- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-06
- Bylos Nr.
- A-2153-525/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00937-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Artūras Drigotas
- Pareiškėjas
- O. M.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja O. M. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 10S-84-(14.10.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei O. M.“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėja nurodė, kad NŽT Prienų ir Birštono skyriaus vedėjos priimtas sprendimas dėl nuosavybės atkūrimo į tenkančią nekilnojamo turto dalį 5,3075 ha žemės, 0,75 ha miško - kompensacija pinigais yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes ji niekada neteikė prašymo dėl kompensacijos, taip pat nenurodė, jog sutinka su priimtu sprendimu. Pareiškėjos teigimu, skundžiamas Sprendimas negalėjo būti priimtas, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos tvarkos (toliau – ir Tvarka) III dalies 11 punktas nurodo, kad jeigu piliečiai iki 2003 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o teismo sprendimas, nustatantis juridinę reikšmę turintį faktą, priimtas po nurodytos datos, laikoma, kad piliečiai nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus pateikė laiku. Prienų apylinkės teismui prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ji pateikė 2007 m. spalio 2 d., kad prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pateiktas 2007 m. paminėta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-799/2010. Pareiškėja yra vienintelė paveldėtoja ir šiuo metu senelių vardu niekas žemių nevaldo, todėl jos senelių valdyta žemė gali būti paimta į Laisvos valstybinės žemės fondą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 4 dalis numato, jog piliečiams, kuriems teismo sprendimu atnaujinti šio įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti praleisti terminai, žemė grąžinama natūra tik pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus Vyriausybės nustatyta tvarka. NŽT Prienų ir Birštono skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 10SD-3230-(14.10.104.) „Dėl Kauno apskrities Birštono savivaldybės Birštono seniūnijos Birštono vienkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo“ pareiškėja buvo kviečiama atvykti į pretendentų susirinkimą, kurio metu turėjo teisę pasirinkti grąžintiną natūra 6,0575 ha (5,3075 ha žemės ir 0,75 ha miško) žemės sklypą Birštono vienkiemio kadastro vietovėje. Pareiškėja 2017 m. lapkričio 23 d. prašymu prašė jos dalyvavimą susirinkimuose, rengiant Birštono vienkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, perkelti į tolimesnius etapus, kol bus išspręsti visi teisiniai klausimai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu. NŽT Prienų ir Birštono skyriaus 2019 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 10SD-2440-(14.10.104.) „Dėl Kauno apskrities Birštono savivaldybės Birštono seniūnijos Birštono vienkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo“ pareiškėja pakartotinai buvo kviečiama atvykti į pretendentų susirinkimą, kurio metu turėjo teisę pasirinkti grąžintiną natūra 6,0575 ha (5,3075 ha žemės ir 0,75 ha miško) žemės sklypą Birštono vienkiemio kadastro vietovėje. Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 3 d. informavo, jog į susirinkimą atvykti negali dėl svarbių priežasčių, kadangi pagal 1992 m. sausio 20 d. pateiktą prašymą agrarinei tarnybai atkurti nuosavybę į senelių žemę iki šiol vyksta teismas.
5. Atsakovas nurodė, jog Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, jog jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais. NŽT nuomone, pareiškėjos 2017 m. lapkričio 23 d. ir 2019 m. rugsėjo 3 d. prašymuose nurodytos neatvykimo į rengiamus pretendentų susirinkimus priežastys nelaikytinos svarbiomis ir ne nuo jos valios priklausančiomis aplinkybėmis.
6. Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai - Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2-805/2012 ir Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-906-273/2013, įrodo, kad buvusi savininkė U. Ž. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 5,3075 ha žemės, esančios Kernuvių kaime, Birštono sen., Birštono sav., ir 0,75 ha miško, esančio Panemunių kaime, Birštono sen., Birštono sav. Minėti teismų sprendimai yra įsiteisėję ir privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, įrodančių buvusios savininkės U. Ž. iki nacionalizacijos valdytos žemės kiekį, pareiškėja NŽT nepateikė. Atsakovo įsitikinimu, tai, kad pareiškėja mano, jog turi teisę atkurti nuosavybės teises į 22,97 ha žemės ir šiuo metu apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. A-768-438/2020 teismo prašo įpareigoti NŽT atkurti jai nuosavybės teises į 22,97 ha žemės, nėra svarbi ir nuo pareiškėjos valios nepriklausanti aplinkybė, dėl kurios pareiškėja rengiamuose Birštono vienkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektuose negalėjo pasirinkti natūra grąžintino 6,0575 ha (5,3075 ha žemės ir 0,75 ha miško) žemės sklypo. Atsakovo vertinimu, ta aplinkybė, jog pareiškėja siekia, kad jai būtų atkurtos nuosavybės teisės į 22,97 ha žemės ir administracinių teismų prašo NŽT atkurti jai nuosavybės teisės į 22,97 ha žemės, nėra priežastis, dėl kurios ji negalėjo pasirinkti grąžintino natūra 6,0575 ha (5,3075 ha žemės ir 0,75 ha miško) žemės sklypo J. Ž. iki mirties (duomenys neskelbtini) valdytos žemės ribose, todėl buvo priimtas pareiškėjos ginčijamas Sprendimas.
II.
7. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 1 d. sprendimu pareiškėjos O. M. skundą tenkino ir panaikino jos ginčijamą Sprendimą.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėja O. M. 1992 m. sausio 20 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į J. Ž. iki nacionalizacijos Kernuvių k., Birštono sen., Birštono sav. valdytą žemę (apie 20 ha su mišku). 1996 m. gruodžio 30 d. pareiškėja O. M. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises, t. y. savo žemę atsiimti natūra (prijungta J. Ž. nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 734). Pareiškėja kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą ir pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos senelė U. Ž. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 21,23 ha žemės, esančios Kernuvių kaime, ir 1,74 ha miško, esančio Panemunių kaime, Birštono sen., Birštono sav. Prienų rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2-805/2012, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad U. Ž. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 5,3075 ha žemės, esančios Kernuvių k., Birštono sen., Birštono sav., o likusią pareiškėjos O. M. patikslintą pareiškimo dalį atmetė. Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-906-273/2013, O. M. apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos O. M. senelė U. Ž. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,75 ha miško, esančio Panemunių k., Birštono sen., Birštono sav.
9. Teismas, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 4 punktu bei 9 straipsnio 1 dalimi, Tvarkos–13 punktais bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“ 1.1 papunkčiu, nurodė, jog pareiškėjos skunde minimas 1942 m. sausio 20 d. Birštono valsčiaus arklių savininkų sąrašas nelaikytinas tinkamu dokumentu, patvirtinančiu nuosavybės teises, nes, kaip jau konstatavo Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 15 d. nutartyje, 1942 m. sausio 20 d. Birštono valsčiaus arklių savininkų sąrašas yra sudarytas jau po žemės nacionalizacijos, ir nepatvirtina, kas buvo nacionalizuotos žemės savininku iki žemės nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.). Byloje nėra pateikta objektyvaus ir neginčijamo įrodymo apie tai, kad iki žemės nacionalizavimo viena U. Ž. buvo visos 21,23 ha žemės, esančios Kernuvių k. ir 1,74 ha miško, esančio Panemunių k., Birštono sen., Birštono sav., savininkė.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas pažymėjo, jog Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2-805/2012 ir Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-906-273/2013 NŽT yra privalomi ir vykdytini, nes jie įrodo, kad buvusi savininkė U. Ž. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 5,3075 ha žemės, esančios Kernuvių k. Birštono sen., Birštono sav., ir 0,75 ha miško, esančio Panemunių k., Birštono sen., Birštono sav. Kitų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, įrodančių buvusios savininkės U. Ž. iki nacionalizacijos valdytos žemės kiekį, pareiškėja NŽT ar teismui nepateikė, todėl NŽT galėjo ir privalėjo spręsti tik nuosavybės teisių į U. Ž. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos 5,3075 ha žemės, esančios Kernuvių k., Birštono sen., Birštono sav., bei 0,75 ha miško, esančio Panemunių k., Birštono sen., Birštono sav., atkūrimo klausimą, o ne į 22,97 ha žemės, kaip 2020 m. balandžio 7 d. skunde teismui nurodė ir bylos nagrinėjimo metu teigė pareiškėja O. M..
11. NŽT ginčijamu Sprendimu atkūrė pareiškėjai nuosavybės teises į buvusios savininkės U. Ž. iki nacionalizacijos valdytus 5,3075 ha žemės ir 0,7500 ha miško, kompensuojant pinigais. Pareiškėja teigė, kad neteikė prašymo NŽT kompensacijai už grąžintiną žemę gauti ir nepateikė teismų sprendimų, todėl Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
12. Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-36-423/2011 O. M. buvo atnaujintas terminas pateikti prašymą ir giminystės ryšį su buvusia savininke U. Ž. bei nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-261-3670/2011 NŽT apeliacinis skundas tenkintas iš dalies: panaikinta Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimo dalis dėl termino prašymui atkurti nuosavybės teises į U. Ž. valdytą žemę paduoti atnaujinimo ir šioje dalyje pareiškėjos skundas atmestas; kita Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimo dalis palikta nepakeista, ir konstatuota, kad pareiškėja O. M., 1992 m. sausio 20 d. teikdama prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. Ž. iki nacionalizacijos valdytą žemę, nurodė žemės sklypo plotą, turėtos žemės vietą, buvusio savininko įpėdinę jo sutuoktinę U. Ž., nurodė pageidaujamą nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdą. Tokiu būdu pareiškėjos prašymas atkurti nuosavybės teises į žemę iš esmės atitiko teisės aktais nustatytą jo turinį ir pilnai patvirtino jos valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Todėl vien tik suklydimas dėl asmens pavardės, valdžiusio žemės sklypą jo nacionalizavimo metu, nekeičia pareiškėjos valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos nurodytą žemės sklypą ir buvo pakankamas pagrindas atlikti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras pagal 1992 m. sausio 20 d. pateiktą prašymą. Pareiškėja termino prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti nepraleido, todėl ir termino atnaujinti prašymui pateikti pagrindo nebuvo.
13. NŽT Prienų ir Birštono skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 10SD-3230-(14.10.104.) „Dėl Kauno apskrities Birštono savivaldybės Birštono seniūnijos Birštono vienkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo“ O. M. buvo kviečiama atvykti į pretendentų susirinkimą, kurio metu turėjo teisę pasirinkti grąžintiną natūra 6,0575 ha (5,3075 ha žemės ir 0,75 ha miško) žemės sklypą Birštono vienkiemio kadastro vietovėje. Pareiškėja 2017 m. lapkričio 23 d. prašymu, pateiktu NŽT Prienų ir Birštono skyriui, prašė jos dalyvavimą susirinkimuose, rengiant Birštono vienkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą „<...> perkelti į tolimesnius etapus, kol bus išspręsti visi teisiniai klausimai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu <...>“. NŽT Prienų ir Birštono skyriaus 2019 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 10SD-2440-(14.10.104.) „Dėl Kauno apskrities Birštono savivaldybės Birštono seniūnijos Birštono vienkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo“ O. M. pakartotinai buvo kviečiama atvykti į pretendentų susirinkimą, kurio metu turėjo teisę pasirinkti grąžintiną natūra 6,0575 ha (5,3075 ha žemės ir 0,75 ha miško) žemės sklypą Birštono vienkiemio kadastro vietovėje. Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 3 d. prašymu, pateiktu NŽT Prienų ir Birštono skyriui, informavo, jog į susirinkimą atvykti negali dėl svarbių priežasčių, nes „<...> pagal mano 1992-sausio-20 d. pateiktą prašymą agrarinei tarnybai atkurti nuosavybę į senelių žemę iki šiol vyksta teismas Vilniaus vyr. adm. teisme <...>“.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad pareiškėja siekia, kad jai būtų atkurtos nuosavybės teisės į 22,97 ha žemės ir administracinių teismų prašo įpareigoti NŽT atkurti jai nuosavybės teisės į 22,97 ha žemės, nėra priežastis, dėl kurios ji negalėjo pasirinkti grąžintino natūra 6,0575 ha (5,3075 ha žemės ir 0,75 ha miško) žemės sklypo J. Ž. iki mirties (duomenys neskelbtini) valdytos žemės ribose). Teismas, įvertinęs minėtą kvietimo (jo turinio) atvykti į organizuojamą pretendentų susirinkimą teisinį reglamentavimą, NŽT Prienų ir Birštono skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. rašto Nr. 10SD-3230-(14.10.104.) „Dėl Kauno apskrities Birštono savivaldybės Birštono seniūnijos Birštono vienkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo“, NŽT Prienų ir Birštono skyriaus 2019 m. rugpjūčio 19 d. rašto Nr. 10SD-2440-(14.10.104.) „Dėl Kauno apskrities Birštono savivaldybės Birštono seniūnijos Birštono vienkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo“ turinį, pripažino, kad NŽT Prienų ir Birštono skyriaus 2019 m. rugpjūčio 19 d. rašte Nr. 10SD-2440-(14.10.104.) „Dėl Kauno apskrities Birštono savivaldybės Birštono seniūnijos Birštono vienkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo“, kuris pripažintinas kvietimu, nebuvo nurodytos Tvarkos 103 punkte numatytos pasekmės dėl neatvykimo į pretendentų susirinkimą (jeigu rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą pilietis šios tvarkos 102¹ punkte nustatyta tvarka kviečiamas neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) į organizuojamą pretendentų susirinkimą rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį atkuriamos atlyginant pinigais šios tvarkos 105¹ punkte nustatyta tvarka), todėl priimant Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo, pagrįstumą. Kadangi dėl Tvarkos 103 punkte numatytos procedūros pažeidimų nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių, turinčių įtakos pagrįsto ir teisėto sprendimo priėmimui įvertinimas, tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą Sprendimą.
III.
15. Pareiškėja O. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą.
16. Pareiškėja teigia, kad ji Prienų apylinkės teismui prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pateikė 2007 m. spalio 2 d. Tai, kad prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pateiktas 2007 m., paminėta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje A-146-799/2010. Prašymas buvo pateiktas po Atkūrimo įstatyme numatytos datos (2003 m. gruodžio 31 d.), taigi terminas teismo keliu neatnaujintas, todėl Prienų apylinkės teismo sprendimas negali būti laikomas nuosavybę patvirtinančiu dokumentu. Teismas nenurodė, kodėl atsakovas rėmėsi Prienų rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo sprendimais dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurie neturi juridinės galios ir visus klaidina. Šiuo atveju būtina vadovautis Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-360/2011, kuriuose 1942 m. arklių sąrašas laikytas nuosavybę patvirtinančiu dokumentu.
Šalies argumentai
17. Pareiškėja pažymi, jog NŽT pagal jos pateiktą 1992 m. sausio 20 d. prašymą atkurti nuosavybę, ją atkūrė iki 2007 m., tačiau dalis žemių buvo atkurta pretendentams, kurie net nebuvo pateikę prašymų, nuosavybę ar giminystę patvirtinančių dokumentų. 2006 m. lapkričio 8 d. ji kreipėsi į Vilniaus centrinį archyvą dėl senelio valdyto turto. Ji gavo dokumentus, kad senelis valdė 24,23 ha žemės, o po jo mirties žemę perėmė senelė su 5 mažamečiais vaikais. Visus dokumentus ji 2006 m. gruodžio 12 d. pateikė NŽT. Pareiškėja yra vienintelė paveldėtoja, jos ieškomų žemių senelio vardu niekas nevaldo. Aplinkybę, kad pareiškėjos senelė U. Ž. valdė 22,97 ha žemių, patvirtina 1942 m. arklių sąrašas, kurį 1992 m. iš archyvo gavo ir slėpė NŽT. Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog ji prašė teismo įpareigoti NŽT vertinti visus nuosavybę patvirtinančius dokumentus ir priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių į senelės U. Ž. 22,97 ha žemę.
Atsiliepimas
18. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
19. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog Kauno apskrities viršininkas 2007 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 02-07-11022 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Birštono sav.)“ ir Kauno apskrities viršininko administracija 2007 m. spalio 15 d. sprendimais Nr. 69-18649, Nr. 69-18650, Nr. 69-18651 ir Nr. 69-18652 atkūrė nuosavybės teisės pareiškėjai O. M., M. K., L. Ž. ir K. V. Ž. į buvusio savininko J. Ž. valdytą žemę bei mišką. Tačiau šie administraciniai aktai Kauno apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais panaikinti, kadangi prieštaravo Atkūrimo įstatymo 2 straipsniui. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio prasme turi būti nustatyta, kas nacionalizacijos momentu buvo nusavintos žemės savininkas pagal atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus. O. M., M. K., L. Ž., K. V. Ž. buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. Ž., kuris nacionalizacijos metu nebuvo ir negalėjo būti nekilnojamojo turto savininkas (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą. Bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėdami pareiškėjos O. M. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jos senelė U. Ž. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 21,23 ha žemės, esančios Kernuvių kaime ir 1,74 ha miško, esančio Panemunių kaime, Birštono sen., Birštono sav., vertino pareiškėjos O. M. 2020 m. balandžio 7 d. prašyme nurodytą 1942 m. sausio 20 d. Birštono valsčiaus arklių savininkų sąrašą.
20. NŽT nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, ir pagrįstai 2020 m. spalio 1 d. sprendime nurodė, kad pareiškėjos O. M. skunde minimas 1942 m. sausio 20 d. Birštono valsčiaus arklių savininkų sąrašas nelaikytinas tinkamu dokumentu, patvirtinančiu nuosavybės teises, nes kaip konstatavo Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 15 d. nutartyje, 1942 m. sausio 20 d. Birštono valsčiaus arklių savininkų sąrašas yra sudarytas jau po žemės nacionalizacijos, ir nepatvirtina, kas buvo nacionalizuotos žemės savininku iki žemės nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.). Byloje nėra pateikta objektyvaus ir neginčijamo įrodymo apie tai, kad iki žemės nacionalizacijos viena U. Ž. buvo visos 21,23 ha žemės, esančios Kernuvių k., ir 1,74 ha miško, esančio Panemunių k., savininkė.
21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-261-3670/2011 konstatuota, kad pagal 1992 m. sausio 20 d. O. M. pateiktą prašymą yra pagrindas atlikti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras į buvusios savininkės U. Ž. iki nacionalizacijos valdytą žemę, Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-36-423/2011 O. M. atnaujintas terminas pateikti giminystės ryšį su buvusia savininke U. Ž. bei nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus.
22. NŽT vertinimu, nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai – Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2-805/2012 ir Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-906-273/2013, įrodo, kad buvusi savininkė U. Ž. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 5,3075 ha žemės, esančios Kernuvių kaime, Birštono sen., Birštono sav., ir 0,75 ha miško, esančio Panemunių kaime, Birštono sen., Birštono sav. Kitų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, įrodančių buvusios savininkės U. Ž. iki nacionalizacijos valdytos žemės kiekį, pareiškėja O. M. NŽT nėra pateikusi, todėl NŽT galėjo ir privalėjo spręsti tik nuosavybės teisių į U. Ž. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos 5,3075 ha žemės, esančios Kernuvių k., Birštono sen., Birštono sav., bei 0,75 ha miško, esančio Panemunių k., Birštono sen., Birštono sav., atkūrimo klausimą, o ne į 22,97 ha žemės, kaip 2020 m. balandžio 7 d. prašyme teigė pareiškėja O. M.. Kitų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, įrodančių buvusios savininkės U. Ž. iki nacionalizacijos valdytos žemės kiekį, pareiškėja O. M. nei NŽT, nei teismui nepateikė, todėl NŽT galėjo ir privalėjo spręsti tik nuosavybės teisių į U. Ž. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos 5,3075 ha žemės, esančios Kernuvių k., Birštono sen., Birštono sav., bei 0,75 ha miško, esančio Panemunių k., Birštono sen., Birštono sav., atkūrimo klausimą, o ne 22,97 ha žemės, kaip 2020 m. balandžio 7 d. prašyme teismui nurodė ir bylos nagrinėjimo metu teigė pareiškėja O. M..
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. 10S-84-(14.10.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei O. M.“, kuriuo pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto dalį (5,3075 ha žemės ir 0,75 ha miško) atlyginant ją pinigais.
Žemesnės instancijos teismas
24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino ginčijamą NŽT Sprendimą, nustatęs, jog priimant Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo, pagrįstumą. Kadangi dėl Tvarkos 103 punkte numatytos procedūros pažeidimų nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių, turinčių įtakos pagrįsto ir teisėto sprendimo priėmimui įvertinimas, tai, teismo vertinimu, sudarė pagrindą panaikinti skundžiamą Sprendimą.
25. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia tuo, kad aplinkybę, jog jos senelė U. Ž. valdė 22,97 ha žemių, patvirtina 1942 m. arklių sąrašas, kuris laikytinas nuosavybę patvirtinančiu dokumentu, o teismas rėmėsi Prienų rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo sprendimais dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurie yra klaidinantys ir neturi juridinės galios.
26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pirmiausia pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.
28. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.
29. Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės abstrakčiais argumentais dėl pirmosios instancijos teismo išvadų ir nustatytų faktinių ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, tačiau nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjos pateikto skundo turėtų būti pripažintos neteisingomis.
30. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
31. Atsižvelgusi į pareiškėjos pateikto apeliacinio skundo turinį ir pateiktus reikalavimus, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėja iš esmės siekia panaikinti NŽT 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 10S-84-(14.10.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei O. M.“, kuris ir buvo panaikintas pirmosios instancijos teismui nustačius procedūrinius pažeidimus priimant minėtą Sprendimą. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
32. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjos skundo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti, nenustatė, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl procedūrinių pažeidimų priimant Sprendimą.
33. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, skundžiamame Regionų apygardos teismo sprendime yra pateikta argumentuota, pagrįsta galiojančios teisės nuostatomis, aktualia teismų praktika bei byloje nustatytais faktais išvada, kad pareiškėjos O. M. skunde minimas 1942 m. sausio 20 d. Birštono valsčiaus arklių savininkų sąrašas nelaikytinas tinkamu dokumentu, patvirtinančiu nuosavybės teises, nes, kaip konstatavo Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 15 d. nutartyje, minėtas sąrašas yra sudarytas jau po žemės nacionalizacijos, ir nepatvirtina, kas buvo nacionalizuotos žemės savininku iki žemės nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.), o pareiškėja nepateikė objektyvaus ir neginčijamo įrodymo apie tai, kad iki žemės nacionalizacijos viena U. Ž. buvo visos 21,23 ha žemės, esančios Kernuvių k., ir 1,74 ha miško, esančio Panemunių k., savininkė. Įsiteisėję teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgus į tai, NŽT galėjo ir privalėjo spręsti tik nuosavybės teisių į U. Ž. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos 5,3075 ha žemės, esančios Kernuvių k., Birštono sen., Birštono sav., bei 0,75 ha miško, esančio Panemunių k., Birštono sen., Birštono sav., atkūrimo klausimą, o ne į 22,97 ha žemės, kaip 2020 m. balandžio 7 d. prašyme teigė pareiškėja O. M..
34. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos O. M. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.