dinaminiai – 37 balus (nuoseklios darbinės patirties stoka; motyvacijos realizuoti save pozityvios veiklose laisvės stoka; struktūros gyvenimo stiliuje nebuvimas; kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis; lėšų įgijimo bei paskirstymo įgūdžių stoka; impulsyvumas kartojant tas pačias klaidas; problemų identifikavimo, sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžių stoka; tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; antivisuomeninės nuostatos); apsauginiai (nuolatinė gyvenamoji vieta; galimybė dirbti pasirinktoje vietoje lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju). Taigi matyti, jog nuteistasis po paskutinio jo svarstymo Komisijoje dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nepadarė jokios pažangos. Pažymėtina, jog ir ankstesnio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu 2020 m. balandžio 14 d., taip pat buvo nustatyti 44 balai, taigi per beveik metus laiko A. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas išliko nepakitęs, nors iš 44 taškų 37 veiksniai yra dinaminiai, t. y. kintantys ir juos nuteistasis gali sumažinti savo pastangomis. Šie duomenys rodo, jog nuteistasis iš tiesų nededa maksimalių pastangų įvertinti savo elgesį, dėl ko būtų galima vertinti, jog jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Nuteistasis taip pat teigia, jog Komisija savo nutarime jį charakterizavo teigiamai, tačiau priėmė neigiamą sprendimą, nutarimas yra nemotyvuotas, pagrįstas Komisijos „manymu“ ir samprotavimu, nėra jokių argumentų, dėl kokios priežasties buvo priimtas neigiamas sprendimas, be to, taip ir lieka neaišku, kokie būtent jo elgesio pokyčiai turėtų būti vertinami. teismo nuomone, priešingai nei teigia A. K., Komisijos nutarimas yra motyvuotas, jame nurodyti tiek nuteistąjį teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojantys duomenys. Komisija įvertino tai, kad A. K. bausmės atlikimo laikotarpiu buvo 4 kartus skatintas, vykdo tam tikras Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įgijo vidurinį išsilavinimą, oficialiai patvirtino bedarbystės problemos sprendimą pateikdamas pažymą apie jo galimą įdarbinimą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi, nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d. dalyvavo „Įžanginėje grupėje“, kuri skirta sustiprinti motyvaciją gydytis nuo priklausomybės ir įgauti žinių apie priklausomybės ligą, pataisos įstaigoje adaptavosi be sunkumų, tarpasmeniniai įgūdžiai adekvatūs esamai situacijai, komunikuoja lengvai, analizuoja savo nusikalstamą elgesį. Teismas taip pat pažymi, jog iš asmens bylos duomenų matyt, kad A. K. palaiko teigiamus glaudžius ryšius su šeimos nariais, išėjęs iš pataisos įstaigos turėtų pastovią gyvenamąją vietą. Tačiau be visų šių teigiamų aplinkybių Komisijos nutarime yra nurodytos ir konkrečios aplinkybės, dėl kurių siūloma netaikyti lygtinio paleidimo: nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 44 balai; motyvacija spręsti problemas, susijusias su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, nedidelė; nestebima pažanga mažinant pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką; nors yra motyvuotas įsitraukti į resocializacijos procesą, tačiau ši motyvacija nėra pakankama; taip pat nors jis ir vykdė rekomendacijas, atliko nemokamus darbus, tačiau tik pataisos įstaigos bibliotekoje, klijuojant knygas, kitokio pobūdžio nemokamus darbus vengia atlikti. Bylos duomenys patvirtina, jog A. K. Komisijos rekomendacijas vykdė, tačiau nerodė jokio noro įsitraukti į darbinę veiklą ir gerbūvio darbus, nors ypatingai stokoja būtent oficialios, stabilios darbinės patirties, kadangi Lietuvoje jis niekada nedirbo. Jis teigia turintis 2 metus 6 mėnesius darbinės patirties gyvenant ir dirbant Didžiojoje Britanijoje, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nėra, be to 2 iš 3 nusikalstamos veikos, už kurias jis buvo nuteistas, susijusios būtent su turtinės naudos sau gavimu. Pastebėtina, jog ir visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpį A. K. nedirbo, 2020 m. kovo 6 d. kreipėsi į Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorių prašydamas suteikti darbą, tačiau jam buvo išaiškinta, jog pagal nustatytą tvarką tai nėra galima, jis turi kreiptis į įstaigos, kurioje atlieka laisvės atėmimo bausmę, administraciją, tačiau nuteistasis to nepadarė, taigi teismo vertinimu iš tiesų jis niekada nenorėjo pradėti dirbti būdamas pataisos namuose. Į tai atkreipė dėmesį ir Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartyje Nr. 1S-58-932/2021. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog nuteistasis yra pateikęs 2020 m. gruodžio 7 d. UAB „T“ (transporto paslaugos sritis) pranešimą dėl jo įdarbinimo galimybės šaltkalviu-remontininku, tačiau šį patvirtinimą dėl įdarbinimo teismas laiko formaliu, kadangi pranešime nenurodoma kodėl tinka A. K. kandidatūra, nors jis neturi panašios darbinės patirties ar atitinkamo išsilavinimo.

Visa kas išdėstyta, patvirtina Komisijos išvadą, kad individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones nuteistasis vykdo formaliai, dėl ko negalima daryti išvados, jog jis deda pakankamas pastangas keisti savo elgesį, kas leistų daryti pagrįstą išvadą, jog A. K., toliau atlikdamas bausmę neizoliuotas nuo visuomenės, laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisija išsamiai nurodo, dėl kokių priežasčių nuteistajam šiuo metu negali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas. Be to, Komisija taip pat nurodo ir kokias priemones reikėtų taikyti A. K. – tęsti dalyvavimą intervencinėse socialinės reabilitacijos programose. Pažymėtina, jog nors nuteistasis savo skunde teigia, kad karantino metu jokios reabilitacijos programos nevyksta ir jose dalyvauti negali, tačiau iš nutarimo duomenų matyti, jog intervencinėje motyvacinėje priemonėje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, kurią nutarimu jam siūloma tęsti, jis pradėjo dalyvauti 2021 m. sausio mėnesį, t. y. karantino laikotarpiu, taigi akivaizdu, jog jo teiginys, kad jis negali dalyvauti reabilitacinėje programoje, kadangi jos nevyksta, yra nepagrįstas.

Nuteistasis skunde taip pat nurodo, jog įstatymo nustatytą bausmės dalį, sudarantį faktinį pagrindą lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, yra seniai atlikęs, bausmės paskyrimo faktas ir jos realus dalinis atlikimas padarė jam poveikį, jis padarė kategoriškas išvadas ir ateityje daugiau niekada nenusikals, o teigiamas elgesys pataisos namuose tik dar kartą įrodo, jog nusikalstamas elgesys jam jau yra nepriimtinas, o asmens elgesio laisvėje prognozavimas pagal asmens elgesį įkalinimo įstaigoje yra tolygus būrimui kavos tirščiais, kur viskas gali būti „įmanoma“ arba „neįmanoma“; jis taikosi su priežiūros sąlygomis pataisos namuose, yra baustas drausminėmis nuobaudomis, bet jos nebegalioja, yra 4 kartus skatintas už gerą elgesį. Tai iš tiesų rodo nuteistojo pastangas keisti savo elgesį teigiama linkme ir yra vertintina teigiamai, tačiau, kaip nustatyta pirmiau, jos nėra pakankamos, o bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, tą jis privalo daryti be papildomų paskatinimų. Be to, nuteistojo elgesys ne visos bausmės atlikimo metu buvo išimtinai teigiamas, nors šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, jis du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis už šiurkščius pažeidimus (2018 m. liepos 12 d. disponavo uždraustu turėti mobiliojo ryšio telefonu su SIM kortele; 2018 m. spalio 27 d. rastas neblaivus).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atliekant socialinio tyrimo išvadą, interviu metu A. K. nesugebėjo tinkamai identifikuoti ryšio tarp turimų problemų ir to, kaip jis pats prisideda prie problemų atsiradimo. Išvadoje nurodyta, kad jam yra būdingas impulsyvumas kartojant tas pačias klaidas ir pakartotinai nusikalstant, problemų identifikavimo sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžių stoka, tam tikros kriminalinį palaikančios bei antivisuomeninės nuostatos yra aktualūs, su nuteistojo nusikalstamų elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai.

Visa tai, kas išdėstyta, rodo, jog nuteistojo pastangos keisti gyvenimo būdą turėtų būti esminė vertybinė orientacija, mažinanti pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, o tam būtina tęsti dalyvavimą intervencinėse socialinės reabilitacijos programose, kaip ir yra rekomenduojama nutarime. Teismas iš tiesų negali žinoti, kaip nuteistasis elgsis būdamas laisvėje, tačiau dėl to ir yra vertinama nuteistojo asmenybė, jo elgesys praeityje bei jo pastangos bausmės atlikimo metu, t. y. visuma aplinkybių, leidžiančių prognozuoti apie pasikeitusį nuteistojo požiūrį į nusikalstamų veikų darymą, darbą ir galimą jo elgesį ateityje, būnant laisvėje.

Skunde taip pat nurodoma, jog Komisija nesivadovavo suformuota teismų praktika bei Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Rec(2003) 22 d. nustatytais 18 ir 20 principais, dėl lygtinio paleidimo taikymo bei suformuota teismų praktika. Teismas pažymi, kad kriterijai, kuriems esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas, yra numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose, o ne konkrečiame Komisijos nutarime, be to, be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinamos nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, o minėtos rekomendacijos yra tik patariamojo pobūdžio ir nėra imperatyviai vykdomos, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti suprantamas kaip formalus ar savaiminis procesas, o kiekvieną kartą turi būti įvertintos visos svarbios aplinkybės, kaip buvo ir šiuo atveju.

Taigi, įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, dėl ko būtų galima padrįstai tikėti, jog jis atlikdamas likusią bausmės dalį nebūdamas pataisos namuose, nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl asmens lygtinis paleidimas šiai dienai nėra galimas, jo skundas dėl Komisijos nutarimo panaikinimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. K. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. 59-47 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A. K..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.