Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. V. (S. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis „(duomenys neskelbtini)”, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. buvo kaltinamas tuo, kad pranešė apie nebūtą nusikaltimą, o būtent:

jis, 2012-02-17, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, pateikė Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui (toliau Klaipėdos AVPK NTB ENTS) pareiškimą dėl dokumento suklastojimo, kuriame nurodė, kad jis nesiskolino pinigų sumoje 80000 Lt iš V. G. ir nepasirašė skolą patvirtinančiame dokumente – 2007-09-01 paprastajame vekselyje. Po ko S. V. 2012 m. vasario 20 d. 11.00 val. Klaipėdos AVPK NTB ENTS, adresu Taikos pr. 63, Klaipėda, tarnybinėse patalpose, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 236 str. už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą Klaipėdos AVPK NTB ENTS pareigūnei V. S. nurodė, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „(duomenys neskelbtini) “ akcininku, nesiskolino pinigų iš V. G. ir nepasirašė skolą patvirtinančiame dokumente - 2007-09-01 paprastajame vekselyje ir tokiu būdu pranešė apie žinomai nebūtą nusikalstamą veiką, tai yra pagal požymius, numatytus LR BK 300 str. 1d., dėl ko, paminėto pranešimo pagrindu, buvo surašytas protokolas - pareiškimas, kurį S. V. pasirašė.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis davė melagingus parodymus, apklausiamas kaip liudytojas, o būtent: jis 2012-02-27 laikotarpyje nuo 9.45 val. iki 10.30 val. Klaipėdos AVPK NTB ENTS, adresu Taikos pr. 63, Klaipėda, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 235 str. už melagingų parodymų davimą, apklausiamas kaip liudytojas, melagingai parodė, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „(duomenys neskelbtini) “ akcininku, nesiskolino pinigų iš V. G. ir nepasirašė skolą patvirtinančiame dokumente - 2007-09-01 paprastajame vekselyje. Tokiu būdu S. V. davė melagingus parodymus, kurie buvo užrašyti S. V. apklausos kaip liudytojo protokole, kurį jis pasirašė.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis davė melagingus parodymus akistatos metu, o būtent: jis 2012-07-11 laikotarpyje nuo 16.15 val. iki 16.49 val. Klaipėdos AVPK NTB ENTS, adresu Taikos pr. 63, Klaipėda, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 235 str. už melagingų parodymų davimą, akistatos su liudytoju G. G. metu apklausiamas kaip liudytojas, melagingai parodė, kad jis nieko apie paskolą iš V. G. nežino ir vekselyje nesirašė. Tokiu būdu S. V. davė melagingus parodymus, kurie buvo užrašyti akistatos tarp S. V. ir G. G. protokole, kurį jis pasirašė.

Kaltinamasis S. V. (S. V.) kaltės nepripažino ir parodė, kad nenorėjo nieko apkaltinti nei G. G., nei V. G., nei kito kokio asmens, jis tik norėjo išsiaiškinti dėl 100 000 Lt paskolos. V. G. gerai pamatė tik ikiteisminio tyrimo metu, per akistatą. Ant vekselio jis neatpažino savo parašo, bet iš V. G. jis negavo jokių pinigų. Firmoje finansinius reikalus tvarkė tik G. G., jis prie pinigų jokių priėjimų neturėjo. Civilinė byla vyko, kai G. G. padavė ieškinį dėl pinigų išieškojimo iš jo. Su G. G. iš pradžių buvo normalūs darbiniai santykiai, nes G. G. buvo įmonės direktorius. Pinigus paėmė G. G.. Jis apie pinigų paėmimą nieko nežinojo. Jie ieškojo žmonių, kas gali paskolinti pinigus. Praėjo gal koks 100 žmonių, neatpažino, kuris buvo V. G.. Keistai išeina, kad jis pasirašė vekselį, bet nėjo pas V. G. pasiimti pinigų. Jis neigia ekspertizės akte nurodytas aplinkybes. Jis įmonėje buvo akcininkas ir turėjo 66 procentus įmonės akcijų, dar buvo darbų vadovas. Jo balsas įmonėje buvo lemiamas, bet be jo žinios, direktorius galėjo paimti paskolą. Jis neneigia, kad jie ieškojo žmonių, kurie galėtų jiems paskolinti pinigų. G. G. buvo suteikti žodiški įgaliojimai. G. G. buvo direktorius ir tik jis vienas prieidavo prie pinigų. Jis galėjo kaip akcininkas įnešti pinigus į įmonę, bet pats negalėjo nuimti pinigų. Apie vekselį sužinojo, kai jį iškvietė į teismą civilinėje byloje. Tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, G. G. atėjo ir pasirašė taikos sutartį dėl tos skolos civilinėje byloje. Matė ekspertizės aktą, bet jis žino, kad nepasirašinėjo vekselio, nes priešingu atveju būtų ėjęs pasiimti pinigų. Jis nežinojo, kad buvo pasirašytas vekselis. G. G. rašė, kad 260 000 Lt įnešė į įmonę, bet tų pinigų įmonėje nebuvo. G. G. pateikė civilinį ieškinį, reikalaudamas iš jo atiduoti pusę paskolos sumos V. G.. G. G. nurodė, kad kartu paėmė paskolą ir tik vienas grąžino pinigus V. G. pagal vekselį. Jis nesutiko su tuo ieškiniu ir kreipėsi į ekonominę policiją dėl to, kad jam kilo įtarimas, jog jį apgaus, be to, norėjo išsiaiškinti dėl skolos, kad jį apgintų nuo tos sumos, nes nebuvo sandoryje, kai buvo perduoti pinigai. Ikiteisminio tyrimo metu G. G. jokių pinigų V. G. negrąžino, o civilinėje byloje pateikė duomenis, kad pinigus grąžino. Kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, civilinėje byloje G. G. iš karto pasirašė taikos sutartį ir atsisakė civilinio ieškinio. 2013-10-21 buvo pasirašyta taikos sutartis, o 2011-10-21 paduotas ieškinys. Jie galvojo skolintis pinigų įmonės veiklai, jis būtų dalyvavęs pinigų ėmime, jei būtų žinojęs, bet jis nepritarė, kad skolintis daug, bet kad reikia gelbėti firmą, pritarė. Jis nežinojo, kad pinigai gauti fiziškai iš V. G.. 45000 Lt buvo įnešęs G. G. ir jam pinigai buvo grąžinti. Visus popierinius firmos reikalus sprendė G. G., jis daugiau užsiėmė darbo objektais. Jam niekas į namus vekselio neatvežė, ir jis nieko nepasirašė.

Liudytoja V. S. parodė, kad yra policijos pareigūnė, tyrėja. Seniai buvo įvykis, ji atliko kai kuriuos ikiteisminio tyrimo veiksmus. Buvo apklausta kaip liudytoja ikiteisminiame tyrime. Ji klausė S. V. (S. V.), ar ant vekselio jo parašas ir jis atsakė, kad tikrai ne jo parašas.

Ji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose parodė, kad 2012-02-20 surašė protokolą – pareiškimą pagal S. V. parodymus. Prieš surašant protokolą- pareiškimą S. V. buvo išaiškinta BK 236 str. esmė, dėl melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą, S. V. suvokė šio nusikaltimo esmę ir pasirašė, patvirtindamas tai, kad buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal šį straipsnį. 2012-02-20 ji pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr.30-1-00064-12, pagal šį S. V. protokolą – pareiškimą, kurio metu 20102-02-27 apklausė liudytoju S. V.. Prieš liudytojo apklausą išaiškino S. V. apie atsakomybę pagal BK 235 str., dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. S. V. suvokė šio nusikaltimo esmę ir pasirašė, patvirtindamas tai, kad buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal šį straipsnį. 2012-06-13 ir 2012-07-11 atliko akistatas tarp S. V. ir kitų ikiteisminio tyrimo dalyvių, akistatų metu išaiškino S. V. apie atsakomybę pagal BK 235 str., dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. S. V. suvokė šio nusikaltimo esmę ir pasirašė, patvirtindamas tai, kad buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal šį straipsnį (t. 1 b.l. 93-94).

Liudytojas V. G. parodė, kad pažįsta S. V., su pastaruoju susitiko pas G. G. biure ir nuo to karto vieną ar du kartus jį matė. Tarpusavyje jokių santykių neturėjo. Su S. V. ir G. G. buvo apkalbėtas paskolos gavimas. S. V. dalyvavo pokalbyje, bet piniginiuose reikaluose nedalyvavo. Paskolos įforminimas vyko ant G. G. ir šiandienai jis yra prisiteisęs pinigus iš G. G.. S. V. jis jokių pretenzijų neturi. Kai buvo pas G. G., šis su S. V. buvo verslo partneriai ir S. V. buvo pakviestas į kabinetą pakalbėti kokia suma kam bus duota, kam skirta. Tai buvo tik pokalbis. Pinigų davime S. V. nedalyvavo nei karto. Pinigus jis skolino G. G., bet suprato, kad jie dalinasi tais pinigais. S. V. dalyvavo tik tame pokalbyje, kuriame buvo apkalbėtos visos paskolos sąlygos. Paskolą įformino paprastuoju vekseliu. Vekselį pasirašė G. G.. Kaltinamasis pasirašant bent jau prie jo nieko nedarė. Tą momentą, kai parašinėjo vekselį parašai ant vekselio buvo tik jo ir G. G.. Vekselis buvo atspausdintas. Tuo metu G. G. prie jo pasirašė, S. V. parašo nematė. Žmogus atsakingas buvo vienas ant kurio viskas suforminta, nors paaiškino, kad įmonei naudojami bus pinigai, bet neaišku kaip ten buvo. Pinigus perdavė G. G., S. V. pinigų perdavimo metu nedalyvavo. Su G. G. bendravo dėl paskolos grąžinimo, S. V. daugiau nematė. Viskas buvo iš G. G. pusės daroma. Pinigai nebuvo jam grąžinti. Pakvitavimas baudžiamojoje byloje 2011-08-20 yra, ten jo parašas, surašytas G. G. prašymu, bet tie pinigai nebuvo grąžinti, tai melagingas dokumentas. Toks dokumentas buvo pasirašytas, kad išsaugoti skolą. G. G. paprašė pakvitavimo ir tada jie sudarė vekselį su G. G.. S. V. tuo metu pažinojo tik vieną dieną ir daugiau jo nematė, o su G. G. jie draugauja seniai. Tas vekselis yra G. G. suklastotas, nes čia ne jo parašas. Tuo metu, kai buvo tariamasi dėl paskolos, dalyvavo S. V., bet tada nebuvo kalbėta, koks dokumentas bus pasirašytas, daugiau kalbėta apie sumą, kad jiems reikia finansinės pagalbos. Jų kabinete įvyko tik pokalbis ir aptarinėjami buvo tik jų verslo reikalai, bet iš pokalbio jis suprato, kad jie naudoja tuos pinigus abu. G. G. davė pinigus į rankas, per banką nebuvo pavedimų. Šiai dienai su G. G. nebendrauja. Jis pasakė, kad pinigus duoda įmonei, bet už juos atsakingas G. G., nes S. V. jis nepažinojo. G. paprašė pasirašyti vekselį. V. dalyvavo jų pokalbyje dėl paskolos, bet jis skolino pinigus tik G., su G. G. garantija. Vekselis, pateiktas ekonominei policijai, ne su jo parašu, vekselio originalo neturi. Jei jis būtų skolinęs, tai turėtų turėti vekselio originalą. Pagal jo turimą originalą pinigai priteisti. G. G. kalbėjo viską teisingai, tik dėl kito vekselio nesupranta, gal G. G. tą vekselį sukūrė pats, nes tas vekselis yra orinis ir matyt norima į tą vekselį įtraukti S. V.. Vekselius pasirašinėjo tik jis ir G. G.. Konflikto nebuvo, gal G. G. nutarė įtraukti S. V., kad jam vienam netektų atsakyti už įmonės bankrotą. Ant vekselio, kurį jis pasirašė, S. V. parašo nebuvo. S. V. kalbant pritarė skolinimuisi, bet tada dokumentai pasirašyti nebuvo. Tiksliai sumos nepasakys, tik tiek, kad 49 000 eurų iš G. G. jam yra priteista.

Liudytojas G. G. parodė, kad S. V. pažįsta nuo 2003-2004 m., su kuriuo susipažino per S. B.. Su S. V. jų santykiai buvo darbiniai, po to, kai UAB, kur jie dirbo, iširo, jokių santykių nebebuvo. 2009 m. vasario mėn. įmonei buvo iškeltas bankrotas ir 2013 m. ji buvo likviduota. 2004 m. S. B. buvo direktorius, 2006 m. laikinai direktoriumi buvo S. V., o nuo 2007 m. balandžio mėn. valdymas perduotas jam, jis ir likvidavo įmonę. Įmonės veikla 2006-2007 m. tai gerėjo, tai blogėjo, trūko apyvartinių lėšų, trūko pinigų, todėl nutarė skolintis, kad išgelbėti įmonę. Jis su S. V. kreipėsi į G. V., kuris jo pažįstamas, bendramokslis. Su juo sutarė gerus procentus. Pagrinde, su V. G. bendravo jis, kaip vadovas. Paskolos suma buvo 100 000 Lt ir plius palūkanos. Sutarė metams, o jei reiks, tai pratęsti. Procentus turėjo mokėti, bet tai mokėjo, tai ne. Kartais jis atiduodavo procentus iš savų pinigų. Pinigus gavo dalimis, dalis buvo atvežta į jų ofisą Minijos gatvėje. Pradžioje pinigus gavo V. G. ofise. Dalis buvo pervesta į jo sąskaitą ir dalis į įmonės sąskaitą. Pinigus gavo maždaug per mėnesį. Paskolą įformino paprastu vekseliu. Pirma suma buvo apie 20-22 000 litų. Vekselį pasirašė ne iš karto, pradžioje nerašė, bet, kadangi sumos buvo didelės, surašė vekselį galutinei sumai ir su procentais. Pasirašė jis, V. G., ir S. V., kaip akcininkas, turėjo tam pritarti. Vekselį rašė, kad skolinasi įmonei. Jis atvežė vekselį S. V. į namus, pastarasis žinojo apie tai, nes S. V. buvo suinteresuotas plėsti įmonės veiklą. Kai įmonė bankrutavo, V. G. pagal vekselį pinigų negavo. Su V. G. grąžinimo jie nederino. Jis matė, kaip V. pasirašė vekselį, žinojo kokią sumą skolinasi, pokalbiuose kartais dalyvaudavo, kartais ne, nes turėjo daug darbų. Dėl 160000 Lt sumos buvo surašyti du, o gal trys vekseliai.

Iš 2012-02-17 protokolo-pareiškimo kopijos matyti, kad S. V. buvo įspėtas už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. (t. 1 b.l. 15-16).

Iš 2012-12-14 specialisto išvados Nr. 5-4-/117 matyti, kad tarp ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2007-06-01 iki 2008-12-31 neužfiksuotas paskolos pagal 2007-09-01 paprastąjį vekselį gavimas bei jos grąžinimas V. G. (t. 1 b. l. 63-68).

Iš specialisto išvados Nr. 11K-64(12) matyti, kad tirti pateiktame 2007-09-01 paprastajame vekselyje S. V. vardu pasirašė ne V. G., o kitas asmuo. Nustatyti, ar S. V. vardu pasirašė S. V., G. G. ar kitas asmuo, nebuvo galima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių, tai yra nustatyti daugiau požymių sutapimų ar skirtumų nebuvo galima dėl parašo paprastumo, mažo informatyvumo (t. 1 b.l. 74-76).

Ekspertizės aktu Nr. 11-507 (14) nustatyta, kad 2007-09-01 paprastajame vekselyje, tarp išspausdintų žodžių „Akcininkas (Skolininkas)“ ir „S. V.“ a.k. (duomenys neskelbtini) pasirašė S. V.. (t. 1 b.l. 89-91).

Iš 2013-10-21 Klaipėdos m. apylinkės teismo nutarties matyti, kad minėta nutartimi patvirtinta taikos sutartis sudaryta tarp ieškovo G. G. ir atsakovo S. V., pagal kurią šalys susitarė, jog atsakovas S. V. atsiima savo priešieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu (t. 1 b.l. 123).

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Nusikaltimas, numatytas BK 236 straipsnio 1 dalyje padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo supranta, kad informacija, kurią jis pateikia valstybės įstaigoms ar pareigūnams, kompetentingiems pradėti baudžiamąjį persekiojimą, neatitinka tikrovės, tikrai žino, kad nusikaltimo, apie kurį informuoja, nėra buvę, jis neegzistuoja ir pranešimo metu, tačiau siekia, kad tokią neabejotinai jam melagingą informaciją minėti pareigūnai ar institucijos gautų ir kaip nors į ją reaguotų. Taigi, BK 236 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos kaltininko tyčios turinį, be kitų aplinkybių, sudaro kaltininko suvokimas, kad jis praneša apie nebūtą nusikaltimą, ir noras, kad į tokį pranešimą kaip nors būtų reaguojama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-507/2015).

Byloje nustatyta, kad S. V. 2012-02-17 kreipėsi į Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrių (toliau- Ekononomių nusikaltimų tyrimo skyrius) su pareiškimu dėl dokumento suklastojimo (t. 1 b. l. 4-5). Kaltinamasis neigia kaltę, jog turėjo tikslą pateikti melagingą informaciją apie nebūtą nusikaltimą ir tvirtina, jog į Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrių jis kreipėsi tik dėl to, jog 2007-09-01 paprastajame vekselyje nepasirašė ir pinigų iš V. G. nesiskolino. Baimindamasis būti apgautas, siekė išsiaiškinti susidariusią situaciją ir kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Liudytojas G. G. parodė, kad su S. V. kreipėsi į V. G. dėl paskolos suteikimo įmonei. Vekselyje pasirašė jis, V. G., ir S. V., kuris žinojo, kokią sumą skolinasi. Dalis pinigų buvo pervesta į G. G. sąskaitą, kita dalis – atiduota jam į rankas. Dėl 160000 Lt sumos buvo surašyti du, gal trys vekseliai (t. 2 b. l. 72-73). 2014-09-09 ekspertizės aktu nustatyta, kad 2007-09-01vekselyje pasirašė S. V. (t. 1 b. l. 89-91). Tuo tarpu liudytojas V. G. parodė, kad pinigus jis skolino G. G., nors iš pokalbių suprato, jog pinigai reikalingi įmonei. Liudytojo tvirtinimu, nei pinigų perdavime, nei vekselio pasirašyme S. V. nedalyvavo. Be to, pasirašant vekselį, ant dokumento S. V. parašo nematė. Teismas, vertindamas tokius prieštaringus parodymus, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis ir liudytojas V. G. iki įvykio vienas kito nepažinojo, o šių asmenų nurodytos aplinkybės iš esmės sutampa. Tai, kad V. G. pinigus skolino G. G. patvirtina ir akistatos protokolas, kuriame nurodyta, jog V. G. pinigus per kelis kartus tiesiogiai perdavė G. G. iki veskelio pasirašymo, o perduodant paskutinę pinigų dalį buvo pasirašytas vekselis (t. 1 b. l. 29) Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos patikrinimą už laikotarpį nuo 2007-06-01 iki 2008-12-31 neužfiksuotas paskolos pagal 2007-09-01 paprastąjį vekselį gavimas bei jos grąžinimas V. G. (t. 1 b. l. 63-68), todėl kyla pagrįstos abejonės, kad šie pinigai apskritai būtų pasiekę įmonę. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, jog 2011-10-21 G. G. pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui civilininį ieškinį dėl 80 333 (23266, 04 Eur) skolos priteisimo iš S. V. (t. 2 b. l. 25-26), 2013-10-21 minėtas teismas nutartimi patvirtino G. G. ir S. V. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią G. G. atsisakė nuo ieškinio reikalavimų, įsipareigojo asmeniškai atsiskaityti su V. G. dėl visų galinčių atsirasti prievolių pagal 2007-09-01 vekselį, o S. V. atisiėmė priešieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu (t. 2 b. l. 37). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek G. G., tiek G. G. patvirtino, jog 2007-09-01 skolos išsaugojimui 2011-06-01 buvo pasirašytas dar vienas paprastas neprotestuotinas vekselis 49346 Eur sumai, pagal kurį G. G. įsipareigojo besąlygiškai sumokėti visą skolą V. G. (t. 2 b. l. 43). Ši aplinkybė patvirtina liudytojo V. G. parodymus, kad jis pinigų iš G. G. negavo, nes 49 346 Eur suma Klaipėdos apygardos teismo sprendimu jam buvo priteista tik 2014-03-26. Pažymėtina ir tai, kad teismui visiškai keistas ir neįtikinamas atrodo G. G. elgesys: žinodamas, kad pinigai buvo pasiskolinti ir skirti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsaugojimui, G. G. pats geranoriškai sutiko padengti tariamą S. V. įsiskolinimo dalį ir pasirašė naują vekselį su V. G.. Aukščiau aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti, jog S. V. žinojo ir sutiko, kad pagal 2007-09-01 vekselį jis taip pat įsipareigoja G. G. grąžinti dalį paskolos. Nors ekspertizės aktu nustatyta, kad 2007-09-01 vekselyje yra S. V. parašas, tačiau atsižvelgiant į vekselio pasirašymo aplinkybes – vekselį G. G., V. G. ir S. V. pasirašė būdami ne kartu (liudytojo V. G. tvirtinimu, vekselį G. G. pasirašė prie jo, o S. V. parašo nematė (b. l. 67)), taip pat į liudytojo G. G. elgesį – su S. V. sudarė taikos sutartį ir nuo ieškinio atsisakė, su V. G. sudarė dar vieną vekselį, kuriuo įsipareigojo visą skolą grąžinti vienas, be to, nesugebėjo teismui paaiškinti tokio keisto savo elgesio motyvų, todėl teismas negali daryti neginčijamos išvados, kad kaltinamasis žinojo, jog pagal 2007-09-01 vekselį yra skolingas V. G. ir melagingai kreipėsi į Ekonominės policijos skyrių dėl dokumento suklastojimo. Pabrėžtina, kad, įrodinėjant ir pagrindžiant nusikalstamos veikos sudėties požymius, negali būti pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, todėl teismo išvados dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų,o dėl to kilusios abejonės, kurios negali būti pašalintos, aiškinamos kaltinamojo naudai. Įvertinus byloje esančių duomenų visumą galima teigti, kad byloje neabejotinai nustatyta tik tai, jog paskola buvo suteikta G. G., tuo tarpu dėl kaltinamojo S. V. pasirašymo aplinkybių 2007-09-01 vekselyje, teismui kyla daug abejonių, kurios negali būti pašalintos. Kadangi BK 236 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis yra kaltė, pasireiškianti tiesiogine tyčia, o šioje byloje nėra neabejotinų įrodymų, jog S. V. suvokė, kad jis praneša apie nebūtą nusikaltimą, todėl S. V. pagal BK 236 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių.

Kaltinamajam S. V. kaltinimai buvo pareikšti ir dėl to, kad jis, būdamas įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, davė melagingus parodymus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą S. V. išteinsintinas, o inkriminuoti melagingi parodymai yra kaip tęstinė nusikalstama veika, todėl ir šioje dalyje S. V. išteisintinas.

S. V. kardomoji priemonė paskirta nebuvo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. V. (S. V.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.