Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje.

K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

M. T. turėdamas tikslą savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su K. T., perdavė savo turimos „Swedbank” AB banko sąskaitos numerį K. T., o būtent: 2020 metų lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, K. T. patekus į Danijos Karalystės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ tarnybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Danija ir turėtu mobilaus ryšio telefonu „Iphone ll“ nufotografavus lapą su banko „Jyske bank” sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri atidaryta įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu, duomenimis, t. y. prisijungimo vardu ir slaptažodžiais pakankamais finansinei operacijai inicijuoti ir taip neteisėtai įgijus įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, K. T. 2020 m. lapkričio 22 d., 18 val. 55 min., pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, pasinaudodamas neteisėtai įgytais įmonės „(duomenys neskelbtini)“ tapatybės patvirtinimo duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai, įmonės„ (duomenys neskelbtini)“ vardu prisijungė prie banko „Jyske bank“ internetinės klientų aptarnavimo sistemos ir neteisėtai atliko finansines operacijas. Iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 30 000 eurų į jo (M. T.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke ..Swedbank“ AB. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, K. T. jį informavus, kad pinigai gauti žinomai nusikalstamu būdu pervesti į jo sąskaitą, K. T. nurodymu, 2020-11-23 15 val. 37 min., išgrynino 25 000 eurų banko padalinyje, esančiame S. Dariaus ir S. Girėno g. 13 Alytuje, iš kurių 10 000 eurų 2020 metų gruodžio mėnesį, tiksliau ikiteisminio nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), perdavė K. T., 5000 eurų panaudojo savo reikmėms:

2020-11-23 pervedė 1000 eurų ir 100 eurų į K. V. banko sąskaitą nurodydama „Dovana“; 2020-11-23 pervedė 59,95 eurus „Telia Lietuva“ AB; 2020-11-23 16 val. 27 min išgrynino 500 eurų, bankomate H177/HB Naujoji 7E/Udrijos 1, Alytuje; 2020-11-24 pervedė 50,00 eurų į L. V. banko sąskaitą nurodydamas „Skola“: 2020-11-24 pervedė 20 eurų į D. B. banko sąskaitą nurodydamas „Skola“; 2020-11-24 pervedė 285,00 eurus į K. V. banko sąskaitą nurodydamas „Draudimas“; 2020-11-24 pervedė 800 eurų į K. T. banko sąskaitą nurodydamas „Skola“; 2020-11-24 atsiskaitė už prekes MB Dokepas 5,38 eurų sumoje; 2020-11-24 atsiskaitė už prekes T. L. 1,3 eurų sumoje; 2020-11-24 atsiskaitė už prekes Circle K Alytus 12,18 eurų sumoje; 2020-11-24 atsiskaitė už prekes Circle K Alytus 3,48 eurų sumoje; 2020-11-24 atsiskaitė už prekes Pokas Lt 13,90 eurų sumoje: 2020-11-24 atsiskaitė už prekes Denim House 46.90 eurų sumoje; 2020-11-24 atsiskaitė už prekes KESKO Senukai 127,37 eurų sumoje; 202011-24 atsiskaitė už prekes IKI Alytus 74,00 eurų sumoje; 2020-11-24 atsiskaitė už prekes IKI Express 2,78 eurų sumoje; 2020-11-24 atsiskaitė už prekes TOPO Centras Alytus 12,99 eurų sumoje; 2020-11-24 atsiskaitė už prekes „Gintarinė vaistinė“, Alytuje, 3,99 eurų sumoje; 2020-11-25 pervedė 100 eurų „Telia Lietuva“ AB; 2020-11-25 atsiskaitė už prekes Creme de la Creme, Vilniuje, 295,00 eurų sumoje; 2020-11-25 atsiskaitė už prekes parduotuvėje „Calvin Klein“ Vilniuje, 230,59 eurų sumoje; 2020-11-25 atsiskaitė už prekes parduotuvėje „Stradivarius“, Vilniuje, 57,97 eurų sumoje; 2020-11-25 atsiskaitė už prekes parduotuvėje „Pull&Bear“, Vilnius, 85,98 eurų sumoje: 2020-11-25 atsiskaitė už prekes parduotuvėje „Sportland Lithuania” Vilnius, 135,14 eurų sumoje; 2020-11-25 atsiskaitė už prekes Circle K Alytus 47,52 eurų sumoje; 2020-11-25 atsiskaitė už prekes Circle K Alytus 5,78 eurų sumoje; 2020-11-25 atsiskaitė už prekes Circle K Alytus 1.78 eurų sumoje; 2020-11-25 atsiskaitė už prekes IKI Alytus 0,32 eurų sumoje, tokiu būdu savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą - įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti turtą - 30 000 eurų sumoje.

K. T. siekdamas neteisėtai įgyti svetimus elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, 2020 metų lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, patekęs į Danijos Karalystės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ tarnybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Danija, kuriose dirbo, turėtu mobilaus ryšio telefonu „Iphone 11“ nufotografavo lapą su banko „Jyske bank” sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri atidaryta įmonės ..(duomenys neskelbtini)” vardu duomenimis, t. y, prisijungimo vardu ir slaptažodžiais pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, taip neteisėtai įgijo ir neteisėtai laikė iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

Be to jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su M. T., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, 2020 metų lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, patekęs į Danijos Karalystės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ tarnybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Danija, kuriose dirbo, turėtu mobilaus ryšio telefonu „1phone 11“ nufotografavo lapą su banko „Jyske bank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri atidaryta įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu, duomenimis, t. y. prisijungimo vardu ir slaptažodžiais pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, taip neteisėtai įgijo įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir 2020 m. lapkričio 22 d., 18 val. 55 min būdamas gyvenamosiose patalpose, per nešiojamąjį kompiuterį, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, pasinaudodamas neteisėtai įgytais įmonės „(duomenys neskelbtini)“ tapatybės patvirtinimo duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu prisijungė prie banko „Jyske bank“ internetinės klientų aptarnavimo sistemos ir neteisėtai atliko finansines operacijas. Iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 30 000 eurų į M. T. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“ AB, ir telefonu nurodė M. T. išgryninti 30 000 eurų, iš kurių 25 000 eurų, iš anksto žinodamas apie daromą nusikalstamą veiką M. T. 2020 m. lapkričio 23 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, išgrynino banko padalinyje, esančiame S. Dariaus ir S. Girėno g. 13, Alytuje. 2020 metų gruodžio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku. M. T. (duomenys neskelbtini), jam ( K. T.) perdavė 10 000 eurų, o 5000 eurų M. T. panaudojo savo reikmėms:

2020-11-23 pervedė 1000 eurų ir 100 eurų į K. V. banko sąskaitą nurodydamas „Dovana“; 2020-11-23 pervedė 59,95 eurus „Telia Lietuva“ AB; 2020-11-23 16 val. 27 min. išgrynino 500 eurų, bankomate H177/HB Naujoji 7E/Ūdrijos 1, Alytuje: 2020-11-24 pervedė 50,00 eurų į L. V. banko sąskaitą nurodydamas „Skola“; 2020-11-24 pervedė 20 eurų į D. B. banko sąskaitą nurodydamas „Skola“; 2020-11-24 pervedė 285,00 eurus į K. V. banko sąskaitą nurodydamas „Draudimas“; 2020-11-24 pervedė 800 eurų į K. T. banko sąskaitą nurodydamas „Skola“; 2020-11-24 atsiskaitė už prekes MB Dokepas 5,38 eurų sumoje; 2020-11-24 atsiskaitė už prekes T. L. 1,3 eurų sumoje; 2020-11-24 atsiskaitė už prekes Circle K Alytus 12,18 eurų sumoje; 2020-11-24 atsiskaitė už prekes Circle K Alytus 3,48 eurų sumoje; 2020-11-24 atsiskaitė už prekes Pokas Lt 13,90 eurų sumoje; 2020-11-24 atsiskaitė už prekes Denim House 46,90 eurų sumoje; 2020-11-24 atsiskaitė už prekes KESKO Senukai 127,37 eurų sumoje; 202011-24 atsiskaitė už prekes IKI Alytus 74 eurų sumoje; 2020-11-24 atsiskaitė už prekes IKI Express 2,78 eurų sumoje; 2020-11-24 atsiskaitė už prekes TOPO Centras Alytus 12.99 eurų sumoje; 2020-11-24 atsiskaitė už prekes „Gintarinė vaistinė“ Alytuje, 3,99 eurų sumoje; 2020-11-25 pervedė 100 eurų „Telia Lietuva“ AB; 2020-11-25 atsiskaitė už prekes Creme de la Creme, Vilniuje, 295 eurų sumoje; 2020-11-25 atsiskaitė už prekes parduotuvėje „Calvin Klein“ Vilniuje, 230,59 eurų sumoje; 2020-11-25 atsiskaitė prekes parduotuvėje „Stradivarius“ , Vilniuje, 57,97 eurų sumoje; 2020-11-25 atsiskaitė už prekes parduotuvėje „Pull&Bear“, Vilnius, 85,98 eurų sumoje; 2020-11-25 atsiskaitė už prekes parduotuvėje „Sportland Lithuania“ Vilnius, 135,14 eurų sumoje; 2020-11-25 atsiskaitė prekes Circle K Alytus 47,52 eurų sumoje; 2020-11-25 atsiskaitė už prekes Circle K Alytus 5,78 eurų sumoje; 2020-11-25 atsiskaitė už prekes Circle K Alytus 1,78 eurų sumoje; 2020-11-25; atsiskaitė už prekes IKI Alytus 0,32 eurų sumoje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

K. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. Ikiteisminio tyrimo metu apklausoje davė teisingus parodymus. Dirbo Danijos įmonėje. Į Daniją nuvyko liepos pradžioje ir dirbo iki rugsėjo mėnesio. Po to grįžo į Lietuvą atostogauti. Po atostogų vėl važiavo į Daniją dirbti. Pirmą kartą važiavo su K., M. ir A.. Antrą kartą vyko su A.. Kai iš Danijos į Lietuvą grįžo visam laikui, važiavo su A., D., A. ir L.. Kai antrą kartą važiavo į Daniją M. nebuvo. Su juo tuo metu nebendravo. Su juo už darbą atsiskaitydavo pilnai. Atlyginimą mokėjo į banko sąskaitą. Iš pradžių atlyginimą pervesdavo į A. banko sąskaitą, po to susitvarkė ir darbo užmokestį pervesdavo į jo sąskaitą. Prieš įvykį su M. bendravo per programėlę, jos pavadinimo neatsimena. Pagrindiniai pokalbiai vyko šią programėlę. M. jį pakvietė į programėlę ir pasakė, kad yra galimybė pasisavinti pinigus. M. paklausė, jis sutiktų padaryti pavedimą. Kadangi buvo jaunas, reikėjo pinigų, sutiko. M. jam nurodė kurioje vietoje ofise yra banko prisijungimai. Juos nufotografavo, vėliau juos panaudojęs prisijungė prie Danijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos. M. žadėjo suveikti užsienio banko sąskaitą. Kai reikėjo pervedinėti pinigus M. atsiuntė savo asmeninę banko sąskaitą, dėl ko pasimetė, bet padarė pavedimą į M. sąskaitą Swedbanke. Pavedimą padarė būdamas Danijoje. Neatsimena ar pavedimą padarė iš savo, ar iš A. kompiuterio. Rašinėdamiesi per programėlę buvo sutarę, kad pinigus pasidalinsi per pusę. Padarius pavedimą, po kiek laiko M. parašė, kad pinigai jau jo sąskaitoje. Parašė, kad nuėmė 25 000 eurų. 5000 eurų neva jo sąskaitoje kažkokiu būdu užšaldyti. Jo prašymu M. jam padarė 800 eurų pavedimą. Tuo metu jis dar buvo Danijoje. Likusius pinigus tikėjosi gauti grįžęs į Lietuvą. Grįžęs į Lietuvą su M. susitarė dėl susitikimo ir nuvykęs pas jį pasiėmė pinigus. Pas jį nuvažiavo su A., apsidraudė, kad jei kas nors atsitiktų A. tai žinotų. Automobilį palikęs nuošaliau nuėjo pas M., kuris atidavė 10 000,00 Eurų grynais, nurodė, kad 5000 eurų užšaldyti. Neskaičiavo pinigų, nes buvo lengvoje panikoje, nelabai tikėjosi gauti pinigus. Sekančią dieną perskaičiavo pinigus, bet buvau apsilankęs parduotuvėje, todėl buvo 9500 eurų. Kalbėjo su M. motina po K. apklausos, kai jis visą kaltę norėjo suversti jam. Nuėjęs pas jį rado jo mamą ir per jos telefoną pakalbėjo su M., kadangi jo telefonas buvo konfiskuotas. Išaiškėjus, kad tai nusikaltimas visi pinigai dar nebuvo išleisti. M. ramino, kad jis viską sutvarkys ir kad reikia daryti kaip jis sako. M. nurodė, ką turėtų sakyti pareigūnams. Nesutiko su tuo ką M. liepė daryti, laikėsi savo pozicijos. Su vadovu apie dingusius pinigus kalbėjo, jis pasakė, kad iš jo sąskaitos pavogti pinigai, bet jam nieko nepasakojo. Pats žinojo, kad pinigai pervesti į M. sąskaitą. Jis nepripažino, kad žino. Po to, kai buvo pervesti pinigai į M. sąskaitą, Danijoje padirbęs mėnesį laiko grįžo į Lietuvą. Fotografuodamas prisijungimą prie banko suprato, kad daro nusikaltimą, suprato, kad vagia pinigus. Darant pavedimą M. atsiuntė ką turėtų įrašyti į mokėjimo paskirtį. Nežino ar su M. buvo pilnai atsiskaityta už darbą. Nežinau, kiek ten dirbantys gaudavo atlyginimo. Tikiu, kad su visais buvo atsiskaityta, nes niekas nesiskundė dėl vėluojančių atlyginių. Nekalbėjau su vadovu M. dėl atlyginimo, mes savo išdirbtas valandas rašydavome ant lapo, ar nusiųsdavome jam žinute. Liudytojai nurodė, kad buvau už daug ką atsakingas. Realiai aš nebuvau už kažką tai atsakingas. Mano pareigos buvo kitokios, nes eidavau ankščiau į darbą, kad nupurkščiau agurkus chemija. Aš eidavau nuo 6 val. į darbą, o kiti eidavo nuo 8 val. Kadangi aš laisvai kalbėjau angliškai tai man buvo duoti nurodymai, kad kitiems darbuotojams perduočiau, ką jie turi padaryti. Su vadovu M. dažnai pasikalbėdavome, nes jis buvo liūdnas, depresuotas, neturėjo su kuo pakalbėti. Po pirmos apklausos buvau susitikęs su M. prie „IKI“ parduotuvės, centre. Bendrai pakalbėjome apie įvykusią apklausą. Aš pasakiau, kad įtarimai man nepareikšti, buvau apklaustas kaip liudytojas. Neatsimenu, ar mes ką nors planavome ir tarėmės. Iš pokalbio telefonu galima matyti, kad M. buvo nurodęs, kad sakyčiau jog pinigus pinigais atidavėme vadovo M. motinai. Mes buvome apie tai kalbėję prieš tai, bet nepasakysiu tikslios dienos. Iš pradžių apie raštelius kalbėta nebuvo. Buvo kalbėta, jog jei ką tai „sakyk nieko nežinai, apsimesk vos ne durneliu“. Iš pradžių taip ir sakiau, bet kai nuėjau į apklausą, pareigūnai man pasakė, kad M. pasakė, jog aš tą ir tą padariau. Po šios apklausos nuvykau pakalbėti su M., todėl mano pirmi žodžiai buvo „kaip suprasti, kodėl visą kaltę verti ant manęs“. Po pirmų apklausų minimaliai kalbėjome apie sąskaitą į kurią buvo pervesti pinigai. Aš iš karto po padaryto pinigų pavedimo sakiau, kad „bus blogai, nes pinigai pervesti į tavo sąskaitą. Mes kalbėjome, kad tu duosi anglišką sąskaitą o tu davei savo asmeninę sąskaitą“. Grįžęs į Lietuvą dar jaučiau baimę. Kadangi policijos pareigūnai nei manęs nei M. neieškojo, tai gavęs pinigus kažkiek apsiraminau. Kai pareigūnai mane iškvietė apklausai pradėjau panikuoti. Gerai neatsimenu, bet pasakymas „bandyk su juo susisiekti“ turėta omenyje vadovą M., kad būtų kaip ir įrodymas, jog mes su juo susisiekėme, kalbėjome ir padavėme jam pinigus. Ar susitarti su vadovu, kad pinigus jam grąžinsime ir kad šitas tyrimas būtų nutrauktas. Po tyrimo apie pinigų grąžinimą nekalbėjome, nes mes nebuvome susitikę. Artimesnis mūsų susitikimas įvyko, kai mus ketino vežti į kariuomenės rezervą, paskiau, kad mums paskirta sankcija nebendrauti dėl to M. buvo paleistas iš kariuomenės rezervo tą pačią dieną. Nežinau, kada M. nužiūrėjo banko prisijungimus prie sąskaitos. M. yra ankščiau dirbęs Danijoje. Gal kai vadovo M. paliepimu pirko kelto bilietus, tada matė prisijungimus prie banko. Filmuotą medžiagą kurią rodė A. padariau aš. Tiesiog kilo mintis nufilmuoti pinigus paimtus iš M..

Tuo metu, kai pervedinėjo pinigus, namuose buvo ne vienas, tačiau ar A. matė nežino. Su M. iš anksto susitarė pavogti pinigus. Faktą, kad M. atsiuntė savo asmeninę sąskaitą praleido pro akis. Iš pradžių tarėsi, kad jis atsiųs anglišką sąskaitą, tačiau nenorėjo būti ilgai prisijungęs prie įmonės banko sąskaitos, todėl greitai padarė pinigų pavedimą į M. atsiųstą jo asmeninę sąskaitą. Naudojosi „Snapchat“ programėle, per ją ir filmavo pinigus. Susirašinėjo su M. per kitą programėlę. Su vadovu M. bendravo per „Messenger“ programą. M. jį pavadino „šūdžiumi“ dėl to, kad neatlikęs visų darbų išvažiavo į Lietuvą jo neperspėjęs. Jis buvo supykęs. Tarp jo ir M. ankščiau buvo įvykęs konfliktas, todėl nežinojo ko iš jo tikėtis. Dėl to M. pasakė, kad atvažiuos vienas, o važiavo su A.. Ketina grąžinti visus pinigus. Yra susiradęs normalų darbą ir planuoju atiduot kaip įmanoma greičiau.

Ikiteisminio tyrimo metu K. T. davė iš esmės analogiškus parodymus, kaltę pripažino pilnai (t. 7, b. l. 43-49, 61-64, 71-73).

Kaltinamasis M. T. kaltę pripažino iš dalies, teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam paskambino K. ir pasakė, kad iš Danijos jam perves bonusus už gerą darbą, dėl to reikalinga jo sąskaita. Tuo metu pagalvojo, kad K. galimai nori taikytis. Kadangi jam reikėjo pinigų, todėl nusiuntė jam savo banko sąskaitą. Sekančią dieną pamatęs, kad į sąskaitą įkrito 30 000 eurų kilo įtarimas. Pinigus gavo 2020-11-23. Matė, kad pinigai į sąskaitą pervesti iš Danijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Gavo žinutę, kad reikia nuimti pinigus ir padalinti juos pusiau, pusę sumos pasilikti sau, o kitus pinigus atiduoti K.. Nuėmęs pinigus K. pasakė, kad gal paskambinti „(duomenys neskelbtini)“ vadovui ir paklausti, kas vyksta, nes dideli pinigai pervesti. K. pasakė, neskambink, paaiškino, kad yra vadovo dešinioji ranka viską sutvarkys. Mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta bonusai už gerą darbą. „Swedbanke“ S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, Alytuje nuėmė 25 000 eurų. K. prašymu jam padarė 800 eurų pavedimą, o 14 000 eurų atidėjo ir vėliau atidavė K.. Sau pasiliko 15 000 eurų. K. kartais paklausdavo, ar viskas tvarkoje, ar niekas nieko neklausinėja apie pinigus. K. tuo metu buvo Danijoje. Kai jis grįžo iš Danijos jam nusiuntė savo adresą, jis atvažiavo, perdavė jam pinigus, persimetė keliais žodžiais ir viskas. Kai jis grįžo iš Danijos pasakė, kad Danijoje sujudimas, pinigai pervesti į jo sąskaitą yra pavogti. Tada suprato, kad įveltas į nusikaltimą. K. perdavė 14 000 eurų, 200 eurų jam nepadavė. Vėliau jis buvo apklaustas policijoje, davė pirminius parodymus pagal sutartą planą. Po kurio laiko pas jo motiną atvažiavo K. ir per ją su juo susikeikė telefonu. K. buvo palūžęs, kaltino jį, kad jis buvo apkalbėtas, priekaištavo „kodėl taip pasielgė, ne taip buvo tartasi“. Kai viską su K. išsiaiškino, jis pasakė, kad būdamas Danijoje pavogė pinigus. Viskas paaiškėjo, kai jis atvažiavo pas jį. K. nesakė, kaip gavo prisijungimus prie „(duomenys neskelbtini)“ internetinės banko sąskaitos. Kai viskas tapo aišku dalies pinigų jau neturėjo. Jam buvo baisu, nes žinojo, kur įveltas. 2019 metais kartu su K. dirbo Danijoje „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje, ten buvo dirbęs ankščiau. K. tai buvo pirmas kartas, o jam antras. Buvo sutartas konkretus darbo užmokestis už darbą. Bonusus mokėjo už papildomai atliktą darbą. Bonusus mokėjo grynais ir pervesdavo į sąskaitą, galėjai rinktis kokia forma juos gauti. Nežino, kokia tai pinigų suma, nes niekada nebuvo gavęs bonusų. Nežinojo, koks buvo atlyginimas, nes išdirbtų valandų skaičius būdavo skirtingas. Jam buvo sumokėtas visas atlyginimas už darbą. Po to, kai į sąskaitą įkrito 30 000 eurų suprato, kad juo pasinaudojo. Tarėsi, kad kai jį apklausinės policijoje, pasakys, kad nuėmė pinigus ir juos grąžino K., o jis pinigus atidavė vadovo mamai. Supranta, kad blogai pasielgė, dėl to jog sužinojęs apie nusikaltimą apie tai nepranešė policijai. Pinigus išleido savo poreikiams nors žinojo, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu. Planas ką pasakoti atsirado, kai supanikavo sužinojęs, kad pinigai pavogti. Klausė pas K., ką daryti kai policija pradės klausinėti, jis pasakė, sakyk „kad pinigus atidavė K., o jis juos grąžino vadovui“. Pakalbėjęs su K. nusiramino. Suprato, kad tai yra vagystė. Pasirinko pasitikėti K.. Su įmonės vadovu nebendravo, nes K. sakė nebendrauti. Policijai grąžino 1800 eurų. Pokalbio su K. metu pasakė „sakyk taip kaip aš tau sakiau, o ne sakyk kaip tu buvai sugalvojęs“. Nuo pirmo K. skambučio, kai jis paskambinęs paprašė sąskaitos kilo įtarimas, tačiau sutiko duoti jam savo sąskaitą. Suvokė, kad padarė nusikaltimą ir kad bus negerai. Galėjo pranešti policijai, bet nepranešė ir dėl to labai gailisi. Ketina grąžinti visus pinigus.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. T. nurodė, tas pačias aplinkybes kaip ir teisiamojo posėdžio metu (t.7, b. l.11-14, 37-41).

Be kaltinamųjų prisipažinimo jų kaltė padarius jiems inkriminuojamas veikas įrodyta kita bylos medžiaga :

2020-12-10 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pinigų plovimo prevencijos valdybos raštas Nr. 25/6-1-1419799, kuriuo pranešama, kad 2020-11-26 iš AB „Swedbank“ gautas pranešimas dėl įtartinų M. T. finansinių operacijų. 2020-11-26 AB „Swedbank“ iš Danijos banko „JYSKE bank“ gavo pranešimą, kad 2020-11-23 iš Danijos banko kliento, įmonės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) apgaule buvo pervesti 30 000,00 EUR į bankui „Swedbank“ priklausančią M. T. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji įmonės interneto banko „Jyske Bank“ naudotoja pastebėjo lėšų dingimą ir pranešė apie ją praėjus dienai po lėšų pervedimo. Taip pat gauti duomenys, kad nenustatytas asmuo bandė atlikti pervedimą į sąskaitą (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB „Paysera“, kuri taip pat atidaryta M. T. vardu, tačiau pervedimas buvo atšauktas ( t. 1, b. l. 1-8).

Liudytoja K. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta tik M., nes jis buvo jos vaikinas. Žino, kad jis buvo išvažiavęs dirbo užsienyje. Dirbome toje pačioje įmonėje, Danijoje, tik skirtingu laiku. M. į jos sąskaitą pervedė 1000 eurų, o vėliau juos grąžino grynais. Paprašė, kad jis pervestų pinigus į sąskaitą, nes pinigų reikėjo čia ir dabar. M. į jos sąskaitą pervesdavo 150,00 eurų už buto nuomą, bet tai darydavo ne visada, kartais atsiskaitydavo grynais. Dirbo toje pačioje Danijos įmonėje, bet dar nebuvo pažįstami. Su M. susipažino per bendrus draugus, Lietuvoje. Danijoje ji išdirbo 9 dienas. M. su K. kartu išvažiavo į Daniją dirbti. Nežino, kokios buvo K. pareigos. Dirdama Danijoje neturėjo galimybės patekti į ofisą. Nieko nežino apie M. susitikimą su K., tuo metu kai gyveno Vilniuje. M. per vasarą buvo užsidirbęs pinigų Danijoje. Nežino ar jai nebūnant namuose M. buvo susitikęs su K.. Ji pirko automobilį. M. nepirko automobilio, nes jis neturėjo vairuotojo teisių. Automobilį pirko ji už savo pinigus. Ji pati išvykusi iš Danijos atlyginimą gavo tik po dvejų savaičių. Danijos įmonėje ilgiau dirbantys darbuotojai gaudavo premijas, tačiau sumų neklausė. Tuo metu buvo pažįstami tik mėnesį tai labai neatviravo. Supranta, kad iš Danijos įmonės buvo pervesta kažkokia pinigų suma į M. sąskaitą. M. jai sakė, kad į jo sąskaitą iš Danijos įmonės buvo pervesti pinigai. Nežino, kokia suma buvo pervesta. Iš M. sąskaitos į jos sąskaitą buvo pervesta pinigai automobilio draudimui. Kai susipažino M. turėjo seną Samsung telefoną, todėl išsimokėtai jis paėmė „iPhone 8 plius“ telefoną.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja davė panašius parodymus (t. 1, b. l. 109-112, 113-116).

Liudytojas L. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek bylą nagrinėjant teisme davė iš esmės analogiškus parodymus, paaiškino, kad M. T. buvo paskolinęs 100 eurų, po to jis juos atidavė. Pinigus pervedė iš savo į jo sąskaitą. M. T. pinigus grąžino. Skolą jis pervedė į jo sąskaitą (t. 1, b. l. 119-122).

Liudytoja R. S. teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus, paaiškino, kad 2020 metais sūnus K. buvo išvažiavę į Daniją dirbti. Tuo metu draugavo su A., su ja ir išvažiavo. Danijoje dirbo pusę metų. Namuose buvo atlikta krata. Iš kratos sužinojo, kad pas namuose ieško pinigų. Sūnus pasakė kokie kaltinimai jam yra pareikšti. Nurodė, kad jis su draugu yra kaltinami dėl pinigų dingimo. Iš kratos lapo sužinojo, kad ieškoma 25 000 eurų. Sūnus nepasakojo ką ir kur padarė. Nesiaiškino kas įvyko (t. 1, b. l. 12-128).

Liudytoja A. B. – R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta. Žino, kad byla dėl pinigų pasisavinimo iš Danijos įmonės. Šiuos pinigus matė pas K. piniginėje. Karu su K. dirbo Danijoje. Antrą kartą atvažiavę į Daniją su K. labai pykosi. Jam pasakė, kad grįžta mano. Būnant Danijoje apie pavogtus pinigus nieko nežinojo. Grįžę iš Danijos po kurio laiko su K. nuvažiavo į Vilnių, nes jam reikėjo susitikti su M.. Jis nesakė, jai dėl ko jam reikia susitikti su M.. Nuėjęs pas M. susitvarkė savo reikalus ir grįžo atgal. Nutaikius momentą jam nematant patikrino telefoną ir rado filmuotą medžiagą, kur matėsi krūva pinigų. Apie pinigus nieko pas K. neklausinėjo. Vėliau sužinojo, kad kalba eina apie 20 000 - 30 000 eurų sumą. Nežino dėl ko iš Danijos išvažiavo M.. Žino, kad jis susipyko ir išsiskyrė su K.. Danijoje gyveno su K. kartu, bendrai naudojosi internetu. Buvo nusipirkusi danišką kortelę, turėjo savo internetą. Ten kur gyveno buvo „Wi-Fi“ internetas. Nematė, kaip jungėsi prie banko. Apie pavogtus pinigus sužinojo būdama Lietuvoje, kai pas ją atvažiavo pareigūnai. Suprato, kad jie atvažiavo dėl pinigų dingimo. Klausė ar pažįsta K., M., dėl to suprato, kad kalba eina apie dingusius iš Danijos įmonės sąskaitos pinigus. Kai jie abu nuvažiavo pas M., jis labai bijojo pas jį eiti. Sakė, kad lyg tai jam iš M. reikia pasiimti skolą. K. iš M. į automobilį grįžo laimingas, išsišiepęs, pasakė „negavau sumos kurios reikia“. Po to patikrinusi jo telefoną pamatė, kad jis nufilmavęs krūvą pinigų. Pinigai buvo po 100, 200 kupiūrų. K. pasiėmus pinigus iš M. grįžo į Kauną. Draugė paklausė pas K. iš kur jis tiek pinigų turi, nes pas jį piniginėje, jis atsakė pinigai uždirbti Danijoje. K. nupirko automobiliui naujas padangas.

Liudytoja A. B. ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus (t. 1, b. l. 131-135).

Liudytojas A. T. apklaustas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad Danijoje dirbo kartu su K.. M. buvo išvykęs į Lietuvą. Neplanavo ten užsibūti, planavo pabūti 1,5 mėnesio ir grįžti. Dirbo šiltnamiuose. Į Daniją važiavau su K., jo buvusia drauge A., L., D. ir Mindaugu. K. buvo susibendravęs su įmonės direktoriumi, todėl jis perduodavo direktoriaus nurodymus dėl darbo. Įmonėje atlyginimus pervesdavo į sąskaitą. Grįžęs į Lietuvą sužinojo, kad iš įmonės dingo pinigai. Apie tai pasakė A.. Ji telefonu pranešė, kad pas ją buvo atvažiavusi policija dėl dingusių pinigų. Kai kalbėjo su K., jis sakė, kad dingo apie 30 000 eurų. K. minėjo, kad prisipažino dėl to, ką jis padarė. K. jam prisipažino, ką yra padaręs, bet detaliau nepasakojo. Neklausė K. su kuo jis pasisavino pinigus. Gyveno visi atskiruose kambariuose, todėl nebuvo galimybės matyti ar K. darė kokius nors atsiskaitymus internetu.

Liudytojas A. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus kaip ir teisiamajame posėdyje (t. 1, b. l. 157-160).

Liudytojas D. D. bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad dirbo Danijoje. Dirbo su L., A., M., K.. Su M. išdirbo mėnesį su viršumi, o su K. išdirbo ilgiau, bet kiek tiksliai nežino. Dirbant Danijoje vėliau atvažiavo M. su K.. Po 2 mėnesių su L. išvažiavo atgal į Lietuvą. Tuo metu, kai jie susiruošėme važiuoti į Lietuvą, Danijoje M. jau nebuvo, K. buvo. Po apklausos policijoje buvo nuvažiavęs dirbti į tą pačią įmonę Danijoje. Būnant Lietuvoje Mindaugas telefonu pasakė apie iš direktoriaus sąskaitos dingusius pinigus, kadangi jis buvo girtas tai juo nepatikėjo. Vėliau atvažiavęs į Daniją kalbėjo su direktoriumi ir sužinojo, kad tikrai iš direktoriaus sąskaitos dingo pinigai. Danijoje visi buvo apgyvendino atskirai. K. geriau kalbėjo angliškai, todėl direktorius jam patikėdavo darbų paskirstymą. Premijos būdavo mokamos, bet jis nėra gavęs premijos. Avansą duodavo grynais pinigais. Atlyginimą pervesdavo į sąskaitą. Į ofisą darbo valandomis galėjo patekti visis darbuotojai. K. ir M. santykiai buvo geri. Vienu metu jie buvo susipykę dėl merginų. Nežino, dėl kokių priežasčių M. išvyko. Grįžęs į Lietuvą buvo susitikęs su K.. Su M. nebuvo susitikęs. Susitikimo metu su K. nebuvo pokalbio apie dingusius pinigus. Kai buvo Danijoje L. užsiminė apie dingusius pinigus. Tuo metu L. buvo Lietuvoje. L. sakė, kad direktorius dėl dingusių pinigų įtarinėja M., kadangi jis nieko nepranešęs staigiai dingo.

Liudytojas D. D. ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus (t. 1, b. l. 176-179).

Liudytojas L. K. apklaustas teisme paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta, jie yra draugai. Žino tik tiek, kad iš direktoriaus sąskaitos buvo pasisavinta 30 000 eurų. Dirbo Danijoje agurkų šiltnamyje su K. ir M.. Pats direktorius jam pasakė, kad iš jo sąskaitos kažkas pasisavino 30 000 eurų. Tuo metu, kai direktorius pasakė, kad iš jo sąskaitos dingo pinigai, K. dar dirbo, o M. buvo jau išvykęs. Vadovas minėjo, kad įtaria jog jo pinigus galėjo pasisavinti M., tačiau, jis to negalėjo padaryti, nes jo ten nebuvo. K. yra paskolinęs 400 eurų, jis juos atidavė. Šiuo metu jis yra skolingas 370 eurų. Atlyginimai buvo pervedami į sąskaitą. Avansai duodami grynais į rankas. Grynais pinigais mokėdavo premijas už gerą darbą nuo 50 iki 100 eurų. Nežino, ar direktorius K. ir M.i buvo skolingas pinigų. K. ir M. santykiai buvo normalūs, jie buvo draugai. Vienu metu buvo susipykę dėl merginų. K. galėjo laisvai įeiti į ofisą. Negali pasakyti, kada direktorius pasakė apie tai, kad iš jo sąskaitos dingo pinigai. Tiesiog vieną kartą atėjo ir pasakė, kad iš jo sąskaitos pavogta 30 000 eurų, paklausė ar apie tai ką nors žino. Tuo metu K. dar buvo Danijoje. Su K. apie direktoriaus pavogtus pinigus nekalbėjo. Po pokalbio su direktoriumi K. veiksmuose nieko įtartino nematė. Namo važiavo su K., D. ir A.. Namo važiavo nes artėjo Kalėdos. Važiuodami namo nekalbėjo apie dingusius pinigus. Direktorius sakė, kad 30 000 eurų yra pervesti į M. sąskaitą, jo klausė ar jis ką nors žino. Įmonės buhalterinius darbus dirbo savininko mama ir sesuo. Grįžus į Lietuvą po savaitės laiko K. grąžino skolą. Skolą jis atidavė padarydamas pavedimą. K. pasakė, kad jo sąskaita užblokuota dėl pavogtų 30 000 eurų, todėl vėl prašė paskolinti pinigų. Įmonės direktorius pasitikėjo K. ir juo. Mano kad jis pasitikėjo ne vienu senu darbuotoju. Direktorius pasirinkdavo padėjėją vieną iš darbininkų, kuris mokėdavo gerai kalbėti angliškai. K. dalindavo algalapius darbuotojams, bet jis tikrai neturėjo nieko bendro su pinigais. Vieną kartą direktoriaus prašymu rodė, kaip nusipirkti kelto bilietus Kylis-Klaipėda, jis viską pats patvirtino ir sumokėjo. Į ofisą patekimas darbo valandomis buvo laisvas. Darbo metu ofise sėdėdavo direktoriaus motina.

Liudytojo L. K. ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus. (t. 1, b. l. 195-198).

Liudytojas B. S. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad pažįsta M., kito kaltinamojo nepažįsta. Šiuo metu su M. nebendrauja. Pardavinėjo savo automobilį, o M. pareiškė norą jį pirkti. Susitarus dėl automobilio pardavimo kainos, M. paprašė, nuvežti iki banko nusiimti pinigų. Nuvežė jį iki banko, jis nusiėmęs pinigus sumokėjo už automobilį. Sudarė pirkimo-pardavimo sutartį ir viskas tuo baigėsi. M. automobilį pirko prieš 2 metus, 2020 metų žiemą. Nieko nežino apie pinigų dingimą Danijos įmonėje. M. pirkdamas automobilį buvo su mergina, kurios nepažįsta.

Liudytojas B. S. apklaustas ikitesminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus kaip teisme (t. 2, b. l. 3-6).

Elektroniniu laišku, kuriame D. B., atsako į pateiktus klausimus, atsakydamas, jog turi savo vardu banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“. Sąskaitos numerį davė draugui, skolai grąžinti. M. T. pažįsta. M. T. į jo sąskaitą pervedė 20 eurų, nes buvo skolingas ( t. 2, b. l. 7).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pinigų plovimo prevencijos valdybos surinktais duomenimis pateiktais prie 2020-12-10 rašto Nr. 25/6-1-1419799: „Swedbank“ AB Kliento klausimynu fiziniams asmenims, kuriame yra pagrindinė informacija apie M. T..

M. T. banko sąskaitos išrašu, iš kurio matyti, kad : 2020-11-23 15 val. 37 min. išgryninta 25 000,00 eurų suma, banko padalinyje, esančiame S. Dariaus ir S. Girėno g. 13, Alytuje,

2020-11-23 pervedė sumomis 1000,00 eurų ir 100,00 eurų į K. V. banko sąskaitą nurodydamas „Dovana“, 2020-11-23 pervedė 59,95 eurus „Telia Lietuva“ AB, 2020-11-23 16 val. 27 min. išgrynino 500 eurų, bankomate H177/HB Naujoji 7E/Ūdrijos 1, Alytuje, 2020-11-24 pervedė 50 eurų į L. V. banko sąskaitą nurodydamas „Skola“, 2020-11-24 pervedė 20 eurų į D. B. banko sąskaitą nurodydamas „Skola“, 2020-11-24 pervedė 285,00 eurus į K. V. banko sąskaitą nurodydamas „Draudimas“, 2020-11-24 pervedė 800 eurų į K. T. banko sąskaitą nurodydamas „Skola“, 2020-11-24 atsiskaitė už prekes MB Dokepas 5,38 eurų sumoje, 2020-11-24 atsiskaitė už prekes T. L. 1,3 eurų sumoje, 2020-11-24 atsiskaitė už prekes Circle K Alytus 12,18 eurų sumoje, 2020-11-24 atsiskaitė už prekes Circle K Alytus 3,48 eurų sumoje, 2020-11-24 atsiskaitė už prekes Pokas Lt 13,90 eurų sumoje, 2020-11-24 atsiskaitė už prekes Denim House 46,90 eurų sumoje, 2020-11-24 atsiskaitė už prekes KESKO Senukai 127,37 eurų sumoje, 202011-24 atsiskaitė už prekes IKI Alytus 74 eurų sumoje, 2020-11-24 atsiskaitė už prekes IKI Express 2,78 eurų sumoje, 2020-11-24 atsiskaitė už prekes TOPO Centras Alytus 12,99 eurų sumoje, 2020-11-24 atsiskaitė už prekes "Gintarinė vaistinė", Alytuje, 3,99 eurų sumoje, 2020-11-25 pervedė 100 eurų „Telia Lietuva“ AB, 2020-11-25 atsiskaitė už prekes Creme de la Creme, Vilniuje, 295,00 eurų sumoje, 2020-11-25 atsiskaitė už prekes parduotuvėje „Calvin Klein“ Vilniuje, 230,59 eurų sumoje, 2020-11-25 atsiskaitė už prekes parduotuvėje „Stradivarius“, Vilniuje, 57,97 eurų sumoje, 2020-11-25 atsiskaitė už prekes parduotuvėje „Pull&Bear“, Vilnius, 85,98 eurų sumoje,

2020-11-25 atsiskaitė už prekes parduotuvėje „Sportland Lithuania“ Vilnius, 135,14 eurų sumoje, 2020-11-25 atsiskaitė už prekes Circle K Alytus 47,52 eurų sumoje, 2020-11-25 atsiskaitė už prekes Circle K Alytus 5,78 eurų sumoje, 2020-11-25 atsiskaitė už prekes Circle K Alytus 1,78 eurų sumoje, atsiskaitė už prekes IKI Alytus 0,32 eurų sumoje;

2020-11-26 Pranešimu apie įtartiną operaciją su pinigais (t. 2, b. l. 10-30).

2021-01-22 tarnybiniu pranešimu, kuriame informuojama, kad „JYSKE Bank“ darbuotoja E. F. D. V. J., kurios elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), pateikia IP adresus (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), iš kurių buvo jungiamasi prie banko paslaugų sistemos ir pervesti minėti pinigai. Patikrinus minėtus IP adresus viešai prieinamoje adresų paieškos internetinėje svetainėje „whatismyipaddress.com“ nustatyta, kad IP adresai (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) priklauso „Telenor A/S“ Danijos Karalystėje (t. 2, b. l. 37-38).

2021-01-21 Alytaus apylinkės teismo nutartimi Nr. IBPS-V-153646-21, leista daryti kratą pas M. T. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 83-85).

2021-02-17 Kratos protokolu, buvo atlikta krata (duomenys neskelbtini), pas M. T., ir kuriuo paimtas nešiojamas kompiuteris „Lenovo“, Mobilaus ryšio telefonas „Apple Iphone 8 plus“ su SIM kortele Tele2 (t. 2, b. l. 86-89).

2021-02-18 Daiktų apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriuo apžiūrėta mobilaus ryšio telefonas „Apple iPhone 8 Plus“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, kurie buvo rasti ir paimti 2021-02-17 Kratos protokolu pas M. T., (duomenys neskelbtini)(t. 2, b. l. 98-103).

2021-03-10 Apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriuo apžiūrėtas nešiojamas kompiuteris „Lenova“, nešiojamo kompiuterio maitinimo laidas. Tyrimui reikšmingos informacijos nerasta (t. 2, b. l. 109-113).

2021-03-04 Apžiūros protokolu su priedais, kuriuo apžiūrėta 7 vnt., DVD-R optinių diskų Nr. 13.6.13-22-21, kuriuose Alytaus apskr. VPK Kriminalinės policijos specialiųjų užduočių poskyrio patalpinta informacija, ištraukta iš mobiliojo ryšio telefono „Iphone11“, IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele (duomenys neskelbtini) IMSI (duomenys neskelbtini), kurie paimti 2021-02-10 iš įtariamojo K. T. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t.2., b. l. 123-126). Protokolu užfiksuoti susirašinėjimai laikotarpiu nuo 2020-12-06 iki 2020-12-09 tarp Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) „Mamyte“. Susirašinėjimai tarp A. T. ir K. T. laikotarpiu nuo 2020-11-26 iki 2020-12-07 (t. 2, b. l. 132-150).

2021-03-04 Tarnybiniu pranešimu, kuriuo pranešama, kad 2021-02-10 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš įtariamojo K. T. buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „iPhone11“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele kurios (duomenys neskelbtini) IMSI (duomenys neskelbtini). Ištraukta iš įrenginio informacija buvo patalpinta į septynis DVD-R optinius diskus Nr. 13.6.13-22-21. Apžiūrėjus 2021-03-04 optiniuose diskuose esančią informaciją buvo rastas susirašinėjimas tarp mobiliojo ryšio abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuris užvadintas „Mamyte“. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad mobiliojo ryšio abonento numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi M. T., o mobiliojo ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris užvadintas „Mamyte“ naudojasi K. T. (t. 2, b. l. 151-152).

2021-02-15 Apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriuo apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Apple“ IMEI (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos 2021-02-10 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė K. T. (t. 2, b. l. 153-158).

2021-02-18 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo M. T. pateikė pinigus – 1800 eurų (t. 2, b. l. 162-164).

2021-03-17 Apžiūros protokolu ir fotolentele, apžiūrėti pinigai – 1800 eurų (18 vienetų kupiūrų 100 eurų nominalo vertės) (t. 2, b. l. 165-170).

2021-01-21 Alytaus apylinkės teismo nutartimi Nr. IBPS-V-151108-21, kuria leista nuo 2021-01-26 iki 2021-03-26 klausytis M. T. pokalbių jo naudojamais mobiliojo ryšio telefono numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)bei telefono aparato, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), daryti jų įrašus, juos fiksuoti bei kaupti (t. 3, b. l. 33-35).

2021-05-06 Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog vadovaujantis 2021-01-21 Alytaus apylinkės teismo nutartimi Nr. IBPS-V-151108-21 buvo atliekamas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas buvo vykdomas nuo 2021-01-26 iki 2021-03-26. Pasibaigus sankcionuotam priemonės laikotarpiui, ikiteisminiam tyrimui reikšmingi duomenys buvo pateikti 2021-05-03 Alytaus apskrities VPK KP Specialiųjų užduočių poskyrio viršininko V. R. tarnybiniu pranešimu Nr. 52-PR2-4815, Optiniame diske Nr. 13.6.12-52-39-21.1K.

2021-02-10 pokalbis Nr. 516, nuo 17:43:15, trukmė 00:07:30, iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini)( M. T. motina E. K.) į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (M. T.). Pokalbio metu E. K. nurodo, jog į namus atvažiavo K. T. ir nori pasikalbėti su juo, t. y. M. T.. E. K. telefoną perduota K. T. ir abu kalbasi apie padarytą nusikaltimą, ką reikia pasakyti policijoje. M. T. reikalauja, kad K. T. važiuotų į policiją ir pakeistų duotus parodymus ir pasakytų, kad pinigus grąžino . M. T. žada suveikti lapelį su parašu, kad grąžinti pinigai (t. 3, b.l.41-45).

2022-11-02 atsakymu į tarptautinį prašymą iš Lietuvos, kuris pateiktas dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir lydinčia medžiaga :-„(duomenys neskelbtini)“, pranešė, kad kažkas pervedė pinigus pasinaudodami įmonės internetine bankininkyste. Pareiškėjas pranešė, kad tai galėjo būti buvęs darbuotojas M. T., jis be jų žinios pervedė 30 000 EUR į sąskaitą Lietuvos banke. Įtariamasis M. T.. Įtariamasis K. T..

Banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), IBANK (duomenys neskelbtini) išrašu laikotarpiu nuo 2020-11-19 iki 2020-11-24, iš kurio matyti, kad 2020-11-23 pervesta 30 000 EUR M. T..

Pervedimo patvirtinimas – atskaitymas už 30 000 eurų pervedimą 2020-11-23 į M. T. priklausančią banko sąskaitą IBAN (duomenys neskelbtini).

„Jysk Bank“ atstovo informacija, kad 30 000 eurų pervedimo patvirtinimui pasinaudota A.E. N.. Ataskaita apie (duomenys neskelbtini) informaciją iš DanID, kurioje nurodoma, kad pervedimas buvo atliktas panaudojant (duomenys neskelbtini)“ ir, kad pervedimas patvirtintas iš IP adreso (duomenys neskelbtini), prievadas 1956, 2020-11-22 18:55:56.

„Telenor“ IP informacijos ataskaita – iš kurios nustatyta, kad IP adresas, kuris buvo naudojamas patvirtinti pervedimą nusikaltimo metu, buvo susietas su telefonu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini).

Ataskaita apie SIM kortelę, susietą su IMEI (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad telefone, kuriuo buvo atliktas pavedimas, buvo naudojama SIM kortelė, priklausanti M. K. E. ir M. K. E. (duomenys neskelbtini), nuo 2020-07 mėn. iki 2020-11-06.

2022-03-04 Liudytojo M. K. E. apklausos ataskaita. Liudytojas parodė, kad banko sąskaitos savininkė buvo, dabar jau mirusi, jo mama- A. E.. Tik ji turėjo galimybę prisijungti ir naudotis sąskaita. Jis nežinojo, kaip buvo atliekami pervedimai ir nežinojo banko sąskaitų kodų. A. turėjo banko sąskaitos kodus ir I. P. pastebėjo pati A.. M. T. ir K. T. nebuvo susiję su bankinių operacijų vykdymu ir jie neturėjo jokios priežasties prisijungti prie banko sąskaitos.

2021-04-27 įmonės savininkės M. E. apklausos ataskaita, iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo padarytas 30 000 eurų pavedimas į užsienio sąskaitą, dar vienas pavedimas buvo atšauktas. M. T. dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ 2020 metų vasarą. Norint prisijungti prie įmonės banko sąskaitos reikia naudoti (duomenys neskelbtini), kuris buvo saugomas aplanke įmonės biure, adresu. Kodai prie (duomenys neskelbtini) buvo laikomi kartu, tame pačiame aplanke. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nereikalauja atlyginti žalos, nes žalą atlygino draudimas.

2022-03-24 Ataskaita dėl žalos kompensavimo iš „AIG“. Draudimo bendrovė „AIG“ sutiko padengti „(duomenys neskelbtini)“, nuostolius ir 2021-01-27 pervedė 30 000 eurų į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą.

M. E. el. laiškas, kuriame M. E. teigia, kad K. T. turėjo „Iphone“ telefoną (t. 5, b. l . 1-177).

2021-01-08 Swedbank AB lydraščiu pateiktu AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atidarytos M. T. vardu, išrašu, iš kurio matyti piniginių lėšų judėjimas (t. 6, b.l.22-27).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Už sukčiavimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012).

BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę arba neteisėtai įgijo ir laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ar jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris neteisėtai inicijavo ar atliko finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone.

Baudžiamąją atsakomybę pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį užtraukia neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos ar jos dalies, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones. Inkriminuojant šią veiką būtina nustatyti, kad prie informacinės sistemos buvo prisijungta pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant informacinės sistemos apsaugos priemonių pažeidimo požymį, ne kartą atkreiptas dėmesys, kad: 1) vartotoją informacinėje sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra gali būti laikoma viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių; 2) teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu; 3) neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos (internetinės bankininkystės sistemos) pažeidžiant autentifikavimo priemonėmis nustatytus prisijungimo prie informacinės sistemos apribojimus (reikalavimus) paprastai negali būti laikomas nereikšmingu, vertinant iš baudžiamosios teisės pozicijų, ypač jei tai leido padaryti kitus neteisėtus veiksmus sistemoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375/2012, 2K-138/2015, 2K-555-788/2015, 2K-4-507/2016, 2K-314-895/2019, 2K-157-895/2020).

Byloje ištyrus įrodymus, įvertinus kaltinamojo K. T. prisipažinimą padarius jam inkriminuojamas veikas, įvertinus liudytojų parodymus ir byloje surinktus, ir patikrintus rašytinius įrodymus, yra pakankamas pagrindas teismui konstatuoti, kad surinkta pakankamai objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo K. T. kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

K. T. siekdamas užvaldyti įmonės pinigus savo ir K. T. naudai, veikdamas tiesiogine tyčia pateko į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ tarnybines patalpas, turėtu mobilaus ryšio telefonu nufotografavo lapą su banko „Jyske bank” sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), jos prisijungimo vardu ir slaptažodžiais pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, taip neteisėtai įgijo ir neteisėtai laikė, įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

Be to jis iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su M. T., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą patekęs į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ tarnybines patalpas, nusifotografavęs prisijungimo vardą ir slaptažodžius pakankamus finansinei operacijai inicijuot, neteisėtai įgijo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu prisijungė prie banko „Jyske bank“ internetinės klientų aptarnavimo sistemos ir neteisėtai atliko finansines operacijas. Iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 30 000 eurų į M. T. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“ AB, ir telefonu nurodė M. T. išgryninti 30 000 eurų, iš kurių 25 000 eurų, M. T. išgrynino ir jam perdavė 10 000 eurų, o 5000 eurų M. T. panaudojo savo reikmėms.

Teismas konstatuoja, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą K. T. pripažinti kaltu padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje numatytas veikas.

Kaltinamojo M. T. pozicija dėl pinigų „kilmės“ t. y., jog jis iš pradžių manęs, kad tai yra „bonusas“ už gerai dirbtą darbą, vertintina kritiškai. Teismui nekyla abejonių dėl jo dalyvavimo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

Teismo nuomone, byloje ištyrus visus įrodymus, įvertinus kaltinamųjų, liudytojų parodymus ir byloje surinktus, ir patikrintus rašytinius įrodymus, yra pakankamas pagrindas teismui konstatuoti, kad byloje surinkta pakankamai objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo M. T. kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kuri yra teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes byloje objektyviai nustatyta, kad kaltinamasis sukčiavo : K. T. patekus į tarnybines patalpas, turėtu mobilaus ryšio telefonu, nufotografavus lapą su banko „Jyske bank” sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri atidaryta įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu, duomenimis (prisijungimo vardu ir slaptažodžiais pakankamais finansinei operacijai inicijuoti), taip neteisėtai įgijus įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, po ko K. T. 2020 m. lapkričio 22 d., 18 val. 55 min., pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, pasinaudodamas neteisėtai įgytais įmonės „(duomenys neskelbtini)“ tapatybės patvirtinimo duomenimis, neteisėtai prisijungė prie banko „Jyske bank“ internetinės klientų aptarnavimo sistemos ir neteisėtai atliko finansines operacijas. Iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 30 000 eurų į jo (M. T.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke ..Swedbank“ AB. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, K. T. jį informavus, kad pinigai gauti žinomai nusikalstamu būdu pervesti į jo sąskaitą, K. T. nurodymu, 2020-11-23 15 val. 37 min., išgrynino 25 000 eurų banko padalinyje, iš kurių 10 000 eurų, perdavė K. T.. Teismo vertinimu kaltinamasis negalėjo nesuprasti, jog tokia pinigų suma negalėjo būti kaip „bonusas“ už gerą darbą. Bylos nagrinėjimo metu visi apklausti liudytojai, taip pat patys kaltinamieji nurodė, kad vidutinis darbo užmokestis šioje įmonėje per mėnesį sudarė apie 1800,00 eurų, o apie vadinamus „bonusus“ nebuvo girdėję, arba įvardindavo 50-100 eurų sumas. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad M. T. šioje įmonėje buvo dirbęs ne kartą, todėl tikėtis, kad į sąskaitą pervesti 30 000,00 eurų yra papildomas apmokėjimas, neturėjo visiškai jokio pagrindo, o jo versiją dėl pinigų „kilmės“ vertina kaip siekį sušvelninti savo situaciją.

Teismas konstatuoja, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą M. T. pripažinti kaltu padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bausmių skyrimo.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslą, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Už kaltinamųjų padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriamos bausmės – bauda, laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų; už nusikalstamą veiką, numatytą BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriamos bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų; už nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriamos bausmės – bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų; už nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriamos bausmės – bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis M. T. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), praeityje neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Nors jis bylos nagrinėjimo metu teigė, kad gailisi dėl savo poelgio, tačiau savo kaltės pilnai nepripažino, todėl teismas neturi pagrindo tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybe. M. T. dirbantis, neįrašytas į Psichikos sveikatos centro psichikos skyrių.

K. T. padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir tris apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirbantis, neįrašytas į Psichikos sveikatos centro psichikos skyrių. K. T. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi jas padaręs, pripažino civilinį ieškinį, todėl tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalis), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal kaltinamiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų sankcijose numatytas bausmes, pirmenybė turėtų būti teikiama skiriant jiems atitinkamo dydžio baudas. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad baudos, kaip bausmės skyrimas šiems kaltinamiesiems nebus efektyvus ir nebus pasiekti bausmės tikslai. Teismas skirdamas bausmę kaltinamiesiems turi nepamiršti ir byloje civilinio ieškovo interesų kiek įmanoma greičiau atgauti prarastą sumą. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji sukčiaudami užvaldė 30 000,00 eurų sumą, kurią pripažino ir įsipareigojo padengti. Nors abu kaltinamieji yra dirbantys ir gauna pajamas, būtent baudos skyrimas, kuris yra pakankamai didelis, sumažins galimybę kiek įmanoma greičiau padengti byloje pareikštą ir priteistą iš kaltinamųjų civilinį ieškinį. Teismo vertinimu, šiuo atveju baudos skyrimas nėra suderinamas su realiomis nuteistųjų galimybėmis jas sumokėti. Iš į bylą pateiktos K. T. darbo sutarties, nustatyta, kad susitartas darbo užmokestis yra 840,00 eurų suma. Priteisus iš kaltinamųjų civilinį ieškinį bei skyrus įstatymo už atitinkamas nusikalstamas veikas baudas, susidarytų didelė pinigų suma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bausmės vidurkio taisyklė yra skirta visoms bausmėms ir BK 61 straipsnyje suformuluota taip: „Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.“ Vidurkis nustatomas sudedant minimalų ir maksimalų straipsnio sankcijoje numatytus dydžius ir gautą rezultatą padalijant pusiau (BK 61 straipsnio 3 dalis). Taigi, šiuo būdu paskyrus baudą būtų nepagrįstai apsunkinta jaunų žmonių finansinė ateitis ir nepasiekti įstatyme nustatyti tikslai, o paskirtos bausmės prieštarautų teisingumo principui. Teismas įvertinęs aukščiau aptartus bausmės skyrimo pagrindus kaltinamiesiems skiria arešto bausmę.

Kaltinamajam K. T. skiriamos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, sudarančias idealią nusikalstamų veikų sutaptį, bendrintinos taikant bausmių apėmimą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o subendrinta bausmė iš dalies sudėtina su bausme už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys). Pagal BK 63 straipsnio 7 dalį, kai bausmė skiriama vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, galutinė subendrinta bausmė – šiuo atveju areštas negali viršyti BK nustatyto šios rūšies bausmės maksimalaus dydžio.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą arba jos neskirti. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Teismas, įvertinęs padarytų nusikaltimų pobūdį, kaltės formą (tyčiniai nusikaltimai), kaltinamųjų asmenybes daro išvadą, kad yra pagrindas atidėti arešto bausmės vykdymą.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog BK 75 straipsnio 1 dalis, dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo ir intensyvios priežiūros paskyrimo yra suformuluota ne kaip imperatyvi nuostata, įpareigojanti skiriant bausmės vykdymo atidėjimą nustatyti ir nuteistojo intensyvią priežiūrą, o kaip teismo diskrecija atidėjus paskirtą bausmę nustatyti nuteistojo intensyvią priežiūrą ar jos nenustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023). Teismas, įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, kaltinamųjų asmenybes, sprendžia, kad yra sąlygos jų atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą be intensyvios priežiūros, pagal BK 75 straipsnio 1 dalį paskiriant jiems pareigas bei baudžiamojo poveikio priemonę.

Dėl civilinio ieškinio.

Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškovas AIG Europe S.A. D. Branch yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo teismo priteisti iš kaltinamųjų 30 000,00 eurų turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t 9., b. l. 51-53, 106).

Civilinis ieškinys pagrįstas byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Kaltinamiesiems civilinį ieškinį pripažįstant, teismas daro išvadą, kad jis pilnai įrodytas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu M. T., pateikė – 1 800,00 eurų. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme paaiškino, kad ši pinigų suma yra likusi neišleista pinigų suma, gauta nusikalstamu būdu. Įvertinus tyrimo metu surastus ir saugoti perduotus 1 800,00 eurų iš kaltinamųjų solidariai priteistina 28 200,00 eurai, o 1 800,00 eurų suma nuosprendžiui įsiteisėjus perduotina civiliniam ieškovui AIG Europe S.A. D. Branch, dalies civilinio ieškinio padengimui.

Kiti klausimai.

Kaltinamajam M. T. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvyti ir kaltinamajam K. T. paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų paėmimas paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi kaltinamajam K. T. buvo nuspręsta skirti gynėją vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 3 dalies t. y. esant kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją, ir nutarė pranešti VGTPT, kad kaltinamajam K. T. būtų parinktas gynėjas (t. 9, b. l. 62). Teisiamajame posėdyje dalyvavęs kaltinamasis K. T. sutiko, kad jam būtų paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Teismas, gavęs VGTPT pranešimą, kad kaltinamąjį K. T. ginti parinktas advokatas Vaclovas Kochanskas (t. 9, b. l. 66). Byloje buvo pateikta VGTPT 2024 m. vasario 8 d. pažyma Nr. APD-2024-01531 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų“ patvirtina, kad baudžiamojoje byloje kaltinamajam K. T. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis yra 500,42 Eur (9 t., b. l. 135). Kaip minėta, vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje K. T. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, pripažinus gynėjo būtiną dalyvavimą BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, K. T. yra jauno amžiaus, VSDFV duomenimis jis dirba, gauna pastovias pajamas ir teismui nepateikti duomenys, patvirtinantys sunkią turtinę padėti, dėl ko jis nebūtų pajėgus atlyginti jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, baudžiamosios bylos apimtį ir sudėtingumą, K. T. gynėjo darbo laiką byloje, sprendžia, kad 500,42 Eur dydžio išlaidos už antrinę teisinę pagalbą yra proporcingos ir pagrįstos, todėl išieškotinos valstybei iš nuteistojo K. T..

Civilinis ieškovas AIG Europe S.A. D. Branch atstovaujamas advokato Dariaus Raulušaičio prašė iš kaltinamųjų priteisti išlaidas advokato pagalbai procese apmokėti. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš bylos medžiagos matyti, kad civilinį ieškovą atstovavo advokatas D. R.. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti civilinio ieškovo atstovo turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, pagrindžiantys dokumentai: 2023 m. gegužės 17 d. - 1595,00 Eurų pavedimas, 2023m. spalio 19 d. – 995,60 Eurų pavedimas, 2023 m. lapkričio 29 d.- 899,00 Eurų pavedimas, 2024 m. sausio 5 d. – 261 Eurų pavedimas, 2024 m. sausio 16 d. – 570,00 Eurų pavedimas t. y. viso 4320,60 Eurų (9. t., b. l. 107-122) Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad civilinis ieškovas patyrė 4320,60 Eurų proceso išlaidų, skirtų advokato paslaugoms apmokėti. Byloje nėra ginčo, kad civilinis ieškovas buvo atstovaujamas advokato, tačiau teismui buvo pateikti tik duomenys apie pinigų įskaitymą į kliento sąskaitą, bei PVM sąskaitos faktūros iš kurių nėra aišku, už kokias paslaugas kada buvo mokama. Šalių teikiamuose įrodymuose dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų, šiuo atveju dėl turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, išlaidos privalo būti detalizuotos, tai yra, iš pateiktų duomenų turi būti aišku kokios konkrečiai paslaugos, kokioje byloje bei kuriuo laikotarpiu buvo suteiktos. Teismas, atkreipia dėmesį į tai, kad civilinį ieškovą atstovaujantis advokatas pateikė ieškinį (t. 1, b. l. 74-76), vėliau du kartus ieškinys buvo tikslintas (t. 9, b. l. 51-53, 104-106), t. y. nustatyta, kad buvo ruošiamas vienas procesinis sprendimas, kuris buvo pakoreguotas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Tokios apimties ir turinio dokumentui parengti, teismo vertinimu, pakako minimalių pastangų ir laiko sąnaudų. Iš advokato pateiktų mokėjimus patvirtinančių dokumentų nėra galimybės nustatyti šio dokumento paruošimo sumos. Taip pat advokatas dalyvavo šešiuose teismo posėdžiuose, kurie truko devynias valandas t. y. kiek daugiau nei vieną darbo dieną. Teismo vertinimu sumokėta pinigų suma yra akivaizdžiai per didelė.

Iš advokato pateiktų dokumentų matyti, kad paslaugų kaina buvo paskaičiuota remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77. Teismas pažymi, kad 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Šis įsakymas buvo pakeistas 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77. Atkreipiamas dėmesys, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nagrinėjamas su baudžiamąja byla ir įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso normas, o advokato pateiktas paslaugų apskaičiavimo pagrindas susijęs su priteistino užmokesčio už advokato paslaugas civilinėse bylose. Akivaizdu, kad byloje civilinė ieškovė turėjo išlaidų teisinei pagalbai, šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, tačiau spręstinas klausimas, ar visa išlaidų suma priteistina iš kaltinamųjų.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad proceso dalyvių patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti iš kaltos šalies nurodomos sumos, o tik yra viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį.

Nustatant iš kaltinamųjų priteistinų civilinės ieškovės patirtų jos atstovo atstovavimo dydžio išlaidų dydį, atsižvelgtina į aukščiau išvardintas aplinkybes ir pripažintina, kad 4 320,60 Eur suma yra aiškiai per didelė. Pripažintina, kad pagrįsta ir protinga suma už advokato pagalbą yra 2 000,00 Eur ir būtent tokia suma priteisiama iš kaltinamųjų civilinei ieškovei AIG Europe S.A. D. Branch.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 312–313 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, M. T. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 69 straipsniu, M. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą ir įpareigoti M. T. per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti solidariai su K. T. 28 200,00 Eur turtinę žalą civilinei ieškovei AIG Europe S.A. D. Branch.

M. T. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvyti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

K. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir nubausti:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį skirti 90 parų areštą,

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį skirti 90 parų areštą,

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį skirti 90 parų areštą,

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalį skirti 45 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti subendrintą bausmę – 90 parų areštą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šią bausmę subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, K. T. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 69 straipsniu, K. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą ir įpareigoti K. T. per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti solidariai su M. T. 28 200,00 Eur turtinę žalą civilinei ieškovei AIG Europe S.A. D. Branch.

K. T. paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš M. T. bei K. T. solidariai priteisti AIG Europe S.A. D. Branch naudai 28 200,00 Eur (dvidešimt aštuonis tūkstančius du šimtus eurų) žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško šios žalos atlyginimo.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui 2021-03-18 kvitu Nr. A 013926 priduotą saugoti 1 800,00 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) sumą nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti civiliniam ieškovui AIG Europe S.A. D. Branch dalies civilinio ieškinio padengimui.

Priteisti iš M. T. ir K. T. po 1 000,00 Eur iš kiekvieno ieškovei AIG Europe S.A. D. Branch jos patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Išieškoti iš K. T. valstybei 500,42 Eur (penkis šimtus eurų 42 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AB Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AB Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).