Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-04-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1069-961/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-04-13
Bylos Nr.
1-1069-961/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01043-2022-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kaltinamasis
G. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1069-961/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01043-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Solveigai Pervenei,vertėjaujant Olgai Macijauskienei,dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko,kaltinamajam G. Š., jo gynėjai advokatei Irinai Karšul,laiduotojai I. M.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), specialaus vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Š. 2022 m. sausio 8 d., apie 22.15 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,56 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamojo posėdžio metu G. Š. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2022 m. sausio 8 d. vakare nuvažiavo susitikti su draugu į (duomenys neskelbtini), „Norfos“ aikštelę. Prieš tai su pažįstamais gėrė alkoholio. Buvo vieno pažįstamo gimtadienis, todėl jo namuose šventė. Gėrė brendį, išgėrė gal 200 g. Nežino, kodėl važiavo būdamas išgėręs. Pirmą kartą gyvenime taip pasielgė. Jis buvęs sportininkas, alkoholį vartoja retai. Išvažiavęs iš „Norfos“ parduotuvės, važiavo namo, bet automobilis pradėjo slysti ir jis sukėlė autoįvykį. Po minutės atvyko policijos pareigūnai. Nuo pareigūnų nebėgo, pamatė juos tik po eismo įvykio. Pareigūnai priėję paprašė išlipti iš automobilio. Išlipus pasiūlė patikrinti blaivumą. Jis sutiko. Patikrino blaivumą. Tada laukė sužadėtinės, kol atvažiuos, nes daugiau giminių čia neturi. Lietuvoje gyvena nuo 2019 m. Lietuvos vairuotojo pažymėjimo neturi, turėjo baltarusišką, bet pametė. Supranta, kad nepakeitęs pažymėjimo į lietuvišką, neturi teisės vairuoti. Vairuotas automobilis priklausė jam. Automobilį įsigijo važinėti į darbą. Neigiamai vertina savo veiksmus, supranta, kad sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Palaiko savo prašymą dėl laidavimo. I. vienintelis žmogus, kuris jam brangus Lietuvoje, gyvena su ja jau dvejus metus kartu. Jam labai gėda ne tik prieš įstatymą, bet ir prieš draugę. Ji jam yra autoritetas. Negalės jos nuvilti. Draugei viską papasakojo apie įvykį, ji taip pat neigiamai vertina jo veiksmus. Automobilį atsiėmė, už jo saugojimą policijos aikštelėje sumokėjo. Šiuo metu nedirba. Labai gėda prieš teismą ir draugę. Tai buvo ne suaugusio vyro poelgis. Gailisi ir padarys viską, kad ateityje tai nepasikartotų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. G. Š. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis G. Š. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad narkologinėse ir psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į įskaitas neįrašytas. 2022 m. sausio 8 d. apie 18-19 val. baigė vartoti alkoholį, buvo išgėręs apie 200 g brendžio. Išvažiavo automobiliu maždaug prieš 30 minučių iki eismo įvykio. Važiavo nuo (duomenys neskelbtini) parduotuvės „Norfa“, (duomenys neskelbtini) g., važiavo per viaduką, kuriuo galima išvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Ar važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, neprisimena, nelabai prisimena gatvių pavadinimų. Nuo policijos pareigūnų nebėgo, važiavo namo. Policiją pamatė tik po eismo įvykio, važiuodamas nematė. Ant viaduko priekiniu kairiu ratu atsitrenkė į skiriamosios salos bordiūrą. Po 10 sekundžių prie jo prisistatė policijos pareigūnai, patikrino automobilį. Jis išlipo iš automobilio, jam buvo uždėti antrankiai, paskui nuimti, kai pareigūnai pamatė, jog nėra agresyvus. Automobilis „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Vairuotojo pažymėjimą pametė Baltarusijoje, atvykęs Lietuvoje vairuotojo pažymėjimo neišsiėmė. Teisę vairuoti transporto priemonę turi. Dėl įvykio labai gailisi. Paprastai jis nevairuodavo automobilio, vairuodavo jo kolega V. V., kuris šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Kodėl vairavo išgėręs, nežino, negali paaiškinti. Iki šiol už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas nebuvo. Daugiau šiuo metu nieko pasakyti negali (b.1.96-99).

Papildomos apklausos metu G. Š. parodė, kad lieka prie anksčiau duotų parodymų. Prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, jog vairavo neblaivus. Alkoholį prieš vairuodamas gėrė su draugais N., A., pavardžių nežino. Su alkotesterio parodymais sutinka, neturi pagrindo abejoti. Prisimena, jog alkotesteris parodė 1,56 promilės. Laiduoti už jį galėtų jo sugyventinė I. M., gim. (duomenys neskelbtini). Teisė vairuoti automobilį jam išduota Baltarusijoje. Dėl įvykio labai gailisi. Daugiau šiuo metu nieko pasakyti negali (b.1. 104-106).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. B. parodė, kad 2022 m. sausio 8 d. patruliuojant kartu su vyr. patrule R. K. nustatytu maršrutu, radijo šaukiniu V1715, apie 22.15 val. važiuodami L. (duomenys neskelbtini) g. didėjančia namų numeracijos tvarka, ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį AUDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl kurio prieš tai jau buvo iškvietimas ROIK 0122000017475, kuriame buvo nurodyta, kad automobilį galimai vairuoja neblaivus asmuo, bet tada automobilis nebuvo sustabdytas, nes pagal tą iškvietimą automobilio nepastebėjo. Kai pamatė minėtą automobilį, nedelsdami nusprendė apsisukti ir jį sustabdyti. Jiems apsisukus, automobilio vairuotojas juos pastebėjo ir padidinęs greitį nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Važiuodami link automobilio, pastebėjo, kad jis dideliu greičiu važiuodamas per (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį tiltą, kuris yra virš (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir galimai dėl didelio greičio nesuvaldė automobilio, pradėjo mėtytis per eismo juostas, kol galiausiai būdamas priešpriešoje automobilis atsitrenkė į bordiūrą, skiriantį eismo juostas, bei į kelio ženklą, pastarąjį nuversdamas. Po eismo įvykio automobilis sustojo. Tada jis įjungė tarnybinio automobilio garsinį ir šviesios signalus bei sustojęs prie automobilio „Audi“, pribėgo prie vairuotojo pusės durelių, atidarė dureles ir išlaipino vairuotoją iš automobilio. Kai vairuotoją išlaipino, uždėjo jam antrankius, kadangi nežinojo, kaip šis gali toliau elgtis, nes prieš tai jis pamatęs juos, pagreitino automobilį, todėl dėl savo saugumo ir uždėjo jam antrankius. Atlikęs vairuotojo dalinę apžiūrą, jam antrankius nuėmė. Tada vairuotojas pasakė, kad jo pasas yra daiktinėje. Jis paėmė iš daiktinės vairuotojo pasą, pagal kurį nustatė, kad automobilį vairavo G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini) (viešbutyje). Kadangi įtarė, jog vairuotojas automobilį vairavo būdamas neblaivus, taip pat nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, nusprendė patikrinti jo girtumą. Alkotesteriu 22.23 val. G. Š. nustatė 1,56 promilės girtumą. Vėliau 22.38 val. pakartotinai patikrinus nustatė 1,58 promilės girtumą. Automobilis „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Minsko pl. 21. Automobilio vairuotojas buvo ir automobilio savininkas, dėl to jam buvo leista iš automobilio pasiimti statybinius įrankius, kurie buvo perduoti į vietą atvykusiai G. Š. draugei I. M., su kuria vairuotojas kartu gyvena. Taip pat I. M. buvo perduotas ir neblaivus vairuotojas, vairuotojui buvo įteiktas šaukimas atvykti į policijos komisariatą apklausai. Į vietą atvykęs V1843 ekipažas įformino eismo įvykį. Įvykis buvo filmuotas BODY 1703, taip pat tarnybinio automobilio registratoriumi, vaizdo medžiaga saugoma Vilniaus AVPK. Jiems sustojus prie automobilio po eismo įvykio, vairuotojas automobilyje buvo vienas, prie jų vairuotojas jokių gėrimų nevartojo. Vairavimo faktą matė. Daugiau nieko paliudyti negali (b. l. 16-19).

2022 m. sausio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, jog apžiūros objektas – policijos pareigūnų Body kamera fiksuoti 4 vaizdo/garso įrašai. Įrašo, įvardinto „2022_0108_221457_006“, trukmė 5 min. 02 sek. Vaizdo įraše matomas vyras, kurį sulaikinėja policijos pareigūnas. Pareigūnai apžiūri automobilį. Sulaikytasis vyras su pareigūnais bendrauja rusų k. Įrašuose, įvardintuose „2022_0108_221958_007“, „2022_0108_223343_008“, reikšmingos informacijos nėra. Įrašo, įvardinto „2022_0108_223352_009“, trukmė 0 min. 58 sek. Vaizdo įraše matomas sulaikytas vyras, kuriam pareigūnė alkotesteriu tikrina blaivumą. Patikrinusi pakomentuoja rezultatą „Vienas penki aštuoni, baudžiamoji“ (b. l. 52-55). Iš vaizdo įrašų stenogramos matyti, kad vairuotojas piktinasi, kodėl jam uždėti antrankiai, nes jis nesipriešino, klausiamas pareigūno, kada gėrė paskutinį kartą, atsako, kad prieš dvi valandas. Į pareigūno nusistebėjimą, kad nekalba lietuviškai, paaiškina, kad tik gimė Lietuvoje, todėl lietuviški vardas ir pavardė. Lietuvių kalba supranta, bet blogai. Klausiamas, kokius dokumentus turi, atsako, kad pasą. Papūtus vyrui į alkotesterį, komentuojamas rezultatas „1 5 6“ (b. l. 57-59).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2022 m. sausio 8 d. G. Š. nustatyti tokie neblaivumo požymiai: nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba; įvertinus bendrą G. Š. būklę, nustatyta, kad eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkus ir užsimerkus) – negali. G. Š. buvo atliktas tikrinimas alkoholio matavimo prietaisu, pirmasis tikrinimas atliktas 22.23 val., nustatytas 1,56 promilės girtumas, antrasis tikrinimas atliktas 22.38 val., kurio metu nustatytas 1,58 promilės girtumas (b. l. 87).

Alkotesterio „Alcotest 7510 Nr. ARJK0071“ rodmenys ir patikros sertifikatas patvirtina, kad G. Š. 2022 m. sausio 8 d. 22.23.43 val. nustatytas 1,56 promilės girtumas; 2022 m. sausio 8 d. 22.38.59 val. nustatytas 1,58 promilės girtumas; prietaisas yra metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti, prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 84-86).

Informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, duomenimis, automobilio „AUDI A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra G. Š. (b. l. 30-31).

Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje duomenų (2021 m. sausio mėnesio leidinys) matyti, kad vidutinė automobilio „AUDI A3“ 1.9 TDI kaina Lietuvoje su PVM – 1160 Eur (b. l. 32).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog G. Š. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,56 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Pats kaltinamasis G. Š. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, paaiškino, jog 2022 m. sausio 8 d. susitiko su draugais, vieno iš jų namuose šventė draugo gimtadienį, todėl gėrė brendį. Po to nusprendė automobiliu važiuoti namo. Pakeliui į namus padarė eismo įvykį, į kurį reagavo policijos patruliai, kurie privažiavę išlaipino jį iš automobilio ir patikrinę jį alkotesteriu, konstatavo girtumą. G. Š. kaltę taip pat įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina kiti byloje surinkti duomenys: liudytojo policijos pareigūno M. B. parodymai, kad apie eisme dalyvaujantį galimai neblaivų automobilio „AUDI A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoją jau buvo gavę pranešimą iki eismo įvykio, bet tąkart nepavyko nurodytu maršrutu pastebėti minėto automobilio. Patruliuodami (duomenys neskelbtini) g., minėtą automobilį pastebėjo, nusprendė apsisukti, važiuoti jam iš paskos ir sustabdyti. Tačiau matomai pastebėjęs patrulių automobilį, automobilio vairuotojas padidino greitį ir nuvažiavo, kol nesuvaldęs savo vairuojamos transporto priemonės ant (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio tilto, kuris yra virš (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, pradėjo mėtytis per eismo juostas, kol galiausiai atsitrenkė į bordiūrą, skiriantį eismo juostas, bei į kelio ženklą, pastarąjį nuversdamas. Išlaipinus iš automobilio vairuotoją, pranešimas, kad vairuotojas gali būti neblaivus, pasitvirtino, patikrinus jį alkotesteriu abu kartus buvo nustatytas vidutinis girtumas. Vairuotojas G. Š. automobilyje buvo vienas. Vairavimo esant neblaiviam faktą taip pat patvirtina Body kamerų vaizdo įrašai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi. Todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Byloje buvo gauti kaltinamojo G. Š. ir jo draugės I. M. prašymai atleisti G. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje nustatyta tvarka, perduodant jį I. M. atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 145-146). Kaltinamojo G. Š. prašyme nurodoma, jog jis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą gyvenime, visiškai pripažino savo kaltę. I. M. prašyme nurodoma, jog ji gyvena kartu su kaltinamuoju, yra neteista, nebausta administracinėmis nuobaudomis, dirba. Kartu su prašymu pateikė darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristiką, kurioje ji apibūdinama kaip atsakinga, kruopšti, palaikanti sveiką ir darbingą klimatą kolektyve darbuotoja, kruopščiai, kokybiškai ir laiku atliekanti pavestus darbus, taip pat paslaugus, jautrus ir nuoširdus žmogus (b. l. 148).

Teisiamojo posėdžio metu I. M. nurodė, jog ji kaltinamajam yra vienintelis artimas žmogus, jis nieko daugiau Lietuvoje neturi. Gyvena kartu 2 metus, per šį laikotarpį nieko nėra buvę blogo. Visada labai sutarė, G. labai myli vaikus, nėra jai blogo žodžio niekada pasakęs. Kai viskas įvyko, ji buvo pas tėvą. Jai paskambino iš policijos ir pranešė apie įvykį. G. gailėjosi, labai atsiprašinėjo, sakė – nežino, kaip tai įvyko. G. neturi problemų su alkoholiu, vartoja jį retai. Ji taip pat alkoholį vartoja retai, tik per šventes. Po įvykio kalbėjosi apie tai, barė jį. Ji savo vaikinui yra autoritetas, jis atsižvelgia į jos nuomonę. Ji tikrai yra užtikrinta ir laiduoja, kad panašūs įvykiai nesikartos. Ji pati dar nevairuoja, tik šiuo metu laikosi teises. Jos pajamos yra minimalios, „ant popieriaus“ tik 520 Eur, G. kol kas nedirba, todėl prašo skirti laidavimą be užstato.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2010, Nr. 2K-51/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. Š. nesunkų nusikaltimą, yra neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 78-79), per pastaruosius trejus metus iki nagrinėjamo įvykio nebuvo baustas administracine tvarka (b. l. 81-82). Jis pripažįsta savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi, tai lengvina jo atsakomybę. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Atsakomybėn už vairavimą esant neblaiviam, bylos duomenimis, traukiamas pirmą kartą. Todėl, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, galima pagrįstai manyti, jog dalyvavimas baudžiamajame procese jam padarė pakankamą poveikį ir G. Š. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, kaltinamojo draugė I. M. yra pateikusi prašymą perduoti G. Š. jos atsakomybei pagal laidavimą. Iš bylos duomenų matyti, jog I. M. yra neteista, per 5 metus nei karto nebuvo traukiama administracinėn atsakomybėn (b. l. 149, 157). Kaltinamasis ir laiduotoja nurodė, kad jų santykiai trunka jau dvejus metus, I. yra vienintelis brangus ir artimas žmogus G. Š. Lietuvoje, todėl jos nuomonė ir emocinė parama jam svarbi. I. M. taip pat yra įsitikinusi, kad turi savo draugui įtakos ir gali teigiamai jį paveikti. Teismo įsitikinimu, I. M. charakterizuojantys duomenys, tarp jos ir kaltinamojo susiklostę santykiai bei jų pobūdis leidžia pagrįstai konstatuoti, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo, gali daryti teigiamą poveikį G. Š. Taigi įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuotina, jog I. M. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus.

Teismui nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, G. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad tiek kaltinamasis šiuo metu yra bedarbis, o laiduotoja dirba už minimalų darbo užmokestį, nustatytinas minimalus BK 40 straipsnyje numatytas laidavimo terminas, be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tuo tarpu pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, tarp jų ir turto konfiskavimo, ir jų parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018 ir kt.). Pagal teismų praktiką tai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019).

G. Š. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Įvertinus, kad jis pirmą kartą teisiamas už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, nėra baustas administracine tvarka, jo neblaivumo laipsnis nedaug viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, kita vertus – vairavimas esant neblaiviam turėjo realių pasekmių – buvo padarytas eismo įvykis, kaltinamasis vairavo pavojingai, mėtėsi per eismo juostas, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kliudė ir nuvertė kelio ženklą, tik laimingo atsitiktinumo dėka nukentėjo tik jo vairuojamas automobilis ir kelio ženklas, o ne žmonės, darytina išvada, kad draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones nagrinėjamu atveju taikytinas. Atsižvelgus į šias aplinkybes, teigiamą kaltinamojo asmenybę, bausmės paskirtį padės įgyvendinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas laikotarpiui, kuris viršija įstatymų leidėjo numatytą minimalų, bet yra artimas jam. Terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. sausio 12 d.

BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

G. Š. nurodo, jog vairavo savo vardu registruotą transporto priemonę. Kaip nurodyta aukščiau minėtoje kasacinio teismo praktikoje, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, tarp jų ir turto konfiskavimo, ir jų parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, automobilio vertę – 1160 Eur (b. l. 32), transporto priemonės konfiskavimas nėra per griežta prevencinė priemonė.

2021 m. balandžio 8 d. prokuroro nutarimu G. Š. nuo 2021 m. sausio 8 d. iki 2021 m. spalio 7 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „AUDI A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, turto saugotoju paskiriant G. Š. (b. l. 37-44). Šis apribojimas taikytinas iki nuosprendžio pateikimo vykdyti turto konfiskavimo dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu G. Š. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 107-112) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio pranešimo matyti, kad dėl automobilio „AUDI A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo UAB „Tomadas“ aikštelėje Vilniaus apskrities VPK išlaidų nepatyrė, nes už šias išlaidas tiesiogiai su UAB „Tomadas“ atsiskaito transporto priemonės savininkas (b. l. 47).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 7, 14.2.2.1 punktais, valstybės naudai iš kaltinamojo G. Š. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 70 Eur (b. l. 142-144).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020-06-26 įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020-07-15). Tačiau BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju G. Š. gynėjas skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. todėl, kad kaltinamasis nemoka proceso kalbos.

Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis vengė pats pasisamdyti gynėją. Kaip jau buvo minėta, kaltinamasis šiuo metu nedirba, ieškosi darbo, taigi, pajamų neturi, nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, teisę į gynybą, todėl nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesinėmis kaltinamojo teisėmis į gynybą. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu ,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį I. M., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams, be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti G. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 12 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1-3 dalimis, paskirti G. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti automobilį „AUDI A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. Š. į automobilį „AUDI A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje.

Kardomąsias priemones –specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

G. Š. išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

I. M. išaiškinti, kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė