Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs antstolės Brigitos Tamkevičienės prašymą panaikinti areštą hipoteka apsunkintam turtui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 13 dienos nuosprendžiu, G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 250 MGL (9412,65 Eur) dydžio bauda. Nuosprendžiu iš G. G., vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuota G. G. turto, kurio vertė –1 020 495 Lt (295 555,78 Eur).

Klaipėdos apygardos teisme gautas antstolės B. Tamkevičienės 2017 m. kovo 1 d. prašymas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-360/2014 paliktą galioti laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. G. turtui – žemės sklypui, (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodoma, kad antstolės kontoroje yra vykdomoji byla dėl 117414,24 Eur ir metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškotojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai pagal Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro 2016 m. birželio 15 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimą nukreipiant į sutartine hipoteka apsunkintą turtą jungtine nuosavybės teise priklausantį subsidiariems skolininkams G. G. ir E. G..

Klaipėdos apygardos teisme 2017 m. kovo 22 d. gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimas, kuriuo prašoma patenkinti antstolės B. Tamkevičienės prašymą.

Klaipėdos apygardos teisme 2017 m. kovo 22 d. taip pat gautas nuteistosios G. G. atsiliepimas, kuriuo prašoma antstolės B. Tamkevičienės prašymo netenkinti, kadangi antstolė pirmiausia turėtų parduoti skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

Motyvuojamoji dalis

Antstolės prašymas tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 151 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, esant bent vienam iš trijų pagrindų, t. y. procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės D. Stonienės 2011 m. lapkričio 14 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą bei civilinį ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau BPK) 116, 151, 152 straipsniais, buvo laikinai apribota nuosavybės teisė G. G. turtui: žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini), kuris registruotas sutuoktinio E. G. vardu (b. l. 108-109, t. 6). Perdavus baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu teismui, laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas Klaipėdos apygardos teismo nutartimis. Kaip minėta, G. G. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 13 dienos nuosprendžiu, buvo pripažinta kalta bei nubausta galutine 250 MGL (9412,65 Eur) dydžio bauda, konfiskuota G. G. turto, kurio vertė –1 020 495 Lt (295 555,78 Eur), o laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. G. turtui paliktas iki nuosprendžio įvykdymo.

Remiantis vykdomosios bylos Nr. 0005/16/01147 duomenimis, Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarė 2016 m. birželio 15 d. UAB „(duomenys neskebtini)“ išdavė vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti hipoteka užtikrintą reikalavimą, kurį sudaro 104037,71 Eur skolos, 6693,41 Eur palūkanų, 5685,86 Eur netesybų, 997,26 Eur nuostolių, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, įkeitimo turėtojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai pagal Klaipėdos m. 4-ojo notaro biuro notarės I. Mineikienės 2008 m. vasario 27 d. patvirtintą sutartinės hipotekos lakštą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą Hipotekos registre, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įkaito davėjai kaip su skolininku subsidiariai atsakingi asmenys E. G. ir G. G.. Iš Lietuvos Respublikos hipotekos registro išrašo nustatyta, kad hipotekos objektas yra žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), sutartine hipoteka užtikrinta prievolė pagal 2008 m. vasario 26 d. kredito sutartį su jos papildymais ir pakeitimais (vykdomosios bylos lapai 90-91). UAB „(duomenys neskelbtini)“ per raginime įvykdyti sprendimą nurodytą terminą skolos nesumokėjo, todėl išieškojimas nukreipiamas į sutartine hipoteka įkeistą G. G. ir E. G. turtą.

Iš išdėstytų aplinkybių visumos akivaizdu, kad konkrečiu atveju susiklostė tokia teisinė situacija, jog baudžiamojo proceso įstatyme numatyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra taikomas turtui, kuris yra apsunkintas (užtikrintas) hipoteka, t. y. turtui, į kurį vykdomoje byloje nukreiptas išieškojimas išieškotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Nagrinėjamu atveju anksčiau paminėtos aplinkybės suponuoja išvadą, kad laikinu nuosavybės teisių apribojimu siekiami tikslai konkrečiu atveju nebus pasiekti, nes turtas, kuriam taikoma ši procesinė prievartos priemonė, dar 2008 m. vasario 28 d. (sutartinės hipotekos įregistravimo Hipotekos registre data), t. y. prieš minėtos procesinės prievartos priemonės paskyrimą, buvo įkeistas UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra hipotekos kreditorius. Hipoteka yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau CK, 4.170 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šiai daiktinei teisei būdingi bruožai yra jos absoliutumas, pirmumas prieš kitus kreditorius ir sekimas paskui įkeistą daiktą (kasacinė nutartis Nr. 3K-7-364/2010). Vadovaujantis CK 4.193 straipsnio 1 dalimi, jeigu realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, nei priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka.

Išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės įstatymo leidėjo įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) XLVII skyriuje. CPK 664 straipsnio 1 dalyje aiškiai nustatyta, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Taigi hipotekos kreditorius savo reikalavimus pirmiausia gali tenkinti tik iš jo naudai įkeisto turto, o reikalavimų išieškoti pagal vykdomuosius dokumentus patenkinimo eiliškumo tvarka, kai išieškotos iš skolininko sumos neužtenka vykdymo ir su juo susijusioms išlaidoms bei visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti, nustatyta CPK 753 straipsnyje. CPK 753 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskesnės eilės reikalavimai patenkinami po to, kai visiškai patenkinami pirmesnės eilės reikalavimai. Reikalavimų patenkinimo eilę nustato CPK 754 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės. Toliau pirmąja eile tenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo (CPK 754 straipsnio 2 dalis); antrąja eile patenkinami darbuotojų reikalavimai (CPK 754 straipsnio 3 dalis), trečiąja eile patenkinami visi kiti reikalavimai (CPK 754 straipsnio 4 dalis). Jei realizavus įkeistą turtą po hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo padengimo, lieka lėšų, kurių nepakanka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui (CPK 754 straipsnio 5 dalis). Visos aptartos teisės normos yra imperatyvios, vadinasi, jų privalu laikytis besąlygiškai. Kartu tai reiškia, kad CPK 754 straipsnyje nustatyta reikalavimų tenkinimo eilė negali būti pakeista. Tokių nuostatų laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1S-155-150/2016).

BPK 151 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga. Apygardos teismas sprendžia, kad aptariamu atveju nekilnojamajam turtui – žemės sklypui, (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančiam G. G. ir E. G., taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą nėra pagrindo ne tik dėl to, kad aptariamu atveju nebus pasiektas tikslas – konfiskuotas G. G. turtas, kurio vertė –1 020 495 Lt (295 555,78 Eur) , bet ir todėl, kad nuosavybės teisių apribojimas nesuderinamas su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip įkaito turėtojo, turtiniais interesais, valstybės teisėtų interesų apsauga. Be kita ko, pagal bylos duomenis laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra taikomas ne tik G. G. ir E. G. priklausančiam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), tačiau ir kitam nekilnojamajam turtui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 151 straipsniu, 362 straipsniu, teisėjas

nutaria:

antstolės Brigitos Tamkevičienės prašymą tenkinti.

Panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. G. turtui – žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), paskirtam Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės D. Stonienės 2011 m. lapkričio 14 d. nutarimu, pratęstam Klaipėdos apygardos teismo nutartimis, o Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 13 dienos nuosprendžiu, paliktam galioti iki nuosprendžio įvykdymo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.