Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. M. ir V. M. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolis A. S., antstolis J. P., akcinės bendrovės Nordea Bank Lietuvos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, akcinė bendrovė Šiaulių bankas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai pareiškė reikalavimą iškelti jiems bankroto bylą. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 18 d. nutartimi iškėlė pareiškėjams bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Bankrotas ir restruktūrizavimas“, kreditoriams nustatė 20 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį jie turi teisę pareikšti bankroto administratorei savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo dienos. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. liepos 26 dieną. 2018 m. sausio 15 d. nutartimi teismas atstatydino pareiškėjų bankroto administratorę UAB „Bankrotas ir restruktūrizavimas“ ir paskyrė naują – MB „Adminus“. 2018 m. kovo 21 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjų kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.

2. Bankroto administratorė UAB „Stiprus žmogus“ (buvusi MB „Adminus“) prašė teismo patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą.

3. Bankroto administratorė nurodė, kad 2018 m. gegužės 3 d. įvyko pirmasis kreditorių susirinkimas, jo metu buvo pateiktas svarstyti mokumo atkūrimo planas, tačiau jis nepatvirtintas, grąžintas tikslinti pagal kreditorių pastabas. 2018 m. gegužės 9 d. įvyko antrasis kreditorių susirinkimas, jame kreditoriai atsisakė tvirtinti pareiškėjų patikslintą planą iš esmės pagal analogiškus motyvus, išsakytus pirmame kreditorių susirinkime. Planas nepatvirtintas dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal įstatymo nustatytus reikalavimus. Pareiškėjai sumažino išlaidas maistui ir aprangai, taip nustatydami mažesnes būtinąsias išlaidas, nei patvirtino teismas, iškeldamas bankroto bylą. Pareiškėjas pateikė banko išrašus, iš kurių matyti, kad pinigai iki plano patvirtinimo buvo pervedami bankroto administravimo procedūroms atlikti. Pareiškėjai nurodė sumą savo poreikiams tenkinti, kuri yra mažesnė nei minimalioji mėnesinė alga, išlaidos nėra nepagrįstai didelės, taip pat nurodytos išlaidos būsto nuomai yra preliminarios, kadangi nėra aišku, kada pareiškėjų turtas bus parduotas, ir už kokią sumą pavyks išsinuomoti būstą. Pareiškėjų santykiai konfliktiški, planuojamos skyrybos, bendras ūkis nevedamas. Skirtumas, susidaręs asmeniui atskaičius lėšas būtiniesiems poreikiams tenkinti iki plano patvirtinimo, turėtų būti skiriamas bankroto administravimo išlaidoms padengti, bet ne kreditorių reikalavimams tenkinti, kaip nurodė kreditoriai. Pareiškėjai buvo suklaidinti buvusio bankroto administratoriaus, kuris vėliau atstatydintas, nes nekaupė lėšų, neatidarė depozitinės sąskaitos, neteikė jokios informacijos apie bylos eigą. Planas atitinka įstatymo reikalavimus, todėl turėtų būti patvirtintas, nes priešingu atveju nebus galimos pareiškėjų bankroto procedūros, nebus apginti kreditorių interesai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. liepos 3 d. nutartimi patvirtino 2018 m. gegužės 9 d. pareiškėjų kreditorių susirinkimo metu pateiktą ir svarstytą pareiškėjų mokumo atkūrimo planą.

5. Teismas nurodė, kad pareiškėjai turi keturis kreditorius – UAB „Būsto paskolų draudimas“, UAB „Gelvora“, antstolį A. S. ir Valstybinę mokesčių inspekciją. 2018 m. kovo 21 d. teismo nutartimi patvirtintas pareiškėjų kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, bendra reikalavimų suma – 89 366,08 Eur.

6. Nustatė, kad 2018 m. gegužės 3 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu kreditoriai nepritarė plano projektui pateikdami pastabas, į šias atsižvelgus 2018 m. gegužės 9 d. įvyko pakartotinis kreditorių susirinkimas, kuriam buvo pateiktas svarstyti patikslintas plano projektas. 2018 m. gegužės 9 d. kreditorių susirinkime dalyvavo 97,15 proc. reikalavimų turinčių kreditorių, t. y. kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“. Už pateikto mokumo atkūrimo plano patvirtinimą balsavusių nebuvo, prieš plano patvirtinimą balsavo vienintelė susirinkime dalyvavusi kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“, turinti 97,15 proc. patvirtintų reikalavimų sumos, mokumo planas nepatvirtintas. Kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė pastabas: 1) plano dalyje nurodytos pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti išlaidos yra per didelės, todėl mažintinos (pvz., transporto, maisto išlaidos); 2) pareiškėjai jokių lėšų nuo bankroto bylos iškėlimo iki plano parengimo nėra sukaupę, t. y. būtiniesiems poreikiams tenkinti panaudojo daugiau lėšų, nei galėjo panaudoti pagal teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartį. Taigi gautas lėšas pareiškėjai nuslėpė.

7. Iš 2018 m. balandžio 24 d. bankroto administratorės MB „Adminus“ bankroto administravimo išlaidų apskaičiavimo nustatė, kad administravimo išlaidos sudaro 196,80 Eur, pateiktas bankroto administratorės preliminarus apskaičiavimas patvirtina numatomas 360 Eur administravimo išlaidas. Duomenys neskelbtini pažyma apie L. M. priskaičiuotą darbo užmokestį bei kitas išmokas patvirtina, kad pareiškėjai nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. vasario mėnesio išmokėta 2 260,76 Eur darbo užmokesčio. UAB „Duomenys neskelbtini“ darbuotojo V. M. darbo užmokesčio pažyma patvirtina, kad pareiškėjui nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. vasario mėnesio išmokėtas 3 894,97 Eur darbo užmokestis. UAB „Duomenys neskelbtini“ pažyma patvirtina, kad pareiškėjui nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. vasario mėnesio išmokėtas 1 576,20 Eur darbo užmokestis. Iš pareiškėjo SEB banko sąskaitos išrašo nustatė, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. sąskaitoje fiksuota 8 739,95 Eur įplaukų, 9 689,41 Eur išlaidų, 1 100,37 Eur pradinis likutis.

8. Pažymėjo, kad teismas 2017 m. liepos 18 d. nutartimi, kuria pareiškėjams iškelta bankroto byla, patvirtino 700 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Nustatė, kad pateiktame tvirtinti mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti iki nekilnojamojo turto pardavimo reikalinga 380 Eur suma, po turto pardavimo – 555 Eur, pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti iki nekilnojamojo turto pardavimo reikalinga 310 Eur suma, po turto pardavimo – 435 Eur, plane nurodyta, kad iš būtinųjų išlaidų bus apmokami su nekilnojamuoju turtu susiję mokesčiai. Nesutiko su kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ argumentais, jog pareiškėjo poreikiams reikalingos būtinosios išlaidos yra per didelės, todėl turėtų būti mažinamos (transporto, maisto išlaidos).

9. Nurodė, kad bendrai pareiškėjų poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro 690 Eur (iki turto pardavimo), t. y. 10 Eur mažiau, nei buvo patvirtinta išlaidų suma iškeliant asmenims bankroto bylą. Posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad su nekilnojamuoju turtu susijusius mokesčius moka jis, mokesčiai yra sumokėti (galimai dėl šios priežasties kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija neturėjo pastabų teikiant kreditorių susirinkimui tvirtinti planą), nurodė, kad transporto išlaidos susidaro, nes kiekvieną dieną į darbą tenka važiuoti automobiliu apie 17 kilometrų į vieną pusę. Išnagrinėjus pateiktą planą nustatyta, kad didžiąją pareiškėjų išlaidų dalį sudaro išlaidos maistui, kurios šiuo atveju yra vienodos, t. y. kreditorė siūlo mažinti maisto išlaidas pareiškėjui, o dėl pareiškėjos išlaidų maistui sutinka. Skirtingas išlaidų detalizavimas, nors pareiškėjai yra sutuoktiniai, nulemtas blogų tarpusavio santykių, kylančių konfliktų, bendro ūkio nevedimo ir skyrybų planavimo. Pareiškėjai numatė, jog pardavus turtą atsiras papildomų išlaidų būsto nuomai (dėl blogėjančių santykių išlaidos atsiras kiekvienam atskirai), preliminariai jas nurodė, šios išlaidos (po turto pardavimo), teismo vertinimu, nepažeidžia kreditorių interesų. Taigi, pasak teismo, pareiškėjai racionaliai paskirstė išlaidas būtiniesiems poreikiams tenkinti, pateikė išlaidų būtinumą pagrindžiančius įrodymus, todėl plane nustatytos išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti nelaikytinos per didelėmis.

10. Atsakydamas į kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ argumentus, kad nuo bankroto bylos iškėlimo iki plano parengimo pareiškėjai nėra sukaupę jokių lėšų, nors įvertinus pateiktus banko išrašus pareiškėjai poreikiams tenkinti panaudojo 4 900 Eur daugiau lėšų, nei galėjo pagal priimtą teismo nutartį, teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 7 straipsnio 5 dalį plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą bankroto administratorius nedelsdamas savo vardu atidaro atskirą depozitinę sąskaitą kredito įstaigoje fizinio asmens kreditorių reikalavimams tenkinti, depozitinės sąskaitos lėšomis disponuoja bankroto administratorius (FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Iškeliant bankroto bylą paskirta bankroto administratorė depozitinės sąskaitos neatidarė, todėl lėšų nesukaupta. Pagal FABĮ 6 straipsnio 7 dalį fizinis asmuo kiek įmanoma greičiau nuo šio straipsnio 6 dalyje nurodytų duomenų gavimo dienos perveda bankroto procedūroms atlikti šio straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytą lėšų sumą į bankroto administratoriaus nurodytą depozitinę sąskaitą, t. y. skirtumas, susidaręs atskaičius lėšas būtiniesiems poreikiams tenkinti iki plano patvirtinimo, turėtų būti skiriamas bankroto administravimo išlaidoms padengti. Todėl sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvados, kad bankrutuojantys fiziniai asmenys elgėsi nesąžiningai.

11. Teismas pripažino, kad bankroto administratorės įgalioto asmens pateiktas bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, pagal FABĮ 8 straipsnio 1–4 dalis pažeidimų nenustatyta. Teismas, įvertinęs nemokių fizinių asmenų bei kreditorių teises ir teisėtus interesus, sprendė patvirtinti bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo planą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178, 185 straipsniai, FABĮ 8 straipsnio 8 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12. Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nutraukti L. M. ir V. M. fizinio asmens bankroto bylą. Prašo prie bylos pridėti naujus įrodymus – L. M. 2018 m. gegužės 10 d. banko sąskaitos išrašą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1. Iš pareiškėjų banko sąskaitų išrašų matyti, jog nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2017 m. liepos 26 d.) iki 2018 m. gegužės 1 d. pareiškėjai bendrai gavo 10 446,11 Eur pajamų ir patyrė 10 337,77 Eur išlaidų. Nuo bankroto bylos iškėlimo iki plano parengimo, t. y. per maždaug 9 mėnesius būtinųjų poreikių tenkinimui pareiškėjai galėjo panaudoti 6 300 Eur (700 Eur x 9 mėn.), tačiau faktiškai būtinųjų poreikių tenkinimui pareiškėjai išleido apie 4 000 Eur didesnę sumą (10 337,77 – 6 300). Tai rodo pareiškėjų nesąžiningumą.

12.2. Teismas iškeldamas pareiškėjams bankroto bylą ir patvirtindamas sumą būtinųjų poreikių tenkinimui, buvo nurodęs, kad nesumažinus pareiškėjų išlaidų būtų pagrindas abejoti, ar pareiškėjai savo mokumą siekia atkurti sąžiningu būdu. Pareiškėjai savo būtinųjų poreikių išlaidų nesumažino ir po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos nesivadovavo teismo nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. būtinųjų poreikių tenkinimui leido savo norimą, o ne teismo nustatytą sumą. Tokiais savo veiksmais pareiškėjai akivaizdžiai parodė, kad bankroto proceso metu nėra siekiama įgyvendinti FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos įstatymo paskirties

12.3. Bankrutuojantys asmenys savavališkai daug (apie 450 Eur per mėn.) viršijo teismo nustatytą būtinųjų poreikių tenkinimo sumą, o tai, kreditoriaus vertinimu, turėtų būti traktuojama kaip bankroto proceso metu gautų lėšų nuslėpimas nuo kreditorių. Bankrutuojančių asmenų nuslėptos (savavališkai išleistos) lėšos yra reikšmingos atsižvelgiant į laikotarpiu po plano patvirtinimo kreditoriams numatomas sumokėti sumas. Pagal teismo patvirtintą planą iš pareiškėjų gaunamų pajamų kreditorių reikalavimų tenkinimui numatoma skirti 10 786 Eur per 36 mėn. Pareiškėjų savavališkai išleista suma laikotarpiu nuo bankroto bylos iškėlimo iki plano parengimo (4 037,77 Eur) sudaro apie 38 procentus nuo kreditoriams numatomos skirti sumos. Pareiškėjai neabejotinai pažeidė kreditorių interesus, tai rodo pareiškėjų nesąžiningumą bei nesiekimą bankroto proceso metu maksimaliai atsiskaityti su kreditoriais.

12.4. Teismo išvada, jog skirtumas, susidaręs asmeniui atskaičius lėšas būtiniesiems poreikiams tenkinti iki plano patvirtinimo, turėtų būti skiriamas bankroto administravimo išlaidoms padengti, prieštarauja tiek FABĮ tikslams, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai fizinių asmenų bankroto bylose. Tokia teismo išvada sudaro pagrindą bankroto administravimo išlaidas laikotarpiui iki plano patvirtinimo padidinti iki neapibrėžtos sumos.

13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankroto administratorė prašo atmesti trečiojo asmens atskirąjį skundą kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad su pirmosios instancijos teismo nutartimi sutinka. Mano, jog ginčijama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, prašo apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjant UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą, vadovautis bankroto administratorės 2018 m. gegužės 9 d. prašyme tvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą išdėstyta pozicija ir argumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

15. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

16. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutarta patvirtinti pareiškėjų L. M. ir V. M. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą. Apeliantė skundžiamos nutarties neteisėtumą grindžia tuo aspektu, jog laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą iki kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano parengimo bankrutuojantys asmenys elgėsi nesąžiningai, nes jokių lėšų nesukaupė ir šiuo laikotarpiu savo būtiniesiems poreikiams patenkinti panaudojo daugiau lėšų, nei galėjo jų panaudoti pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartį, kuria pareiškėjams buvo iškelta bankroto byla. Apeliantė UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo pareiškėjų bankroto bylą nutraukti vadovaujantis FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktų pagrindu. FABĮ 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu teismas nepatvirtina plano (2 punktas); fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti (6 punktas).

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Siekiančių bankrutuoti asmenų sąžiningumas aktualus ne tik fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kurioje pagal įstatymą asmens sąžiningumas yra būtina bankroto bylos iškėlimo sąlyga, bet ir viso bankroto proceso metu. Tas pats laiko atžvilgiu pasakytina ir apie bankrutuojančio asmens ir kreditorių bendradarbiavimo, interesų derinimo principų taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-52-248/2018 18 punktas).

18. Akcentuotina, kad kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog fizinio asmens bankroto instituto paskirtis ne apskritai atleisti sąžiningą fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to FABĮ aiškiai suformuluotos ir įtvirtintos bankrutuojančio fizinio asmens pareigos, tarp jų – atsakingai valdyti ir naudoti savo turtą, tinkamai organizuoti ir vykdyti bankroto procedūras, derinti savo ir kreditorių interesus (ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros), rūpintis, kad mokumo atkūrimo planas būtų vykdomas nepriekaištingai ir nustatytais terminais, o kilus sunkumų vykdant planą, bendradarbiaujant su administratore, rengti ir teikti plano pakeitimo projektus (FABĮ 16 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).

19. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Dėl to, paaiškėjus, kad asmuo, kuriam jau iškelta bankroto byla, neatitinka reikalavimų, įstatyme keliamų siekiančiam bankrutuoti asmeniui, arba bankrutuojančiam asmeniui nevykdant įstatyme jam nustatytų pareigų ar mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų, bankroto byla gali būti nutraukta – FABĮ 10 straipsnis nustato sąlygas, kurių nors vieną konstatavęs teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.

20. Bylos duomenimis, Klaipėdos apygardos teismas, 2018 m. gruodžio 13 d. apeliacine tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. nutarties, skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį ir grąžino šią bylą apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartyje nurodė, kad sprendžiant klausimą, ar yra teisinis pagrindas tvirtinti bankroto administratorės teikiamą ir du kartus kreditorių nepatvirtintą mokumo atkūrimo planą, objektyviuoju ir subjektyviuoju sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys nuo bankroto bylos jiems iškėlimo iki depozitinės sąskaitos atidarymo momento.

22. Klaipėdos apygardos teismas šią bylą nagrinėdamas antrą kartą nurodė, jog iš UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirajame skunde nurodytų aplinkybių ir pateiktų skaičiavimų matyti, jog laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, t. y. 2017 m. liepos 26 d., iki 2018 m. gegužės 1 d. pareiškėjas V. M. gavo 7 791,52 Eur pajamų ir patyrė 7 692,65 Eur išlaidų, pareiškėja L. M. šiuo laikotarpiu gavo 2 654,59 Eur pajamų ir patyrė 2 645,15 Eur išlaidų, iš viso minėtu laikotarpiu pareiškėjai gavo 10 446,11 Eur pajamų ir patyrė 10 337,77 Eur išlaidų. Teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo buvo patvirtinta 700 Eur lėšų suma, reikalinga kiekvieną mėnesį pareiškėjų būtiniems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinių asmenų bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, taip pat nustatyta 897,14 Eur lėšų suma, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti. Iš byloje pateiktų pareiškėjų L. M. ir V. M. banko sąskaitų išrašų matyti, jog anksčiau nurodytu laikotarpiu piniginės lėšų iš banko sąskaitų buvo išgryninamos, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kur buvo panaudotos 3 248,97 Eur dydžio pareiškėjų lėšos, viršijančios teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartyje nustatytą būtiniesiems poreikiams tenkinti bei administravimo išlaidoms apmokėti reikalingą sumą (10 446,11 Eur – 6 300 Eur – 897,14 Eur = 3 248,97 Eur). Teismas nurodė, kad nenustačius šių teisiškai reikšmingų bylos faktinių aplinkybių nėra galimybės sąžiningumo aspektu vertinti pareiškėjų elgesio laikotarpiu nuo bankroto bylos iškėlimo iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo dienos, todėl pareiškėjus įpareigojo pateikti rašytinius paaiškinimus dėl kiekvieno iš jų gautų piniginių lėšų panaudojimo aplinkybių ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

23. Klaipėdos apygardos teismas taip pat nustatė, jog bankroto administratorė kartu su 2018 m. gegužės 9 d. prašymu dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo pateikė tik dalį V. M. banko sąskaitos išrašo, apimančio laikotarpį iki 2018 m. vasario 10 d. Todėl administratorę įpareigojo pateikti teismui pareiškėjo V. M. banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2018 m. gegužės 1 d.

24. 2019 m. rugpjūčio 20 d. bankroto administratorė pateikė V. M. banko sąskaitos, esančios AB SEB banke, išrašą už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2018 m. gegužės 1 d.

25. 2019 m. rugpjūčio 23 d. teisme gautas bankrutuojančio asmens V. M. paaiškinimas dėl lėšų panaudojimo. Bankrutuojantis asmuo nurodo, kad lėšas, kurias turėjo pervesti į depozitinę sąskaitą, išleido seno automobilio remontui bei kasdienėms reikmėms. Nurodo, jog nuo šiol laikysis nurodymų ir laiku perves lėšas į depozitinę sąskaitą.

26. Bankrutuojantis asmuo L. M. paaiškinimo dėl gautų piniginių lėšų panaudojimo aplinkybių nepateikė.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas, grąžinęs šią bylą nagrinėti iš naujo, nurodė, kad būtina įvertinti, ar pareiškėjų elgesys, išleidžiant daugiau lėšų, nei jiems buvo nustatyta įsiteisėjusia teismo nutartimi, atitinka protingumo ir teisingumo principų reikalavimus (objektyvusis kriterijus). Taip pat teismas turi išsiaiškinti pareiškėjų suvokimo laipsnį esamoje situacijoje, atsižvelgdamas į asmens amžių, išsimokslinimą, gyvenimišką patirtį, kitas galimai reikšmingas faktines bylos aplinkybes (subjektyvusis kriterijus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-916/2019 33 punktas).

28. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs bankroto administratorės pateiktą V. M. banko sąskaitos, esančios AB SEB banke, išrašą už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2018 m. gegužės 1 d., nustatė, kad šiuo laikotarpiu piniginės lėšų iš banko sąskaitos buvo išgryninamos. Analogiškos aplinkybės nustatytos ir įvertinus L. M. banko sąskaitos išrašą. Kaip jau minėta, V. M. neneigia, jog pinigines lėšas (3 248,97 Eur), viršijančias teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartyje nustatytą būtiniesiems poreikiams tenkinti bei administravimo išlaidoms apmokėti reikalingą sumą, išleido savo reikmėms. L. M. teismo įpareigojimą pateikti paaiškinimą dėl lėšų panaudojimo aplinkybių ignoravo, nors, kaip matyti iš bylos duomenų, apie šią pareigą ją informavo ne tik teismas, išsiųsdamas nutartį, tačiau ir bankroto administratorė, elektroniniu paštu išsiųsdama prašymą pateikti paaiškinimą bei teismo nutartį.

29. Nors bankrutuojantis asmuo V. M. pateiktame paaiškinime akcentuoja buvusios bankroto administratorės neveikimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad bankroto administratorės neveikimas, t. y. depozitinės sąskaitos neatidarymas nesudarė bankrutuojantiems asmenims kliūties lėšas, viršijančias teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartyje nustatytą būtiniesiems poreikiams tenkinti bei administravimo išlaidoms apmokėti reikalingą sumą, kaupti ne depozitinėje sąskaitoje. Bankroto administratorės neveikimas nelaikytinas teisėtu pagrindu nevykdyti teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad bankrutuojantys asmenys nenurodė ketinantys sukaupti ir grąžinti 3 248,97 Eur sumą, kuri būtų paskirstyta kreditoriams.

30. Minėta, jog kasacinis teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju būtina išsiaiškinti pareiškėjų suvokimo laipsnį esamoje situacijoje, atsižvelgdamas į asmens amžių, išsimokslinimą, gyvenimišką patirtį, kitas galimai reikšmingas faktines bylos aplinkybes.

31. Bylos duomenimis, V. M. 1991 m. atidarė individualią įmonę, užsiimančią keleivių pervežimu vietiniais maršrutais (nuo 2002 metų įmonė veiklą sustabdžiusi); dirba UAB „Duomenys neskelbtini“ krautuvų vairuotoju, UAB „Duomenys neskelbtini“ vairuotoju. L. M. nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. registravosi darbo biržoje; nuo 2017 m. birželio 5 d. dirbo UAB „Duomenys neskelbtini pardavėja, nuo 2017 m. rugsėjo mėn. dirba Duomenys neskelbtini“. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog bankrutuojantys asmenys nesuvokė Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų. Pažymėtina, kad šiuo atveju bankrutuojantis asmuo V. M. ir neįrodinėja, jog nesuprato, kad negali viršyti nutartyje nustatytos būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos sumos. Pastebėtina, jog minėtoje nutartyje teismas taip pat akcentavo, jog bankrutuojantys asmenys privalo sumažinti kitas išlaidas savo būtiniems poreikiams tenkinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą ir tokiu būdu padidinti savo mėnesines pajamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bankrutuojantys asmenys, įvertinę Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartyje nurodytus pastebėjimus ir rekomendacijas, galėjo ir turėjo suvokti, jog jie neturi teisinio pagrindo viršyti minėtoje nutartyje nustatytos būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos sumos.

32. Bylos duomenys ir nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog šiuo atveju bankrutuojantys asmenys ženkliai viršijo teismo nustatytą būtinųjų poreikių tenkinimo sumą, todėl tai vertintina kaip bankroto proceso metu gautų lėšų nuslėpimas nuo kreditorių. Bankrutuojančių asmenų nuslėptos (savavališkai išleistos) lėšos yra reikšmingos atsižvelgiant į laikotarpiu po mokumo atkūrimo plano patvirtinimo kreditoriams numatomas sumokėti sumas. Bylos duomenimis, pagal teismo patvirtintą planą iš bankrutuojančių asmenų gaunamų pajamų kreditorių reikalavimų tenkinimui numatoma skirti 10 786,00 Eur per 36 mėn. Bankrutuojančių asmenų savavališkai išleista suma laikotarpiu nuo bankroto bylos iškėlimo iki plano parengimo (3 248,97) sudaro apie 30 proc. nuo kreditoriams numatomos skirti sumos. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą bankroto bylos nutraukimo pagrindą.

33. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, jog tokiais savo veiksmais pareiškėjai parodė, kad bankroto proceso metu nėra siekiama įgyvendinti FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos įstatymo paskirties – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų <...> mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

34. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstais laiko ir apeliantės argumentus, kuriais kvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada, jog skirtumas, susidaręs asmeniui atskaičius lėšas būtiniesiems poreikiams tenkinti iki mokumo atkūrimo patvirtinimo, turėtų būti skiriamas bankroto administravimo išlaidoms padengti.

35. Teismas, iškeldamas fizinio asmens bankroto bylą, nustato sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Šiuo atveju teismas patvirtino 897,14 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti V. M. ir L. M. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinių asmenų bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Kaip teisingai pažymėjo apeliantė, vadovaujantis pirmosios instancijos teismo išvada, jog visas skirtumas, susidaręs asmeniui atskaičius lėšas būtiniesiems poreikiams tenkinti iki plano patvirtinimo, turėtų būti skiriamas bankroto administravimo išlaidoms padengti, šiuo atveju leistų bankroto administravimo išlaidas už laikotarpį iki plano parengimo padidinti iki maždaug 4 000,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog bankroto administravimo išlaidų suma už laikotarpį iki plano patvirtinimo nėra susijusi su bankrutuojančių asmenų už minėtą laikotarpį gauta pajamų suma, ir visos pareiškėjų gautos lėšos, viršijančios būtinųjų poreikių tenkinimui skirtinas sumas ir teismo nustatytą išlaidų bankroto procedūroms atlikti sumą, vadovaujantis tiek FABĮ paskirtimi, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, turėtų būti skiriamos kreditorių reikalavimų tenkinimui.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal nustatytas aplinkybes pareiškėjų elgesys negali būti vertinamas kaip sąžiningų asmenų, paisančių kreditorių interesų, todėl šioje nutartyje nustatytos aptartos aplinkybės sudaro pagrindą nutraukti fizinių asmenų bankroto bylą (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktai).

Dėl bylos procesinės baigties

37. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – nutrauktina L. M. ir V. M. fizinio asmens bankroto byla (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – nutraukti L. M. ir V. M. fizinio asmens bankroto bylą.