Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje

R.B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kretingos raj., Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 2017 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį viešaisiais darbais 9 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų kas mėnesį visuomenės labui; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta bausmė – viešieji darbai 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų kas mėnesį visuomenės labui; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. 2017 m. lapkričio 16 d., apie 16 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio dėl asmeninių nesutarimų tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė peiliu I. V., gim. (duomenys neskelbtini), į kairę krūtinės ląstos pusę, padarydamas jam durtinį – pjautinį, kiauryminį krūtinės ląstos sužalojimą su žaizda krūtinės kairėje, pasieninėje krūtinplėvėje, antrajame tarpšonkauliniame tarpe, aortos kylančiosios dalies priekinės ir užpakalinės sienų, ketvirto krūtininio slankstelio kūno pažeidimais, kas komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu, dėl ko, iš buto išėjęs nukentėjusysis nuo patirtų sužalojimų namo laiptinėje mirė. Šiais savo veiksmais R. B. nužudė kitą žmogų.

R. B. kaltu prisipažino, duodamas parodymus paaiškino, kad Irmantas 2017 m. lapkričio 16 d. atvažiavo išgėręs, atsinešė su savimi „Malūnininkų“ ir butelį alaus. Jie išgėrė, jis nenorėjo likti skolingas, nuėjo į parduotuvę. Kai grįžo, Irmantas žiūrėjo jo šeimos nuotraukas. Sėdo gerti, R. B. pamatė „Starkos“ butelį, paklausė, kodėl jį paėmė – jį rado paslėptą vonios spintelėje. Jis nieko neatsakė. Jie gėrė R. B. atneštą „Malūnininkų“ butelį. Išgėrus R. B. pasakė, kad gana, jam rytoj ryte užsakymas. Irmantas sakė, kad gal nepaskambins. Pradėjo gerti „Starkos“ butelį. Kai ėjo į pabaigą, jis pasakė, kad reikia nuvažiuoti pas buvusią žmoną, pažiūrėti, kaip ji gyvena. Irmantas pakeltu tonu pasakė, kad jis nemoka su boba gyventi, rodė gestus, pasakė, kad jis „dulkina jo bobą“. Ant stalo buvo peilis, R. B. jį paėmė ir dūrė. Irmantas atsistojo ir išėjo, R. B. ėjo pažiūrėti. Prie buto durų iš vidaus pamatė kraujo, išsigando, paskambino Nr. 112, iškvietė greitąją. Po to kas vyko, nelabai atsimena. Vėliau tyrėja pasakė, kad jo žmona Irmanto nepažinojo. Pas Irmantą bute jis gyveno metus laiko. Irmantas buvo nesveikas žmogus. Vieną kartą, grįžęs iš darbo, R. B. rado unitaze išmestą visą maistą. Po kiek laiko jie gėrė, Irmantas naktį grabinėjo jo lytinius organus, R. B. perspėjo, kad ne tokios pakraipos. Vėliau jis miegodavo šakutę pasidėjęs po pagalve. Po trijų savaičių jis vėl pradėjo grabinėti, tai R. B., paėmęs iš po pagalvės šakutę, jam sudavė per rankas. Taip pat, prieš 2-3 mėnesius, grįžęs po darbo, rado bulves išmėtytas. Rugsėjo mėn. jis nerado agurkų, kuriuos buvo pasidaręs kibirėlyje. Per mėnesį jis atvažiuodavo 4-5 kartus, retai kada blaivus. Jis pasakojo, kad šis butas jam kaip blaivykla, nes išgėrusio sugyventinė neįsileidžia. R. B. tokiuose metuose padarė tokį sunkų susikaltimą. Jis yra tikintis, padarė nuodėmę, už kurią reikės atsakyti. Po ilgų metų nelaisvėje jis grįžęs nueis į bažnyčią išpažinties, užpirks už Irmantą mišias. Jis už butą mokėjo 50 eurų kas mėnesį, bet jie kartu tuos pinigus ir pragerdavo. R. B. išsituokęs prieš 13-14 metų. Žmona 2017 m. neturėjo artimo žmogaus, anksčiau turėjo vyrą. Kaltinamojoje išvadoje nurodyta, kad Irmantas atsinešė 2 butelius „Malūnininkų“ 0,5 litro, bet jis atsinešė 1 butelį 0,250 g. Tą dieną R. B. jautėsi apgirtęs, blaivus nebūtų taip padaręs. Prieš tai, rugsėjo viduryje, Irmantas atvažiavo 23 val., išgėręs, prašė paskolinti 10 Eur. Jis išėjo į naktinę parduotuvę, grįžo be batų, marškinių kišenė išplėšta, sakė, paėmė dokumentus. Toje vietoje kūne buvo įbrėžta kažkokiu daiktu. Jie alkoholį vartojo virtuvėje prie stalo. Peilis, kuriuo dūrė, gulėjo ant stalo, juo pjaustė užkandą. Motyvo, kodėl dūrė, negali paaiškinti. Jam buvo skaudu, kad taip kalbėjo apie jo buvusią žmoną, jis buvo išgėręs, atrodė, kad tai tikra. Nelabai prisimena, kur dūrė, galvoja, kad į krūtinės pusę, nes, kaip jis sėdėjo, kitaip neįmanoma pataikyti, jie abu sėdėjo. Kai Irmantas išėjo iš buto, jis iš buto nėjo, telefonu iškvietė greitąją, adresą žinojo. Kurioje vietoje jį sulaikė policininkai, neatsimena. Tą dieną jie abu išgėrė du 0,200 g „Malūnininkų“ butelius ir 0,5 l „Starkos“ butelį. Iš to buto jis neišėjo gyventi kitur, nes turėjo labai mažas pajamas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. pM 22/2017 – M 1323/2017(01) duomenimis, durtinis-pjautinis sužalojimas krūtinės kairėje su aortos kylančiosios dalies pažeidimu, pagal makromorfologinį vaizdą padarytas netrukus iki mirties. Pjautinė žaizda krūtinės dešinėje pagal makromorfologinį vaizdą, padaryta 7-14 parų laikotarpyje iki mirties. Sužalojimų vietose nėra užsifiksavusių individualių žalojusių daiktų savybių, pagal kurias būtų galima spręsti, ar sužalojimai galėjo būti padaryti tuo pačiu įrankiu ( t.1, b. l. 82-83).

Alkotesterio tikrinimo kvito duomenimis, R. B. 2017 m. lapkričio 16 d., 16.46 val., nustatytas 1,81 promilės girtumas ( t.2, b. l. 52).

Kaltinamasis dūrė I. V. į krūtinę, vietą, kurioje yra gyvybiškai svarbūs organai, smūgis buvo suduotas peiliu, buvo stiprus - Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje konstatuota, kad I. V. buvo padaryta žaizda krūtinės kairėje, antrame tarpšonkauliniame tarpe pasieninės krūtinplėvės, aortos kylančiosios dalies priekinės ir užpakalinės sienų, ketvirto krūtininio slankstelio kūno pažeidimai, kas komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu, nukentėjusysis po krūtinės ląstos sužalojimo galėjo gyventi kelias minutes. Nors kaltinamasis nenurodė, kad jo tikslas buvo nužudyti I. V., bylos duomenimis, jis, smogdamas peiliu į krūtinę, suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad gali atsirasti padariniai (tame tarpe, gali būti atimta gyvybė), ir nors to nenorėjo, bet sąmoningai leido atsirasti, - veikė netiesiogine tyčia.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį.

Teismas konstatuoja, kad byloje yra ir kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Alkotesterio tikrinimo kvito duomenimis, R. B. 2017 m. lapkričio 16 d., 16.46 val., nustatytas 1,81 promilės girtumas. Pats kaltinamasis nurodė, kad veiką įtakojo girtumas, blaivus jis nebūtų taip pasielgęs. Teismas daro išvadą, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Nukentėjusioji P. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 3630,28 eurų turtinės žalos ir 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ( t.1, b. l. 129-135). Civilinio ieškinio duomenimis, sūnaus I. V. laidojimo išlaidas sudaro 1987,48 eurų suma: laidojimo paslaugos 1670 eurų (pateiktas kvitas), kapų žvakės – 6,92 eurų (pateiktas kvitas), maisto produktai, gėrimai atėjusiems į laidotuves vaišinti – 20,56 eurų (pateiktas kvitas), kunigui už laidotuvių apeigas – 150 eurų, transporto išlaidos tvarkant formalumus - 100 eurų, gėlės – 40 eurų. Kapo sutvarkymas kainuos apie 1500 eurų, ji padengė sūnaus įsiskolinimą, 142,80 eurų (pateiktas mokėjimo nurodymas). Civiliniame ieškinyje dėl neturtinės žalos nukentėjusioji nurodė, kad sūnaus mirtis jai buvo labai netikėta. Paaiškėjus jo mirties smurtinėms aplinkybėms, ji labai tai išgyveno, patyrė šoką, sielvartauja iki šiol. Sūnaus gyvybė buvo atimta žiauriomis aplinkybėmis, tokie vaizdai ją ypač sukrėtė, dėl ko patyrė dar sunkesnius dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusioji P. V. paaiškino, kad ji liko viena, Irmantas buvo vienintelis jos vaikas. Ji palaiko civilinį ieškinį. Gavo laidojimo pašalpą 300 Eur ir 2432 Eur išmoką.

Nukentėjusioji R. L. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t.1, b. l. 154). Civilinio ieškinio duomenimis, sužinojusi apie I. V. nužudymą, negalėjo tuo patikėti, kadangi jis nesirgo, buvo optimistiškai nusiteikęs ir pilnas jėgų, jaunas, jo mirtis buvo labai netikėta, jie planavo bendrą ateitį kartu. Paaiškėjus jo mirties smurtinėms aplinkybėms, labai tai išgyveno, patyrė šoką, dėl jo mirties sielvartauja iki šiol. Jo gyvybė buvo atimta žiauriomis aplinkybėmis, tokie vaizdai ją sukrėtė, dėl to patyrė dar sunkesnius dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusioji R. L. paaiškino, kad su I. V. jie kartu gyveno, viską darė kartu, ji neteko artimo žmogaus, bendravimo ir paramos.

Civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies.

Dėl turtinės žalos

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. vasario 21 d. sprendimo dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu duomenimis, P. V. prašo atlyginti 3630,28 Eur turtinę žalą ir 10000 Eur neturtinę žalą. Pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą, avansu kompensuotinos turtinės žalos maksimalus dydis sudaro 1900 Eur, o neturtinės žalos – 2280 Eur. Iš kartu su prašymu pateiktų sutarčių, mokėjimo kvitų ir kitų dokumentų matyti, kad patirtų laidojimo išlaidų suma viršija 12 MGL, todėl pareiškėjai gali būti kompensuojama maksimali 456 Eur turtinė žala, tačiau ši suma mažinama gautos laidojimo pašalpos dydžiu ir galutinė kompensacija sudaro 152 Eur (456-304). Prašoma kompensuoti neturtinė žala viršija nustatytą dydį, todėl pareiškėjai kompensuojama maksimali 2280 Eur suma. Bendra kompensacijos suma sudaro 2432 Eur ( t.1, b. l. 138-140).

Kaip matyti, nukentėjusioji P. V. dokumentais pagrindė dalį išlaidų, gavo laidojimo pašalpą ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dalinę kompensaciją dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos avansu, viso 456 Eur. Kaltinamasis žalos, jos dydžio neginčijo. Dokumentais pagrįstos išlaidos, susijusios su I. V. laidotuvėmis – 1697,48 Eur, nepagrįstos dokumentais – 290 Eur, skola, padengta už I. V. - 142,80 Eur. Teismas daro išvadą, kad ginčo dėl nurodytų išlaidų, jų dydžio byloje nėra, jos pripažintinos turtine žala dėl nusikaltimo padarymo. Nukentėjusiosios patirtos išlaidos, 2130,28 Eur, atlygintinos atėmus išmokėtą sumą, 456 Eur, atlygintina 1674,28 Eur turtinės žalos.

Dėl būsimų išlaidų kapavietės sutvarkymui.

Teismas daro išvadą, kad nukentėjusioji pagrįstai pageidauja gauti atlyginimą už kapavietės sutvarkymą. Duomenų, kad šiuo metu būtų pastatytas paminklas ar patirta kitų išlaidų, už kurias būtų atsikaityta, teismo posėdžio metu nepateikta, todėl šio klausimo išspręsti iš esmės šiuo metu nėra galimybės. Teismas pasisako, kad nukentėjusiajai pripažintina teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, nukentėjusioji, turėdama išlaidas patvirtinančius dokumentus galės kreiptis dėl tikslaus išlaidų ir žalos atlyginimo.

Dėl neturtinės žalos

Tiek I. V. motina, tiek jo sugyventinė R. L. nurodė patyrusios neturtinę žalą dėl nukentėjusiojo mirties. Nurodė, kad išgyveno paaiškėjus mirties smurtinėms aplinkybėms, gyvybės atėmimas žiauriomis aplinkybėmis sukrėtė, sielvartauja iki šiol.

Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje byloje Nr. 2A-362/2007 pasisakyta, jog teismų praktikoje nagrinėjant šios kategorijos bylas suformuluotos nuostatos, kad pati neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Neturtinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (taip pat jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti. Todėl vienintelis tinkamas šios žalos įvertinimo ir kompensavimo kelias yra įvertinti ją pinigais, kuris toli gražu nereiškia, kad tai yra asmens išgyvenimų, skausmo, kančios, prarasto džiaugsmo kaina. Įstatymas nustato tik kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas. Žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusiojo asmens interesų pusiausvyros.

Teismas daro išvadą, kad nukentėjusios dėl I. V. nužudymo patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija. P. V. – motina, netekusi vienintelio sūnaus, R. L. kartu su I. V. gyveno 20 metų. Teismas pasisako, kad abi nukentėjusiosios dėl sūnaus ir vyro netekties patyrė neturtinę žalą, kaltinamojo argumentai dėl mažesnės žalos atsižvelgus į, esą, buvusius nesutarimus, nepagrįsti. Teismas, atsižvelgdamas į nusikaltimo pasekmės, nusikaltimu pažeistą vertybę, jos reikšmingumą – atimta žmogaus gyvybė, asmens kaltę, veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį – padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas, kaltinamojo turtinę padėtį – oficialiai nedirbo, neturėjo gyvenamosios vietos, į nukentėjusiųjų amžių ir turtinę padėtį: mama – senyvo amžiaus, reikalinga paramos, R. L. – asmuo, gyvenęs su nukentėjusiuoju, neteko nukentėjusiojo uždirbamų pinigų dalies, į teismų praktiką analogiškose bylose, į teisingumo ir protingumo principus, daro išvadą, kad nukentėjusiosioms atlygintina po 6000 Eur neturtinės žalos, nukentėjusiajai P. V. – atimant dalį, jai išmokėtą avansu.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų. R. B. teistas (t.2, b. l. 81-82), baustas administracinėmis nuobaudomis (t.2, b. l. 101-122), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2005 m. balandžio 15 d. iki 2005 m. gegužės 13 d.; diagnozė: mišrus asmenybės sutrikimas, dekompensacija; tyčinis apsinuodijimas gamtinėmis dujomis; žalingas alkoholio vartojimas, girtumas (t.2, b. l. 123), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 2, b. l. 125), nėra Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje (t.2, b. l. 124).

Teismas, atsižvelgdamas į veikos padarymo aplinkybes – žmogaus gyvybė atimta sudavus vieną smūgį, veika situacinė, kaltinamasis su nukentėjusiuoju kartu vartojo alkoholį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltinamasis skubiai ieškojo pagalbos, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina mažesnio nei sankcijos vidurkio laisvės atėmimo bausmė.

R. B. teistas 2017 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, bausmės neatlikęs. Bausmė, skirtina šiuo nuosprendžiu, bendrintina su bausme, paskirta 2017 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, taikant apėmimą.

R. B. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje numatyta tvarka 2017 m. lapkričio 16 d., 16.40 val. (t.2, b. l. 53). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi R. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. lapkričio 16 d. ( t.2, b. l. 60-61). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartimi R. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 16 d. ( t.2, b. l. 67-69). Laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į bausmę, kardomoji priemonė – suėmimas paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: daktiloskopinės plokštelės su avalynės pėdsakų fragmentais, supakuotos į popierinį paketą Nr. 7, 6, daktiloskopinės plokštelės su avalynės pėdsakų fragmentais, supakuotos į popierinį voką Nr. 3, perduotos į Vilniaus apskrities Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpas, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos. Popierinis paketas su R. B. drabužiais ir mobilaus ryšio telefonu, perduotas į Vilniaus apskrities Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpas, grąžintinas R. B., jo prašymu. Prašymas pateiktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nepateikus prašymo, nuosprendžiui įsiteisėjus šie daiktai sunaikintini (t.1, b. l. 63-64).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: margas megztinis, mėlynos spalvos marškinėliai, mėlynos džinsinės kelnės, juodos trumpikės, viena juoda puskojinė, juodi batai, supakuoti į popierinį paketą, perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpas, grąžintini nukentėjusioms R. L., P. V., jų prašymu. Prašymas pateiktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nepateikus prašymo, nuosprendžiui įsiteisėjus šie daiktai sunaikintini (t.1, b. l. 95-96).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: tyrimo objektai prie specialisto išvados Nr. S422/2017(01): tepinys nuo koridoriaus grindų, tepinys nuo laiptinės grindų šalia buto Nr. (duomenys neskelbtini), šlepetės, R. B. seilių lyginamasis pavyzdys, supakuoti į paketą Nr. 339534, perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpas ( t.1, b. l. 111-112), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: tyrimo objektas prie specialisto išvados Nr. MK106/2017 (01), peilis, supakuotas į popierinį voką, perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpas (t.1, b. l. 119-120), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, skirti bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, taikant apėmimą, paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta 2017 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 9 ( devyneriems) metams.

Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2018 m. gegužės 14 d.

Į paskirtą bausmę įskaičiuoti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. gegužės 14 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios P. V. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš R. B. 1674,28 Eur turtinei žalai atlyginti ir 3720 Eur neturtinei žalai atlyginti P. V. naudai. Pripažinti P. V. dėl I. V. kapavietės sutvarkymo teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiosios R. L. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš R. B. 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti R. L. naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: daktiloskopines plokšteles su avalynės pėdsakų fragmentais, supakuotas į popierinį paketą Nr. 7, 6, daktiloskopines plokšteles su avalynės pėdsakų fragmentais, supakuotas į popierinį voką Nr. 3, perduotas į Vilniaus apskrities Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpas (t.1, b. l. 63-64), tyrimo objektą prie specialisto išvados Nr. S422/2017(01): tepinį nuo koridoriaus grindų, tepinį nuo laiptinės grindų šalia buto Nr.(duomenys neskelbtini), šlepetes, R. B. seilių lyginamąjį pavyzdį, supakuotus į paketą Nr. 339534, perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpas (t.1, b. l. 111-112), tyrimo objektą prie specialisto išvados Nr. MK106/2017 (01) - peilį, supakuotą į popierinį voką, perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpas (t.1, b. l. 119-120), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: popierinį paketą su R. B. drabužiais ir mobilaus ryšio telefonu, perduotą į Vilniaus apskrities Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpas (t.1, b. l. 63-64), grąžinti R. B., jo prašymu. Nustatyti terminą pateikti prašymui - iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nepateikus prašymo, nuosprendžiui įsiteisėjus šiuos daiktus sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: margą megztinį, mėlynos spalvos marškinėlius, mėlynas džinsines kelnes, juodas trumpikes, vieną juodą puskojinę, juodus batus, supakuotus į popierinį paketą, perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpas (t.1, b. l. 95-96), grąžinti nukentėjusioms R. L., P. V., jų prašymu. Nustatyti terminą pateikti prašymui - iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nepateikus prašymo, nuosprendžiui įsiteisėjus šiuos daiktus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.