- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-15
- Bylos Nr.
- e2A-505-601/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01110-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- M. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui M. K., išvadą byloje teikiančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti išlaikymo nepilnametei dukrai E. K., gim. (duomenys neskelbtini), dydį, padidinant išlaikymą nuo 115,85 Eur iki 230 Eur, įpareigojant atsakovą M. K. mokėti po 230 Eur vaiko išlaikymui iki E. K. pilnametystės, išlaikymą mokant iki kiekvieno mėnesio 15 dienos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir nustatant, kad pinigines lėšas uzufrukto teisėmis tvarkys vaiko motina D. M..
Atsakovas M. K. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad pagal esamą finansinę padėtį ir turimas galimybes, taip pat įvertindamas savo sveikatos būklę bei su tuo susijusius apribojimus, sutinka teikti nepilnametei dukrai 150 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės. Didesnio išlaikymo dydžio priteisimas būtų nepateisinamas atsakovo turtinės padėties atžvilgiu ir lemtų nepagrįstą jo asmeninių poreikių sumažinimą iki visiškai minimalios ribos.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 18 d. ieškinį patenkino iš dalies.
pakeitė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimu priteisto išlaikymo iš M. K. dukrai E. K. dydį ir priteisė iš M. K. išlaikymą dukrai E. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur iki dukters pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2016 m. liepos 21 d. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.Priteisė iš ieškovės D. M. atsakovui M. K. 200 Eur išlaidų už advokato padėjėjos teisinę pagalbą. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pavedė vykdyti skubiai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimu nutraukta ieškovės D. M.-K. ir atsakovo M. K. santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria ieškovė ir atsakovas sutarė, kad atsakovas nepilnametei dukrai E. K. iki jos pilnametystės teiks išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt (115,85 Eur), šią sumą indeksuojant CK 3.208 str. nustatyta tvarka. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pažymėjo, kad šalių nepilnametės dukros E. poreikiai nuo 2010 metų yra išaugę, dukra šiuo metu yra paauglė, lanko mokymo įstaigą, kas tiesiogiai įtakoja jai būtinų skirti sumų padidėjimą, daugiau kainuoja jos drabužiai ir avalynė, maistas, higienos prekės, laisvalaikio poreikiai, užklasinė veikla, be to, pasikeitus ekonominei situacijai, išlaidos vaiko išlaikymui taip pat yra padidėjusios. Teismas pažymėjo, kad ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šalių dukros E. išlaikymui kas mėnesį reikalinga suma 500 Eur, tačiau paprašius nepateikė šią sumą detalizuojančių skaičiavimų, todėl laikė neįrodyta. Teismas, įvertinęs ieškovės atstovo ir atsakovo paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į protingus E. K. poreikius, jos tėvų turtinę padėtį, sveikatos būklę, laikė, kad protingos išlaidos jos išlaikymui per mėnesį yra apie 300 Eur. Teismas vertino šalių turtinę padėtį, galimybes gauti didesnes pajamas, sveikatos būklę, kitų išlaikytinių skaičių ir kt. Įvertinęs nurodytus kriterijus, vadovaudamasis vaiko interesais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečiam vaikui teismo priteisto išlaikymo kas mėnesį dydžio – 115,85 Eur ? pakeitimo didinant jį iki 230 Eur tenkintinas iš dalies. Teismas iš atsakovo M. K. priteisė išlaikymą dukrai E. K., mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 150 Eur iki dukros pilnametystės.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1348-810/2016:
Padidinti išlaikymo nepilnametei dukrai E. K., dydį nuo 115,85 Eur iki 190 Eur, įpareigojant atsakovą M. K., mokėti po 190 Eur vaiko išlaikymui iki E. K. pilnametystės, išlaikymą mokant iki kiekvieno mėnesio 15 dienos nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir nustatant, kad pinigines lėšas uzufrukto teisėmis tvarkys vaiko motina D. M..Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1348-810/2016 dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisiant iš atsakovo M. K. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.Priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad pripažįstama pagrįstomis, būtinomis išlaidomis, tenkinant vaiko poreikius, yra išlaidos siekiančios 1 MMA, kurios gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių, tačiau šiuo kriterijumi nesivadovavo. Teismas tik formaliai konstatavo, jog įvertino tėvų turtinę padėtį ir jų galimybes gauti didesnes pajamas ir padarė išvadą, jog pakankamas vaiko išlaikymo dydis priteistinas iš atsakovo yra 150 Eur, t. y. praėjus daugiau nei 7 metams padidino tik 34,15 EUR (nuo 2010 m.).
bylos įrodymai buvo vertinami išskirtinai tik atsakovo naudai, neatsižvelgiant į ieškovės ieškinyje detaliai nurodytas išlaidas vaikui bei su ieškiniu pateiktus tai patvirtinančius įrodymus (kvitus, sąskaitas). Teismas klaidingai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga suma yra 500 Eur. Teismas tik nurodė ieškovės ir jos sugyventinio gaunamas pajamas, net neatsižvengdamas į patiriamas išlaidas, t. y. kad kartu augina 5 nepilnamečius vaikus, būsto nuoma sudaro 1 050 Eur per mėnesį, likusi suma išleidžiama vaikų ir jų pačių minimalių poreikių tenkinimui.
teismas neįvertino atsakovo turtinės padėties, t. y. kad atsakovas turi 15 200 Eur vertės žemės sklypą, esantį Vilniaus mieste. Neužsimenama teismo sprendime apie atsakovo turimas transporto priemones. Atsakovas galimai slepia savo realias pajamas. Po santuokos nutraukimo (2010-02-22) atsakovo turtinė padėtis labai pagerėjo. Abejonių kelia 5 000 Eur paskolos raštelis, kadangi atsakovas kitų jokių duomenų apie gautą paskolą nepateikė. Atsakovo turtinė padėtis objektyviai leidžia skirti bent minimalų išlaikymo dydį 190 Eur;
Atsiliepimas
atsakovas nurodė, kad patyrė traumą ir negali dirbti, tačiau tai atsitiko dėl paties atsakovo neatsakingo elgesio. Teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo dydžio nustatymą nepilnamečiams vaikams bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiuo klausimu, todėl sprendimas šioje dalyje keistinas, didinant nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą iš atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki 190 Eur;
įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Šiuo atveju ieškinys patenkintas iš dalies, tačiau teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, priteisdamas atsakovui tik jo patirtas išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o dalyje dėl patenkinto reikalavimo - nepriteisė ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovas M. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės D. M. apeliacinį skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkes teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimą patikti galioti nepakeistą. Priteisti iš ieškovės D. M. atsakovo naudai už atsiliepimo parengimą patirtų 150 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išlaikymo klausimu suformuota ir nusistovėjusi praktika paneigia ieškovės apeliaciniame skunde pateiktą formalų požiūrį, jog visais atvejais, minimaliausia riba – išlaikymo dydis, kurį teismas neva turi priteisti yra 190 Eur suma. Nurodyta suma teismų praktikoje patvirtinta kaip rekomendacinė, tačiau jokiu konkrečiu atveju teismo nesaisto. Neįrodžius konkrečių prašomą priteisti sumą atitinkančių mergaitės poreikių, tačiau teismui ją priteisus, tokiu būdu kas mėnesį liktų nepanaudota dukrai priteistų piniginių lėšų dalis, kuri galimai butų skiriama kitų ieškovės turimų ir išlaikomų vaikų poreikių tenkinimui. Pateikti įrodymai sudaro pagrindą abejoti, jog ieškovės pateikti kvitai atspindi ieškovės šeimos, juo labiau nepilnametės atsakovo dukters, poreikių tenkinimui patiriamas išlaidas;
ieškovės pozicija viso proceso metu kardinaliai kinta. Pareikšdama ieškinį ieškovė reikalavo priteisti nepilnametės dukters išlaikymui 300 Eur sumą, teisminio bylos nagrinėjimo metu šį reikalavimą sumažino iki 230 Eur sumos (t. y. 70 Eur), tuo tarpu apeliaciniame skunde šį reikalavimą dar sumažina ir prašo priteisti 190 Eur, kas rodo, kad realiai mergaitės poreikiai ieškovei kreipiantis į teismą net nebuvo apskaičiuoti ir objektyviai įvertinti. Ieškovė galimai siekia pasipelnyti iš esamos situacijos;
Žemesnės instancijos teismas
teismas vertino abiejų šalių turtinę padėtį ir konkrečius dukters poreikius. Teismas neturėjo jokios pareigos vertinti ieškovės šeimos patiriamų išlaidų. Šeiminės padėties pasikeitimas, įskaitant naujų išlaikytinių atsiradimą, teismų praktikoje vertinamas kaip nesudarantis pagrindo padidinti reikalaujamą ar sumažinti prašomą priteisti išlaikymo dydį. Teismui detaliai buvo atskleistos aplinkybės, susijusios su esama atsakovo turtine padėtimi ir sąlygomis, kurios ją nulėmė. Atsakovas yra baldininkas ir patirta fizinė trauma iš esmės eliminavo bet kokias galimybes užsiimti šia veikla. Nesutinkama su argumentais, kad atsakovas įsigijo ir nuosavybės teise valdo brangų turtą, taip pat, kad dėl patirtų sužalojimų kaltas pats atsakovas. Atsakovo turimo nekilnojamojo turto vertė rinkoje santykinai nedidelė. Teismas teisingai atsižvelgė į atsakovo sveikatos būklę, kuri tiesiogiai sąlygojo ir esamą turtinę padėtį bei galimybes teikti ne didesnį nei 150 Eur išlaikymą. Priešingai, ieškovės finansinė padėtis šiai dienai ženkliai pagerėjusi, jos gaunamos pajamos yra daug didesnės nei 2010 metais;
Šalies argumentai
ieškovė nenurodo, jog ji nesutinka su šioje byloje atliktu konkrečių įrodymų vertinimu, ar, kad toks įrodymų tyrimas ir vertinimas buvo atliktas nesilaikant jos skunde išdėstytų taisyklių, todėl ši apeliacinio skundo dalis apskritai nevertintina;
ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad teismas neteisingai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendime pateikti aiškūs motyvai, dėl ko iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidos nebuvo priteistos. Vien tai, kad ieškovė nesutinka su patirtų išlaidų paskirstymu nereiškia, jog šios išlaidos paskirstytos neteisingai. Teismas pagrįstai ir teisingai atlygino visas mano patirtas išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo
Nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimu iš atsakovo buvo nustatytas išlaikymas nepilnametei dukrai E., gim. (duomenys neskelbtini), po 115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. 2016 m. liepos 21 d. apeliantė pateikė teismui ieškinį, prašydama padidinti nustatytą iš atsakovo išlaikymą iki 300 Eur, teismo posėdžio metu prašomo išlaikymo dydis buvo sumažintas iki 230 Eur. Pirmosios instancijos teismas išlaikymą padidino iki 150 Eur.
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo pakeisti teismo sprendimą ir padidinti išlaikymą iki 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliantės argumentais.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 str., 1.5 str.). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog 2010 m. vasario 22 d. sprendimu nustatytas išlaikymas (115,85 Eur vaikui kas mėnesį) nėra pakankamas vaiko poreikiams užtikrinti, tačiau nesutariama, kokia suma turėtų būti padidintas išlaikymo dydis (apeliantė prašo padidinti iki 190 Eur, atsakovas sutinka su 150 Eur suma).
Kaip jau minėta, išlaikymo dydis turi būti nustatomas, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų išlaikymą reguliuojančias nuostatas (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., 3.198 str. ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaiko poreikiams užtikrinti pakankamą 300 Eur kas mėnesį dydį, netinkamai įvertino vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Pažymėtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo, nustatant išlaikymo dydį, nukrypti nuo Lietuvoje galiojančio orientacinio ar minimalaus darbo užmokesčio (šiuo metu 380 Eur) kriterijaus. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, jog įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis Nr. 3K-3-16-706/2016).
Taigi, nors minimalus darbo užmokestis ir nėra lemiantis kriterijus, nustatant išlaikymo dydį, tačiau vertinant vaiko poreikius į jį tikslinga atsižvelgti, nes, kaip jau minėta, minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Apeliantė ieškinyje nurodė, jog vaiko poreikių tenkinimui reikalinga kas mėnesį skirti po 600 Eur (iš dalies detalizavo, kokiems poreikiams reikalinga ši suma: visaverčiam maistui – 150 Eur, vaistai, vitaminai – 60 Eur ir pan.), teismo posėdžio metu šią sumą sumažino (iki 460 Eur), prašydama iš atsakovo priteisti tik 230 Eur išlaikymą vaikui, o apeliaciniame skunde prašo išlaikymą padidinti tik iki 190 Eur, t. y. iki puse minimalios mėnesinės algos dydžio. Nors apeliantė nepateikė išsamaus vaiko poreikių pagrindimo, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko poreikius apeliantė prilygino minimaliam mėnesiniam darbo užmokesčiui (380 Eur), kuris paprastai gali užtikrinti tik būtinus žmogaus poreikius, sprendžia, jog reikalauti iš apeliantės išsamesnio vaiko poreikių pagrindimo netikslinga ir laikytina, jog atsakovo 14 metų dukros poreikių patenkinimui kas mėnesį reikalinga po 380 Eur.
Sprendžiant, ar yra pagrindas padidinti išlaikymo dydį vaikui ir kokiu dydžiu, svarbu nustatyti, ne tik tai, kad padidėjo vaiko poreikiai, bet ir tai, ar iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.).
Šiuo atveju nustatyta tokia šalių turtinė padėtis: 1) apeliantė nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Molėtų r., kurio vertė apie 1 290 Eur; turi automobilį VW Passat (gamybos metai 1994); dirba draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke, darbo užmokestis apie 660 Eur; apeliantei nustatytas 50 % nedarbingumas, gauna netekto darbingumo 56,50 Eur pensiją; turi įsipareigojimą pagal paskolos sutartį, kurio mėnesinė įmoka apie 35 Eur; 2) atsakovas nuosavybės teise valdo žemės sklypą Vilniaus mieste, kurio vertė apie 15 200 Eur; turi tris automobilius: Fiat Ducato (pagaminimo metai 2006), BMW 530 (pirmos registracijos data 2005), VW Jetta (pagaminimo metai 1994); atsakovas vykdo individualią veiklą – gamina baldus, teigia, kad šiuo metu dėl patirtos kojos traumos nedarbingas; teigia, jog turi 5 000 Eur įsiskolinimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad, šiuo metu, šalių turtinė padėtis yra pakankamai gera ir iš esmės vienoda. Taip pat nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis iš esmės pagerėjo po 2010 m. vasario 22 d. sprendimo, kai buvo nustatytas išlaikymo dydis (atsakovas įsigijo tris transporto priemones, žemės sklypą, taip pat turėjo įsigijęs motociklą), kas taip pat (kaip ir vaiko poreikių padidėjimas) sudaro pagrindą padidinti išlaikymo dydį. Taigi, atsižvelgiant į atsakovo iš esmės pagerėjusią turtinę padėtį, į tai, kad jis yra pakankamai jaunas, sveikas, darbingas, turintis patrauklią rinkoje specialybę, į tai, kad daugiau išlaikytinių neturi, laikytina, kad atsakovas turi galimybes skirti nepilnametės dukros poreikių tenkinimui po 190 Eur kas mėnesį. Ši suma yra proporcinga nepilnamečio vaiko poreikiams ir tėvų nustatytai turtinei padėčiai.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, padidinant Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimu iš atsakovo nustatytą išlaikymą nepilnametei dukrai E. iki 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Išlaikymą padidinus iki 190 Eur (pradinį ieškinį tenkinus iš dalies), laikytina, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantės (ieškovės) ieškinys buvo patenkintas 40 proc. (184,15x100/74,15). Apeliantė patyrė 800 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas, todėl iš atsakovo jai priteistina 320 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas patyrė 200 Eur išlaidų už advokato padėjėjos teisines paslaugas, todėl jam iš apeliantės priteistina 120 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus priteistinų sumų tarp šalių įskaitymą, iš atsakovo apeliantei priteistina suma yra 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pirmosios instancijos teisme apeliantė (atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo) turėjo sumokėti 50 Eur žyminio mokesčio (ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis), ieškinys buvo patenkintas 40 proc., todėl iš atsakovo valstybei priteistina 20 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 str. 1 d.). Pateikiant apeliacinį skundą, apeliantė turėjo sumokėti 11 Eur žyminio mokesčio (apeliacinis skundas pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis), kadangi apeliacinis skundas tenkintinas, iš atsakovo valstybei priteistina 11 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 str. 1 d.). Taigi, viso iš atsakovo valstybei priteistina 31 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Apeliacinį skundą patenkinus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimą pakeisti.
Padidinti priteistą iš atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai E. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) iki 190 Eur (vieno šimto devyniasdešimt eurų).
Panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės D. M. atsakovui M. K..
Priteisti iš atsakovo M. K. , a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo M. K. , a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 31 Eur (trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.