Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-08-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-575-1996-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. N-575-1996-11Nutartis · 2011-08-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. N-438-1030-12Nutartis · 2012-08-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-26
Bylos Nr.
N-575-1996-11
Teisminio proceso Nr.
4-39-3-00412-2010-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-1996/2011Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00412-2010-9Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo O. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

O. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už tai, jog jis, būdamas darbdaviu ir užsiimdamas prekyba kioske, leido I. S. nuo 2010 m. balandžio 2 d. iki 2010 m. balandžio 29 d. ir G. B. nuo 2010 m. balandžio 26 d. iki 2010 m. balandžio 29 d. dirbti kioske nelegalų darbą, t. y. susitarė su I. S. ir G. B. dėl darbo kioske pardavėjos pareigose, darbo užmokesčio, darbo laiko ir kitų darbo sąlygų, nesudaręs su jomis darbo sutarčių ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie I. S. ir G. B. priėmimą į darbą. Protokole nurodyta, jog tokiais savo veiksmais O. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 99 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Šalčininkų rajono apylinkės teismas (toliau – ir Teismas) 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu nutarė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą O. M. pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nustatė, kad I. S. vykdė prekybą O. M. kioske, tačiau ši veikla buvo vykdoma ne pagal tarpusavio žodinį susitarimą su O. M., siekiant už vykdomą veiklą gauti iš jo užmokestį, o pagal jai išduotą verslo liudijimą. Teismas taip pat konstatavo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nepasitvirtino aplinkybė apie G. B. įsipareigojimo dirbti tam tikrą darbą buvimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Apeliantas) prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Mano, kad Teismas, nagrinėdamas bylą, visapusiškai neįvertino ir objektyviai neišnagrinėjo bylos aplinkybių visumos bei nesivadovavo įstatymu. Teigia, kad tarp O. M. ir darbuotojų I. S. bei G. B. faktiniai santykiai atitinka darbo sutarties požymius, kadangi buvo susitarta dėl darbo vietos, dirbamo darbo tvarkos, pareigų ir apmokėjimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą O. M. prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą, o Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių. Teigia, jog protokole nėra duomenų, kad G. B. atliko darbą minėtame kioske, kad O. M. tarėsi su ja dėl darbo bei kad G. B. laikėsi ar turėjo laikytis tam tikros darbo tvarkos. Taip pat pabrėžia, kad I. S. turėjo verslo liudijimą, dėl ko turėjo teisę dirbti savarankiškai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu toje dalyje, kur pasisakyta dėl G. B. darbo. Patikrinimo metu nustatyta, kad G. B. dirbo kioske – buvo su prijuoste, kepuraite, gamino kebabus (b. l. 4). Dėl darbo susitarusi su O. M. (b. l. 10), kuris patvirtino, kad leido jai dirbti (b. l. 11). Tai, kad O. M. darbą laiko mokymusi, nekeičia teisinių santykių kvalifikavimo iš esmės. Šiuo atveju nustatyta, kad rinkos subjektas, gamindamas produkciją rinkai, panaudojo asmens darbą jo neįforminęs įstatymų nustatyta tvarka. DK suteikia šiam darbuotojui teisę gauti atlygį, o specialus susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas kvalifikuojant veiką pagal ATPK 41³ straipsnį, kadangi minimalus atlyginimas už darbą yra nustatytas įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad byloje nelegalaus darbo faktas įrodytas. Nagrinėjant bylą iš naujo tikslinga apsvarstyti liudytojų (pareigūnų), tiesiogiai mačiusių darbo faktą ir girdėjusių pirminius paaiškinimus, apklausos būtinybę.

Apibendrinusi tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas, teismas nukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, todėl apeliacinis skundas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius