Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Violeta Balčiūnienė Baudž. byla Nr. 1A-192-174/2015 Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00485-2014-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.20.6.; 2.1.7.4. (S)

2016 m. liepos 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Girgždutaitienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnį 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. buvo kaltinamas pagal BK 236 straipsnio 1 dalį tuo, kad pranešė apie nebūtą nusikaltimą, o būtent: S. V. 2012 m. vasario 17 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku pateikė Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui (toliau – Klaipėdos AVPK NTB ENTS) pareiškimą dėl dokumento suklastojimo, kuriame nurodė, kad jis nesiskolino pinigų – 80 000 Lt iš V. G. ir nepasirašė skolą patvirtinančiame dokumente – 2007-09-01 paprastajame vekselyje. Po to S. V. 2012 m. vasario 20 d. 11.00 val. Klaipėdos AVPK NTB ENTS, adresu Taikos pr. 63, Klaipėda, tarnybinėse patalpose, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, Klaipėdos AVPK NTB ENTS pareigūnei V. S. nurodė, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, nesiskolino pinigų iš V. G. ir nepasirašė skolą patvirtinančiame dokumente – 2007-09-01 paprastajame vekselyje ir tokiu būdu pranešė apie žinomai nebūtą nusikalstamą veiką, tai yra pagal požymius, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje, dėl to paminėto pranešimo pagrindu buvo surašytas protokolas – pareiškimas, kurį S. V. pasirašė.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. V. davė melagingus parodymus, apklausiamas kaip liudytojas, o būtent: S. V. 2012-02-27, laikotarpiu nuo 9.45 val. iki 10.30 val., Klaipėdos AVPK NTB ENTS, adresu Taikos pr. 63, Klaipėda, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, apklausiamas kaip liudytojas, melagingai parodė, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, nesiskolino pinigų iš V. G. ir nepasirašė skolą patvirtinančiame dokumente – 2007-09-01 paprastajame vekselyje. Tokiu būdu S. V. davė melagingus parodymus, kurie buvo užrašyti S. V. apklausos kaip liudytojo protokole, kurį jis pasirašė.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. V. davė melagingus parodymus akistatos metu, o būtent: S. V. 2012 m. liepos 11 d., laikotarpiu nuo 16.15 val. iki 16.49 val., Klaipėdos AVPK NTB ENTS, adresu Taikos pr. 63, Klaipėda, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, akistatos su liudytoju G. G. metu, apklausiamas kaip liudytojas, melagingai parodė, kad jis nieko apie paskolą iš V. G. nežino ir vekselyje nesirašė. Tokiu būdu S. V. davė melagingus parodymus, kurie buvo užrašyti akistatos tarp jo ir G. G. protokole, kurį jis, S. V., pasirašė.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 21 d. nuosprendžiu S. V. išteisino pagal BK 236 straipsnį 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė R. Girgždutaitienė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nuosprendį, kuriuo S. V. išteisintas pagal BK 236 straipsnio 1 dalį ir priimti naują nuosprendį – pripažinti S. V. kaltu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 25 MGL (3 389,40 Eur) baudą.

Prokurorės teigimu, teismo išvada, kad S. V. nepadarė veikos, turinčios BK 236 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, yra nepagrįsta, teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes, kai kurių įrodymų visiškai nevertino, padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų ir nepagrįstai S. V. išteisino dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, dėl to skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-21 nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas teisėjai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Šioje byloje teismas šios imperatyvios nuostatos nesilaikė. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra tai, kad turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to daromos apibendrinančios išvados, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.

Iš kaltinimo, kuris buvo pareikštas S. V., turinio matyti, kad jis buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, kuri pasireiškė keliais alternatyviais veiksmais, sudarančiais vieną tęstinę nusikalstamą veiką, tai yra S. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir apklausiamas kaip liudytojas davė melagingus parodymus. Tokia kaltinimo konstrukcija buvo pateikta ne atsitiktinai, o atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2011-11-29 nutartyje Nr. 2K-458/2011 nurodė, kad jei asmuo melagingai praneša apie nebūtą nusikaltimą ir vėliau, tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas, pakartoja tą pačią melagingą informaciją, jis veikia vieninga tyčia ir iš esmės įgyvendina tos pačios veikos – melagingo pranešimo – motyvus ir tikslus. Tokie parodymai yra ankstesnės veikos (melagingo pranešimo) tęsinys. Iš šių teismo argumentų galima daryti išvadą, kad S. V. veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 236 straipsnio 1 dalį kaip tęstinė veika, apimanti tiek pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, tiek melagingų parodymų davimą. Todėl vertinant S. V. veiksmus turėjo būti atsižvelgiama ne tik į pareiškimo, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, turinį, bet į visus S. V. parodymus ir jo išreikštą poziciją. Teismas privalėjo aptarti, vertinti, pagrįsti ar paneigti kaltinime S. V. inkriminuotus visus alternatyvius veiksmus, o ne tik apsiriboti melagingo pranešimo įrodinėjimu. Tik įvertinus duomenų visumą galima padaryti teisingą išvadą apie tikruosius S. V. motyvus ir tikslus, taip pat ir tyčią padaryti BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus.

Vienas iš teismo motyvų, lėmusių išteisinamojo nuosprendžio priėmimą, buvo tai, kad S. V., pateikdamas pareiškimą Klaipėdos AVPK NTB ENTS, prašė nustatyti, kas jo vardu galėjo pasirašyti paprastąjį vekselį, nes baimindamasis būti apgautas, siekė išsiaiškinti susidariusią situaciją. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas rėmėsi tik dalimi byloje nustatytų duomenų, akcentavo tik vieną iš konteksto paimtą frazę, nurodytą S. V. teisminio nagrinėjimo metu. Taigi priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas rėmėsi tik tais duomenimis, kurie yra palankūs vertinti aplinkybę, jog nepakanka duomenų grįsti kaltinamojo kaltę dėl tyčios darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, tai yra jog S. V. suvokė, kad jis praneša apie nebūtą nusikaltimą.

Šioje byloje nustatyta, kad 2012-02-17 S. V. Klaipėdos AVPK NTB ENTS pateikė prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų suklastojimo. Šio prašymo dėstomojoje dalyje S. V. nurodė, kad jis nesiskolino pinigų – 80 000 Lt iš V. G. ir nepasirašė skolą patvirtinančiame dokumente – 2007-09-01 paprastajame vekselyje. To paties prašymo rezoliucinėje dalyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad S. V. prašo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 300 straipsnį. Būtent šie duomenys, kurių pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, neabejotinai patvirtina, kad nuo pat to momento, kai buvo inicijuojamas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00064-12, iki pat jo pabaigos ir net vėliau, kai ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, S. V. nuosekliai ir atkakliai siekė, kad tyrimas būtų toliau tęsiamas, skųsdamas byloje priimtus procesinius sprendimus, net nepaisant to, jog ikiteisminio tyrimo byloje buvo gautas ekspertizės aktas Nr. 11-507 (14), kuriame duota kategoriška išvada, kad 2007-09-01 paprastajame vekselyje S. V. vardu pasirašė S. V..

Priimdamas S. V. išteisinamąjį nuosprendį teismas nurodė, kad byloje nėra neabejotinų įrodymų, jog S. V. suvokė, kad jis praneša apie nebūtą nusikaltimą, todėl S. V. pagal BK 236 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių. Tokią savo išvadą teismas pagrindė kai kurių byloje nustatytų faktų išvardijimu. Nuosprendyje nurodyta, kad liudytojas G. G. parodė, jog su S. V. kreipėsi į V. G. dėl paskolos suteikimo įmonei. Vekselyje pasirašė jis, V. G., ir S. V., kuris žinojo, kokią sumą skolinasi. Dalis pinigų buvo pervesta į G. G. sąskaitą, kita dalis atiduota jam į rankas. Dėl 160 000 Lt sumos buvo surašyti du, gal trys vekseliai. 2014-09-09 ekspertizės aktu nustatyta, kad 2007-09-01 vekselyje pasirašė S. V.. Tuo tarpu liudytojas V. G. parodė, kad pinigus jis skolino G. G., nors iš pokalbių suprato, jog pinigai reikalingi įmonei. Liudytojo tvirtinimu, nei pinigų perdavime, nei vekselio pasirašyme S. V. nedalyvavo. Be to, pasirašydamas vekselį, jame S. V. parašo nematė. Pagal šiuos esančius duomenis negalima nesutikti su šiais išdėstytais teismo duomenimis, kadangi jie atitinka byloje nustatytas aplinkybes, tačiau kaip konkrečiai šie duomenys patvirtina, jog S. V. galėjo sąžiningai klysti ar kokią įtaką galėjo turėti jo veiksmams, nulėmusiems jo suklydimą, visiškai nemotyvuota ir neargumentuota. Kokios konkrečios aplinkybės S. V. buvo suvoktos klaidingai, nuosprendyje nenurodyta. Subjektyviųjų požymių nebuvimo išteisintojo veikoje teismas neatskleidė išsamiais ir aiškiais teisiniais argumentais. Teismas nuosprendyje rėmėsi specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos patikrinimą už laikotarpį nuo 2007-06-01 iki 2008-12-31 neužfiksuotas paskolos pagal 2007-09-01 paprastąjį vekselį gavimas bei jos grąžinimas V. G., ir teismui kilo abejonės, kad šie pinigai apskritai būtų pasiekę įmonę. Tačiau teismas vertindamas šią aplinkybę neatkreipė dėmesio į tai, kad iš pateikto 2007-09-01 paprasto vekselio turinio matyti, kad pinigus iš fizinio asmens V. G. skolinosi ne juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o fiziniai asmenys G. G. bei S. V., ir prievolė įvykdyti susitarimą kilo ne bendrovei, o fiziniams asmenims. Tokiu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. G. ir neprivalėjo pasiskolintos sumos iš fizinio asmens įrašyti į buhalterinės apskaitos registrus. Teismui visiškai keistas ir neįtikinamas atrodė G. G. elgesys nagrinėjant ginčą civilinėje byloje: žinodamas, kad pinigai buvo pasiskolinti ir skirti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsaugojimui, G. G. pats geranoriškai sutiko padengti tariamą S. V. įsiskolinimo dalį ir pasirašė naują vekselį su V. G.. Ir tuo teismas rėmėsi darydamas išvadą, jog kyla abejonių, ar pagrįstai S. V. žinojo ir sutiko, kad pagal 2007-09-01 vekselį jis taip pat įsipareigoja G. G. grąžinti dalį paskolos, nors teismas ir konstatavo, kad atsižvelgiant į vekselio pasirašymo aplinkybes – jog vekselį G. G., V. G. ir S. V. visgi pasirašė, nors ir būdami ne kartu. Iš to išeina, kad S. V. žinojo, jog yra pasirašęs 2007-09-01 paprastąjį vekselį ir be pagrindo melagingai kreipėsi į Ekonominę policiją dėl dokumento suklastojimo.

Prokurorės teigimu, byloje surinkti ir ištirti duomenys neabejotinai leidžia padaryti priešingas išvadas dėl S. V. tyčios, nei padarė bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Iš 2007-09-01 paprastojo vekselio matyti, jog šis dokumentas pasirašytas taip pat ir S. V. vardu. Ekspertizės aktas patvirtina, kad 2007-09-01 paprastajame vekselyje, tarp išspausdintų žodžių „Akcininkas (Skolininkas)“ ir „S. V. a.k. (duomenys neskelbtini) pasirašė S. V.. Be to, ekspertizės akte nustatyta, jog parašą ištyrus vizualiai įvairiu apšvietimu, lęšiu ir mikroskopu, techninio klastojimo požymių nenustatyta. Tai, kad vekselį pasirašė S. V., ir apie tai, kad G. G. skolino pinigus, patvirtino tiek liudytojas G. G., tiek kaip liudytojas apklaustas V. G., jis patvirtino, jog S. V. dalyvavo pokalbyje, kuriame buvo aptartos visos paskolos sąlygos. Iš to išeina, kad S. V. pats pasirašė vekselį (tai patvirtina ekspertizės aktas) ir žinojo apie skolinamą pinigų sumą, nors jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė šią aplinkybę, teigdamas, jog vekselio nepasirašė ir tai yra ne jo parašas, kuris yra suklastotas. Šiuo atveju, vertinat S. V. tyčios turinį ir jos buvimą, darant BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, ypač svarbios aplinkybės yra tai, kaip ir kur buvo sudarytas ginčijamas vekselis bei paties S. V. veiksmai inicijuojant ikiteisminį tyrimą ir jo metu, o ne tai, kaip buvo pasiskolinti pinigai. Šioje byloje tiek S. V., tiek G. G. buvo pažįstami, jie dirbo vienoje bendrovėje, G. G. buvo direktorius, S. V. buvo vienas iš įmonės akcininkų ir abu turėjo planų vystyti bendra verslą. S. V. bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ turėjo didžiąją dalį akcijų ir jo balsas buvo lemiamas priimant sprendimus. Todėl logiška, kad buvo tariamasi dėl bendrovės ateities bei jai reikalingų pinigų jos plėtrai. Tad nėra objektyvu, kad S. V. galėtų painiotis, neprisiminti ir taip sąžiningai klysti dėl didelės pinigų sumos skolinimosi ir vekselio pasirašymo aplinkybių. Byloje esantys duomenys, tai yra ekspertizės aktas, liudytojų parodymai paneigia galimą versiją, kuri išeitų iš teismo išvadų, kad S. V. galėjo neatsiminti sutarties pasirašymo fakto. Be to, S. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nenurodė tokios aplinkybės, jog apie vekselio sudarymo aplinkybes (jo pasirašymo aplinkybes) galėjo ir pamiršti. Priešingai, jis visuomet atkakliai tvirtino, kad vekselyje esantis parašas yra ne jo. Šios pozicijos atkakliai laikėsi ir bylos nagrinėjimo metu. Taigi jis net neabejojo ir nedavė parodymų apie tai, kad dėl parašo klastojimo galbūt klysta. Visos aptartos aplinkybės patvirtina ir įrodo, kad S. V. negalėjo nežinoti ir neprisiminti bei baiminantis būti apgautam dėl 2007-09-01 vekselio sudarymo. S. V. atkaklus, tačiau visiškai nepagrįstas neigimas, kad sutartyje esantis parašas yra ne jo, yra ne kas kita, kaip jo gynybos versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės bei prievolių, kylančių iš minėto vekselio, vykdymo.

Aptarti duomenys neabejotinai patvirtina, kad S. V., prieš kreipdamasis į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, žinojo ir suvokė, kad realiai 2007-09-01 vekselį yra pasirašęs, suprato, kad kreipdamasis į ikiteisminio tyrimo įstaigą praneša apie nebūtą nusikaltimą. S. V. taip pat suvokė ir to atkakliai siekė, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, tai patvirtina ne vienas S. V. skundas dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00064-12 pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Taigi S. V. kaltinime nurodytus veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia. Atsižvelgus į aptartus argumentus, prokurorės teigimu, S. V. turi būti pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 236 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas netinkamai įvertino nusikaltimo, numatyto BK 236 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, byloje esančių duomenų nevertino kaip įrodymų visumos, o faktinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, nesusiejo tarpusavyje, nagrinėjo izoliuotai vienus nuo kitų, nepaneigė byloje surinktų kaltinančių įrodymų, todėl padarė nepagrįstas ir klaidingas išvadas. Šios priežastys sukliudė teismui tinkamai pritaikyti Baudžiamąjį įstatymą ir priimti teisingą nuosprendį, dėl to skundžiamas 2016-03-21 nuosprendis turi būti panaikintas ir S. V. priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą išteisintojo S. V. gynėja advokatė Natalija Fočenkova prašo palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nuosprendį, o prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintasis S. V. ir jo gynėja advokatė N. Fočenkova prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino teisingai ir nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje išdėstė išsamius argumentus, pagrindžiančius nuosprendžio išvadas, kad S. V. veikoje nėra visų būtinų BK 236 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių, o būtent – trūksta būtinojo subjektyviojo sudėties požymio – tyčios, todėl apylinkės teismas pagrįstai S. V. išteisino pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties.

Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados, jog S. V. neturėjo tyčios pranešti apie nebūtą nusikaltimą, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms: 2014-09-09 ekspertizės akte Nr. 11-507 (14) konstatuota: „2007-09-01 paprastajame vekselyje, tarp išspausdintų žodžių „Akcininkas (Skolininkas)“ ir „S. V. a.k. (duomenys neskelbtini) pasirašė S. V..“; tai, kad vekselį pasirašė S. V., ir apie tai, kad G. G. skolino pinigus, patvirtino tiek liudytojas G. G., tiek liudytojas V. G., nurodydamas, jog S. V. dalyvavo pokalbyje, kuriame buvo aptartos visos paskolos sąlygos; S. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nenurodė, jog apie vekselio sudarymo (jo pasirašymo) aplinkybes galėjo pamiršti, priešingai – jis net neabejojo ir nedavė parodymų apie tai, jog dėl parašo klastojimo galbūt klysta, o visą laiką atkakliai tvirtino, kad vekselyje esantis parašas yra ne jo. Šios aplinkybės, prokurorės teigimu, įrodo, kad prieš kreipdamasis su pareiškimu į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl dokumento suklastojimo, S. V. žinojo ir suvokė, jog realiai 2007-09-01 vekselį yra pasirašęs, suprato, kad kreipdamasis į ikiteisminio tyrimo įstaigą praneša apie nebūtą nusikaltimą ir atkakliai siekė, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, tai patvirtina ne vienas S. V. skundas dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00064-12 pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Todėl, pasak prokurorės, akivaizdu, kad kaltinime nurodytus veiksmus S. V. atliko veikdamas tiesiogine tyčia. Tokie prokurorės apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Prokurorės apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog S. V. tiesioginė tyčia įrodyta, kadangi jis negalėjo neprisiminti vekselio, kurį, kaip nustatyta ekspertizės aktu Nr. 11-507 (14), pasirašė būtent S. V., pasirašymo aplinkybių, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, jog: 1) pinigai realiai buvo perduoti G. G., tai pavirtino tiek jis, tiek paskolos davėjas G. G., pastarasis kartu nurodė, kad pinigai buvo perduoti G. G. per kelis kartus iki vekselio pasirašymo, o vekselis buvo pasirašytas perduodant G. G. paskutinę pinigų dalį, dalyvaujant tik G. G., pastarasis vekselį pasirašė prie jo, pasirašydamas vekselį jis, G. G., S. V. parašo jame nematė; 2) tiek S. V., tiek G. G. patvirtino, kad pinigai buvo reikalingi įmonės išsaugojimui, G. G. taip pat nurodė supratęs, kad pinigai reikalingi įmonei, nors pinigus jis skolino G. G., tačiau, kaip matyti iš 2012-12-14 specialisto išvados Nr. 5-4/117 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, atlikus patikrinimą už laikotarpį nuo 2007-06-01 iki 2008-12-31, paskolos pagal 2007-09-01 paprastąjį vekselį gavimas bei jos grąžinimas V. G. įmonės buhalterinėje apskaitoje neužfiksuotas (t. 1 b. l. 63-68); 3) pats G. G. geranoriškai sutiko grąžinti visą skolą G. G., tokiu būdu kartu padengti ir tariamą S. V. įsiskolinimo dalį, 2011-06-01 pasirašydamas naują paprastą neprotestuotiną 49 346 Eur sumos vekselį su V. G., pagal kurį įsipareigojo besąlygiškai sumokėti visą skolą G. G.; 4) civilinėje byloje G. G. atsisakė nuo 2011-10-21 pateikto ieškinio reikalavimų S. V. dėl 80 333 (23266, 04 Eur) skolos priteisimo ir įsipareigojo asmeniškai atsiskaityti su V. G. dėl visų galinčių atsirasti prievolių pagal 2007-09-01 vekselį, o S. V. atsiėmė priešieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, – negali būti vertinama kaip tiesioginės tyčios melagingai pranešti apie nebūtą nusikaltimą įrodymas, nes nagrinėjamoje byloje nepaneigta S. V. versija, jog jis žinojo, kad pagal 2007-09-01 vekselį yra skolingas V. G. ir melagingai kreipėsi į Ekonominės policijos skyrių dėl dokumento suklastojimo. Kaip teisingai konstatuota skundžiamame nuosprendyje, nagrinėjamoje byloje esančių duomenų visuma neabejotinai patvirtina tik tai, jog paskola buvo suteikta G. G., tuo tarpu dėl S. V. pasirašymo aplinkybių 2007-09-01 vekselyje kyla daug abejonių, kurios negali būti pašalintos, todėl skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai, byloje nesant neabejotinų įrodymų, jog S. V. suvokė, kad jis, kreipdamasis su pareiškimu į Ekonominės policijos skyrių dėl dokumento suklastojimo, praneša apie nebūtą nusikaltimą, priėmė sprendimą išteisinti S. V. dėl kaltinimo pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, nesant jo veiksmuose būtinojo subjektyviojo šio nusikaltimo sudėties požymio – tyčios.

Apeliacinio skundo argumentai, jog S. V. tiesioginė tyčia įrodyta, kadangi jis negalėjo neprisiminti vekselio, kurį, kaip nustatyta ekspertizės aktu Nr. 11-507 (14), pasirašė būtent S. V., pasirašymo aplinkybių, nors viso proceso metu jis šią aplinkybę neigė, yra subjektyvi prokurorės nuomonė, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, o apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog S. V. ir po to, kai ekspertai pateikė išvadą, jog 2007-09-01 paprastajame vekselyje tarp išspausdintų žodžių „Akcininkas (Skolininkas)“ ir „S. V. a.k. (duomenys neskelbtini) pasirašė S. V., ir toliau neigė jį pasirašęs bei skundė prokuratūros sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat neigė šią aplinkybę, įvertinus tiek vekselio pasirašymo aplinkybes, t. y. kad vekselį G. G., V. G. ir S. V. pasirašė būdami ne kartu (pasak kaip liudytojo apklausto V. G., vekselį G. G. pasirašė prie jo, o S. V. parašo vekselyje jis nematė), tiek G. G. elgesį – su S. V. sudarė taikos sutartį ir nuo ieškinio atsisakė, 2011-06-01 su V. G. pasirašė dar vieną paprastą neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo visą skolą G. G. grąžinti vienas, ir tokio savo elgesio motyvų teismui nesugebėjo paaiškinti, neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad S. V. žinojo, jog pagal 2007-09-01 vekselį yra skolingas V. G., todėl jo veiksmai, kreipiantis į Ekonominės policijos skyrių su pareiškimu dėl dokumento suklastojimo, negali būti vertinami kaip tiesioginės tyčios melagingai praneši apie nebūtą nusikaltimą įrodymas. Esant šioms aplinkybėms Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog S. V. veiksmuose nėra tyčinio, sąmoningo, melagingo siekio, t. y. BK 236 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyvinės pusės elemento – tiesioginės tyčios melagingai pranešti apie nebūtą nusikaltimą, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų, nagrinėdamas bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Visos bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, išteisinamasis nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atitinkančiais BPK reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, vadovavosi byloje surinktais įrodymais, kurių pakako padaryti neabejotiną išvadą, jog išteisintasis S. V. nepadarė veikos, turinčios BK 236 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Šioje byloje nenustatyta, kad vertindamas įrodymus teismas pažeidė BPK normas, taip pat nenustatyta aplinkybių, duodančių pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo, kuris įvertino byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą, išvada, kad S. V. veiksmuose nėra BK 236 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, todėl keisti skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o tenkinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės R. Girgždutaitienės apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra įstatymų numatyto pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Girgždutaitienės apeliacinį skundą atmesti.