- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-23
- Bylos Nr.
- I-2282-189/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00274-17-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Bronius Januška
- Pareiškėjas
- S. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
- Kategorijos
- 1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde teigia, kad buvo patalpintas į kamerą, kurioje jau buvo du asmenys, todėl buvo sunku judėti. Kameroje tualeto vieta buvo neuždaro tipo, todėl nuolat naktimis buvo girdimas triukšmas, o budintis pareigūnas nuolat atidarydavo langelį, todėl pareiškėjas jautėsi nepatogiai. Nurodė, kad kameroje visą parą dega šviesa, todėl pablogėjo regėjimas, taip pat nėra sudaryta sąlygų išsiplovus rūbų juos pasidžiauti, nėra spintelės, kurioje būtų galima susidėti maisto produktus, o prie lango neįmanoma prieiti nes per dideliu atstumu pritvirtintos grotos, kurios nepraleidžia saulės šviesos. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2016-04-12 buvo 175 kameroje, į kurią perkėlę asmenį, kuris buvo sirgęs tuberkuliozę. Pareiškėjas teigia, kad kreipėsi į medikus, tačiau apžiūrai pas gydytojus nepateko ir buvo iškviesta seselė, kuri nustatė, kad kameroje esantis asmuo yra sveikas. Pareiškėjo teigimu, seselė to žinoti negalėjo, nes asmeniui tyrimai atlikti nebuvo. Nurodė, jog jaučiantis baimę, nes mano, kad galėjo užsikrėsti liga, kuri yra neišgydoma.
Pareiškėjo teigimu, laikotarpiu 2016-10-15 – 2016-10-30 ir 2016-11-08 – 2016-11-28 vykdė bado akcijas, todėl kalėjimo administracija privalėjo jį perkelti į kamerą, kurioje būtų vienas arba su asmeniu, kuris taip pat badauja, tačiau administracija laikė pareiškėją su asmeniu, kuris ne badavo, todėl pareiškėjas patyrė psichologinį spaudimą.
Nurodė, kad pusę mėnesio buvo be tualetinio popieriaus, skutimosi peiliuko, muilo, dantų šepetėlio ir dantų pastos, nes administracija neįspėjo apie 2017-01-01 pasikeitusius teisės aktus, pagal kuriuos reikia parašyti iš anksto prašymą ir šiais veiksmais pažeidė tiek teisės aktus, tiek pažemino čia kalinčius asmenis.
Nurodė, kad administracija gavo 2016-04-26 antstolio patvarkymą dėl pradėto vykdyti išieškojimo iš pareiškėjo sąskaitų, tačiau administraciją apie šį raštą neinformavo laiku ir patvarkymas buvo įteiktas tik 2016-10-11, t. y. praėjus apskundimo terminams. Pareiškėjas pažymėjo, kad 4 mėn. negali apsipirkti Lukiškių vietos parduotuvėje, nes jo sąskaita yra antstolių užblokuota, todėl nėra galimybių įsigyti būtiniausių prekių, o tai pažeidė pareiškėjo orumą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kreipėsi į Lukiškių tardymo izoliatoriaus medikus dėl hepatito C, nes yra pabrinkusios kepenys, taip pat dėl skrandžio, stuburo ir kurtinės, ant kurios yra pūliuojantis guzas bei dėl regėjimo. Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo siūlyta važiuoti į ligoninę, t. y. Pravieniškes, o paskui į Kauno klinikas, tačiau buvo atsisakyta, nes turėjo būti teismo posėdis ir pareiškėjas manė, kad bus paleistas. Pareiškėjas pažymėjo, kad jį atsisakyta vežti į ligoninę dėl visų ligų iš karto, nurodant, kad atskiras važiavimas dėl kiekvienos ligos sukeltų nepatogumų ir būtų neefektyviai naudojamos valstybės lėšos.
Pažymėjo, kad Lukiškių administracija negerbia tiek pareiškėjo, tiek jo artimųjų, kurie ateina į trumpalaikius pasimatymus. Nurodė, kad nuo sausio 9 d. Lukiškių administracija žadėjo, kad nebus lango atitveriančio asmenis, tačiau 2017-01-14 pasimatymo kabinoje buvo didelis triukšmas ir mikrofonas beveik neveikė, dėl ko buvo neįmanoma susikalbėti. Pareiškėjas nurodė, kad jo motina su temperatūra privalėjo 8.40 būti prie kalėjimo vartų, nors 9 val. turėjo įvykti pasimatymas ir pareiškėjo motina privalėjo jau būti viduje. Pareiškėjas teigia, kad pasimatymas vyksta nuo 9 val. iki 10 val., tačiau pareiškėjas iš kameros buvo išvestas tik 9 val. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kalėjime yra nuo 2016-01-08, o ilgalaikius pasimatymus, padarė nuo 2017-01-02, todėl jis visus metus negalėjo pasimatyti su savo sužadėtine dėl ko pašlijo tarpusavio santykiai.
Pareiškėjas prašo atsižvelgti į visus minėtus pažeidimus, dėl kurių jam atsirado miego sutrikimai, irzlumas, buvo patirtas didelis emocinis ir psichologinis sutrikimas, taip pat yra pažemintas pareiškėjo orumas ir apsunkintos pareiškėjo galimybes ateityje integruotis į visuomenę, todėl pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo 15 000 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovę atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 11–21).
Nurodė, kad pagal pateiktus pareiškėjo judėjimo duomenis nuo 2016-01-08 iki 2017-01-18, plotas tenkantis pareiškėjui kai kuriais laikotarpiais pilnai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Pažymėjo, kad stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodė, kad įstaigoje laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str., pagal kurį suimtieji ir nuteistieji uždaromi į kameras laikantis atitinkamų izoliavimo reikalavimų atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę ir kitas savybes, atitinkamai asmenys, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze yra izoliuojami. Pažymėjo, kad laisvės atėmimo vietose vykdoma nuolatinė laikomų asmenų elgesio kontrolė, todėl įgyvendinant vidaus tvarkos reikalavimus, pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes. Dėl sanitarinio mazgo nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne mažesnė kaip 1,5 metro aukščio, o toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Pasisakydamas dėl higienos priemonių nurodė, kad įstaigoje muilas, tualetinis popierius išduodamas du kartus per mėnesį, t. y. mėnesio pradžioje ir viduryje, o kas mėnesį suimtiesiems yra išduodamas dantų šepetėlis, dantų pasta ir vienkartiniai skustukai.
Dėl medicininių paslaugų atsiliepime nurodė, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims, o sveikatos priežiūros tarnyba pildo kiekvieno nuteistojo asmens sveikatos istoriją, į kurią įrašo sveikatos patikrinimų duomenis ir kitą svarbią informaciją. Pažymėjo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituojant tarptautinius ir Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, o jos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais ir nekonkretizuojama kaip pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 79 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė ginčo laikotarpiu jam kalint Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.
Byloje pateiktas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas tvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K periodiškai buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2016-01-08 iki 2017-01-18.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.
Žemesnės instancijos teismas
Atkreiptina, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.
Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas viso 257 paras Lukiškių TI-K buvo patalpintas pažeidžiant įstatyme nustatytą ploto vienam asmeniui kameroje reikalavimą (3,6 kv. m.).
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo administracija pareiškėjo kalėjimo laikotarpiu pažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija, ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Todėl šiuo aspektu pareiškėjo dėstomi argumentai vertintini kaip pagrįsti. Tam tikrų baldų neužtikrinimas kamerose gali būti susijęs su ploto kamerose trūkumu, todėl ši aplinkybė bus vertinama sprendžiant žalos atlyginimo klausimą.
Pareiškėjo teigimu, sanitarinis mazgas įrengtas bendrojoje erdvėje ir neužtvertas nuo gyvenamosios zonos. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.5 papunkčiu, sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovės atstovas šiuo aspektu argumentų nepateikė, tačiau vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumui užtikrinti (2016-01-21 nutartis Nr. A-257-442/2016, 2016-05-10 sprendimas Nr. A-986-756/201). Į šią aplinkybę bus atsižvelgiama vertinant pareiškėjui padarytą neturtinę žalą.
Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija), 6 punktą laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – tai visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje. Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas taip pat įtvirtintas Departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir TI taisyklės), kurių 14.2 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys, duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti; langelio durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. Išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę, išorinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. Išorinių durų užraktas gali būti montuojamas į sieną. Šių paminėtų teisės nuostatų kontekste pažymėtina, kad duryse akučių įrengimas yra būtinas, be to, akutė reikalinga laikomų asmenų elgesiui užtikrinti, tame tarpe ir jų saugumui, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus.
Pareiškėjo teigimu, kameroje visą parą dega šviesa, todėl pablogėjo regėjimas. Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad būtent dėl visą parą degančios lempos kameroje pareiškėjui pablogėjo regėjimas, todėl, vien tik abstraktaus pobūdžio teiginiai, Lukiškių TI-K veiksmų neteisėtumo, šiuo aspektu, neįrodo. Atitinkamai pasisakytina ir dėl argumentų, kad nėra sudaryta sąlygų išsiplovus rūbų juos pasidžiauti. Pareiškėjas nedetalizavo, kokia konkrečiai žala pareiškėjui dėl to kilo. Vien tik galimo fakto konstatavimas, padarytos žalos neįrodo.
Dėl pareiškėjo argumentų, kad laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2016-04-12 buvo patalpintas 175 kameroje, kurioje jis buvo kartu su asmeniu, kuris sirgo tuberkulioze, pažymėtina, kad, nors pareiškėjas ir nurodė šį faktą, dėl kurio, kaip jis teigia, jaučia baimę, jog galėjo užsikrėsti nepagydoma lyga, tačiau byloje nėra pateiktą įrodymų, kad pareiškėjas šia liga yra užsikrėtęs, o vien tik subjektyvūs samprotavimai apie būsimas/galimas pasekmes negali būti pagrindu žalos atlyginimui.
Pareiškėjo teigimu, laikotarpiu 2016-10-15 – 2016-10-30 ir 2016-11-08 – 2016-11-28 jis vykdė bado akcijas, todėl jis privalėjo būti perkeltas į kamerą, kurioje būtų vienas arba su asmeniu, kuris taip pat badauja. Administracija neturi įstatyminės pareigos badaujančio asmens perkelti į kamerą, kurioje badauja kitas asmuo, ar badaujantį asmenį patalpinti vieną, todėl šiuo aspektu pareiškėjo argumentai dėl žalos atlyginimo taip pat nepagrįsti. Kokiu teisiniu pagrindu (kokia įstatyminė nuostata buvo pažeista) pareiškėjas darė tokią išvadą skunde nenurodyta.
Pareiškėjas prieštaravo, kad pusę mėnesio buvo be tualetinio popieriaus, skutimosi peiliuko, muilo, dantų šepetėlio ir dantų pastos, nes administracija neįspėjo apie 2017-01-01 pasikeitusius teisės aktus. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normose (redakcija, galiojusi pareiškėjo kalėjimo metu) yra įtvirtinta, kad į mėnesį vyrui turėtų būti išduodamas 1 ritinėlis tualetinio popieriaus, 4 skutimosi peiliukai, 100 g. muilo, dantų šepetėlis, 20 ml dantų pastos. Pareiškėjas nedetalizavo, kokie, jo manymu, teisės aktai yra pasikeitę nuo 2017-01-01, todėl vien tik bendrais teiginiais nurodydamas, kad pusę mėnesio teko būti be higienos priemonių, Lukiškių TI-K administracijos veiksmų neteisėtumo neįrodė. Į byla nepateikus jokių įrodymų (pvz. pareiškėjo kreipimasis raštu dėl higienos priemonių išdavimo ir pan.), teismas neturi pagrindo abejoti administracijos veiksmais išduodant higienos priemones. Be to, higienos priemonių sunaudojimas išimtinai priklauso nuo paties pareiškėjo veiksmų.
Nurodė, kad administracija gavo 2016-04-26 antstolio patvarkymą dėl pradėto vykdyti išieškojimo iš pareiškėjo sąskaitų, tačiau administraciją apie šį raštą neinformavo laiku, todėl patvarkymas pareiškėjui buvo įteiktas tik 2016-10-11, t. y. jau praėjus apskundimo terminams. Pažymėtina, kad siekiant apskųsti antstolio patvarkymą pareiškėjas galėjo kreiptis į teismą, kartu pateikiant prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, prašyme atitinkamai nurodžius patvarkymo gavimo/įteikimo datą. Byloje nėra duomenų, kad jis tokia teise būtų pasinaudojęs ir, kad teismas dėl administracijos galimos kaltės termino nebūtų atnaujinęs. Pagal šiuo aspektu pateiktus argumentus, nėra pagrindo vertinti žalos, padarytos administracijos veiksmais, pagrįstumą.
Dėl pareiškėjo kreipimosi į medikus dėl hepatito C, skrandžio, stuburo ir kurtinės, ant kurios yra puliuojantis guzas bei dėl regėjimo pažymėtina, kad, kaip nurodė ir pats pareiškėjas, jam buvo pasiūlyta vykti į ligoninę, tačiau pareiškėjas vykti pas medikus atsisakė pats dėl savo subjektyvių priežasčių (manė jog po teismo posėdžio bus paleistas). Šiuo aspektu Lukiškių TI-K veiksmų neteisėtumo nenustatyta.
Dėl pareiškėjo argumentų, kad Lukiškių TI-K administracija negerbia pareiškėjo artimųjų, kurie ateina į trumpalaikius pasimatymus, pažymėtina, kad pareiškėjas šiuo aspektu tik nurodydamas, kad Lukiškių TI-K nesilaikė pažado, jog nebus lango atitveriančio asmenis, kad jo motinai į pasimatymą teko atvykti 8.40 val., tuo tarpu pareiškėjas į pasimatymą buvo atvestas tik 9.00 val., nedetalizavo, kokia konkrečiai žala, kuri turėtų būti atlyginta pinigais, jam dėl to buvo padaryta. Pabrėžtina, kad vien bendrų teiginių, faktinių aplinkybių pateikimas, nėra pakankamas pagrindas neturtinei žalai pagrįsti. Pareiškėjas šiuo atveju tik nurodė, kas, jo manymu jam buvo nepriimtina, tačiau kokius teisės aktus administracija pažeidė, nenurodyta. Minėta, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme. Analogiškais argumentais pasisakytina ir dėl pareiškėjo argumentų dėl pašlijusių santykių su sužadėtine. Pareiškėjas šiuo aspektu taip pat nenurodė, kada kreipėsi dėl ilgalaikių pasimatymų, ar iš esmės kreipėsi, ar juos suteikti buvo atsisakyta ir pan.
Pareiškėjas skundo argumentais prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ištyrus byloje surinktus įrodymus ir juos išanalizavus aptartų tesės aktų nuostatų kontekste, nustatyta, kad pareiškėjo subjektinė teisė kalėti teisės aktų nuostatas atitinkančiose kamerose buvo pažeista tik dėl kalėjimo perpildytose kamerose bei naudojimosi atviru sanitariniu mazgu, kas pareiškėjui galimai kėlė dvasinius nepatogumus. Dėl kitų argumentų pareiškėjas Lietuvos valstybės atstovo veiksmų neteisėtumo neįrodė. Įvertinus pareiškėjo būvimo Lukiškių TI-K laikotarpį, tai, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apie pareiškėjui ginčo laikotarpiu padarytą realią žalą sveikatai, o skunde teismui, būtent šiuo aspektu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimą, pareiškėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, prašoma priteisti kompensacija neturtinei žalai atlyginti mažintina remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K priteistina 2300 Eur kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Lukiškių TI-K taip pat prašė priteisti 4,56 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad patyrė dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas.
Lukiškių TI-K teigė, kad turėjo parengti medžiagą, vykdydamas teismo nutartį, kurią sudaro viso – 76 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur. Lukiškių TI-K realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė išraiška yra 76 x 0,06, t. y. 4,56 Eur.
Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 p. nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartį, kaip tai yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 67 str. 3 d. Kaip šiuo aspektu yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo S. Š. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti S. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 2300 Eur (du tūkstančius tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.