Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-08-10 · Civilinė byla Nr. 2-1654-236/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-08-10
Bylos Nr.
2-1654-236/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kazys Kailiūnas
Ieškovas
I. T.
Atsakovas
R. Ž., A. B. Ž., DNB bankui
Civilinė byla Nr. 2-1654-236/2016Proceso Nr. 2-57-3-00173-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pareikštą apeliacinėje byloje pagal ieškovės I. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį atsakovams R. Ž., A. B. Ž., DNB bankui dėl nuosavybės teisių panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, teisių pažeidimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, pripažinti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovės turtu, panaikinti minėto turto perleidimo sandorius.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. kovo 22 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti teismui ieškinį raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis, nurodyti ieškinio sumą ir sumokėti atitinkamą žyminį mokestį, nurodyti atsakovo AB DNB banko ir trečiųjų asmenų buveinių adresus ir kitus rekvizitus, pateikti teismui šešis ieškinio ir priedų egzempliorius, patikslinti aplinkybes, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimus, aiškiai pareikšti ieškinio reikalavimus, nurodant kiekvieną atsakovą liečiančių reikalavimų dalį, nurodyti teismui informaciją, ar byla bus vedama per advokatą, pateikti nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo ir taikos sutarties sudarymo.

Lietuvos apeliacinis teismas 206 m. birželio 2 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartį ir nustatė ieškovei naują terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

Ieškovė 2016 m. liepos 4 d. padavė teismui patikslintą ieškinį, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. liepos 7 d. nutartimi laikė nepaduotu ieškovės ieškinį ir kartu su priedais jį grąžino. Teismas nurodė, kad pateikdama patikslintą ieškinį ieškovė pašalino dalį ieškinio trūkumų ir suformulavo ieškinio reikalavimus, tačiau aiškiai nesuformulavo ieškinio pagrindo. Teismas pažymėjo, kad ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytos iš esmės tapačios aplinkybės kaip ir pradiniame ieškinyje – aplinkybės nurodytos nenuosekliai ir neaiškiai. Priėmus tokį patikslintą ieškinį būtų ribojama galimybė atsakovams pateikti tinkamus atsiliepimus. Teismas konstatavo, kad ieškovė pašalino ne visus trūkumus. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiais dėl apgaulės sudarytus A. B. Ž. nuosavybės sandorius į žemės sklypą bei namą, esančius (duomenys neskelbtini), yra išnagrinėtas. Priimti ir įsiteisėję Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimas ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl ši ieškinio dalis negali būti priimta (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).

Ieškovė dėl šios teismo nutarties padavė atskirąjį skundą, kuris priimtas ir persiųstas Lietuvos apeliaciniam teismui. Atskirojo skundo nagrinėjimas nėra paskirtas.

Šalies argumentai

Ieškovė 2016 m. liepos 27 d. padavė Klaipėdos apygardos teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – iškeldinimo vykdymo procese sustabdymo ir 2016 m. kovo 23 d. neteisėtai išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-75-328/2015 panaikinimo.Ieškovė nurodo, kad padavė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, o Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu. Klaipėdos apygardos teismas ieškovės prašymą persiuntė Lietuvos apeliaciniam teismui, kurio žinioje yra nagrinėjama byla.

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovė prašo sustabdyti iškeldinimo veiksmus vykdymo procese ir panaikinti 2016 m. kovo 23 d. jos manymu neteisėtai išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-75-328-2015. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – aplinkybių, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nustatymas.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės ieškinys šiuo metu nėra priimtas, kadangi laikytas nepaduodu ir grąžintas ieškovei (nutartis neįsiteisėjusi). Laikydamas ieškovės ieškinį nepaduotu, teismas konstatavo, kad ieškovė neištaisė dalies ieškinio trūkumų, t. y. aiškiai nesuformulavo ieškinio pagrindo, o kitą reikalavimo dalį (dėl apgaulės sudarytų A. B. Ž. nuosavybės sandorių į žemės sklypą pripažinimo negaliojančiais) pripažino tapačiu Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. išnagrinėtoje byloje pareikštam reikalavimui. Taigi, ieškovės ieškinys šiuo metu nėra priimtas, todėl nėra galimybės įvertinti ieškovės reikalavimų prima facie pagrįstumo taip pat ir ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės.

Kita vertus, CPK 147 straispnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti pusės šio Kodekso 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Taigi įstatymas numato galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, tačiau tokiame prašyme pareiškėjas privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams. Be to, laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais turi būti susijusios su pareikštais reikalavimais. Nors ieškovė nurodo, jog padavė teismui skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/01486, tačiau laikinąsias apsaugos priemones, tam tikrų vykdymo proceso veiksmų sustabdymą, prašo taikyti šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra tiesiogiai susijusios su jos ieškinyje pareikštais reikalavimais.

Laikydamas nepaduotu ieškovės ieškinį, pirmosios instancijos teismas atkreipė ieškovės dėmesį, kad dėl ieškovės reikalavimo pripažinti negaliojančiais dėl apgaulės sudarytus A. B. Ž. nuosavybės sandorius į žemės sklypą bei namą, esančius (duomenys neskelbtini), yra priimti ir įsiteisėję Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimas ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl ši ieškinio dalis bet kokiu atveju negali būti priimta (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nenurodo, kokių jos ieškinyje, kuris laikytas nepaduodu ir jai grąžintas, pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui yra būtina taikyti nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė prašyme tik deklaratyviai teigia, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Šalies argumentai

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais dėl apgaulės sudarytus A. B. Ž. nuosavybės teisės sandorius į žemės sklypą bei namą, esančius (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiais sandorius, kurie buvo sudaryti panaudojant suklastotus dokumentus; pripažinti minėtą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą ieškovės asmenine nuosavybe; priteisti iš kaltų asmenų – R. Ž. ir A. B. Ž. – turtinę ir neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net jeigu ieškovės patikslintas ieškinys būtų priimtas ir jame pareikšti reikalavimai patenkinti, nepritaikius ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas nebūtų apsunkintas ir nepasidarytų neįmanomu.

Pažymėtina, kad ieškovė jau buvo pareiškusi panašų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0010/16/01486 ir panaikinti 2016 m. kovo 23 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-75-328/2015, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 10 d. nutartimi šio prašymo netenkino. Šiuo atveju ieškovė prašo sustabdyti iškeldinimo veiksmus toje pačioje vykdomojoje byloje ir panaikinti tą patį, ieškovės įsitikinimu, neteisėtai išduotą vykdomąjį raštą, tačiau nenurodo argumentų, pagrindžiančių prašymo pagrįstumą, bei nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą tokio prašymo tenkinimui.

Vykdomasis raštas, kurį ieškovė laiko neteisėtu, išduotas Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-75-328/2015 pagal ieškovo A. B. Ž. ieškinį atsakovei I. T. dėl iškeldinimo ir nuostolių atlyginimo priimto ir 2016 m. kovo 3 d. įsiteisėjusio sprendimo pagrindu, kuriuo nuspręsta iškeldinti atsakovę I. T. su visais jai priklausančiais daiktais iš ieškovui A. B. Ž. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei ieškovui iš atsakovės priteistas 1 819,47 Eur nuostolių atlyginimas. Ieškovė nenurodo argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti apie jos nepriimtame ieškinyje pareikštų reikalavimų, jeigu jie būtų priimti ir patenkinti, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, neįvykdymą ar įvykdymo apsunkinimą.Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi įvertinti teismo sprendimo neįvykdymo ar apsunkinimo grėsmės riziką. Šią aplinkybę, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi nurodyti bei įrodyti pareiškėjas. Apeliacinio teismo vertinimu, ieškovė neįrodė jai galbūt palankaus būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimo. Taigi, ieškovė neįrodė, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 144 straispnyje įtvirtintų sąlygų, sudarančių pagrindą tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl ieškovės prašymas netenkintinas (CPK 144 str. 1 d., 147 str. 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad reikalavimas panaikinti 2016 m. kovo 23 d. neteisėtai išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-75-328-2015 nėra procesinio pobūdžio reikalavimas. Manydama, kad vykdomasis raštas išduotas neteisėtai, ieškovė turėtų reikšti atskirą ieškinį dėl vykdomojo rašto panaikinimo, nurodydama, jos manymu, neteisėtus vykdomojo rašto išdavimo pagrindus. Toks reikalavimas kaip laikinoji apsaugos priemonė negali būti nagrinėjamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, 147 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti ieškovės I. T. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teisėjas Kazys Kailiūnas