- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-08-28
- Bylos Nr.
- 2A-362/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vincas Verseckas, Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- E., E. K.
- Atsakovas
- N.
- Advokatai
- Paulius Vinkleris, Galina Kardanovskaja
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Vinco Versecko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 15 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1095-28/2007 pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovui N. B. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas E. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui N. B. dėl 150 000 Lt neturtinės žalos priteisimo. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-89/2006 atsakovas pripažintas kaltu dėl ieškovo motinos V. S. nužudymo (BK 129 str. 1 d.). Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. gruodžio 8 d. nutartimi nuteistojo N. B. apeliacinį skundą atmetė.
Ieškovas, prašydamas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nurodė, kad dėl įvykdyto žiauraus nusikaltimo jis patyrė itin stiprius dvasinius išgyvenimus, iki šiol jaučia emocinę depresiją. Nors ieškovas ir jo motina gyveno atskirai bei pastaruoju metu ieškovas teigė retai bendravęs su savo motina dėl tam tikrų objektyvių priežasčių, tačiau niekada nepamiršdavo ja rūpintis, reguliariai skambindavo, domėdavosi jos sveikatos būkle. Ieškovo teigimu, jo ir motinos santykiai buvo išimtinai geri, o vaikystėje susiformavęs stiprus dvasinis ryšys siejo juos viso bendravimo metu.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutiko su reikalavimu atlyginti neturtinę žalą, nurodydamas, jog ieškovas penkerius metus iš viso nebendravo su savo motina, nesirūpino ja, nepalaikė jokių ryšių, nepadėjo nei materialai, nei moraliai, nesidomėjo ja. Atsakovo nuomone, ieškovas neatliko savo, kaip sūnaus pareigų, o ieškiniu bando nesąžiningai išnaudoti motinos mirtį ir praturtėti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar dėl asmens gyvybės atėmimo, o teisę į neturtinės žalos atlyginimą pagal CK 6.284 straipsnio nuostatas turi šiame straipsnyje numatyti asmenys, neatsižvelgiant į darbingumą, taip pat pilnamečiai vaikai (CK 6.246-6.248 str., 6.250 str.). Teismas taip pat nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, turi būti vertinami asmenų santykiai su žuvusiuoju. Teismas nustatė, jog ieškovo santykiai su motina nebuvo artimi. Šią išvadą teismas grindė nurodydamas, jog pats ieškovas teigė, kad paskutiniuosius penkerius metus jie retai bendraudavo, o byloje nebuvo pateiktų įrodymų, patvirtinančių ieškovo rūpinimąsi motina, palaikant ją moraliai ar teikiant materialinę pagalbą, taip pat nenustatyta, jog būtų puoselėjami santykiai ar tradicijos šeimoje, bendraujama artimųjų ar giminaičių tarpe. Teismas konstatavo, jog aplinkybė, kad ieškovas nedalyvavo nei motinos sutuoktinio, nei pačios V. S. laidotuvėse, liudija faktą, kad mirusiosios aplinkos žmonės, su kuriais ji gyveno ir bendravo, neturėjo informacijos apie mirusiosios sūnų, jo buvimo vietą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas E. K. prašo minėtą teismo sprendimą iš dalies panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti. Nurodė, kad teismas nevertino visų surinktų įrodymų, todėl teismo sprendimas neatitinka įrodymų vertinimo taisyklių ir iš dalies yra pagrįstas abejotinomis prielaidomis (CPK 17, 185, 260, 263 str., 177 str. 1 d.). Apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė į liudytojų paaiškinimus, jog ieškovo ir motinos santykiai buvo normalūs ir kad motina apsilankydavo pas ieškovą. Ieškovas su motina, nors ir retai, tačiau nuolat palaikė ryšius, rūpindavosi vienas kitu, jų santykiai buvo išimtinai geri. Apeliantas nurodė, kad aplinkybė, jog jo motinos aplinkos žmonės neturėjo informacijos apie apeliantą, nepatvirtina teiginio, jog apelianto ir motinos santykiai buvo nutrūkę. Be to, apelianto nuomone, teismas iš esmės neanalizavo ieškovo patirtos žalos. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovo padaryto nusikaltimo pasekmės yra neatstatomos, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas, kad dvasinį skausmą sustiprino motinos nužudymo būdas ir kitos aplinkybės, kad atsakovas neigia savo kaltę, nesigaili ir net nemėgino atsiprašyti. Dėl patirtų stiprių išgyvenimų, apeliantą nuolat vargina gili emocinė depresija, jis pastoviai jaučiasi irzlus ir piktas, sumažėjo jo bendravimas su aplinkiniais, sunkiai sekasi koncentruoti dėmesį, graužia sąžinė, jog jis turėjo atkreipti daugiau dėmesio į tai, su kuo motina bendrauja ir labiau ja rūpintis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovas N. B. prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad klausimas dėl jo kaltės neginčijamas, nes Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra įsiteisėjusi, už padarytą nusikaltimą jis yra nubaustas, tai yra teismas jau įvertino jo elgesį, todėl vėl tai vertinti netikslinga. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad apeliantas per penkerius metus iš viso nebendravo su savo motina, nesirūpino ja, nepadėjo nei materialiai, nei moraliai, nesidomėjo, nepalaikė giminės ryšio. Dėl to apelianto teiginiai dėl jo depresijos ir dvasinio skausmo yra nenuoširdūs. Neteisingi teiginiai, kad apeliantas skambindavo motinai, nes ji neturėjo telefono. V. S. vartojo alkoholį, todėl apeliantas su ja ryšių nepalaikė. Iš liudytojų parodymų akivaizdu, jog apelianto santykiai su motina buvo paviršutiniški. Be to, nors teismas nepritaikė 2005 m. birželio 30 d. Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-240 nuostatų, tačiau faktiškai teismas veikia pagal analogiją, skirdamas materialinės žalos atlyginimo dydį, viršijo šiame įstatyme nurodytą sumą (30 MGL), todėl teismo sprendimas neprieštarauja teisinės praktikos bei protingumo ir teisingumo principams.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kaip žinoma, teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti tiek faktinį, tiek teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus, tačiau apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju, apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, prašydamas jį pakeisti ir padidinti iš atsakovo jam priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 150 000 Lt. Prašymas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus pažeidė šį klausimą reglamentuojančias CPK 17, 185, 260, 263 straipsniuose, 177 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytas taisykles ir , nustatydamas atlygintinos žalos dydį, priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Atsakovas apeliacinio skundo nepateikė, atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, todėl laikytina, jog jis sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis.
Kaip žinoma, teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d.), o neturtinė žala CK 6.250 straipsnio pirmojoje dalyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar dėl asmens gyvybės atėmimo (CK 6.250 str. 2 d.). Toje pačioje normoje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Tuo tarpu teismų praktikoje nagrinėjant šios kategorijos bylas suformuluotos nuostatos, kad pati neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Neturtinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (taip pat jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti. Todėl vienintelis tinkamas šios žalos įvertinimo ir kompensavimo kelias yra įvertinti ją pinigais, kuris toli gražu nereiškia, kad tai yra asmens išgyvenimų, skausmo, kančios, prarasto džiaugsmo kaina. Tuo tikslu, kaip jau minėta, įstatymas nustato tik kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas. Teisėjų kolegija pažymi, jog tik paminėtų aplinkybių visumos įvertinimas leidžia įgyvendinti įstatymo reikalavimą, kad žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusiojo asmens interesų pusiausvyros.
Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį ginčą, pagrįstai laikė svarbia ir vertintina aplinkybe ieškovo bei jo motinos žuvusios V. S. santykių pobūdį, jų kokybę, kuri, teisėjų kolegijos nuomone, įtakoja ieškovo psichologinę, emocinę būseną bei patirtą dvasinę skriaudą (CPK 185 str.).
Teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginius, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes neatsižvelgė į jo iniciatyva apklaustų liudytojų paaiškinimus, nes, kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, teismas savo išvadą, jog ieškovo santykiai su motina nebuvo artimi, grindė paties ieškovo bei teismo apklaustų liudytojų parodymais. Ta aplinkybė, kad teismas sprendime nenurodė, ką paaiškino kiekvienas liudytojas, neduoda pagrindo naikinti teisingą bei pagrįstą teismo sprendimą (CPK 329 str. 1 d.). Kaip žinoma, apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti tiek skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą, tiek jo pagrįstumą (CPK 320 str. 1 d.). Taigi teisėjų kolegija, remdamasi teismo 2007 m. kovo 1 d. protokolo duomenimis nustatė, kad ieškovo iniciatyva teismo apklausti liudytojai sutuoktiniai A. Ž. , L. Ž. , liudytojas M. T. teismui paaiškino, kad gyvena netoli ieškovo ir žino, jog ieškovo bei V. S. santykiai buvo normalūs, V. S. neretai lankydavosi pas sūnų. Tuo tarpu iš Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 27 d. nutarties matyti, kad pats ieškovas teismui parodė, kad paskutiniu metu su motina nebendravo, ją buvo sutikęs prieš keturis ar penkis metus. Kad apie motinos nužudymą jam pranešė tyrėjas. Taip pat ieškovas nepaneigė teismo nustatytos aplinkybės, jog nedalyvavo nei pirma mirusio motinos sutuoktinio, nei pačios motinos laidotuvėse. Minimame teismo posėdyje apklausta liudytoja atsakovo sesuo T. K. paaiškino, kad ieškovą pirmą kartą pamatė teisme nagrinėjant atsakovo baudžiamąją bylą, teigė, jog V. S. jai sakiusi, jog su sūnumi nebendrauja, kad per jį prarado savo butą. Liudytoja atsakovo motina A. B. teismui paaiškino, jog žuvusioji V. S. su savo vyru apie 5 metus gyveno pas ją, sakiusi, kad per sūnų prarado butą, mirus jos vyrui B. padėjo jį palaidoti. Žuvusiosios V. S. buvusi kaimynė V. T. paaiškino, kad iki 2001 m. gyveno kaimynystėje su žuvusiąja V. S. ir teigė, kad per tuos metus nė karto nėra mačiusi pas motiną ieškovo (b. l. 4 – 16, 113 – 114). Taigi esant tokiems įrodymams, teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog nenustatyta, kad ieškovas rūpinosi motina, palaikė ją moraliai ar teikė jai materialinę pagalbą, kad būtų puoselėjami santykiai ar tradicijos šeimoje, bendraujama artimųjų ar giminaičių tarpe. Todėl atmetamas apelianto teiginys, jog teismas, darydamas tokią išvadą, rėmėsi vien tik prielaidomis (CPK 185 str.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, apibūdinančias atsakovo kaltę, nusikaltimo pasekmes, atsakovo turtinę padėtį, santykių tarp ieškovo ir jo motinos žuvusiosios V. S. pobūdį ir iš dalies patenkinęs ieškovo reikalavimą bei priteisęs jam iš atsakovo 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Naikinti šį teismo sprendimą ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo, todėl šį skundą atmeta, o teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.