Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės,

dalyvaujant pareiškėjai O. M., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. M. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja O. M. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 10S-84-(14.10.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei O. M.“.

Pareiškėja skunde (b. l. 1–2), paaiškinimuose (b. l. 93–98) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus vedėjos priimtas sprendimas dėl nuosavybės atkūrimo į tenkančią nekilnojamo turto dalį 5,3075 ha žemės, 0,75 ha miško - kompensacija pinigais yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, kadangi ji niekada nebuvo teikusi prašymo dėl kompensacijos, taip pat nėra pasirašiusi, kad sutinka su priimtu sprendimu. Pažymėjo, jog skundžiamas sprendimas negalėjo būti priimtas dėl 1997 m. rugsėjo 29 d. Nr. 1057 nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, kadangi III dalies 11 punktas nurodo, kad jeigu piliečiai iki 2003 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o teismo sprendimas, nustatantis juridinę reikšmę turintį faktą, priimtas po nurodytos datos, laikoma, kad piliečiai nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus pateikė laiku. Akcentavo, jog Prienų apylinkės teismui prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ji pateikė 2007 m. spalio 2 d., kad prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pateiktas 2007 metais paminėta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-799/2010. Paminėjo, kad yra vienintelė paveldėtoja ir šiuo metu senelių vardu niekas žemių nevaldo. Mano, kad jos senelių valdyta žemė gali būti paimta į Laisvos valstybinės žemės fondą. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 55–66) ir įgaliota atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis numato, jog piliečiams, kuriems teismo sprendimu atnaujinti šio įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti praleisti terminai, žemė grąžinama natūra tik pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus Vyriausybės nustatyta tvarka. Paaiškino, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 10SD-3230-(14.10.104.) „Dėl Kauno apskrities Birštono savivaldybės Birštono seniūnijos Birštono vienkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo“ pareiškėja buvo kviečiama atvykti į pretendentų susirinkimą, kurio metu turėjo teisę pasirinkti grąžintiną natūra 6,0575 ha (5,3075 ha žemės ir 0,75 ha miško) žemės sklypą (duomenys neskelbtini) vienkiemio kadastro vietovėje. Pareiškėja 2017 m. lapkričio 23 d. prašymu prašė jos dalyvavimą susirinkimuose, rengiant (duomenys neskelbtini) vienkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą perkelti į tolimesnius etapus, kol bus išspręsti visi teisiniai klausimai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus 2019 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 10SD-2440-(14.10.104.) „Dėl Kauno apskrities Birštono savivaldybės Birštono seniūnijos Birštono vienkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo“ pareiškėja pakartotinai buvo kviečiama atvykti į pretendentų susirinkimą, kurio metu turėjo teisę pasirinkti grąžintiną natūra 6,0575 ha (5,3075 ha žemės ir 0,75 ha miško) žemės sklypą (duomenys neskelbtini) vienkiemio kadastro vietovėje. Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 3 d. informavo, jog į susirinkimą atvykti negali dėl svarbių priežasčių, kadangi pagal mano 1992 m. sausio 20 d. pateiktą prašymą agrarinei tarnybai atkurti nuosavybę į senelių žemę iki šiol vyksta teismas.

Pažymėjo, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, jog jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais. Atsakovės nuomone, pareiškėjos 2017 m. lapkričio 23 d. ir 2019 m. rugsėjo 3 d. prašymuose nurodytos neatvykimo į rengiamus pretendentų susirinkimus priežastys nelaikytinos svarbiomis ir ne nuo jos valios priklausančiomis aplinkybėmis. Pažymėjo, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai - Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2-805/2012, ir Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-906-273/2013, įrodo, kad buvusi savininkė U. Ž. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 5,3075 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), ir 0,75 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini). Minėti bendrosios kompetencijos teismų sprendimai yra įsiteisėję ir privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, įrodančių buvusios savininkės U. Ž. iki nacionalizacijos valdytos žemės kiekį, pareiškėja Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nėra pateikusi. Atsakovės įsitikinimu, tai, kad pareiškėja mano, jog turi teisę atkurti nuosavybės teises į 22,97 ha žemės ir šiuo metu apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. A-768-438/2020 teismo prašo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atkurti jai nuosavybės teises į 22,97 ha žemės, nėra svarbi ir nuo pareiškėjos valios nepriklausanti aplinkybė, dėl kurios pareiškėja rengiamuose (duomenys neskelbtini) vienkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektuose negalėjo pasirinkti natūra grąžintino 6,0575 ha (5,3075 ha žemės ir 0,75 ha miško) žemės sklypo. Atsakovės vertinimu, ta aplinkybė, jog pareiškėja siekia, kad jai būtų atkurtos nuosavybės teisės į 22,97 ha žemės ir administracinių teismų prašo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atkurti jai nuosavybės teisės į 22,97 ha žemės, nėra priežastis, dėl kurios ji negalėjo pasirinkti grąžintino natūra 6,0575 ha (5,3075 ha žemės ir 0,75 ha miško) žemės sklypo J. Ž. iki mirties ((duomenys neskelbtini)) valdytos žemės ribose, todėl buvo priimtas pareiškėjos ginčijamas sprendimas. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. 10S-84-(14.10.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei O. M.“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja O. M. 1992 m. sausio 20 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į J. Ž. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą žemę (apie 20 ha su mišku). 1996 m. gruodžio 30 d. pareiškėja O. M. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises, t. y. savo žemę atsiimti natūra (prijungta J. Ž. nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 734).

Pareiškėja O. M. kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą ir pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos senelė U. Ž. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 21,23 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) ir 1,74 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini).

Prienų rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2-805/2012, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad U. Ž. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 5,3075 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), likusioje dalyje pareiškėjos O. M. patikslintą pareiškimą atmetė.

Teismas sprendime konstatavo, jog iš J. Ž. nuosavybės teisių atkūrimo bylos matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota J. Ž. ir U. Ž. santuoka. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Po J. Ž. mirties našle liko pareiškėjos senelė - U. Ž., kuri mirė (duomenys neskelbtini). J. Ž. iš dviejų santuokų turėjo iš viso 10 vaikų. Pirmosios žmonos vaikai buvo M., J., A., J., A., o antrosios žmonos U. vaikai – A., B., P., P. ir V.. Pareiškėja yra J. Ž. vaikaitė iš antrosios santuokos. Byloje ginčo dėl to, kad 24,23 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), iki 1932 m. rugpjūčio 18 d. savininkas buvo pareiškėjos senelis J. Ž., nėra, su tuo sutinka ir suinteresuotas asmuo – Nacionalinės žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos. Šią aplinkybę patvirtina ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2006 m. gruodžio 6 d. pažyma Nr. R4-5051, kurioje nurodyta, kad Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos archyviniame fonde, Alytaus apskrities rūšiavimo komisijos 1928 m. Alytaus apskrities Jiezno valsčiaus Birštono seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše įrašytas savininkas Ž. J. K. kaime turėjęs 24,23 ha žemės, iš jos 20,00 ha ariamos, 1,23 ha ganyklų, 3,00 ha neapmokestinto miško. 1942 m. sausio 20 d. Birštono valsčiaus arklių savininkų sąraše įrašyta Ž. U., gyv. (duomenys neskelbtini), o skiltyje turimos žemės plotas ha - įrašyta 22,97 ha. Bylos duomenimis matyti, kad Alytaus apylinkės teismas 1939 m. rugsėjo 16 d. sprendimu byloje Nr. 1474 nusprendė pripažinti V. Ž. įpėdinystės teises į 1/12 dalį turto, likusio po tėvo J. Ž. mirties, susidedančio iš dviejų sklypų žemės, t. y. iš apie 23 ha su trobesiais, gyvu ir negyvu inventoriumi, esančio (duomenys neskelbtini) ir iš apie 2 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini), ir šią dalį išimti iš U. Ž. asmeniškai ir kaip globėjos nepilnamečių B., A., P. ir P. Ž. valdymo. Iš 2012 m. kovo 30 d. teismui pareiškėjos pateikto buvusios savininkės U. Ž. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribų nustatymo plano matyti 21,23 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), sklypo ribos. 2012 m. balandžio 17 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos raštu informavo kokie žemės sklypai iš dalies patenka į U. Ž. iki nacionalizacijos valdytos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), ribas pagal pareiškėjos 2012 m. kovo 30 d. pateiktą ribų nustatymo planą. Pareiškėjos prašymu A. K. 2012 m. gegužės 24 d. atliko menamą buvusio savininko U. Ž. žemės sklypo, valdyto (duomenys neskelbtini), ribų nustatymo planą (3 ha), kurį iš penkių gretimybių, pasirašė tik du asmenys – R. V. ir G. L.. Birštono savivaldybės administracija raštu pareiškėjai nurodė, kad, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 2092 II skirsnio 4 punkto reikalavimais, miškų ūkio tikslinės naudojimo paskirties žemės nėra adresų objektas todėl adresas jai nėra suteikiamas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. rugpjūčio 27 d. raštu „Dėl žemės grąžinimo“ informavo pareiškėją apie jos senelių turėtą ir pareiškėjos pageidaujamą susigrąžinti žemę, esančią (duomenys neskelbtini).

Taip pat konstatavo, kad bylos duomenimis nustatyta, jog po palikėjo J. Ž. mirties, nesant surašyto testamento, įstatyminiais įpėdiniais liko jo penki vaikai iš pirmosios ir penki vaikai iš antrosios santuokų. Nors našle likusi antroji palikėjo žmona U. Ž. ir liko gyventi (duomenys neskelbtini), kur apie namus buvo dirbamos žemės, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad ginčo sklypai nuosavybės teise priklausė vienai U. Ž.. Sutinkamai su Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 1257 straipsniu už mažamečius pareikšti sutikimą arba nesutikimą priimti palikimą turėjo jiems paskirti globotojai. Pagal to meto teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad U. Ž. negalėjo būti savo mirusio vyro viso turto paveldėtoja, ji galėjo gauti tik ¼ dalį jo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nuosavybėn. Byloje yra duomenys, kad nepilnamečio V. Ž. interesais, jo globėjas - patarėjas A. J. kreipėsi į teismą ieškiniu dėl turto atsakovei U. Ž. ir kaip globėjai mažamečių vaikų A., B., P., P. Ž. ir A. Ž., tokiu būdu išreikšdamas savo valią priimti palikimą. Aplinkybes, kad žemę naudojo ir kitas iš palikėjo J. Ž. įpėdinių - sūnus A. Ž., taip pat neginčijamai patvirtina 1939 m. rugsėjo 16 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimas. Tokie faktiniai bylos duomenys paneigia pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad nacionalizavimo metu tik pareiškėjos senelė U. Ž. buvo minėtos žemės savininkė. Objektyvių duomenų dėl 1,74 ha miško (duomenys neskelbtini), byloje surinkta nėra, to besąlygiškai nepatvirtino nei liudytojų parodymai, nei rašytiniai bylos duomenys.

Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-906-273/2013, O. M. apeliacinį skundą patenkino iš dalies ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos O. M. senelė U. Ž. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,75 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini).

Teismas nutartyje konstatavo, jog Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2006 m. gruodžio 6 d. pažymoje Nr. R4-5051 nurodyta, kad Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos archyviniame fonde, Alytaus apskrities Alytaus apskrities rūšiavimo komisijos 1928 m. Alytaus apskrities Jiezno valsčiaus Birštono seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše įrašytas savininkas Ž. J. K. kaime turėjęs 24,23 ha žemės, iš jos 20,00 ariamos, 1,23 ha ganyklų, 3,00 ha neapmokestinto miško. Byloje neginčijamai nustatyta, kad šios žemės savininkas iki savo mirties t. y. (duomenys neskelbtini), buvo J. Ž.. 1942 m. sausio 20 d. Birštono valsčiaus arklių savininkų sąraše įrašyta Ž. U., gyv. (duomenys neskelbtini), o skiltyje turimos žemės plotas ha – įrašyta 22,97 ha. Taip pat į bylą yra pateikta Alytaus apylinkės 1939 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. 1474, kuriuo nuspręsta pripažinti V. Ž. įpėdinystės teises į 1/12 dalį turto, likusios po tėvo J. Ž. mirties, susidedančio iš dviejų sklypų žemės, t.y. iš apie 23 ha su trobesiais, gyvu ir negyvu inventoriumi, esančio (duomenys neskelbtini) ir iš apie 2 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini), ir šią dalį išimti iš U. Ž. asmeniškai ir kaip globėjos nepilnamečių B., Adomo, P. ir P. Ž. valdymo.

Teismas taip pat konstatavo, kad Birštono seniūnijos 1942 metų sausio 20 d. sudaryti arklių savininkų sąrašai su juose nurodytais ūkininkams priklausančiais žemės plotais, yra dokumentas, patvirtinantis, kad U. Ž. valdė 22,97 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Tačiau minėtų arklių sąrašuose nebuvo įtrauktas U. Ž. valdytas 3 ha miškas, kadangi sąraše buvo apskaitomi tik dirbamos žemės plotai, o miškas nebuvo įskaičiuojamas kaip neapmokestinamas, nes nebuvo grafos „miškas“. Šis dokumentas yra sudarytas jau po žemės nacionalizacijos, o kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nustatant valdymo nuosavybės teise faktą, reikšminga nustatyti, kas buvo nacionalizuotos žemės savininkas iki žemės nacionalizacijos, o ne aplinkybę, kas šia žeme naudojosi po žemės nacionalizacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas apeliantės nurodytą dokumentą vertino su kitais į bylą pateiktais įrodymais. Šių įrodymų pagrindu daryta išvada, kad į bylą nėra pateikta objektyvaus ir neginčijamo įrodymo apie tai, kad iki žemės nacionalizavimo viena U. Ž. buvo visos 21,23 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) ir 1,74 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Apeliantės O. M. apeliacinio skundo argumentai, kad 1942 m. sausio 20 d. arklių savininkų sąrašas paneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo padarytas išvadas, yra nepagrįsti ir atmestini.

Teismas konstatavo, kad Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos archyviniame fonde, Alytaus apskrities žemės rūšiavimo komisijos 1928 m. Alytaus apskrities Jiezno valsčiaus Birštono seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše įrašytas Ž. J., (duomenys neskelbtini) turėjęs 24,23 ha žemės (20 ha IV rūšies ariamos; 1,23 ha IV rūšies ganyklų; 3,00 ha neapmokestinto miško). Pirmosios instancijos teismas aukščiau aptartų ir ištirtų įrodymų pagrindu pagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad U. Ž. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė ¼ dalį 21,23 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), o būtent, 5,3075 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Tačiau yra pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visa apimtimi atmetė pareiškėjos reikalavimą nustatyti turintį juridinės reikšmės faktą, kad U. Ž. valdė nuosavybės teise iki nacionalizacijos 1,74 ha miško (duomenys neskelbtini). Byloje neginčijamai nustatyta, kad J. Ž. turėjęs 24,23 ha žemės, tame tarpe 3 ha miško. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas U. Ž. iki nacionalizacijos valdytą žemės kiekį sprendė, kad U. Ž. valdė ¼ dalį 21,23 ha žemės, t. y. be trijų hektarų miško. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja yra padavusi prašymą dėl norimos susigrąžinti žemės, esančios (duomenys neskelbtini), o šioje byloje prašo nustatyti turintį juridinės reikšmės faktą, kad jos senelė žemę valdė ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini). Tačiau iš į bylą pateikto plano matosi, kad (duomenys neskelbtini) ribojasi, konkreti miško buvimo vieta buvo nustatyta tik atlikus matavimus ir sudarant ribų nustatymo planą. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, jog pareiškėja nėra padavusi prašymo atkurti nuosavybės teises į mišką, esantį (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo visa apimtimi atmesti pareiškėjos prašymą dėl miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad J. Ž. turėjo 24,23 ha žemės, tame tarpe 3 ha miško. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje vadovavosi Rusijos imperijos civilinių įstatymų Sąvado X tomo 1 dalies 1148 straipsnyje įtvirtintos įsakinės dalies likusiam gyvam sutuoktiniui nustatymo taisykle, kad žmona gauna po vyro mirties ¼ dalį jo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nuosavybe. Remiantis šiuo įstatymu yra pagrindas nustatyti, kad U. Ž. nuosavybės teise valdė ir ¼ dalį 3 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini), o būtent 0,75 ha miško.

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau - Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) bei kiti teisės aktai.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius. Turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas 1940 m. liepos 22 d. Liaudies Seimui priėmus žemės nacionalizavimo deklaraciją. Nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiais teisės aktais siekiama atkurti nuosavybės teises asmenims, kurių nekilnojamasis turtas neteisėtai buvo nacionalizuotas okupacinės valdžios. Atkūrimo įstatymo prasme, nekilnojamojo turto savininkas – asmuo, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kuriam pagal šį įstatymą atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 4 punktas). Todėl atkuriant nuosavybės teises į žemę turi būti nustatyta, kurio asmens teisės buvo pažeistos vykdant žemės nacionalizaciją, t. y. privalo būti nustatyta, kas nacionalizacijos momentu buvo nusavintos žemės savininkas pagal atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ir kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 punkte nustatyti kiti nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Tai gali būti žemės perleidimo aktai ar sutartys, ištraukos iš kaimų ir dvarų žemės išskirstymo viensėdžiais projektų planų, Kauno notarinio archyvo apskričių notarų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji įrašai, hipotekos įstaigų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji išrašai, teismų sprendimai, notarų patvirtinti testamentai, išrašai iš notarų aktų knygų ir kiti piliečių išsaugoti dokumentai, jeigu juos išdavė Lietuvos Respublikos įstaigos, tvarkiusios žemės reformos, turto apskaitos ir padalijimo reikalus, taip pat valstybinių archyvų pažymėjimai, nuorašai bei išrašai. Valstybinių archyvų pažymėjimams prilyginami ir iš valstybinių archyvų gauti bei buvusioms agrarinės reformos tarnyboms ir kitoms žemės reformą vykdančioms institucijoms pateikti įvairių dokumentų – kaimų skirstymo viensėdžiais, dvarų parceliavimo, žemės dalijimo ir kitų žemės nuosavybę patvirtinančių planų, apskričių žemės rūšiavimo komisijų sudarytų sąrašų, kurių reikia žemei apmokestinti pagal rūšis, arba žemės tyrimo žiniaraščių, Žemės tvarkymo departamento kaimų skirstymo viensėdžiais, žemės tvarkymo projektų pateikimo protokolų, apskričių žemės ūkio komisijų nutarimų arba suvestinių apie žemės paėmimą 1940 metais į valstybinį žemės fondą, valsčių savivaldybių pateiktų apskričių žemės ūkio komisijoms ūkių sąrašų, turto nacionalizavimo aktų nuorašai bei išrašai; dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“, taip pat dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“; įstatymų nustatyta tvarka sudaryti testamentai, nors juose ir nebūtų duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, jeigu testatorius mirė iki Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įsigaliojimo dienos (1991 m. rugpjūčio 1 d.); nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos sudaryti testamentai (naminiai testamentai), sutartys (pirkimo-pardavimo, dovanojimo) ar kitoks rašytinis dokumentas. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 13 punktas numato, kad tuo atveju, jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“ 1.1. papunktyje nustatyta, kad žemės valdymo nuosavybės teise faktą patvirtinančiais dokumentais, gali būti šie papildomi dokumentai: Lietuvos TSR žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir sėjomainų valdybos 1947–1948 metų žemės apskaitos žiniaraščiai; įvairūs Lenkijos (1920–1939 metais), Lietuvos TSR (1940–1941 metais, 1945–1948 metais), Vokietijos (1941–1945 metais) įstaigų, veikusių Lietuvoje (Klaipėdos krašte – 1939–1945 metais), parengti sąrašai, kuriuose nurodytas ūkininkų turėtas nuosavybės teise žemės plotas; Lenkijos žemės tvarkymo įstaigų parengti žemėvaldų planai, kuriuose nenurodytos savininkų pavardės; Rusijos (iki 1918 metų) ir 1941–1945 metais Lietuvoje veikusių įstaigų sudaryti kaimų skirstymo į vienkiemius planai bei žemės rūšiavimo dokumentai; mokesčių mokėjimo kvitai, įsiskolinimo bankui bei kiti dokumentai, kuriais remiantis galima nustatyti turėtos žemėvaldos plotą ir buvimo vietą.

Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad pareiškėjos O. M. skunde minimas 1942 m. sausio 20 d. Birštono valsčiaus arklių savininkų sąrašas nelaikytinas tinkamu dokumentu, patvirtinančiu nuosavybės teises, nes kaip jau konstatavo Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 15 d. nutartyje, 1942 m. sausio 20 d. Birštono valsčiaus arklių savininkų sąrašas yra sudarytas jau po žemės nacionalizacijos, ir nepatvirtina kas buvo nacionalizuotos žemės savininku iki žemės nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.) ir į civilinę bylą (kaip ir į šią nagrinėjamą administracinę bylą) nėra pateikta objektyvaus ir neginčijamo įrodymo apie tai, kad iki žemės nacionalizavimo viena U. Ž. buvo visos 21,23 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) ir 1,74 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, neišliko, turi teisę dėl nuosavybės teisių nustatymo kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Tokiu būdu Prienų rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2-805/2012, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad U. Ž. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 5,3075 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), likusioje dalyje pareiškėjos O. M. patikslintą pareiškimą atmetė, o Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-906-273/2013, O. M. apeliacinį skundą patenkino iš dalies ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad U. Ž. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,75 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, Civilinio proceso kodekso 18 straipsnį (įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje) Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2-805/2012 ir Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-906-273/2013 Nacionalinei žemės tarnybai, kaip minėtų teisminių procesų dalyvei, yra privalomi ir vykdytini, nes jie įrodo, kad buvusi savininkė U. Ž. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 5,3075 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), ir 0,75 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini). Kitų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, įrodančių buvusios savininkės U. Ž. iki nacionalizacijos valdytos žemės kiekį, pareiškėja O. M. Nacionalinės žemės tarnybai, teismui šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra pateikusi, todėl Nacionalinė žemės tarnyba galėjo ir privalėjo spręsti tik nuosavybės teisių į U. Ž. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos 5,3075 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), bei 0,75 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini), atkūrimo klausimą, o ne į 22,97 ha žemės, kaip 2020 m. balandžio 7 d. skunde teismui nurodė ir bylos nagrinėjimo metu teigė pareiškėja O. M..

Byloje taip pat nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2019 m. gruodžio 30 d. priėmė sprendimą Nr. 10S-84-(14.10.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei O. M.“, kuriuo jai atkūrė nuosavybės teises į buvusios savininkės U. Ž. iki nacionalizacijos valdytus 5,3075 ha žemės ir 0,7500 ha miško, kompensuojant pinigais.

Pareiškėja skunde ir bylos nagrinėjimo metu teigė, jog ji nėra pateikusi atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemes ūkio ministerijos prašymo kompensacijai už grąžintiną žemę gauti ir nėra pateikusi Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2-805/2012 ir Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-906-273/2013, todėl prašomas panaikinti sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-36-423/2011 O. M. buvo atnaujintas terminas pateikti prašymą ir giminystės ryšį su buvusia savininke U. Ž. bei nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-261-3670/2011 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinis skundas tenkintas iš dalies: panaikintas Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimas dalyje dėl termino prašymui atkurti nuosavybės teises į U. Ž. valdytą žemę paduoti atnaujinimo ir šioje dalyje pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas; kitoje dalyje Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimas paliktas nepakeistas, ir konstatuota, kad pareiškėja O. M. 1992 m. sausio 20 d. teikdama prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. Ž. iki nacionalizacijos valdytą žemę nurodė žemės sklypo plotą, turėtos žemės vieta, buvusio savininko įpėdinę jo sutuoktinę U. Ž., nurodė pageidaujamą nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdą. Tokiu būdu pareiškėjos prašymas atkurti nuosavybės teises į žemę iš esmės atitiko teisės aktais nustatytą jo turinį ir pilnai patvirtino jos valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Todėl vien tik suklydimas dėl asmens pavardės, valdžiusio žemės sklypą jo nacionalizavimo metu, nekeičia pareiškėjos valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos nurodytą žemės sklypą ir buvo pakankamas pagrindas atlikti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras pagal 1992 m. sausio 20 d. pateiktą prašymą. Todėl pareiškėja termino prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti nepraleido ir termino atnaujinti prašymui pateikti pagrindo nebuvo.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis numato, jog žemė grąžinama natūra nedelsiant. Piliečiams, kuriems teismo sprendimu atnaujinti šio įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti praleisti terminai, žemė grąžinama natūra tik pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai šie piliečiai prašymus atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikė iki Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimo dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimui parinktos teritorijos ribų patvirtinimo priėmimo.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai, tarp jų ir fizinių ar juridinių asmenų, užsienio organizacijų, juridinių asmenų ar užsienio organizacijų filialų' naudojami nuosavybės teise ir reikalingi turimiems pastatams bei statiniams eksploatuoti, taip pat leistos pirkti ir nuomoti iš valstybės žemės sklypai, nustatomi jų plotai ir ribos, suprojektuojamas bendrojo naudojimo kelių tinklas, žemės sklypams nustatoma pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės naudojimo sąlygos.

Žemės reformos žemėtvarkos projektų (toliau - žemėtvarkos projektas) ar jiems prilyginamų žemės sklypų planų (toliau - projektui prilyginamas planas) rengimo tvarką reglamentuoja Žemės reformos įstatymas, Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (toliau – ir Aprašas) ir Žemės reformos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika).

Pagal Metodikos (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2019 07 01) 36 punktą žemės sklypai pretendentams projektuojami laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto eiliškumo ir kituose teisės aktuose nustatytos pirmumo teisės pretendentams įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinę žemę. Žemėtvarkos skyrius pretendentus kviečia aptarti žemės sklypų projektavimo klausimų pretendentų susirinkime. Pretendentai susirinkime registruojami pasirašytinai. Atsižvelgiant į pretendentų skaičių gali būti organizuojami keli tos pat eilės pretendentų susirinkimai (kviečiant pretendentus pagal eilę) arba tą pačią dieną atskiri kelių arba visų eilių pretendentų susirinkimai. Pretendentai į susirinkimus kviečiami įteikiant jiems kvietimą asmeniškai (pasirašytinai) arba registruotu laišku, arba kitu, pretendento prašyme nurodytu būdu, ne vėliau, kaip prieš 15 dienų iki nustatytos pretendentų susirinkimo dienos, o pretendentai, turintys teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką, vandens telkinius – Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka), nustatyta tvarka. Pirmąjį pretendentų, išskyrus pretendentų, pageidaujančių pirkti arba nuomoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą (jo dalį), susirinkimą žemėtvarkos skyrius surengia ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo žemėtvarkos projekto rengimo pradžios. Pretendentų, pageidaujančių pirkti arba nuomoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą (jo dalį), susirinkimas organizuojamas ne anksčiau kaip po šios Metodikos 29.4.2 papunktyje nustatyto termino paduoti prašymus pirkti arba nuomoti įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto dalį pabaigos.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (akto redakcija, galiojanti nuo 2019 02 07) 103 punkte numatyta, kad atkuriant nuosavybės teises į kaimo vietovėje esančius ir natūra grąžinamus žemę, mišką bei vandens telkinius, laikomasi šios tvarkos: žemėtvarkos skyrius per mėnesį nuo nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo dienos parengia nuosavybės teisių atkūrimo bylą, kurią pateikia žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiam specialistui; pagal byloje esančius dokumentus nustatytąja tvarka žemės reformos žemėtvarkos projekte šis specialistas suformuoja grąžinamus natūra žemės, miško, vandens telkinių sklypus, paženklina šiuos sklypus vietoje, surašo žemės, miško sklypų ribų vietos paženklinimo aktą, parengia kitus Žemės ūkio ministerijos patvirtintoje metodikoje nurodytus dokumentus ir pateikia nuosavybės teisių atkūrimo bylas žemėtvarkos skyriaus vedėjui. Jeigu rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą pilietis šios tvarkos 102¹ punkte nustatyta tvarka kviečiamas neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) į organizuojamą pretendentų susirinkimą rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį atkuriamos atlyginant pinigais šios tvarkos 105¹ punkte nustatyta tvarka. Jeigu iki rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo pabaigos paaiškėja, kad pilietis į pretendentų susirinkimą neatvyko dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, jam grąžinamas natūra žemės, miško sklypas ar vandens telkinys projektuojamas šio žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijoje likusioje natūra grąžintinoje žemėje, nekeičiant kitiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę suprojektuotų žemės sklypų ribų. Jeigu šis faktas paaiškėja po šio žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ar vandens telkinį atkūrimo atlyginant pinigais priėmimo, piliečiui grąžinamas natūra žemės, miško sklypas ar vandens telkinys projektuojamas rengiant kitą žemės reformos žemėtvarkos projektą.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 102¹ punkte numatyta, kad rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą žemėtvarkos skyrius piliečius (jų įpėdinius) į organizuojamą pretendentų susirinkimą, kuriame jiems turėtų būti projektuojami natūra grąžinami ar (ir) perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, kviečia raštu (registruotais laiškais) išsiųsdamas kvietimus ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos, kvietime nurodydamas informaciją apie pretendentų susirinkimo vietą ir laiką bei šios tvarkos 103 ar 105 punktuose numatytas pasekmes dėl neatvykimo į pretendentų susirinkimą. Kai rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą piliečių (jų įpėdinių) pakviesti į organizuojamą pretendentų susirinkimą registruotu laišku nėra galimybių dėl to, kad jie yra mirę ir nežinomi jų įpėdiniai, arba piliečiai (jų įpėdiniai) yra išvykę ar pakeitę gyvenamąją vietą ir nežinomi jų gyvenamosios vietos adresai, žemėtvarkos skyrius į organizuojamą pretendentų susirinkimą piliečius (jų įpėdinius) kviečia visuomenės informavimo priemonėmis – ne vėliau kaip 15 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos vietiniame laikraštyje (jeigu toks atitinkamoje savivaldybės teritorijoje nėra leidžiamas – regioniniame laikraštyje) pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijos buvimo vietą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje paskelbdamas: kviečiamų piliečių (jų įpėdinių) vardus ir pavardes (jeigu mirusių piliečių įpėdiniai nėra žinomi, paskelbiami mirusių piliečių vardai ir pavardės); informaciją apie pretendentų susirinkimo vietą ir laiką; šios tvarkos 103 ir (ar) 105 punktuose numatytas pasekmes dėl neatvykimo į pretendentų susirinkimą.

Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 10SD-3230-(14.10.104.) „Dėl Kauno apskrities Birštono savivaldybės Birštono seniūnijos Birštono vienkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo“ O. M. buvo kviečiama atvykti į pretendentų susirinkimą, kurio metu turėjo teisę pasirinkti grąžintiną natūra 6,0575 ha (5,3075 ha žemės ir 0,75 ha miško) žemės sklypą (duomenys neskelbtini) vienkiemio kadastro vietovėje.

Pareiškėja O. M. 2017 m. lapkričio 23 d. prašymu, pateiktu Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriui, prašė jos dalyvavimą susirinkimuose, rengiant Birštono vienkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą „<...> perkelti į tolimesnius etapus, kol bus išspręsti visi teisiniai klausimai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu <...>“.

Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2019 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 10SD-2440-(14.10.104.) „Dėl Kauno apskrities Birštono savivaldybės Birštono seniūnijos Birštono vienkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo“ O. M. pakartotinai buvo kviečiama atvykti į pretendentų susirinkimą, kurio metu turėjo teisę pasirinkti grąžintiną natūra 6,0575 ha (5,3075 ha žemės ir 0,75 ha miško) žemės sklypą (duomenys neskelbtini) vienkiemio kadastro vietovėje.

Pareiškėja O. M. 2019 m. rugsėjo 3 d. prašymu, pateiktu Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriui, informavo, jog į susirinkimą atvykti negali dėl svarbių priežasčių, nes „<...> pagal mano 1992-sausio-20 d. pateiktą prašymą agrarinei tarnybai atkurti nuosavybę į senelių žemę iki šiol vyksta teismas Vilniaus vyr. adm. teisme <...>“.

Pažymėtina, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, jog jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 105¹ punkte nurodyta, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį atlyginant pinigais šios tvarkos 103 ir 105 punktuose nustatytais atvejais, laikomasi šios tvarkos: Žemėtvarkos skyrius pateikia nuosavybės teisių atkūrimo bylą žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiam specialistui, kuris per mėnesį nuo šios bylos gavimo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką apskaičiuoja valstybės išperkamo turto vertę, parengia kitus dokumentus, reikalingus sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais priimti, ir pateikia juos žemėtvarkos skyriaus vedėjui.

Ir nors atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, pareiškėjos O. M. 2017 m. lapkričio 23 d. ir 2019 m. rugsėjo 3 d. prašymuose nurodytos neatvykimo į rengiamus pretendentų susirinkimus priežastys nelaikytinos svarbiomis ir ne nuo jos valios priklausančiomis aplinkybėmis (pareiškėja O. M. mano, jog turi teisę atkurti nuosavybės teises į 22,97 ha žemės ir šiuo metu apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. A-768-438/2020 teismo prašo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atkurti jai nuosavybės teises į 22,97 ha žemės, Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu, nėra svarbi ir nuo pareiškėjos valios nepriklausanti aplinkybė, dėl kurios pareiškėja O. M. rengiamuose Birštono vienkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektuose negalėjo pasirinkti natūra grąžintino 6,0575 ha (5,3075 ha žemės ir 0,75 ha miško) žemės sklypo; aplinkybė, jog pareiškėja siekia, kad jai būtų atkurtos nuosavybės teisės į 22,97 ha žemės ir administracinių teismų prašo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atkurti jai nuosavybės teisės į 22,97 ha žemės, nėra priežastis, dėl kurios ji negalėjo pasirinkti grąžintino natūra 6,0575 ha (5,3075 ha žemės ir 0,75 ha miško) žemės sklypo J. Ž. iki mirties ((duomenys neskelbtini)) valdytos žemės ribose), tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi minėtą kvietimo (jo turinio) atvykti į organizuojamą pretendentų susirinkimą teisinį reglamentavimą, Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. rašto Nr. 10SD-3230-(14.10.104.) „Dėl Kauno apskrities Birštono savivaldybės Birštono seniūnijos Birštono vienkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo“, Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2019 m. rugpjūčio 19 d. rašto Nr. 10SD-2440-(14.10.104.) „Dėl Kauno apskrities Birštono savivaldybės Birštono seniūnijos Birštono vienkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo“ turinį, pripažįsta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2019 m. rugpjūčio 19 d. rašte Nr. 10SD-2440-(14.10.104.) „Dėl Kauno apskrities Birštono savivaldybės Birštono seniūnijos Birštono vienkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo“, kuris pripažintinas kvietimu, nebuvo nurodytos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 103 punkte numatytos pasekmės dėl neatvykimo į pretendentų susirinkimą (jeigu rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą pilietis šios tvarkos 102¹ punkte nustatyta tvarka kviečiamas neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) į organizuojamą pretendentų susirinkimą rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį atkuriamos atlyginant pinigais šios tvarkos 105¹ punkte nustatyta tvarka), todėl priimant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 10S-84-(14.10.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei O. M.“ buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo, pagrįstumą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra pripažįstama, kad ši nuostata reiškia, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-79-624/2016; 2014 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-253/2014 ir kt.).

Kadangi dėl minėtos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 103 punkte numatytos procedūros pažeidimų nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių, turinčių įtakos pagrįsto ir teisėto sprendimo priėmimui įvertinimas, tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 10S-84-(14.10.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei O. M.“ ir jis panaikintinas net ir nesvarstant kitų skundo argumentų ( ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniai, 88 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos O. M. skundą patenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 10S-84-(14.10.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei O. M.“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.