- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-19
- Bylos Nr.
- e2A-137-618/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- L. I.
- Atsakovas
- A. M.
- Trečiasis asmuo
- K. V., V. K., A. V., V. J. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. I. ieškinį atsakovui A. M. dėl leidimo įregistruoti kadastrinius matavimus ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys V. K., K. V., A. V., V. J. V..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. I. kreipėsi į teismą prašydama:
1.1. leisti ieškovei L. I. teikti tikrinti ir tvirtinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) ir įregistruoti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas), atnaujintus kadastro duomenis pagal VĮ Registrų centro matininko A. D. 2023 m. sausio 31 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą be bendraturčio atsakovo A. M. sutikimo;
1.2. nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojimosi tvarką pagal matininko A. D. 2023 m. sausio 31 d. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą: ieškovei L. I. priskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais „B“ (12/610 (12 kv. m)) ir „G“ (18/610 (18 kv. m)); atsakovui A. M. priskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais „C“ (34/610 (34 kv. m)) ir „H“ (11/610 (11 kv. m)); trečiajam asmeniui V. K. priskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „F“ (15/610 (15 kv. m)); trečiajam asmeniui K. V. priskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „D“ (27/610 (27 kv. m)); tretiesiems asmenims A. V. ir V. J. V. priskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „E“ (18/610 (18 kv. m)); žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „A“ (475/610 (475 kv. m)). priskirti naudotis bendrai visiems bendraturčiams L. I. (92/610 (92 kv. m)), A. M. (160/610 (160 kv. m)), V. K. (56/610 (56 kv. m)), K. V. (79/610 (79 kv. m)), A. V. ir V. J. V. (88/610 (88 kv. m) ;
1.3. priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodė, jog ieškovė, atsakovas ir tretieji asmenys yra žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Tarp ieškovės ir atsakovo kilo ginčas dėl naujų žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo bei įregistravimo, taip pat dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Ieškovė savo reikalavimus grindžia tuo, kad žemės sklype yra vykdoma gyvenamojo namo rekonstrukcija ir yra padidintas gyvenamojo namo užstatymo plotas (užstatymo ploto padidinimas užfiksuotas 2001 m. kovo 20 d. statinių kadastro byloje, t. y. po žemės sklypo kadastrinių matavimų 1998 m. spalio 26 d. atlikimo). Be to, visiškai yra nugriautas statinys (pavėsinė), žemės sklypo plane pažymėtas indeksu „N“, taip pat anksčiau nebuvo sukalti riboženkliai, todėl įvykus tam tikriems pakitimams žemės sklype kadastrinių duomenų atnaujinimas yra būtinas, kitaip (ant seno plano) nėra galimybės nustatyti tikslios, faktinę padėtį atitinkančios žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Taip pat Nekilnojamojo turto registro išrašo registre yra įrašyta pastaba, kad remiantis 2020 m. rugpjūčio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus išvada Nr. 16IŽ-27-(14.16.111 E.) žemės sklypo ribos turi būti tikslinamos. Nesant su visais žemės sklypo savininkais suderinto žemės sklypo plano ir nesant užpildyto (žemės sklypo savininkų pasirašyto) žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, nėra galimybės patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenų bylos NŽT (Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 21, 38.4.5 punktai) ir užregistruoti patikslintų kadastro duomenų viešajame registre. Pažymėjo, kad 1998 m. ir 2023 m. žemės sklypo planai iš esmės nesiskiria. 2023 m. žemės sklypo planas nelemia jokių žemės sklypo bendraturčių teisių ir pareigų pasikeitimo, taigi, objektyviai nepažeidžia jokių žemės sklypo bendraturčių interesų, o nesutinkantis patvirtinti (pasirašyti) 2023 m. žemės sklypo plano atsakovas nenurodo jokių objektyvių tokio nesutikimo priežasčių. Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo nurodė, jog ieškovė ir kiti žemės sklypo bendraturčiai pageidauja nusistatyti naudojimosi sklypu tvarką. Matininkas A. D. parengė naudojimosi tvarkos planą, kuriame nurodė bendraturčių individualiai naudojamas žemės sklypo dalis bei dalis, kuriomis visi bendraturčiai naudosis bendrai. Visi bendraturčiai, išskyrus atsakovą, su parengtu planu ir naudojimosi tvarka sutinka.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. M. pateiktame atsiliepime nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo įregistruoti ir tvirtinti kadastrinius matavimus bei sklypo naudojimosi tvarką pagal E. M. individualios įmonės sudarytą nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylą bei žemės sklypo naudojimosi planą. Paaiškino, kad atsakovas dar 2022 m. sausio mėnesį ėmėsi iniciatyvos pakeisti bendro naudojimo sklypo kadastrinius matavimus. Jo užsakymu E. M. individuali įmonė padarė sklypo kadastrinius matavimus ir jie buvo perduoti ieškovei susipažinti. Ieškovė įvairiais būdais vengė pasirašyti ant pateiktų kadastrinių matavimų ir tuo klausimu su ieškove nepavyko susitarti. Pagal gautą kvietimą dėl sklypo ribų paženklinimo atsakovas 2023 m. sausio 18 d. atvyko į objektą. Atsakovas atsisakė pasirašyti ant sklypo ribų paženklinimo akto, nes jam nebuvo duotas susipažinti aktas ir jis šio akto neturėjo galimybės sulyginti su 2022 m. sausio 11 d. E. M. individualios įmonės jau atliktu sklypo ribų ženklinimo aktu. Atsakovas pažymėjo, kad gavus ieškinį bei jo priedus matininkas E. M. sulygino 2022 m. sausio 11 d. jo paties atliktus kadastrinius matavimus su matininko A. D. darytais kadastriniais matavimais ir jokių esminių skirtumų tarp šių matavimų nenustatė. Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo nurodė, jog minėto žemės sklypo naudojimosi tvarka buvo nustatyta 1998 m. spalio 26 d. registruotame žemės sklypo plane, kuria šalys ir naudojosi. Ši žemės sklypo naudojimosi tvarka iš esmės nesiskiria nuo šiuo metu bendraturčių esamos žemės sklypų naudojimosi tvarkos. Šiuo metu nėra sutariama dėl transporto priemonių statymo vietų, kitų esminių nesutarimų tarp šalių nėra.
4. Ieškovė pateikė dubliką, jame nurodė, kad nesutinka su atsakovo atsiliepime į ieškinį dėstomais teiginiais apie kadastrinių matavimų derinimo aplinkybes bei atsakovo pageidaujama žemės sklypo naudojimosi tvarka. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodo, kad ginčo dėl kadastrinių matavimų iš esmės nėra, paaiškina kadastrinių matavimų nepasirašymo priežastis, taip pat prideda jo užsakymu rengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, nurodo, kad nesutariama tik dėl automobilių statymo vietų. Ieškovė dubliko 4–35 punktuose pateikė detalią bendraturčių susiklosčiusią bendrosios nuosavybės valdymo ir naudojimo klausimų sprendimo eigą, todėl teigia, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas melagingai nurodo, kad 2023 m. vasario 2 d. atsakovas įteikė jo matininko parengtą žemės sklypo naudojimosi planą. Pagal pateikiamą susirašinėjimą matyti, kad toks planas buvo parengtas tik 2023 m. vasario 24 d. Tik tada pats atsakovas gavo planą iš matininko, todėl neaišku, kokį planą jis ieškovei galėjo pateikti 2022 m. vasario 2 d. Taip pat neaišku, kokį planą jis siuntė 2023 m. vasario 13 d. sklypo bendraturtėms K. V. ir V. K.. Taip pat neaišku, kodėl į šį pasiūlymą nebuvo įtraukta ieškovė. Dėl šių priežasčių pagrįstų abejonių kelia atsakovo kartu su atsiliepimu pateikto pasiūlymo autentiškumas nurodant pasiūlymo datą 2023 m. vasario 13 d. Atsakovas atsiliepime į ieškinį taip pat teigia, kad savo žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano ieškovė jam nepateikė, o pateikė ieškinį. Tačiau tai paneigia elektroninis susirašinėjimas, kur ieškovė 2023 m. vasario 13 d. išsiuntė ne tik kadastrinius matavimus, bet ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą ir apie tai aiškiai parašė laiške. Laiškas buvo adresuotas visiems bendraturčiams, įskaitant atsakovą. Todėl atsakovo teiginiai, kad jis negavo ieškovės parengto plano, yra paneigti kaip neatitinkantys tikrovės.
5. Atsakovas pateikė tripliką, jame nurodė, kad matininko E. M. 2022 m. sausio 11 d. atlikti kadastriniai matavimai atitinka matininko A. D. darytus kadastrinius matavimus, jokių esminių skirtumų tarp šių matavimų nėra, nes šalių atlikti kadastriniai matavimai yra identiški ir ginčo tarp šalių dėl kadastrinių matavimų ribų nėra. Dubliko 5 punkte yra neteisingai pasisakoma apie žodinį susitarimą dėl automobilio statymo vietos. Tarp šalių buvo susitarta, kad atsakovo automobilis bus statomas šalia pastato – sandėlio, Nr. (duomenys neskelbtini), vietoje nugriautos pavėsinės I2-1Ž. Kaip ir buvo sutarta, atsakovas savo lėšomis nugriovė pavėsinę, išvežė šiukšles ir pagal susitarimą tikėjosi šioje vietoje turėti automobilio statymo vietą. Dublike yra konstatuojama, kad atsakovo sklypo naudojimosi tvarka neatitinka Palangos m. savivaldybės išduoto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto Nr. AA-018/02, parengto 2018 m., reikalavimų. Nurodo, kad projektas yra parengtas dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos. Tuo metu galiojo 1998 m. planas dėl sklypo naudojimosi tvarkos. Kadangi tarp šalių nauja sklypo naudojimosi tvarka nebuvo ir nėra nustatyta, šis projektas dėl žemės sklypo gali būti vertinamas kaip rekomendacinio pobūdžio, nes neatitinka tuo metu galiojančios žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Pagal ieškovės užsakymą VĮ Registrų centro matininko A. D. parengtą žemės sklypo naudojimosi planą yra pažeidžiamos kitų bendraturčių teisės, padidinant ieškovės žemės sklypo dalį, kadangi pagal 1998 m. planą dalis, pažymėta „H“ (14 kv. m), priklausė bendram naudojimui, o pagal A. D. parengtą planą ši dalis priskiriama ieškovei. Be to, pagal A. D. parengtą žemės sklypo naudojimosi planą dalis, pažymėta „B“ (12 kv. m), priskiriama ieškovei, nors pagal 1998 metų planą ši dalis priklausė bendram naudojimui. Kadangi pagal VĮ Registrų centro matininko A. D. parengtą žemės sklypo naudojimosi planą yra neteisėtai pagerinama ieškovės žemės sklypo naudojimosi tvarka, atsakovas su šiuo planu nesutinka ir siūlo palikti nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 1998 planą, kuris jau yra teisiškai įregistruotas. Keisti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagerinant tik ieškovės žemės sklypo dalį kitų bendraturčių sąskaita nėra tikslinga.
6. Trečiasis asmuo V. K. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su ieškovės pateiktu ieškiniu sutinka.
7. Tretieji asmenys K. V., A. V., V. J. V. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su ieškovės pateiktu ieškiniu sutinka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Plungės apylinkės teismas 2024 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
9. Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų įregistravimo nurodė, jog atsakovas, nesutikdamas su atliktais kadastriniais matavimais, jų teisingumo neginčija, nepateikia jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad naujų kadastrinių matavimų įregistravimas kaip nors pažeistų jo teises ar teisėtus interesus. Konstatavo, jog atsakovo neveikimas trukdo savo, kaip bendraturtės, teises įgyvendinti ieškovei, nes atsakovas nepagrįstai tokio sutikimo neduoda.
10. Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo nurodė, jog ieškovės teikiamame plane atsakovui siūlomos lygiai tos pačios dalys tokio pat dydžio ir toje pačioje vietoje kaip ir pagal 1998 m. planą. Sudėjus atsakovui siūlomas bendram ir individualiam naudojimui skirtas žemės sklypo dalis gaunamas 205 kv. m plotas, t. y. lygiai tiek, kokia atsakovui priklauso žemės sklypo nuosavybės dalis. Ieškovės teikiamame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane bendro naudojimo sklypo dalyje „A“ ieškovei priskiriamas lygiai tas pats bendro naudojimo plotas – 92 kv. m, t. y. tiek pat, kiek ir pagal 1998 m. planą. Pažymėjo, jog atsakovas nesutiko su ieškovės siūlomu žemės sklypo naudojimosi planu ir siūlė savo matininko E. M. parengtą planą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Tačiau pateiktame triplike bei 2024 m. rugpjūčio 26 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovo atstovas nurodė, jog atsisako savo žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto, ir prašė palikti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 1998 m. planą. Nurodė, jog ieškovės siekis jos individualiam naudojimui priskirti minėtus žemės sklypo plotus niekaip neturi įtakos atsakovo teisėms, nes jam priskiriama žemės sklypo dalis lygiai taip pat, kaip ir anksčiau, be to, ieškovė prašo sklypo dalies prie savo namo dalies bei ten, kur stato automobilį. Ieškovei priskirtino bendro ir atskiro naudojimosi visas plotas sudaro 122 kv. m, t. y. lygiai tiek, kiek ji turi nuosavybės teisių į žemės sklypą. Pažymėjo, jog atsakovas kėlė klausimą dėl automobilio statymo vietų, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad visų bendraturčių automobilių statymo klausimas yra išspręstas, ieškovė statymo vietą įsirengė pagal projektą ir visų bendraturčių sutarimą, o atsakovui numatyta jo faktiškai naudojama statymo vieta yra sklypo šiaurės-vakarų kampe. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neteikė priešieškinio ir nekėlė reikalavimo dėl automobilių statymo vietų pakeitimo ar naujos aikštelės įregimo, todėl teismas šio klausimo nesprendė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Atsakovas A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
12. Nurodė, jog nėra ginčo, kad būtina nustatyti naujus kadastrinius matavimus, to pirmas ėmėsi atsakovas. Jo ir ieškovės užsakymu parengti kadastriniai matavimai iš esmės nesiskiria. Mano, jog teismo sprendimas turi būti panaikintas, nes bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad atsakovas nedavė sutikimo įregistruoti sklypo kadastrinius matavimus. Yra įsitikinęs, kad ginčas kilo dėl bendraturčių bendradarbiavimo stokos.
13. Pažymėjo, jog teismo sprendime nėra nurodytos priežastys, dėl kurių buvo būtina keisti nusistovėjusią sklypo naudojimosi tvarką. Nurodė, jog žemės sklypo naudojimosi tvarka, nors ir neįregistruota, buvo nustatyta 1998 m. spalio 26 d. įregistruotame žemės sklypo plane. Ieškovė savavališkai įsirengė automobilio statymo vietą, įsirengė bendro naudojimo žemėje įėjimą į jai priklausančią namo dalį. Ieškinys buvo teikiamas siekiant įteisinti ieškovės neteisėtą savavališką žemės perkėlimą iš anksčiau pagal 1998 m. plane skirtų sklypų, pažeidžiant iki tol galiojančią sklypo naudojimo tvarką.
14. Nurodė, jog kilo ginčas dėl automobilių statymo vietų. Ieškovės pateiktame sklypo naudojimosi tvarkos variante nėra numatytos automobilių statymo vietos. Yra formuojama tik ieškovei numatyta sklypo dalis, kurioje ieškovė jau yra įsirengusi automobilio statymo vietą. Teismas išvadas daro remdamasis gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektu, tačiau šiuo projektu nėra remiamasi ieškovės pateiktame sklypo naudojimosi plane ir jis neatitinka nei ankstesnės sklypo naudojimosi tvarkos, nei ieškovės siūlomos naudojimosi tvarkos. Pagal namo rekonstrukcijos projektą kitų trijų žemės sklypų bendraturčių stovėjimo aikštelės yra numatytos sklypo šiaurės vakarinėje dalyje. Pagal ieškovės teikiamą naudojimosi tvarką kiti žemės sklypo savininkai pagal nurodytus normatyvus galėtų įsirengti tik vieną automobilio stovėjimo aikštelę, kas pažeidžia jų interesus ir neatitinka teismo padarytų išvadų, kad yra išspręstas visų bendraturčių automobilių statymo klausimas.
Žemesnės instancijos teismas
15. Nėra aišku, dėl kokių priežasčių žemė, esanti po nuosavybės teise atsakovui priklausančiu pastatu, yra priskiriama bendram naudojimui. Tokiu būtu yra šiurkščiai pažeidžiamos atsakovo teisės, nes po atsakovui nuosavybės teise priklausančiu pastatu iš jo atimama žemės naudojimosi teisė ir ši žemė priskiriama bendram naudojimui.
16. Pagal teismo sprendimą yra įteisinamas ieškovės jau įsirengtas atskiras įėjimas į jai priklausančią namo dalį. Kitų bendraturčių įėjimai į namą paliekami bendram naudojimui. Taip yra išskiriama ieškovė, kuriai sudaroma galimybė įsiteisinti žemės sklypo prie jos įėjimo į namą naudojimą. Kitiems prie įėjimo į namą paliekama bendro naudojimo žemė.
Atsiliepimas
17. Ieškovė L. I. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog jokių konkrečių kadastrinių matavimų trūkumų atsakovas nenurodo. Atsakovas kelia klausimą, kodėl teismas pasirinko ne jo, o ieškovės kadastrinius matavimus. Atsakovas nepareiškė tokio reikalavimo, todėl teismas net neturėjo procesinės galimybės svarstyti ieškovės ar atsakovo kadastrinius matavimus leisti derinti ir tvirtinti. Ginčas kilo ne dėl šalių, o dėl atsakovo bendradarbiavimo stokos. Jeigu atsakovas pageidauja nustatyti naudojimosi tvarką, artimą 1998 m. nurodytai plane, tai jis turėjo parengti savo naudojimosi tvarkos planą, atitinkantį žemės sklypo ribas ir naujausius kadastrinius matavimus, pateikti kartu su priešieškiniu ir jame suformuluoti tokį reikalavimą, tačiau atsakovas to nepadarė. Atsakovas, kaip bendraturtis, nesiekė savo teises įgyvendinti tinkamu būdu, laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos. Individualaus naudojimo žemės korekcijos nepažeidžia atsakovo ir kitų bendraturčių interesų, nes jie šiomis nedidelėmis žemės sklypo dalimis nesinaudoja. Tarp bendraturčių yra susiklosčiusi tik faktinė žemės sklypo naudojimosi tvarka, kurią didžiąja dalimi atspindi rašytinis įrodymas – 1998 m. žemės sklypo planas. Pažymi, kad apeliaciniame skunde nėra nė vieno argumento, kad ieškovės siūlomu naudojimosi tvarkos nustatymo būdu priskyrus tam tikras žemės sklypo dalis kiekvienam bendraturčiui asmeniniam naudojimui susidaro kokios nors realios kliūtys atsakovui naudoti jam tenkančias asmeninio naudojimo žemės sklypo dalis ar bendro naudojimo žemės sklypo dalį, taip pat naudoti jam priklausančius statinius, į juos patekti, juos prižiūrėti bei remontuoti. Ieškovės įrengta statymo vieta atitinka tiek gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą, tiek visų bendraturčių susitarimą, o atsakovo apeliaciniame skunde dėstomos pretenzijos kaip tik rodo atsakovo siekį veikti savavališkai, prieš visų bendraturčių valią bei gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto sprendinius. Ieškovei nesuprantama, kaip pažeidžiamos atsakovo teisės dėl ieškovės valdomos automobilių statymo vietos, jeigu jis faktiškai naudojasi kita automobilių statymo vieta kitoje sklypo dalyje. Atsakovo argumentas, kad toks ieškovės reikalavimas pažeidžia visų bendraturčių interesus, yra ne tik deklaratyvus, bet ir neatitinka tikrovės, nes kiti bendraturčiai pritaria ieškovės parengtam naudojimosi tvarkos planui. Pažymi, kad atsakovas (jo mama) pageidavo automobilių statymo vietos prie savo ūkinio pastato, šį pagedavimą bendraturčiai patenkino, todėl dabartinis atsakovo blaškymasis, kad jis tarsi norėtų ir vienoje, ir kitoje sklypo dalyse automobilių statymo vietos, rodo jo neapsisprendimą, nenuoseklumą bei kitų bendraturčių interesų, pasiektų susitarimų nepaisymą. Atsakovo keliamas ginčas dėl automobilių statymo vietų yra tik teorinis. Jeigu atsakovui nepakanka namo rekonstrukcijos plane nurodytų sprendinių dėl automobilių statymo vietų, tai jis galėjo spręsti klausimą pateikdamas teismui savo planą ir pareikšdamas priešieškinį, tačiau to nepadarė, ką pripažįsta apeliaciniame skunde, bet kritikuoja ieškovę. Atsakovo argumentacija dėl automobilių statymo vietos stokoja ir logikos. Atsakovas nesutinka su ieškovės planu, kuriame nepažymėtos trys automobilių statymo vietos, ir prašo palikti vadovautis 1998 m. planu, tačiau jame automobilių statymo vietos irgi nesužymėtos. Atsakovas taip ir nepaaiškina, kodėl jam netinka, kad ieškovės plane automobilių statymo vietos nepažymėtos, o tai, kad 1998 m. plane jos irgi nepažymėtos, jau ji tenkina. Atsakovas, pasisakydamas dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto, kad neva jis neatitinka naudojimosi tvarkos plano, nenurodo jokių konkrečių duomenų, kuo konkrečiai šis projektas neatitinka plano. Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentus dėl neva mažesnių galimybių automobiliams manevruoti ieškovės ir kitų bendraturčių aikštelėse, kadangi tiek ieškovei, tiek kitiems bendraturčiams tenkantis automobilių statymo vietos plotis yra apytiksliai po 2,5 metro. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad jos automobilių statymo vieta apima ne visą indeksu „G“ pažymėtą plotą (aikštelės riba pažymėta punktyru), be to, jai skirtas individualiam naudojimui asmeninis plotas ribojasi su statiniu „N“, kas reiškia, jog privažiuoti prie pat statinio automobilis negali, reikia palikti tiek manevravimo tarpą, tiek vietos keleiviams išlipti. Namo rekonstrukcijos projekte suplanuotos vienodo pločio automobilių statymo vietos, iki statinio „N“ yra suplanuotos būtent trys automobilių statymo vietos, vadinasi, šios vietos atitinka teisės aktų reikalavimus, nes kitaip nebūtų patvirtintas rekonstrukcijos projektas išduodant statybos leidimą. Pažymi, kad su tokiu automobilių statymo vietų išdėstymu, jų pločiu sutiko visi bendraturčiai, taip pat ir atsakovo mama L. M., už kurią labai aktyviai tuo metu klausimus derino dabartinis atsakovas A. M. ir kuris viską žinojo, su viskuo buvo susipažinęs, viskam pritarė, taip pat ir su automobilių statymo vietų skaičiui bei pločiui. Atsakovo argumentai apie jo nuosavybės atėmimą ir teisių pažeidimą atmestini kaip neturintys jokio pagrindo, kadangi iš atsakovo niekas neatima ir neapriboja teisės naudotis jam priklausančiu ūkiniu pastatu ir atitinkamai po juo esančia žemės sklypo dalimi.
18. Trečiasis asmuo V. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Plungės apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog atsakovas, nesutikdamas su kadastriniais matavimais, jų teisingumo neginčija. Visiems bendraturčiams yra užtikrinta teisė laisvai naudotis bendromis erdvėmis. Pagal ieškovės parengtą planą išlaikomas bendraturčių atskirai naudojamos žemės sklypo dalys atitinkant jiems priklausančia idealiąsias nuosavybės teisės dalis.
19. Trečiasis asmuo K. V. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą nurodė, jog su teismo sprendimu sutinka. Nurodė, jog atsakovas nesutiko su kadastriniais matavimais tik iš principo. Nurodė, jog naudojimosi tvarką reikia įteisinti, žemės dalys lieka tokios pačios, kokios buvo. Dėl ieškovės įsirengtos automobilio statymo vietos nurodė, jog atsakovės dalis yra visiškai kitoje namo pusėje.
20. Apeliacinėje instancijoje žodinio proceso metu teismo posėdyje ieškovės atstovas paaiškino, jog įvažiuojama į sklypą iš (duomenys neskelbtini) akligatvio. Pagal rekonstrukcijos projektą įvažiavimas į sklypą taip pat numatytas iš (duomenys neskelbtini). Naudojimosi žemės sklypu tvarka keičiama minimaliai. Ieškovė sklypo viduriu nesinaudoja ir perkėlė prie savo laiptelių ir prie įsirengtos automobilio stovėjimo aikštelės. Automobilio vieta nevertintina kaip automobilio statymo vieta, ieškovė joje gali daryti ką nori. Automobiliai kaip buvo statomi, taip yra ten statomi. Automobiliai telpa ir pravažiuoti galima. Pakeitimai minimalūs, jie atsakovo niekaip neliečia.
21. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog su kitais bendraturčiais (bet ne atsakovu) sutarė dėl automobilio aikštelės įrengimo ir ją įrengė. Įvažiavimas automobiliams numatytas per (duomenys neskelbtini). Po to, kai aikštelė buvo įrengta, praėjo penkeri metai. Atsakovas neįvardijo, kad ruošia kadastrinius matavimus dėl namo pardavimo. Atsakovas nurodė atiduoti aikštelę, kuri buvo įrengta, dėl to buvo daroma sklypo naudojimosi tvarka. Rekonstrukcija neužbaigta, nes atsakovas pakeitė vidaus planą, griovė laikančiąją sieną, įrengė židinį, kurio pagal projektą neturi būti. Statybos inspekcija nurodė pašalinti savavališką statybą. Atsakovui numatyta vieta prie valdomos dalies G18. Atsakovas tai griauna, tai ne pastatą – garažą. Po rekonstrukcijos projekto įgyvendinimo naudojimosi tvarką galbūt reikės keisti.
Žemesnės instancijos teismas
22. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, jog nesieja rekonstrukcijos projekto su naudojimosi tvarka. Darė savo kadastrinius matavimus, nes norėjo parduoti turtą. Nepasirašė ieškovės kadastrinių duomenų, nes nebuvo duota susipažinti. Atsakovas paaiškino, jog ieškovė nugriovė pavėsinę ir pasidarė įvažiavimą, pavėsinė buvo visų bendraturčių. Siūloma naudojimosi tvarka pažeidžia jo interesus, nes nebus vietos visų bendraturčių automobiliams statyti.
23. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu trečiasis asmuo K. V. paaiškino, jog pirma kadastrinius matavimus užsakė ji. Pažymėjo, jog rekonstrukcija eina į pabaigą, reikalingi kadastriniai matavimai. Stovėjimo aikštelėje yra pastatas – garažas, stovėjimo aikštelė tilptų automobiliai, jei atsakovas susitvarkytų savo pastato – garažo matmenis, kaip jie turėtų būti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
25. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl esminių bylos aplinkybių
26. Iš VĮ Registrų centro 2023 m. sausio 11 d. duomenų bazės išrašo nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 7/32 dalys pastato (gyvenamojo namo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/9 dalys pastato (pavėsinės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 7/32 dalys kitų statinių – kiemo statinių (šulinio, kiemo aikštelės, tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui nuosavybės teise priklauso 11/32 dalių pastato (gyvenamojo namo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas (sandėlis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato (pavėsinės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 11/32 dalių kitų statinių – kiemo statinių (šulinio, kiemo aikštelės, tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Trečiajam asmeniui K. V. nuosavybės teise priklauso 21/64 dalis pastato (gyvenamojo namo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 21/64 dalis kitų statinių – kiemo statinių (šulinio, kiemo aikštelės, tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tretiesiems asmenims A. V. ir V. J. V. nuosavybės teise priklauso 3/4 dalys ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalis pastato (pavėsinės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Trečiajam asmeniui V. K. nuosavybės teise priklauso 7/64 dalys pastato (gyvenamojo namo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/9 dalis pastato (pavėsinės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 7/64 dalys kitų statinių, kiemo statinių (šulinio, kiemo aikštelės, tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio bendras plotas 610 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovei – 122/610 dalys, atsakovui – 205/610 dalys, K. V. – 53/305 dalys, A. V. ir V. J. V. – 53/305 dalys, V. K. – 71/610 dalis.
27. Iš 2022 m. birželio 28 d. ir 2022 m. rugsėjo 6 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto matyti, kad tuometinė žemės sklypo bendraturtė L. M., kurios dalį paveldėjo atsakovas, atsisakė pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte.
28. Iš NŽT 2022 m. lapkričio 4 d. patikrinimo akto matyti, kad institucija nurodė trūkumą – žemės sklypo savininko (bendraturtės L. M.) parašo nebuvimą.
29. 2022 m. rugsėjo 6 d. buvo užfiksuoti kadastro duomenys, adresu (duomenys neskelbtini), matininkas A. D..
Žemesnės instancijos teismas
30. Ieškovei sužinojus, kad mirusios L. M. turtą paveldėjo atsakovas, vėl pakartotinai visi bendraturčiai buvo kviečiami į 2023 m. sausio 31 d. žemės sklypo ribų paženklinimą, paženklinimo-parodymo akte matyti, kad atsakovas vėl nepasirašė.
31. 2023 m. sausio 31 d. žemės sklypo kadastro duomenys, adresu (duomenys neskelbtini), vėl buvo užfiksuoti matininko A. D..
32. Iš VĮ Registro centro 2023 m. sausio 18 d. kvietimo matyti, kad atsakovui A. M. buvo išsiųstas kvietimas dalyvauti ribų žymėjime.
Žemesnės instancijos teismas
33. Byloje pateiktas VĮ Registro centro 2023 m. sausio 31 d. žemės sklypo planas naudojimosi tvarkai nustatyti, kuriame nurodytos bendraturčių individualiai naudojamos žemės sklypo dalys bei dalis, kuria naudosis visi bendraturčiai.
34. Iš 2018 m. liepos 30 d. pritarimo mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Architektūros artelė“ parengtam gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektui matyti, kad visi bendraturčiai namo rekonstravimo projektui pritarė, o atsakovo motina L. M. pritarė su sąlyga, kad nebus griaunamas pastatas – sandėlis ir bus nustatyta vieta automobiliui statyti.
Žemesnės instancijos teismas
35. Iš 2022 m. liepos 17 d. susitarimo tarp bendraturčių K. V., A. ir J. V. V. ir V. K. matyti, kad jie sutiko, jog ieškovė savo lėšomis įsirengtų statymo vietą automobiliui.
36. Iš 2022 m. sausio 11 d. žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akto nustatyta, kad matininkas E. M. atliko kadastrinius matavimus atsakovo prašymu.
Žemesnės instancijos teismas
37. Iš 2022 m. liepos 1 d. ieškovės elektroninio laiško nustatyta, kad ieškovė visiems bendraturčiams išsiuntė atliktus kadastrinius matavimus.
38. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama leisti teikti tvirtinimui NŽT bei įregistruoti VĮ Registrų centre atnaujintus kadastro duomenis ir nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką. Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutiko ir nurodė, jog nėra sutariama dėl transporto priemonių statymo vietų, ieškovė savavališkai įsirengė automobilio statymo vietą bendro naudojimo žemėje. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, jog prašoma nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarka yra neteisėtai pagerinama ieškovės žemės sklypo naudojimosi tvarka, nes pagal 1998 metų planą bendram naudojimui priskirta žemės sklypo dalis priskiriama ieškovei. Taip pat atsakovas pažymi, jog ieškovės prašomoje nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkoje nėra numatytos automobilių statymo vietos visiems bendraturčiams.
Žemesnės instancijos teismas
39. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, jog atsakovo kaip bendraturčio neveikimas trukdo ieškovei įregistruoti Žemės sklypo kadastrinius matavimus, pažymėjo, jog atsakovas nesutikdamas su atliktais kadastriniais matavimais, jų teisingumo neginčija. Dėl ieškovės reikalavimo nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog su Žemės sklypo naudojimosi tvarka nesutinkančiam atsakovui ieškovės teikiamame plane siūlomos lygiai tos pačios dalys, tokio pat dydžio ir toje pačioje vietoje. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog visų bendraturčių automobilių statymo vietos yra išspręstos, o ieškovė automobilių statymo vietą įsirengė pagal projektą ir visų bendraturčių sutarimą.
Dėl leidimo teikti tikrinti ir tvirtinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą be bendraturčio sutikimo
40. Aptariamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl leidimo įregistruoti kadastrinius matavimus. Šalys ir tretieji asmenys yra bendraturčiai žemės sklypo, kurio atnaujintus kadastrinius matavimus įregistruoti nori ieškovė. Šalys ir tretieji asmenys yra bendraturčiai žemės sklypo, kurio atnaujintus kadastrinius matavimus įregistruoti nori ieškovė. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog atsakovas įregistruoti kadastrinius matavimus nesutinka be pagrindo. Reikalavimą dėl leidimo teikti tikrinti ir tvirtinti bei įregistruoti atnaujintus kadastrinius matavimus ieškovė grindė tuo, kad vykdoma gyvenamojo namo rekonstrukcija, padidintas gyvenamojo namo plotas, nugriautas statinys.
41. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo leista įregistruoti žemės sklypo kadastrinius matavimus, teigdamas, kad neatsisakė pasirašyti paženklinimo akto, tiesiog jam jis nebuvo pateiktas susipažinti. Jo nuomone, leidimas įregistruoti matavimus neturėjo būti duotas, nes nebuvo įrodyta, jog jis tam nepritarė, o pats ginčas kilo dėl šalių bendradarbiavimo stokos. Apeliacinės instancijoje žodinio proceso metu teismo posėdyje nurodė, jog matavimuose neteisingai pavaizduoti sklype esantys pastatai – gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas.
42. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – tai duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – tai nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti žemės sklypų kadastro duomenys turi būti keičiami, jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti statiniai ar atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai (išskyrus atvejus, kai dėl rekonstruotų ar suremontuotų statinių ar dėl kilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų žemės sklypo užstatytas plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia), nutiesti keliai, iškasti tvenkiniai, įrengti valymo ar melioracijos ir kiti žemės sklypo įrenginiai, taip pat atlikti kiti veiksmai, pakeitę kadastro duomenis, bei įstatymų nustatyta tvarka nustačius, kad dėl gamtinių procesų pakito žemės naudmenų sudėtis (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 2 dalis).
43. Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklių 49 straipsnis ir jo dalys numato, jog žemės sklypo kadastro duomenys keičiami: jeigu žemės sklype pastatyti, rekonstruoti, suremontuoti, nugriauti statiniai ar atlikti kultūros paveldo objekto (statinio) tvarkomieji statybos darbai ir (ar) tvarkybos darbai (išskyrus atvejus, kai dėl rekonstruotų ar suremontuotų statinių ar dėl atliktų kultūros paveldo objekto (statinio) tvarkomųjų statybos darbų ir (ar) tvarkybos darbų žemės sklypo užstatytas plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeitė), nutiesti keliai, iškasti tvenkiniai, įrengti valymo ar melioracijos įrenginiai, taip pat atlikti kiti veiksmai, dėl kurių pasikeitė kadastro duomenys, bei nustačius, kad dėl gamtinių procesų pakito žemės naudmenų sudėtis. Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, remonto, griovimo) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, suremontuoti, nugriauti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą – Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms – arba kai statiniai rekonstruoti, suremontuoti, nugriauti ar pastatyti nauji, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai krašto apsaugos tikslams skirtuose žemės sklypuose. Tokiais atvejais atnaujinti žemės sklypo kadastro duomenys kadastro tvarkytojui gali būti pateikiami įregistravus ar pakeitus statinio kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre; Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytu atveju; kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotame žemės sklype, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, įveistas miškas ar ne miško žemės plotas apaugęs medžių savaiminukais; žemės sklypo savininko pageidavimu.
44. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė užsakė kadastrinius matavimus, nes po ankstesnių matavimų buvo pakeistas gyvenamojo namo užstatymo plotas, nugriautas statinys (pavėsinė), o riboženkliai nebuvo sukalti. Todėl, ieškovės įsitikinimu, pasikeitus faktinei situacijai, būtina atnaujinti kadastrinius duomenis, kad būtų galima tiksliai nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką. Be to, Nekilnojamojo turto registro išraše yra nurodyta, jog sklypo ribos turi būti patikslintos pagal Nacionalinės žemės tarnybos išvadą.
45. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, jog paženklinimo aktas jam nebuvo pateiktas. Iš kartu su ieškovės dubliku pateikto el. laiško nustatyta, jog ieškovė 2022 m. liepos 1 d. išsiuntė, be kita ko, ir atsakovui el. paštu (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastrinius matavimus. Minėtame laiške ieškovė nurodė: „Siunčiu VĮ Registrų centro matininko atliktus (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus. Pasak matininko, mūsų turimas 1998 m. žemės sklypo planas neatitinka dabartinių reikalavimų, ir pagal registre galiojančius dokumentus, mūsų sklypas pagal 1998 m planą persidengia su kaimynų. Padarytas pagal galiojančius reikalavimus naujas kadastrinis matavimas, kurį galima būtų įregistruoti Registrų centre. Tačiau, kad užregistruoti šį planą Registre, matininkas jį turi siųsti patikrinimui į Nacionalinę Žemės Tarnybą ir Paveldosaugą (pasak matininko tikrinimas užtrunka 2-3 mėn. ir turi būti paduotas tikrinimui su visų bendrasavininkų parašais). Sklypo plotas yra tas pats, kiekvieno iš mūsų valdomos proporcijos lieka tos pačios. Siunčiu visiems susipažinti, pasitikrinti ir prašysiu pasirašyti, kad galėtume susitvarkyti mūsų valdos dokumentaciją.“ Papildomai tą pačią dieną ieškovė išsiuntė el. laišką, be kita ko, ir atsakovui el. paštu (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė: „Sveiki. Papildomai prisegu (duomenys neskelbtini) sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Jei turėsit kokių pastabų, parašykit, aiškinsimės su matininku. Beje, klausiau apie sename plane nupieštus mūsų nuosavybės teise valdomus sklypelius, tai sakė, kad jų dabar nebeįveda į sklypo planą.“ Be to, ieškovė 2022 m. liepos 13 d. išsiuntė laišką atsakovui el. paštu (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė: „Jūsų ruoštus dokumentus gavau. Taip pat gavau ir siunčiu Jums iš Registrų centro matininko patvarkytą (duomenys neskelbtini) sklypo planą, kurį buvau užsakiusi. Išsiunčiau ir kitiems bendrasavininkams svarstyti dėl parašų. Kai visi peržiūrėsim, galėsim derinti tolimesnius veiksmus ir daryti sprendimus. Beje pasirašant bet kokius dokumentus privaloma pridėti raštišką notaro patvirtintą įgaliojimo kopiją, leidžiančią tvarkyti M. priklausančią (duomenys neskelbtini) valdos dalį ir jos dokumentaciją.“ Bylos medžiaga patvirtinta, jog atsakovas laiškus bendraturčiams siuntė taip pat el. paštu iš el. pašto adreso (duomenys neskelbtini), pvz., atsakovo2023 m. vasario 24 d. el. laiškas bendraturčiams.
46. Paminėtos aplinkybės patvirtina, jog atsakovo teiginiai apie jam nepateiktą susipažinti paženklinimo aktą, neatitinka tikrovės. Ieškovė minėtą dokumentą atsakovui pateikė elektroniniu paštu, kuriuo atsakovas aktyviai naudojasi ir pats siunčia laiškus, todėl neaišku, kokiu pagrindu atsakovas tvirtina, jog dokumentų negavo. Toks atsakovo elgesys kelia abejonių dėl jo nuoširdumo ir leidžia daryti išvadą, jog jis vengia bendradarbiauti su ieškove ir kitais bendraturčiais.
47. Teismo posėdyje, nagrinėjant bylą apeliacine žodinio proceso tvarka, atsakovo išdėstyti argumentai apie kadastriniuose matavimuose neteisingai atvaizduotus pastatus yra deklaratyvūs. Apeliantas nurodė, jog ieškovės užsakymu parengtuose matavimuose neteisingai nurodyti gyvenamojo namo ir ūkinio pastato kontūrai, kitaip nei 1998 sklypo plane, nesimato pastatų detalių. Pirmiausia, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas bendraturčių ginčas dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų, bendraturčių valdomų gyvenamojo namo ir kitų pastatų bei priklausinių kadastriniai matavimai nebuvo atliekami. Antra, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog kadastriniai matavimai pažeidžia atsakovo nuosavybės teises, jais keičiami sklype esančių pastatų matmenys, tokių aplinkybių nenustatyta bylos nagrinėjimo pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose.
48. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl atsakovo teigiamo ar neigiamo pritarimo reikšmės bei bendradarbiavimo stokos, teisėjų kolegija pažymi, kad tiek planuojant kadastrinius matavimus, tiek sprendžiant dėl jų įregistravimo kiekvienas bendraturtis turi veikti aktyviai, sąžiningai ir bendradarbiauti su kitais. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo būtent dėl atsakovo nebendradarbiavimo, o ne dėl kažkokios išorės kliūties ar kitos šalies kaltės. Ieškovė ėmėsi veiksmų, siekdama įregistruoti atnaujintus kadastrinius matavimus, tačiau atsakovas ne tik kad aktyviai nedalyvavo, bet ir nepaaiškina savo neveikimo motyvų. Atsakovo argumentas, kad nebuvo įrodytas jo nepritarimas, yra teisiškai nepagrįstas, nes įstatymai nereikalauja įrodinėti nepritarimo, kai faktas rodo akivaizdžią pasyvią poziciją. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas buvo informuotas apie atliekamus matavimus ar dokumentų derinimą, tačiau atsisakė pasirašyti ar niekaip nereagavo ir iki šiol nepaaiškina savo neveikimo priežasčių. Tai negali būti traktuojama kaip pritarimas, o veikiau – kaip pasyvus atsakovo prieštaravimas ir atsakovo bendradarbiavimo stoka. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo elgesys yra prieštaringas, neatitinka sąžiningo bendraturčio elgesio standarto, sudaro kliūtis kitiems bendraturčiams įgyvendinti savo teises. Atsakovas ne tik nebendradarbiauja, bet ir savo elgesiu vilkina bendrosios nuosavybės administravimą bei teisėtą įregistravimą.
49. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovo atsisakymas pasirašyti ieškovės iniciatyva atliktus kadastrinius matavimus yra nepagrįstas. Nors atsakovas nurodo, kad ir pats buvo užsakęs kadastrinius matavimus, tačiau jų nesuderino su kitais bendraturčiais, be to, savo pareikšto reikalavimo dėl šių matavimų teisme atsisakė. Atsakovas taip pat teigia, kad jo matavimų duomenys yra identiški, tačiau nebuvo pareiškęs priešieškinio ir nereikalavo patvirtinti jo iniciatyva atliktų matavimų, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo svarstyti dėl šių matavimų derinimo ar tvirtinimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas leisti derinti ir tvirtinti ieškovės kadastrinius matavimus be atsakovo sutikimo laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Atsakovo pateikti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti sprendimą, kadangi jie yra nepagrįsti ir buvo iš esmės paneigti. Pažymėtina, kad atsakovas nei proceso pirmosios instancijos teisme metu, nei nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, visgi, nereiškė jokių konkrečių pretenzijų dėl ieškovės kadastrinių matavimų turinio ar tikslumo.
Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo
50. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, be kita ko, tenkino ieškovės ieškinio reikalavimus, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, nustatė naudojimosi nekilnojamuoju turtu (žemės sklypu) tvarką. Tenkinęs ieškovės reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovės siūlomas žemės sklypo naudojimosi tvarkos variantas užtikrina visų bendraturčių teises.
51. Atsakovas su nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka nesutinka, apeliaciniu skundu argumentuoja, jog ieškovė savavališkai įsirengė automobilio statymo vietą, įsirengė bendro naudojimo žemėje įėjimą į jai priklausančią namo dalį, o ieškovės pateiktame sklypo naudojimosi tvarkos variante nėra numatytos pakankamos automobilių statymo vietos visiems bendraturčiams.
52. CK 4.37 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Asmeninės nuosavybės teisė savo apimtimi plačiausia, garantuojanti turto savininkui, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, savo nuožiūra naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, jog nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o bendrumą kuria daiktas ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę įgyvendinant teises į daiktą ir autonomiją. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Tokio pobūdžio ribojimai, nuosavybės teisei esant asmeninei, neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020).
53. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Vadinasi, bendrosios dalinės, skirtingai nei asmeninės, nuosavybės teisės atveju bendraturčiai nuosavybės teisės turinį sudarančias teises gali įgyvendinti (nuosavybės teisės objektą valdyti, naudoti bei juo disponuoti) tik suderinę valią, t. y. nuosavybės teisės įgyvendinimas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju yra apribotas, kadangi turi būti paisoma visų bendraturčių nuožiūros dėl nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-403/2021).
54. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Aptarta CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).
55. Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinių santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1, 2 straipsniai) ir yra pripažinti teismų praktikoje.
56. Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mažosios infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).
57. Iš VĮ Registrų centro 2023 m. sausio 11 d. išrašo apie statinius, esančius (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog išraše įregistruota, kad išduotas statybą leidžiantis dokumentas pastatui, aprašytam 2.1 punkte, t. y. gyvenamajam namui; aprašymas: rekonstravimas, įrašas galioja nuo 2018 m. lapkričio 8 d. Iš Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimo nustatyta, jog suteikta teisė rekonstruoti statinį, esantį (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje pateiktas ne visas namo rekonstravimo projektas, o tik jo dalis. Gyvenamojo namo projekto rekonstrukcijos rengėjas – MB „Architektūros artelė“. Iš pateikto rekonstravimo projekto fragmento matyti, jog automobilių statymo vietų poreikis sklype nustatytas pagal projektuojamo pastato paskirtį; projektuojamo gyvenamojo namo naudingasis plotas po rekonstravimo – 176,33 kv. m, todėl numatytos 4 statymo vietos – po vieną visiems savininkams; automobilių statymas numatomas sklype; viena konkreti vieta priskirta L. M. (jos teisių perėmėjas – atsakovas), o kitos trys – bendru sutarimu likusiems savininkams; norminiai atstumai nuo automobilių stovėjimo vietų sklype iki gretimų kaimyninių sklypų gyvenamųjų namų išlaikomi – 20–30 metrų; takai prieiti prie pastatų sklype jau yra suformuoti, trinkelių dangos; vietoje nugriautos pavėsinės ir sandėlio pastato dalies įrengiamas apsauginis vejos korys. Taip pat prie namo rekonstravimo projekto pateiktas 2018 m. liepos 30 d. pritarimas, kuriuo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiai pritarė MB „Architektūros artelė“ parengtam gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektui ir visiems jo sprendiniams ir sutiko, kad jis būtų suderintas ir gautas statybos leidimas rekonstravimo darbams. Bendraturtė L. M. ranka įrašė, jog sutinka tik su sąlyga, kad nebus griaunamas pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyta vieta automobiliui statyti. Su rekonstravimo projektu pateikta schema, kurioje nurodyti technoekonominiai rodikliai: sklypas prieš rekonstrukciją ir po rekonstrukcijos – 610 kv. m; sklypo užstatymo plotas prieš rekonstrukciją – 222 kv. m, po rekonstrukcijos – 219 kv. m; sklypo užstatymo intensyvumas prieš rekonstrukciją – 40,60 proc., po rekonstrukcijos – 40,22 proc.; sklypo užstatymo tankis prieš rekonstrukciją – 36,39 proc., po rekonstrukcijos – 35,90 proc.; apželdinta sklypo dalis po rekonstrukcijos – 160 kv. m / 28,1 proc.; kietos dangos (trinkelių) plotas po rekonstrukcijos – 172 kv. m / 28,1 proc.; automobilių stovėjimo vietų skaičius po rekonstrukcijos – 4 vnt. įrašyti duomenys apie pastatą – gyvenamąjį namą: bendrasis plotas prieš rekonstrukciją – 170,67 kv. m, po rekonstrukcijos – 186,33 kv. m; gyvenamasis plotas prieš rekonstrukciją – 94,34 kv. m, po rekonstrukcijos – 131,23 kv. m; naudingasis plotas prieš rekonstrukciją – 160,67 kv. m, po rekonstrukcijos – 176,33 kv. m; užstatymo plotas prieš rekonstrukciją – 145 kv. m, po rekonstrukcijos – 160 kv. m; pastato tūris prieš rekonstrukciją – 634 kv. m, po rekonstrukcijos – 820 kv. m; aukštų skaičius – 1 su mansarda; pastato aukštis – 8,32 m.
58. Pirmosios instancijos teismas vertino pateiktą fragmentą iš Gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto tik pasisakydamas dėl Gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekte numatytų automobilių statymo vietų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog visų bendraturčių automobilių statymo klausimas yra išspręstas, ieškovė statymo vietą įsirengė pagal projektą ir visų bendraturčių sutarimą, o atsakovui numatyta jo faktiškai naudojama vieta yra sklypo šiaurės-vakarų kampe (skundžiamo sprendimo 41 punktas). Iš prie Gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto pateiktos schemos matyti, jog palei (duomenys neskelbtini) nurodytos automobilių stovėjimo vietos sklype: 1 – L. M., 2, 3, 4 – bendru sutarimu kitiems bendraturčiams, tarp jų ir ieškovei. Nurodyta, jog automobilių stovėjimo vietose numatyta įrengti naujai apsauginį PVC vejos korį (veja arba skalda). Iš Gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto matyti, jog keturios automobilių statymo vietos įrengtos palei (duomenys neskelbtini).
59. Iš ieškovės pateiktos prašomos nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarkos matyti, jog ieškovė prašo priskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais „B“ (12/610 (12 kv. m)) ir „G“ (18/610 (18 kv. m)). Pagal Žemės sklypo 1998 m. planą „B“ dalis priklausė bendram naudojimui. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu, nagrinėjant bylą apeliacine žodinio proceso tvarka, paaiškino, jog ieškovei numatytus naudotis pagal 1998 m. planą žemės sklypo planą plotus prašoma nustatyti naudojimosi tvarka keičia į du mažesnius plotus: i) prie jos įėjimo į jos valdomą nuosavybės dalį ir ii) prie jos įrengtos automobilio statymo vietos. Taigi, bylos aplinkybės patvirtina, kad „B“ indeksu teikiame Žemės sklypo naudojimosi plane pažymėtu indeksu, pagal 1998 m. planą yra bendro naudojimo žemė, o ieškovė įsirengė automobilio statymo vietą ir ieškovė prašo patvirtinti Žemės sklypo naudojimosi planą, kuriuo „B“ indeksu pažymėta žemės sklypo dalimi naudosis tik ieškovė. Nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių nebuvo ginčo, kad išduotas leidimas atlikti pastato – gyvenamojo namo rekonstrukciją. Rekonstrukcijos plane 2, 3, 4 automobilių statymo vietos bendru sutarimu numatytos bendraturčiams, tarp jų ir ieškovei, kuri savo automobilio stovėjimo vietą ir įsirengė numatytoje vietoje. Nagrinėjamos civilinės bylos medžiagoje nėra pateikta duomenų apie tai, kokia apimtimi gyvenamojo namo rekonstrukcija įgyvendinta, jog pastato –gyvenamojo namo rekonstrukcija baigta, kokioje ji stadijoje, nėra pateikta pastato kadastrinių matavimų byla.
60. Iš apeliacinėje instancijoje išsakytų šalių paaiškinimų galima padaryti išvadą, jog ieškovė minimaliai pakeitė žemės sklypo naudojimosi tvarką, įrengdama įvažiavimą ir automobilio stovėjimo aikštelę, dėl ko buvo susitarusi su kitais bendraturčiais, bet ne su atsakovu. Įvažiavimas išlieka per tą pačią gatvę ((duomenys neskelbtini)), o automobiliai teoriškai telpa. Atsakovas tam prieštarauja, teigia, kad buvo nugriauta visų bendraturčių pavėsinė. Tarp šalių yra konfliktas dėl naudojimosi sklypu tvarkos, ypač dėl statinių teisėtumo ir jų įtakos ieškovės siūlomai žemės sklypo naudojimosi tvarkai. Galimai po rekonstrukcijos projekto įgyvendinimo naudojimosi tvarka turės būti peržiūrėta.
61. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos vykusio teismo posėdžio metu išsakytas pozicijas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas anksčiau nurodytus ieškovės ieškinio reikalavimus tinkamai neįvertino reikšmingų faktinių aplinkybių ir byloje susiklosčiusios faktinės situacijos specifikos, dėl ko skundžiamo sprendimo dalis, kuria buvo patenkinti ieškinio reikalavimai dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
62. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo rėmėsi vieninteliu dokumentu (įrodymu) – Žemės sklypo naudojimosi planu, sudarytu pagal 2023 m. sausio 31 d. kadastrinių matavimų duomenis. Nagrinėjamu atveju matininko 2023 m. sausio 31 d. atlikti Žemės sklypo kadastriniai matavimai šiuo metu įstatymo nustatyta tvarka dar nėra patikrinti kaip atitinkantys teisės aktų reikalavimus, taip pat jie dar nėra ir įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre, jų pagrindu nėra atlikti pakeitimai ir Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė nurodo, jog vykdoma gyvenamojo namo rekonstrukcija, padidintas gyvenamojo namo plotas, nugriautas statinys ir dėl to reikia atnaujinti Žemės sklypo kadastrinius duomenis. Be to, ieškovė teismo posėdžio, vykusio apeliacinės instancijos teisme, metu nurodė, jog bus griaunamas pastatas – garažas, priklausantis trečiajam asmeniui. Teisėjų kolegijos vertinimu, statinio nugriovimas – reikšmingas faktas bendrai nuosavybei. Statinio, kuris buvo priskirtas konkrečiam bendraturčiui naudotis, nugriovimas reiškia, kad: sumažėja užstatytas žemės sklypo plotas; padidėja neužstatytas žemės sklypo plotas, kuris tampa laisvu naudotis visiems bendraturčiams; keičiasi faktinės žemės naudojimo sąlygos. Taigi, pasikeitus faktinei situacijai, objektyviai iškyla poreikis iš naujo įvertinti žemės sklypo naudojimosi tvarką. Pasikeitus faktinėms ar teisinėms aplinkybėms, bendraturčiai turi teisę reikalauti peržiūrėti žemės sklypo naudojimo tvarką. Todėl garažo nugriovimas sudaro pagrindą vienam iš bendraturčių inicijuoti naują susitarimą dėl žemės sklypo naudojimo.
63. Rekonstrukcijos projekte numatyta įrengti įvažiavimą į bendraturčių sklypą iš (duomenys neskelbtini). Naudojimosi tvarkos projekte nurodyti net du įvažiavimai, kuriems šiuo metu nėra išduoti atitinkami leidimai. Posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad ji negalės patekti į sklypą naudodamasi rekonstrukcijos projekte numatytu įvažiavimu ir ketina naudotis alternatyviu keliu per savo teritoriją, kuris nėra numatytas ir suderintas su kitais bendraturčiais. Be to, atsakovas nurodė, kad jam ir kitiems bendraturčiams siūlomoje vietoje vienu metu negalės tilpti trys automobiliai. Ši aplinkybė iš dalies buvo patvirtinta ir trečiojo asmens. Teismo posėdžio metu, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, K. V. nurodė, kad jos mažesnis automobilis tilptų, tačiau atsakovo didesnis automobilis galbūt netilps, atsakovas turi griauti savo ūkinį pastatą. Pažymėtina, kad šio pastato griovimas nėra numatytas rekonstrukcijos projekte. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad šiuo metu siūloma naudojimosi tvarka nėra leistina, be to, ji gali sukelti daugiau neigiamų nei teigiamų padarinių ir užprogramuoti tolesnius ginčus tarp bendraturčių ateityje.
64. Teisėjų kolegija pažymi, jog, vadovaujantis NTKĮ 9 straipsnio 2 dalimi, nekilnojamojo turto kadastre įrašyti žemės sklypų kadastro duomenys turi būti keičiami, be kita ko, ir tuo atveju, kai jame buvo rekonstruoti ten stovintys statiniai. Taigi, naudojimosi ginčo Žemės sklypu tvarkos nustatymas bus galimas tik patikslinus ir jo kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre ir tik pagal projektus (planus, schemas), parengtus išimtinai naujų kadastro duomenų pagrindu.
65. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu pastatas – gyvenamasis namas – yra rekonstruojamas, o byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų apie rekonstrukcijos stadiją ar faktinę jos eigą, kyla pagrįsta abejonė dėl galimybės objektyviai nustatyti realią ir tvarią naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką. Kadangi rekonstrukcija gali labai pakeisti pastato gabaritus, užstatymo plotą, inžinerinių tinklų išsidėstymą ar net pastato funkcinę paskirtį (pvz., išplėstos patalpos, pakeistas įėjimų skaičius ir pan.), turi būti nugriauti žemės sklype esantys negyvenamieji pastatai, akivaizdu, kad tik atlikus kadastrinius matavimus po rekonstrukcijos ir patikslinus kadastro duomenis bus galima objektyviai įvertinti, kaip pastatas funkcionuoja naujai suformuotame erdviniame kontekste. Be to, kaip nurodė pati ieškovė apeliacinės instancijos teisme vykusio posėdžio metu, jog įgyvendinus rekonstrukciją, gali atsirasti poreikis iš naujo keisti naudojimosi tvarką. Tai patvirtina, kad šiuo metu rengiama naudojimosi žemės sklypu tvarka yra laikina, neparemta galutine faktine situacija, todėl negali būti laikoma nei racionalia, nei tvaria, nei atitinkančia teisinio aiškumo ir teisėtų lūkesčių principus. Be to, tarp šalių dėl rekonstrukcijos jau dabar kyla nuolatinių ginčų, kas dar labiau patvirtina, jog žemės sklypo naudojimo klausimai šiuo metu yra dinamiški, nestabilūs ir nesuderinti. Tokia situacija neleidžia formuoti aiškių ir nekintamų naudojimosi ribų, ypač kai neaišku, kaip galiausiai atrodys statinys, kokią dalį žemės sklypo užims ar kaip bus organizuojamas priėjimas prie jo. Taigi, kol nėra atlikti aktualūs gyvenamojo namo kadastriniai matavimai po rekonstrukcijos, o statinio kadastro duomenys neatspindi jo tikrosios (galutinės) fizinės būklės, bet koks naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas neatitinka nei teisinės logikos, nei praktinio pagrįstumo. Tokia tvarka, patvirtinta neatlikus būtinų matavimų ir neįvertinus faktinės situacijos po rekonstrukcijos, būtų ydinga, galimai pažeistų kitų bendraturčių interesus bei lemtų dar didesnius ginčus ateityje.
Dėl procesinės bylos baigties
66. Tinkamai neįvertinęs nagrinėjamoje civilinėje byloje susiklosčiusios faktinės situacijos specifikos, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinio reikalavimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai sudaro faktinį bei teisinį pagrindą šią skundžiamą sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą – nurodytą ieškovės ieškinio reikalavimą atmesti (326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
67. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi ir tai, kad bendraturčių santykiai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų nekilnojamojo turto objektų valdymo, naudojimosi jais ir disponavimo yra tęstinio pobūdžio, todėl aplinkybė, kad šiuo sprendimu buvo atmesti ieškovės byloje pareikšti konkretūs materialiniai teisiniai reikalavimai, susiję su ginčo žemės sklypu, neužkerta bendraturčiams kelio ateityje teisme pareikšti naujus analogiško pobūdžio reikalavimus (dėl naudojimosi nekilnojamojo turto objektais tvarkos nustatymo ir pan.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo
68. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu pirmosios instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
69. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudais priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tuo atveju, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
70. Pažymėtina, kad nurodyto CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ginčo šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies patirtas išlaidas. Taigi, nurodytos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021).
71. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad po šios bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka yra patenkinta 50 proc. ieškovės ieškiniu pareikštų materialinių teisinių reikalavimų. Todėl apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad yra pagrindas perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
72. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius patirtas 1 564 Eur bylinėjimosi išlaidas.
73. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas.
74. Pirmosios instancijos teisme susidarė 66,40 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.
75. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškovės reikalavimų dalį, ieškovei priteistina iš atsakovo 782 Eur (1 564 × 0,5 = 782 Eur), o atsakovui iš ieškovės 600 Eur (1 200 × 0,5 = 600 Eur). Taikius tarpusavio reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 182 Eur (782 – 600 = 182 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
76. Iš šalių priteistina po 33,20 Eur (66,40 Eur / 2 = 33,20 Eur) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
77. Atsakovas sumokėjo 220 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir patyrė 700 Eur teisinės pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo surašymą. Atsakovas pateikė tai pagrindžiančius įrodymus. Iš viso atsakovas patyrė 920 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
78. Ieškovė už atsiliepimą į apeliacinį skundą advokatui sumokėjo 700 Eur, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus.
79. Įvertinus tai, kad tenkinta 50 proc. atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų, atsakovui iš ieškovės priteistina 460 Eur (920 Eur × 0,5 = 460 Eur) bylinėjimosi išlaidų, ieškovei iš atsakovo priteistina 350 Eur (700 Eur × 0,5 = 350 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Taikius tarpusavio reikalavimų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 110 Eur (460 Eur – 350 Eur = 110 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės reikalavimas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojimosi tvarkos pagal matininko A. D. 2023 m. sausio 31 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą nustatymo, ir šį reikalavimą atmesti.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei L. I. iš atsakovo A. M. 182 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės L. I. 33,20 Eur (trisdešimt tris eurus 20 ct) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, patirtų pirmosios instancijos teisme, valstybei.
Priteisti iš atsakovo A. M. 33,20 Eur (trisdešimt tris eurus 20 ct) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, patirtų pirmosios instancijos teisme, valstybei.
Priteisti atsakovui A. M. iš ieškovės L. I. 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.