- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-09
- Bylos Nr.
- A2-228-527/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- S. P.
- Pareiškėjas
- S. P., V. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. P. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A-19-540/2012 pagal atsakovo S. P. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1872-058/2008 pagal pareiškėjų S. P. ir V. P. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas (atsakovas) Kauno rajono apylinkės teismui 2012-10-08 pateikė prašymą (b. l. 44-47), kuriuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, prašė dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1872-058/2008 ir panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2008-07-30 sprendimo dalį, kuria, patvirtinus šalių 2008-06-16 sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvo padalintas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, ir šią bylą sustabdyti iki bus pateikta įstatymo reikalavimus atitinkanti sutartis.
Pareiškėjo teigimu, santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje padarius aiškią klaidą, t. y. nurodžius, jog visas sutuoktinių turtas yra bendras ir neatskyrus sutuoktinių (šalių) bendrosios ir asmeninės nuosavybės turto, nenurodžius aiškios atsakovui tenkančios turto vertės, neišminusavus 5 735,87 Lt negrąžintos vartojamosios paskolos, teismas negalėjo įvertinti atsakovo įsipareigojimo ieškovei mokėti 40 000 Lt kompensaciją už jam tekusį turtą natūra pagrįstumo ir protingumo. Nors dalį sprendimu priteistos 40 000 Lt kompensacijos atsakovas ieškovei sumokėjo, tačiau, negavusi likusios kompensacijos, ieškovė pateikė antstolei S. V. vykdomąjį raštą dėl likusios 17 500 Lt skolos išieškojimo. Atsakovas tik gavęs iš antstolės raginimą dėl skolos apmokėjimo ir pasikonsultavęs su advokate sužinojo, kad jo teisės yra pažeistos, kad kompensacija iš jo prašoma išieškoti nepagrįstai, nes netinkamai buvo parengta sutartis dėl santuokinio turto padalinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2012-10-29 nutartimi (b. l. 68-70) atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė, konstatavęs, jog atsakovas neįrodė proceso atnaujinimo pagrindo, nurodyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Teismas nustatė, kad atsakovas vykdė 2008-07-30 sprendimą ir sprendimu priteistos 40 000 Lt piniginės kompensacijos dalį (22 500 Lt) ieškovei sumokėjo. Atsakovui nemokant likusios 17 500 Lt kompensacijos, ieškovė su vykdomuoju raštu kreipėsi į antstolę S. V., kuri pradėjo išieškojimo veiksmus iš atsakovo, ir būtent tada atsakovas kreipėsi su prašymu dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje. Teismas pažymėjo, jog prašymą nutraukti šalių santuoką bei patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį suruošė abi šalis atstovaujanti advokatė S. Ž. (b. l. 28). Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos abiems šalims buvo žinomos tiek jos pasirašymo dieną, tiek ir prašymo pateikimo teismui dieną, ką patvirtina jų parašai. Nagrinėjant bylą teismo posėdyje dalyvavo abi šalys, o, teismui 2008-07-30 sprendimu nutraukus šalių santuoką bei patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, šalys sprendimo neskundė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu (b. l. 75-78) prašo 2012-10-29 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1872-058/2008 šiais argumentais:
1. Teismo nutartis neteisėta, nes teismas netinkamai taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, neįvertino byloje pateiktų naujų rašytinių įrodymų, visiškai nepasisakė dėl prašyme nurodytų motyvų dėl sutarties neatitikimo teisės normų reikalavimams, motyvų dėl netinkamo santuokinio turto masės nustatymo, turto vertės nustatymo, turto bendro balanso sudarymo, kompensacijos už kitam sutuoktiniui natūra tenkančią turto dalį priteisimo. Todėl nutartis, kurioje nėra ištirti byloje surinkti ir naujai, kartu su prašymu pateikti įrodymai, nepasisakyta dėl prašyme keliamų teisinių argumentų dėl netinkamo teisės normų taikymo, negali būti laikoma pagrįsta CPK 263 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme.
2. Teismo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka tam tikrų teisės normų reikalavimų, todėl teismas turėjo įvertintini jos atitikimą įstatymui ir taikyti atitinkamas pasekmes, o ne sutartį patvirtinti. Nors teismui pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitiko įstatymo reikalavimų, teismas neįvertino jos teisėtumo ir nepagrįstai ją patvirtino.
3. CK 3.53 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Šiuo atveju atsakovo teisių pažeidimas pasireiškė tuo, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių į bendro dalintino turto masę buvo įtrauktas ir kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė buvo dalijamas taip pat ir pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, už jos dalį iš atsakovo priteisiant piniginę kompensaciją. Iš santuokos liudijimo matyti, kad pareiškėjų santuoka buvo įregistruota 2003-07-18. Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad pažymoje išvardinti automobiliai (transporto priemonė VAZ (duomenys neskelbtini), v. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo data 1997-12-23; transporto priemonė VW TRANSPORTER, v. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo data 2003-01-03, transporto priemonė VW PASSAT, v. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo data 2002-12-07; transporto priemonė AUDI 80, v. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo data 1999-09-14) yra įgyti iki santuokos įregistravimo ir yra asmeninė atsakovo nuosavybė, kuri negalėjo būti įtraukta į bendrą dalintino santuokinio turto masę ir negalėjo būti dalinama tarp sutuoktinių. Teismas neįvertino turto įsigijimo laikotarpių, nenustatė turto teisinio režimo ir, visą šį turtą laikydamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, padalino jį tarp sutuoktinių, bendrai nustatydamas turto vertę ir už visą šį turtą priteisdamas iš atsakovo piniginę kompensaciją.
4. Bylos duomenys įrodo, kad santuokos metu, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė buvo įgytos tik 2 transporto priemonės, t. y. OPEL VECTRA, v. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos data 2006-01-20 ir (duomenys neskelbtini) v. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. WBADD11000BN, registracijos data 2006-08-04, žemės sklypai (2,3300 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) k., Kauno r.; 0,3900 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) k., Kauno r.) bei UAB „Kvesmedis“, į. k. 300583641 100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų. Tačiau teismas, tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, į šias aplinkybes neatsižvelgė ir neįvertino, kad sutartis yra pateikta su trūkumais, santuokinis turtas yra išvardintas netinkamai ir netaikė šiam atvejui CPK 3.53 straipsnio 4 dalies nuostatų, neįpareigojo pareiškėjų pateikti naujos sutarties. Tokiu būdu teismas patvirtino sutartį, kuri neatitiko įstatymo nuostatoms, nes į santuokinio turto masę nepagrįstai buvo įtraukta ir atsakovo asmeninė nuosavybė, tuo padidinant bendro dalintino turto rinkos vertę ir nepagrįstai už jo dalį iš pareiškėjo priteisiant piniginę kompensaciją.
5. CK 3.119 straipsnyje imperatyviai nurodoma, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojusias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kadangi sutartyje nebuvo aiški atsakovui tenkanti turto vertė, teismas negalėjo įvertinti įsipareigojamos mokėti kompensacijos pagrįstumo ir protingumo. UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ 2012-10-02 pažyma patvirtina, kad santuokos metu įgytų automobilių OPEL VECTRA, v. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 2008 metų birželio mėnesį buvo apie 14 700 Lt, (duomenys neskelbtini) v. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2008 metų birželio mėnesį buvo apie 8 900 Lt. 2,3300 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Kauno rajone, vidutinė rinkos vertė 2007 metais buvo 6 414 Lt, 0,3900 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) k., Kauno r., vidutinė rinkos vertė 2007 metais buvo 713 Lt, UAB „Kvesmedis“, į. k. 300583641, 100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų nominali vertė buvo 10 000 Lt. Rengiant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo nuslėpta informacija apie sutuoktinių turimus kreditorius. Santuokos metu, 2005-07-28 šalims buvo suteikta 12 000 Lt vartojamoji paskola Nr. 05-048567-VA, santuokos nutraukimo momentui (2008-06-30) skolos suma šiam kreditoriui sudarė 5 735,87 Lt (tai patvirtina byloje pateikta pažyma), todėl dalijant santuokinį turtą iš jo pirmiausia turėjo būti išminusuota kreditoriui mokėtina 5 735,87 Lt suma, o tarp sutuoktinių dalinama likusi suma. Kadangi viso dalintino turto suma buvo 40 727 Lt, iš šios sumos išminusavus 5 735,87 Lt kreditoriui mokėtiną sumą, tarp sutuoktinių dalintino turto suma buvo 34 991,13 Lt, o kiekvienam tenkanti dalis - po 17 495,56 Lt.
6. Nors sutartyje nebuvo tinkamai įvardintas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, nenurodyta jo vertė, kreditoriui mokėtinos skolos, kreditoriui suma nebuvo sumažinta sutuoktinių bendro dalytino turto visuma, tačiau, nežiūrint to, teismas laikė tinkama ir pagrįsta sutartyje numatytą atsakovui įsipareigojamą sumokėti ieškovei 40 000 Lt kompensaciją. Tokios kompensacijos negalima laikyti teisėta, nes atsakovui natūra atiteko turto tik 39 991,13 Lt, todėl, remiantis CK 3.117 straipsniu, turėjo būti priteisiama kompensacija už 1/2 dalį turto, kuri sudaro 17 495,56 Lt.
7. Tai, kad sprendimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka, nėra pagrindas atmesti pareiškėjo prašymo, nes CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte imperatyviai nurodoma, kad būtent šiuo pagrindu gali būti teikiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo, jeigu sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Tai, kad pareiškėjai turėjo advokatą ir matė sutarties sąlygas, dalyvavo teismo posėdyje, nėra pagrindas nevertinti pareiškėjo prašyme nurodytų argumentų dėl teismo veiksmų, įvertinant pateiktą sutartį teisės normų atitikimo prasme, nes sutarties teisėtumą turi įvertinti būtent teismas, o ne pačios šalys, nes šios sutarties sąlygos yra perkeliamos į teismo sprendimą, kurį priima būtent teismas.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą (t. 2, b. l. 12) prašo atskirąjį skundą atmesti šiais argumentais:
1. Šalių santuoka nutraukta 2008-07-30 teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo 2008-09-01, ir iš dalies apelianto netgi buvo įvykdytas, t. y. pagal teismo sprendimą sumokėta 22 500 Lt, todėl akivaizdu, kad su visais 2008-07-30 sprendimo argumentais apeliantas buvo susipažinęs, nes jo neskundė ir jį vykdė. Tačiau kuomet apeliantas delsė ir piktybiškai ieškovei nemokėjo likusios 17 500 Lt kompensacijos dalies, nereagavo į ieškovės daugkartinius prašymus sumokėti kompensacijos likutį, ji 2012-07-03 registruotu laišku kreipėsi į apeliantą, prašydama įvykdyti teismo sprendimą geruoju. Tuomet apeliantas pareiškė, kad jis kompensacijos nemokės, ją įžeidinėjo, todėl, neturėdama kitos išeities, ji išsiėmė vykdomąjį raštą ir pateikė vykdyti antstolei. Ir tik tuomet, kai ji kreipėsi į antstolę, apeliantas, siekdamas sustabdyti turto varžytynes ir vilkinti kompensacijos išmokėjimą, kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo, nors visos teismo sprendime išdėstytos aplinkybės jam buvo puikiai žinomos.
2. CPK 368 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Šiuo atveju apeliantas neva apie netinkamai sudarytą šalių santuokoje įgyto turto balansą sužinojo sprendimo priėmimo dieną (2008-07-30), vėliausiai sprendimo įsiteisėjimo laikotarpiu, dėl ko praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, prašymo atnaujinti terminą neteikė, todėl vien dėl šios priežasties apelianto prašymas negalėjo būti patenkintas ir teismas priėmė teisėtą nutartį.
3. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad jokių aiškių teisės taikymo klaidų, tvirtinant 2008-07-30 teismo sprendimu šalių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nebuvo. Pateikta teismui sutartis buvo atsakovo eilę kartų derinta, todėl prašyme nurodyti faktai, kad jis nesuprato, ką pasirašo ir buvo suklaidintas, yra melagingi ir neatitinkantys tikrovės. Ieškovė pažymi, kad jai priklausė ženkliai didesnė kompensacija už apeliantui atitekusį turtą, tačiau, nenorėdama ilgų teisminių procesų, sutiko su jo pasiūlytu kompensacijos dydžiu ir kompensacijos mokėjimo išdėstymu. Apelianto argumentus apie jo nesupratimą, ką jis pasirašo, paneigia tai, kad jis šią sutartį iš dalies įvykdė ir sumokėjo ieškovei dalį kompensacijos. Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys pasirašėme laisva valia, gerai žinodamos tiek santuokoje įgyto turto vertę, tiek įsipareigojimus. Nurodytas argumentas, kad nebuvo įtraukta į dalintiną turtą paskola „Swedbank“, AB bankui ir dėl to esą teismas 2008 m. patvirtino sutartį, neatitinkančią teisės normų reikalavimų, šiuo metu neturi jokios reikšmės, nes paskola buvo padengta 2008-10-10. CK 3.126 straipsnis numato, kad vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Šiuo atveju kreditorius į bylą nestojo, apeliantas apie kreditorių teismui nepranešė, su kreditoriumi pagal sudarytą kredito sutartį pilnai atsiskaitė dar 2008-10-10, dėl ko pagrįstas ir teisėtas teismo sprendimas negali būti naikinamas dėl to, kad pats apeliantas elgėsi procese nesąžiningai ir teismui nenurodė visų savo kreditorių. Negana to, apeliantas, sužinojęs, kad sprendime nėra nurodyti visi kreditoriai, teismo sprendimo neskundė, nesiekė į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių įtraukti šio kreditoriaus. Pažymėtina, kad ši paskola buvo suteikta tik apeliantui, todėl ieškovė ir neprašė jos įtraukti į dalintiną turtą. Ieškovė net nežino, kur šiuos pinigus panaudojo apeliantas, ir apie šią sutartį 2008 m. buvo pamiršusi. Tik 2008 m. rudenį, kai bankas areštavo ieškovės sąskaitas, ji susisiekė su apeliantu ir prašė paaiškinti, kas vyksta. Tuomet apeliantas pareiškė, kad tai jo nesumokėta sena skola, ir kad jis ją sumokės. Todėl po 4 metų laiko nuo teismo sprendimo priėmimo kreipdamasis dėl proceso atnaujinimo ir savo nesąžiningus veiksmus siekdamas perkelti ant teismo pečių, teigiant, kad teismas patvirtino ydingą sutartį, apeliantas elgiasi nesąžiningai ir neprotingai. Proceso atnaujinimas dėl tokių priežasčių yra negalimas, nes dėl to, kad į bylą nebuvo įtrauktas kreditorius, yra paties apelianto kaltė, ir šiuo metu proceso atnaujinimas dėl tokių priežasčių jokių teisinių pasekmių negali sukelti, nes skola jau yra grąžinta ir santykiai tarp apelianto ir kreditoriaus seniai pasibaigę.
Šalies argumentai
4. Apeliantas nurodo, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pažeidžia sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, nes sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo į bendro dalintino turto masę įtrauktas ir pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, t. y. automobiliai VAZ, VW Transporter, VW PASSAT ir AUDI 80, ir visas turtas dalijamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, už jos dalį iš apelianto priteisiant piniginę kompensaciją. Su šiais argumentais ieškovė nesutinka, nes jie yra nepagrįsti, juos paneigia ir paties apelianto veiksmai po teismo sprendimo priėmimo. 2008-07-30 priimant teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo pagal abiejų šalių pareiškimą, transporto priemonių VAZ, VW PASSAT, AUDI 80 realiai nebuvo. Svarbiausia, kad tokia situacija tenkino ir patį apeliantą, todėl akivaizdu, kad joks protingas ir apdairiai besielgiantis asmuo, pastebėjęs, kad dėl netinkamo santuokoje įgyto turto balanso sudarymo jis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti didesnę kompensaciją, nebūtų daugiau negu keturis metus laukęs tam, kad šią aplinkybę pagaliau atskleistų, nes būtų iš karto arba skundęs sprendimą, arba naudojęsis kitomis pažeistų teisių gynybos priemonėmis. Tačiau apeliantas, žinodamas tikras faktines aplinkybes, dėl netikslumų santuokos nutraukimo sutartyje jokių pretenzijų niekuomet iki jos kreipimosi į antstolį nereiškė, kas tik dar kartą patvirtina, kad proceso atnaujinimas apeliantui reikalingas tam, jog išvengtų pagal teismo sprendimą priskirtų įpareigojimų, o ne tam, kad būtų perdalintas turtas, juo labiau žinant, kad skunde paminėtų transporto priemonių nutraukiant šalių santuoką realybėje nebuvo, jos buvo tik įregistruotos apelianto vardu. Šiuo atveju nėra jokio skirtumo, ar paminėtos transporto priemonės, kurios yra apelianto asmeninė nuosavybė, buvo išvardintos kaip santuokinis turtas, ar kaip jo asmeninės, nes šios transporto priemonės nebuvo vertinamos konkrečiomis vertėmis ir jos vis tiek atiteko apeliantui. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. LAT 2005-11-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2005 konstatuota, kad sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis ribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės, pavyzdžiui, susitariama, kad sutuoktiniui nepaskiriama santuokinio turto dalis arba paskiriama akivaizdžiai per maža jo dalis. Tačiau šiuo atveju akivaizdu, kad apelianto interesai priimant sprendimą dėl santuokos nutraukimo nebuvo pažeisti, todėl skundo argumentai yra nepagrįsti ir nesuprantami.
5. Nepagrįstas argumentas, kad teismas neatsižvelgė ir neįvertino, kad sutartis yra pateikta su trūkumais, santuokinis turtas yra išvardintas netinkamai ir netaikė šiam atvejui CPK 3.53 straipsnio 4 dalies nuostatų. Šalys puikiai žino, kokį turtą įgijo kartu iš bendrų lėšų, todėl prašyme dėl proceso atnaujinimo ir skunde nurodyta aplinkybė, kad į dalintiną turtą įtrauktas ne tas turtas, yra nesąžininga. Šalys kartu gyveno iki santuokos tris metus. Tuomet atsakovas buvo po avarijos, apdegęs, nevaikščiojo. Šalys augino 60 arų šiltnamiuose agurkus ir pomidorus bei sunkiai dirbo. Šalys gyveno name, kuris buvo šalia apelianto tėvų namo. Namas žodiniu susitarimu buvo paliktas šalims, bet registruotas apelianto tėvų vardu. Ten buvo tik vienas kambarys, kurį šalys susiremontavo, kad galėtų miegoti. Virtuvės, tualeto ir vonios nebuvo. Ieškovei pastojus, šalys apsivedė, ieškovė pardavė savo butą, kurį dar prieš santuoką jai padovanojo mama, o pinigus investavo į šalių namus: šalys įrengė tualetą, vonią, virtuvę ir svečių kambarį. Dalis šių pinigų buvo paskirta UAB „Kvesmedžio“ įkūrimui (10 000 įstatinis kapitalas, plius pinigai, skirti apyvartinėms lėšoms, staklėms ir kitoms priemonėms). Taupydama šeimos pinigus, ieškovė pati steigė įmonę, ruošė įstatus ir visus kitus dokumentus, įmonę įregistravo atsakovo vardu. Didelis konfliktas derinant sutartį buvo iškilęs dėl įmonės akcijų, kurias ieškovė siūlė dalinti po 50 procentų, nes įmonės vertė yra ženkliai didesnė nei 10 000 litų, bet vėliau ieškovė sutiko paimti kompensaciją. Vėliau ieškovės mama pardavė namą ir išvyko gyventi į Vokietiją. Visi baldai, kilimai, indai ir t. t. atiteko šalims. Per septynerius metus siaubingai apleistą namų aplinką pavyko paversti į jaukų gerbūvį. Vėliau šalys įsigijo BMW 5 klasės automobilį, 1996 metų, kurį su variklio defektu atsakovas atidavė ieškovei, taip pat iš apelianto draugo įsigijo ir dar vieną BMW 5 klasės automobilį (2001-jų metų), kuris buvo perrašytas apelianto vardu tik po dviejų metų, t. y. po skyrybų. Vėliau iš draugų ieškovė sužinojo, kad jis yra pasakęs, kam ieškovei turėti savo turto, jeigu reikės skirtis. Santuokoje buvo ir daugiau turto, pavyzdžiui, žiedinis brangus motociklas, keturratis motociklas, kurie nebuvo perregistruoti atsakovo vardu, tačiau kurie liko atsakovui. Tačiau ieškovė ir su tuo sutiko. Prasidėjus nesutarimams su apeliantu, ji išėjo iš namų su ketverių metukų dukrele į išnuomotą butelį, su savimi pasiimdama tik drabužius. Visi ieškovės mamos baldai ir daiktai, suremontuoti namai, gerbūvis liko apeliantui. Vestuvių dovanos, skalbimo mašina ir t. t. liko jo namuose. Iki sutarties parengimo buvo susitarta, kad ieškovė atsisakys žemės sklypų, įmonės akcijų, nieko neims iš namų, nors ji neturėjo net kur gyventi su dukrele. Todėl abiejų sutikimu šalys sutartyje sutarė, kad dviejų metų bėgyje atsakovas atiduos 40 000 Lt kompensaciją už tai, kas liko jam (tai yra per pus mažesnė suma, negu buvo sukurta per septynerius metus).
6. Visiškai nepagrįsti apelianto argumentai, kad sutartyje nebuvo aiški jam tenkanti turto vertė, todėl teismas negalėjo įvertinti įsipareigojamos mokėti kompensacijos pagrįstumo ir protingumo. Nėra imperatyvių teisės normų, numatančių būtinybę sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyti dalijamo turto vertę. Visa turto vertė, apimtis bei padalinimo būdas apeliantui buvo žinoma priėmus teismo sprendimą, t. y. dar 2008 metais, tačiau teismo sprendimas jį tenkino, sprendimas nebuvo skundžiamas, jis mokėjo ieškovei teismo sprendimu priskirtą kompensaciją. Kompensacija buvo mokama už tai, kad jam liko visas santuokoje įgytas ir sukurtas turtas, todėl teismas tuo metu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį vykdė ir pats apeliantas, tačiau nusprendė nevykdyti tik 2012 metais, kuomet ieškovė kreipėsi į antstolį.
7. Nepagrįstas skundo argumentas, kad 40 000 Lt kompensacijos negalima laikyti teisėta, nes apeliantui natūra atiteko turto tik už 39 991,13 Lt, todėl, vadovaujantis CK 3.117 str., turėjo būti priteisiama kompensacija už ½ dalį turto, t. y. 17 495,56 Lt. Apeliantas nurodė netikslias ir realios rinkos vertės neatitinkančias kainas. Be to, į jam tenkančio turto vertę neįtraukė šalių santuokoje sukurto turto - gyvenamojo namo, jo remonto, patalpų įrengimo išlaidų, kas taip pat buvo šalių įskaičiuota į kompensacijos vertę. Apeliantas elgiasi aiškiai neteisėtai, siekia suklaidinti teismą, o iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Nustatyta, kad 2008-06-16 prašymu šalys kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, ir Kauno rajono apylinkės teismo 2008-07-30 sprendimu, įsiteisėjusiu 2008-09-01, jų prašymas buvo patenkintas, t. y. šalių sudaryta santuoka buvo nutraukta bei patvirtinta 2008-06-16 šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo sprendimu buvo padalintas santuokos metu įgytas turtas bei numatytas 40 000 Lt kompensacijos sumokėjimas ieškovei už atsakovui 40 000 Lt tenkantį turtą šia tvarka: 15 000 Lt išmokama per 7 dienas nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką priėmimo dienos; likusi 25 000 Lt suma išmokama per 2 metus nuo sprendimo nutraukti santuoką priėmimo dienos, į metus sumokant 12 500 Lt.
Apeliantas procesą siekia atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, teigdamas, jog teismas 2008-07-30 sprendimo dalyje dėl santuokinio šalių turto ir prievolių kreditoriams padalinimo padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Apelianto teigimu, teismo sprendimas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, neteisingai išsprendus sutuoktinių turto pasidalijimo ir kompensacijos ieškovei priteisimo klausimą, nes ne visas padalintas turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, be to, nebuvo išminusuota tuo metu kreditorei negrąžintos vartojamosios paskolos 5 735,87 Lt, kuriuos po santuokos nutraukimo grąžino vienas apeliantas.
CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo klausimu formuojama LAT praktika teigia, kad aiškia teisės normos taikymo klaida suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas arba jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas (LAT 2005-02-23 nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-125/2005). Sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis ribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės, pavyzdžiui, susitariama, kad sutuoktiniui nepaskiriama santuokinio turto dalis ar paskiriama akivaizdžiai per maža jo dalis, ir pan. (LAT 2005-11-14 nutartis civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-575/2005).
Apelianto teigimu, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri buvo patvirtinta 2008-07-30 sprendimu, į bendro dalintino turto masę buvo be pagrindo įtrauktas ir jo vardu iki santuokos įregistravimo 2003-07-18 (b. l. 7) įgytos transporto priemonės: VAZ, 21011, v. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo data 1997-12-23; VW TRANSPORTER, v. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo data 2003-01-03; VW, PASSAT, v. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo data 2002-12-07; AUDI 80, v. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo data 1999-09-14.
LAT praktikoje išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso, t. y. šiuo atveju netaikomos CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos (LAT 2008-07-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008); bendro turto (jo kiekio ir vertės) nurodymas ir reikalavimo jį padalyti suformavimas yra šalių, o ne teismo pareiga – tokios pat sąlygos galioja ir tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 str. 1 d. 2 p.) (LAT 2006-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2006). Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turinys apibrėžtas CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad šioje sutartyje sutuoktiniai turi aptarti inter alia savo turtines teises ir pareigas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutuoktinių teisė sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių aptarti jų turto teisinio statuso po santuokos nutraukimo klausimus ribojama tik viešosios tvarkos ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų apsauga. Teismas, nagrinėjantis bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, nustatęs, kad ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus (CK 3.53 str. 4 dalis), tačiau CK trečiosios knygos IV skyriaus normų teismas neįpareigotas tikrinti, ar sutuoktinių sutartyje nurodytas dalytinas turtas priklauso jiems asmeninės ar bendrosios nuosavybės teise, jei nekyla abejonių dėl nurodytų vertybių pažeidimo. Sutuoktiniams laisva valia sutartyje kaip dalytiną nurodžius asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ir jį paskyrus tam pačiam sutuoktiniui, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai savaime nevertintina kaip esminis vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimas, jei nenustatyta kitų aplinkybių, dėl kurių vieno iš sutuoktinių padėtis pasidarytų blogesnė nei kito.
Bylos duomenys patvirtina, jog šalių santuokos metu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė buvo įgytos 2 transporto priemonės, t. y. OPEL VECTRA, v. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos data 2006-01-20, ir (duomenys neskelbtini) v. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos data 2006-08-04 (b. l. 11-12), du žemės sklypai (2,3300 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) k., Kauno r. (b. l. 14-15, 21-22) ir 0,3900 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) k., Kauno r. (b. l. 16-17, 23-24)) bei UAB „Kvesmedis“ (į. k. 300583641) 100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų (b. l. 25, 27) (kurių vertė, V. P. teigimu, yra ženkliai didesnė nei 10 000 Lt). Iš minėto turto ieškovei asmeninės nuosavybės teise atiteko tik transporto priemonė (duomenys neskelbtini) v. Nr. (duomenys neskelbtini) Be to, V. P. atsiliepimo argumentais, kurių apeliantas ir jokie bylos duomenys nepaneigė, jog, prasidėjus šalių nesutarimams, būtent ji išėjo iš namų su ketverių metukų dukrele į išnuomotą butelį, su savimi pasiimdama tik drabužius, o visi ieškovės mamos baldai ir daiktai, suremontuoti namai, gerbūvis liko apeliantui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, jog sutartyje šalių pasidalinamas turtas, kurio pagrindinė dalis atiteko apeliantui, atskirai nebuvo įvertintas, akivaizdu, jog šalių sutarto dydžio ieškovei atsakovo išmokėtina kompensacija negali būti vertinama kaip neteisingo ir neprotingo dydžio, netgi įvertinus tai, jog į sutartį nebuvo įtraukta tuo metu kreditoriui „Swedbank“, AB bankui likusios negrąžintos vartojamosios paskolos dalis - 5 735,87 Lt. Sutiktina su V. P. atsiliepimo argumentu, jog šios paskolos neįtraukimas į sutartį šiuo metu neturi jokios reikšmės, kadangi paskola buvo padengta 2008-10-10. CK 3.126 straipsnis numato, kad vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Šiuo atveju kreditorius į bylą nestojo, o pats apeliantas apie kreditorių pagal jo paties sudarytą kredito sutartį teismui nepranešė, su kreditoriumi pilnai atsiskaitė dar 2008-10-10, todėl pagrįstas ir teisėtas teismo sprendimas negali būti naikinamas vien dėl to, kad pats apeliantas elgėsi procese nesąžiningai ir teismui nenurodė visų savo kreditorių. Negana to, apeliantas, sužinojęs, kad sprendime nėra nurodyti visi kreditoriai, teismo sprendimo neskundė, nesiekė į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių įtraukti šio kreditoriaus. Pažymėtina ir tai, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta tik su apeliantu, pareiškėja teigia net nežinojusi, kur šiuos pinigus panaudojo apeliantas, apie šią sutartį 2008 m. buvo pamiršusi ir tik 2008 m. rudenį, kai bankas areštavo jos sąskaitas, ji susisiekė su apeliantu, kuris pareiškė, kad tai jo nesumokėta sena skola, kurią jis sumokės. Tai, kad pareiškėjas tik po 4 metų nuo teismo sprendimo priėmimo kreipėsi dėl proceso atnaujinimo, teigdamas, jog į bylą nebuvo įtrauktas kreditorius, rodo nesąžiningumą paties apelianto, būtent dėl kurio kaltės kreditorius i r nebuvo įtrauktas į bylą, o proceso atnaujinimas šiuo metu kreditoriui jokių teisinių pasekmių nebesukeltų, nes skola jau yra grąžinta ir santykiai tarp apelianto ir kreditoriaus seniai pasibaigę.
Be to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra jokio pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog teismas, tvirtindamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, neatsižvelgė į lygiateisiškumo principą, dalijamo bendro turto vertę, galiojusią bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos metu ir tokiu būdu pažeidė CK 3.117, 3.118, 3.119 straipsnių reikalavimus, dar ir dėl tos priežasties, jog apeliantas (pareiškėjas) išreiškė laisvą valią dėl visų santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, taip pat ir dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo varianto, šalys nesiginčijo dėl dalijamo turto vertės. Šalys turtą dalinosi ne teismo sprendimu, o sudarydamos sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bendru sutarimu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, prašymą nutraukti šalių santuoką bei patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį suruošė abi šalis atstovaujanti advokatė S. Ž. (b. l. 28). Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos abiems šalims buvo žinomos jos pasirašymo dieną, ką patvirtina jų parašai. Nagrinėjant bylą pagal šalių prašymą nutraukti santuoką, teismo posėdyje taip pat dalyvavo abi šalys, o teismui 2008-07-30 sprendimu nutraukus šalių santuoką bei patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, šalys sprendimo neskundė. Byloje neginčijamai nustatyta, jog atsakovas vykdė 2008-07-30 sprendimą ir sprendimu priteistos 40 000 Lt piniginės kompensacijos dalį (22 500 Lt) ieškovei sumokėjo, todėl akivaizdu, kad su visais 2008-07-30 sprendimo argumentais apeliantas buvo susipažinęs, nes šio sprendimo neskundė ir jį vykdė. Atsakovui nemokant ieškovei likusios 17 500 Lt kompensacijos dalies, ji kreipėsi teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą (b. l. 40), kuris buvo išduotas 2012-06-27 (b. l. 41). Pats apeliantas neginčija, kad į teismą dėl proceso atnaujinimo jis kreipėsi tik prasidėjus priverstinio vykdymo veiksmams dėl likusios skolos išieškojimo (b. l. 44-47).
CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai. Šis terminas yra naikinamasis, todėl negali būti atnaujinamas. Kadangi prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1872-058/2008, kuri baigta 2008-09-01 įsiteisėjusiu sprendimu, buvo paduotas 2012-10-08, akivaizdu, jog yra praleistas vienerių metų naikinamasis terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, vien dėl ko procesas šioje byloje negalėjo būti atnaujintas.
LAT jurisprudencijoje pabrėžiama, kad kiekvienas teisės institutas turi būti taikomas tokiais pagrindais ir sąlygomis ir tokiems tikslams, kokiems numatė įstatymų leidėjas (LAT 2005-03-23 nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-188/2005 ir kt.). CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (2007-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Apelianto prašyme dėl proceso atnaujinimo nenustačius nurodyto pagrindo, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti 2008-07-30 teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, dėl ko spręstina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, įstatyme nustatyto naikinamojo vienerių metų termino prašymui atnaujinti procesą pateikimui praleidimą, pirmosios instancijos teismo nutartis nekeistina dar ir dėl šios priežasties.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra jokio pagrindo atskirojo skundo motyvais keisti iš esmės teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.), nebepasisakant dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip visiškai nebereikšmingų šios apeliacijos rezultatui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, o Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.