- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-17
- Bylos Nr.
- eA2-153-733/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-02710-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis
- Pareiškėjas
- uždarųjų akcinių bendrovių „Krikesta“, „JVJ projektai“
- Suinteresuotas asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „SOPRO CONSULTING“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų uždarųjų akcinių bendrovių „Krikesta“ ir „JVJ projektai“ prašymą suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „SOPRO CONSULTING“ dėl praleisto termino atnaujinimo prašymui paduoti ir proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-3212-635/2017.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos prašo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-3212-635/2017 remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nes pirmos instancijos sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, galėjusi turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, kuris nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Be to, pareiškėjos 2019-01-09 patikslintu prašymu prašo pakeisti taikos sutarties 7 punktą ir nustatyti, kad skolininkei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Krikesta“ ir (arba) bendraskolei UAB „JVJ projektai“ pradelsus bet kurios skolos dalinės įmokos sumokėjimo terminą, nustatytą šios taikos sutarties 4 punkte, ir (arba) sumokėjus ne viso dydžio bet kurią skolos dalinę įmoką, nustatytą šios taikos sutarties 4 punkte, skolininkės UAB „Krikesta“ ir bendraskolės UAB „JVJ projektai“ atžvilgiu skaičiuojamos 10 (dešimties) procentų dydžio metinės palūkanos nuo likusios nesumokėtos bendros skolos sumos ir kreditorė UAB „SOPRO CONSULTING“ įgyja teisę bet kada kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo tikslu išieškoti visą likusią nesumokėtą bendros skolos sumą solidariai iš skolininkės UAB „Krikesta“, bendraskolės UAB „JVJ projektai“ - tokiu atveju nebegalioja šios taikos sutarties 4 punkte įtvirtintas šalių susitarimas dėl skolos mokėjimo dalių ir terminų.
Prašyme nurodė, kad 2017-11-21 taikos sutartimi skolininkės UAB „Krikesta“ ir UAB „JVJ projektai“ solidariai įsipareigojo sumokėti kreditorei UAB „SOPRO CONSULTING“ visą skolos sumą 8 000 Eur plius PVM, sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (sutarties 4 punktas). Sutarties 7 punkte nustatyta, kad skolininkėms UAB „Krikesta“ ir UAB „JVJ projektai“ pradelsus bet kurios skolos dalinės įmokos sumokėjimo terminą, nustatytą sutarties 4 punkte, skolininkių atžvilgiu skaičiuojamos 10 procentų dydžio palūkanos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo likusios nesumokėtos bendros skolos sumos. Kreditorė įgyja teisę bet kada kreiptis į teismą vykdomojo rašto išdavimo tikslu išieškoti visą likusią nesumokėtą bendros skolos sumą - tokiu atveju nebegalioja sutarties 4 punkte įtvirtintas šalių susitarimas dėl skolos mokėjimo dalių ir terminų.
Nurodo, kad taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, jog tarp šalių yra kilęs konfliktas, ir, kad šalys siekia jį išspręsti. Jos gana dažnai, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų oponuojančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos. Pažymi, kad skolininkės neturėjo valios ir nesitarė su kreditore dėl neprotingai didelių palūkanų - 10 procentų už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo likusios nesumokėtos bendros skolos sumos, t. y. 3 650 proc. metinių palūkanų (10 proc. už 1 d. x 365 d.). Palūkanos negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Sutarties 4 punkte nustatytas 3 650 proc. metinių palūkanų dydis yra akivaizdus kreditorės pasipelnymo šaltinis. Pareiškėjos pažymi, kad šalys tarėsi dėl 10 proc. metinių palūkanų dydžio nuo likusios nesumokėtos bendros skolos sumos. Sutarties sąlygas surašė kreditorė, kuri sąmoningai pakeitė palūkanų dydį, jį padidindama 365 kartus. UAB „Krikesta“ pagal sutartį pilnai sumokėjo skolą kreditorei 8 000 Eur plius PVM 2018-04-12. UAB „Krikesta“ sumokėjus skolą, kreditorė išsiėmė vykdomąjį raštą ir kreipėsi į antstolės S. S. kontorą dėl 15 146 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „Krikesta“. Pareiškėjos atkreipia dėmesį, kad visa skola yra 8 000 Eur plius PVM, kai tuo tarpu apskaičiuotų 15 146 Eur palūkanų suma už laiku nesumokėtą skolą, praleidus terminą tik kelis mėnesius, yra beveik dvigubai didesnė už pačios skolos sumą. Skaičiuojant 10 proc. metinių palūkanų dydį nuo laiku nesumokėtos sumos palūkanos būtų 92,25 Eur. Akivaizdu, kad kreditorė piktnaudžiauja savo teise bei siekia nepagrįstai praturtėti skolininkių sąskaita.
Pareiškėjos taip pat nurodo, kad įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią, tačiau teismas, prieš ją tvirtindamas, turi pareigą patikrinti šalių valią dėl pasirašytos taikos sutarties ir tvirtinti CPK 140 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta tvarka. Teismas privalo patikrinti tikruosius šalių ketinimus dėl taikos sutarties sudarymo, t. y. ar šalių pateikta taikos sutartis sudaryta laisva valia, ar jos sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nepažeidžia viešojo intereso (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis). Skolininkės neturėjo valios ir nesitarė su kreditore dėl 10 proc. palūkanų už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Buvo susitarta dėl 10 proc. metinių palūkanų dydžio. UAB „Krikesta“ ir UAB „JVJ projektai“ direktoriai neturi teisinio išsilavinimo, jų interesų nagrinėjamoje byloje neatstovavo profesionalūs teisininkai. Skolininkės pasirašė taikos sutartį pilnai nesupratusios ir nesuvokusios taikos sutarties sąlygų bei pasitikėjusios kreditorės sąžiningumu, kuri sudarė sutarties sąlygas. Sutartis buvo sudaroma ir pasirašoma skubos tvarka. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą (šiuo atveju – proceso teisės), kadangi neišaiškino šalims šių procesinių veiksmų padarinių. Be to, patvirtinta taikos sutartis pažeidžia pareiškėjų teises ir teisėtus interesus, todėl negalėjo būti tvirtinama. Teismo sprendimu (nutartimi) patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, nes ji kyla iš šalių suderintos valios, kuri patvirtinama teismo sprendimu. Esant tokiai teismo patvirtintos taikos sutarties galiai, taikos sutarties turinys gali būti pakeistas apibusiu šalių susitarimu arba dėl jos sąlygų sprendžiant atnaujinus byloje procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktai). Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) (LAT 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008). Tai, kad teismo patvirtinta taikos sutartis gali būti ginčijama civilinio proceso atnaujinimo stadijoje, konstatuota ir LAT 2010-03-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010. Šalių pasirašyta ir teismo patvirtinta taikos sutartis negali būti pripažinta teisėta ir teisinga. Procesas nagrinėjamoje byloje turėtų būti atnaujintas CPK 366 straipsnio l dalies 9 punkto pagrindu. Atnaujinus procesą iš naujo svarstytinas taikos sutarties patvirtinimo klausimas. Nagrinėjamu atveju sprendžiant taikos sutarties vertinimo ir tvirtinimo klausimą, pareiškėjos pareiškia, kad jos nesutinka su sutartyje įrašytu 10 proc. palūkanų dydžiu už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, kadangi buvo susitarta dėl 10 proc. metinių palūkanų dydžio nuo likusios nesumokėtos bendros skolos sumos. Kadangi yra kilęs ginčas dėl taikos sutarties sąlygų, todėl yra pagrindas teismo nutartį, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, panaikinti ir atsisakyti tenkinti prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Jeigu skolininkas dalį pagal teismo įsakymą priteistų kreditoriaus reikalavimų įvykdo arba nors ir neįvykdo, bet jų dalį pripažįsta, o prieštaravimus pareiškia tik dėl likusios kreditoriaus reikalavimų dalies, teismas pagal šio skyriaus taisykles priima naują įsakymą dėl skolininko neginčijamos reikalavimų dalies priteisimo. Skola pagal teismo priimtą teismo įsakymą yra sumokėta ir teismui pateikti tai patvirtinantys dokumentai.
Taip pat pareiškėjos nurodo, kad jos nesuvokė procesinių veiksmų padarinių, jog sutarties 7 punkte yra nustatytos 3 650 proc. metinės palūkanos, vietoj susitartų su kreditore 10 proc. dydžio metinių palūkanų nuo likusios nesumokėtos bendros skolos sumos. Skolininkės tai suprato tik po to, kai antstolė S. S. ir antstolis D. Š. 2018 m. balandžio 14 - 16 d. areštavo jų atsiskaitomąsias bankų sąskaitas ir paaiškino, kad yra skaičiuojamos 10 proc. palūkanos nuo likusios nesumokėtos bendros skolos sumos už kiekvieną dieną. Dėl to skolininkės praleido CPK nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir prašo jį atnaujinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „SOPRO CONSULTING“ prašo atmesti prašymą atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir prašymą atnaujinti procesą, priteisti iš pareiškėjų solidariai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsiliepime nurodė, kad Šilutės rajono apylinkės teismas 2017-12-11 nutartimi patvirtino 2017-11-21 šalių sudarytą taikos sutartį. Šalys taikos sutartimi ir prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo teismui patvirtino, jog joms yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisminio proceso tvarka pasekmės. Iš nutarties turinio matyti, kad teismas, įvertinęs pateiktos šalių sudarytos taikos sutarties turinį bei sąlygas, konstatavo, jog šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, taip pat nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negalėtų būti tvirtinama (CK 6.983 - 6.986 straipsnis, CPK 42 straipsnio 2 dalis). Taigi, šalys pačios nusprendė kilusį ginčą išspręsti taikiai, abipusių derybų būdu, sulygdamos abiem pusėms palankias taikos sutarties sąlygas, o teismas, tvirtindamas taikos sutartį, pagrįstai nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atsisakyti tvirtinti taikos sutartį. Pareiškėjos teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, įstatymo nustatytu terminu neskundė.
Taip pat suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjos 2018-05-09 patikslintame pareiškime dėl proceso atnaujinimo nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kuriuos įvertinęs teismas galėtų konstatuoti esant pagrindui panaikinti ar pakeisti teismo nutartimi nustatytas teises ir pareigas. Teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį pasirašė trys juridiniai asmenys, kaip verslininkai, atstovaujami juridinių asmenų vadovų. Duomenų apie tai, kad taikos sutartį šalies vardu pasirašęs bet kurio juridinio asmens vadovas pasirašymo metu buvo neveiksnus, ribotai veiksnus, dėl kitų priežasčių negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, į bylą nepateikta, taip pat į bylą nepateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjų atstovai - juridinių asmenų vadovai pilnai nesuprato taikos sutarties sąlygų ir kokių konkrečiai taikos sutarties sąlygų nesuprato, kaip kad nurodė pareiškėjos. Taip pat pareiškėjos savo 2018-05-09 patikslintame pareiškime dėl proceso atnaujinimo nenurodė konkrečios teismo nutartyje padarytos aiškios teisės taikymo klaidos (kokios konkrečiai teisės normos teismas netaikė, netinkamai taikė, kokios tiksliai normos pareiškėjams neišaiškino ir pan.). Mano, kad pareiškėjų prašymo teiginiai dėl palūkanų prieštarauja vieni kitiems, kas trukdė suinteresuotajam asmeniui tinkamai atsikirsti į pareiškimą, nes nėra galimybės tinkamai suvokti pareiškimo motyvų esmės, kita vertus, patvirtino visišką pareiškimo nepagrįstumą ir tai, kad pareiškimas pateiktas tik siekiant išvengti atsakomybės pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį.
Šalies argumentai
Teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 7 punkto lingvistinė analizė patvirtina, kad šiame punkte nebuvo nustatyta 3650 proc. metinių palūkanų norma, kaip kad savo 2018-05-09 patikslintame pareiškime nekart nurodė pareiškėjos. Tokie argumentai vertintini tik kaip subjektyvūs išvedžiojimai, siekiant teismo nutarčiai dėl taikos sutarties patvirtinimo suteikti kitą turinį nei realiai buvo, o teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygos laikytinos aiškiomis. Taip pat suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad 2017-12-11 teismo nutarties pagrindu suinteresuotas asmuo 2018-02-15 kreipėsi į Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuris buvo priimtas 2018-02-26 ir pareiškėjoms įteiktas. Prašymas buvo paskirtas nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjos iki teismo posėdžio nepateikė jokių įrodymų apie taikos sutarties vykdymą, taip pat nepareiškė prieštaravimų dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 7 punkto, kurio pagrindu taip pat buvo prašoma išduoti vykdomąjį raštą. Teismas 2018-03-12 nutartimi tenkino suinteresuoto asmens prašymą ir nutarė išduoti vykdomąjį raštą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-12-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-3212-635/2017 patvirtintos šalių taikos sutarties sąlygų vykdymo. Pareiškėjos vėlgi neskundė minėtos teismo nutarties.
Suinteresuoto asmens manymu, nėra pagrindo laikyti, kad teismas, priimdamas 2017-12-11 teismo nutartį, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kas sudarytų CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą.
Atsiliepimas
Dėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad šis terminas pareiškėjoms suėjo 2018-03-11, tačiau nustatytu terminu prašymas nebuvo paduotas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjoms buvo ir turėjo būti žinoma tiek apie pareiškėjų ir suinteresuoto asmens 2017-11-21 prašymo patvirtinti taikos sutartį nagrinėjimą, tiek apie 2017-12-11 teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, ir apie 2018-03-12 teismo nutarties priėmimą bei paskelbimą, tačiau pareiškėjos neskundė minėtų procesinių sprendimų. Be to, pareiškėjos nenurodė jokių objektyvių CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežasčių, o jų nurodytos priežastys, kaip kad „nesuvokė“, „nesuprato“ ir pan. vertintinos tik kaip subjektyvūs pareiškėjų samprotavimai, kaip siekimas išvengti atsakomybės. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, pareiškėjos praleido nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, kas sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą.
Suinteresuotas asmuo atsiliepimu į pareiškimą nurodo, kad kategoriškai nesutinka su tuo, jog atnaujinus procesą, iš naujo būtų svarstomas taikos sutarties patvirtinimo klausimas, nes pareiškėjos netinkamai įvykdė taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta teismo nutartimi, konkrečiai pažeidė taikos sutartyje nustatytus skolos sumokėjimo terminus, ką patvirtina kartu su suinteresuoto asmens prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Todėl taikos sutarties patvirtinimo klausimo svarstymas iš naujo, tik iš taikos sutarties pašalinant 7-ą punktą, nustatantį pareiškėjų atsakomybę už pavėluotą atsiskaitymą pagal taikos sutartį, iš esmės pažeistų suinteresuoto asmens interesus, kuris sutiko sudaryti taikos sutartį 8 000 Eur plius PVM skolos sumai, kas su PVM sudaro 9 680 Eur sumą, vietoje 2017-11-09 teismo įsakymu priteistos 14 767,52 Eur bendros skolos sumos, 8 proc. metinių palūkanų ir 121 Eur žyminio mokesčio, tačiau su sąlyga, kad pareiškėjos suderintą skolos sumą sumokės taikos sutartyje nustatytomis dalimis – 2 000 Eur plius PVM, 3 000 Eur plius PVM ir 3 000 Eur plius PVM atitinkamai iki 2017-11-30, 2017-12-29 ir iki 2018-01-30. Taikos sutartys sudaromos abipusių nuolaidų būdu ir suinteresuotas asmuo padarė pareiškėjoms ženklią nuolaidą skolos sumai mainais į skolos sugrąžinimą per įmanomai trumpiausią laiką. Tačiau pareiškėjos, kaip minėta, pažeidė taikos sutartį ir 2018-05-09 patikslintame pareiškime dėl proceso atnaujinimo to neneigia. Dėl to laikytina, kad pareiškėjų prašymas panaikinti tik taikos sutarties 7 punktą, paliekant galioti likusią taikos sutarties dalį, pažeis šalių interesų pusiausvyrą ir įteisins vienos šalies (pareiškėjų) interesų nepagrįstą viršenybę prieš kitos šalies (suinteresuoto asmens) interesus, todėl turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Bylos ir pridėtos civilinės bylos Nr. eL2-3212-635/2017 medžiaga, šalių rašytiniais paaiškinimais nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-11-09 įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-3212-635/2017 kreditorei UAB „SOPRO CONSULTING“ iš skolininkės UAB „Krikesta“ priteista 14 123,64 Eur skolos, 643,88 Eur palūkanų, 8 proc. procesinių metinių palūkanų ir 121 Eur žyminio mokesčio.
Šalims pateikus prašymą patvirtinti rašytinio proceso tvarka taikos sutartį, Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-11-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-3212-635/2017 šis prašymas paskirtas nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2017-12-11 teismo posėdyje, apie tai pranešant specialiame interneto tinklalapyje. Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-12-11 nutartimi rašytinio proceso tvarka patvirtinta kreditorės UAB „SOPRO CONSULTING“ ir bendraskolių UAB „Krikesta“ bei UAB „JVJ projektai“ pateikta taikos sutartis. Šios sutarties 4-u punktu skolininkė UAB „Krikesta“ ir bendraskolė UAB „JVJ projektai“ solidariai įsipareigojo sumokėti kreditorei UAB „SOPRO CONSULTING“ visą skolos sumą - 8 000 Eur plius PVM šiomis dalimis ir terminais: 4.1. 2 000 Eur plius PVM skolos dalį ne vėliau kaip iki 2017-11-30; 4.2. 3 000 Eur plius PVM skolos dalį ne vėliau kaip iki 2017-12-29 imtinai; 4.3. 3 000 Eur plius PVM skolos dalį ne vėliau kaip iki 2018-01-30. Minėtos sutarties 7-u punktu šalys susitarė, kad skolininkei UAB „Krikesta“ ir (arba) bendraskolei UAB „JVJ projektai“ pradelsus bet kurios skolos dalinės įmokos sumokėjimo terminą, nustatytą šios taikos sutarties 4-ame punkte, ir (arba) sumokėjus ne viso dydžio bet kurią skolos dalinę įmoką, nustatytą šios taikos sutarties 4-ame punkte, skolininkės UAB „Krikesta“ ir bendraskolės UAB „JVJ projektai“ atžvilgiu skaičiuojamos 10 (dešimties) procentų dydžio palūkanos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo likusios nesumokėtos bendros skolos sumos ir kreditorė UAB „SOPRO CONSULTING“ įgyja teisę bet kada kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo tikslu išieškoti visą likusią nesumokėtą bendros skolos sumą solidariai iš skolininkės UAB „Krikesta“, bendraskolės UAB „JVJ projektai“ - tokiu atveju nebegalioja šios taikos sutarties 4 punkte įtvirtintas šalių susitarimas dėl skolos mokėjimo dalių ir terminų.
Mokėtina pareiškėjų suma, įskaitant PVM, buvo 9 680 Eur. UAB „Krikesta“ sumokėjo UAB „SOPRO CONSULTING“: 2017-11-30 2 420 Eur su PVM, 2018-01-02 – 3 630 Eur su PVM, 2018-02-13 – 500 Eur. Dėl likusios nesumokėtos 3 130 Eur su PVM skolos dalies kreditorė kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą. Pareiškėjos apie kreditorės prašymą, kurio 9-ame punkte ir reikalavime išdėstytas taikos sutartyje nurodytas šalių susitarimas dėl palūkanų, bei paskirtą teismo posėdį tinkamai informuotos. UAB „Krikesta“ 2018-02-22 sumokėjus dar 500 Eur, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-03-12 nutartimi UAB „SOPRO CONSULTING“ išduotas vykdomasis raštas dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-12-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-3212-635/2017 patvirtintos šalių taikos sutarties sąlygų vykdymo.
Iš pareiškėjų pateiktų įrodymų nustatyta, kad UAB „Krikesta“ 2018-04-10 kreditorei sumokėjo 2 450 Eur ir 2018-04-12 dar 180 Eur.
Taip pat nustatyta, kad antstolė S. S. 2018-04-12 patvarkymu Nr. S-18-184-2918 priėmė Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-04-04 išduotą vykdomąjį raštą Nr. eL2-3212-635/2017 dėl 15 146 Eur palūkanų išieškojimo UAB „SOPRO CONSULTING“ iš UAB „Krikesta“ (vykdomoji byla Nr. 0184/18/00807). Tą pačią dieną areštuotas UAB „Krikesta“ Turto arešto akte nurodytas turtas.
Taip pat nustatyta, kad antstolis D. Š. 2018-04-10 patvarkymu Nr. S18-21842 priėmė Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-04-04 išduotą vykdomąjį raštą Nr. eL2-3212-635/2017 dėl 2 630 Eur skolos, 2 191 Eur 10 proc. palūkanų nuo 2018-02-15 iki 2018-02-22 nuo 3 130 Eur skolos sumos, 13 413 Eur 10 proc. palūkanų nuo 2018-02-23 iki 2018-04-15 nuo 2 630 Eur skolos sumos išieškojimo UAB „SOPRO CONSULTING“ iš UAB „JVJ Projektai“ (vykdomoji byla Nr. 0178/18/01234).
Pareiškėjos prašo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-3212-635/2017 remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nes pirmos instancijos sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, galėjusi turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, kuris nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. T. y. pareiškėjų valia nebuvo susitarti dėl 10 proc. palūkanų už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo likusios nesumokėtos bendros skolos sumos, jos tarėsi dėl 10 proc. metinių palūkanų sumos. Nurodo, kad sutarties sąlygas surašė kreditorė, kuri sąmoningai pakeitė palūkanų dydį, jį padidindama 365 kartus, kad skaičiuojant 10 proc. metinių palūkanų dydį nuo laiku nesumokėtos sumos, palūkanos būtų 92,25 Eur. Pareiškėjos savo prašymus motyvuoja tuo, kad UAB „Krikesta“ ir UAB „JVJ projektai“ direktoriai neturi teisinio išsilavinimo, jų interesų nagrinėjamoje byloje neatstovavo profesionalūs teisininkai. Jos pasirašė taikos sutartį pilnai nesupratusios ir nesuvokusios taikos sutarties sąlygų bei pasitikėjusios kreditorės sąžiningumu, kuri sudarė sutarties sąlygas. Sutartis buvo sudaroma ir pasirašoma skubos tvarka. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą (šiuo atveju – proceso teisės), kadangi neišaiškino šalims šių procesinių veiksmų padarinių. Be to, patvirtinta taikos sutartis pažeidžia pareiškėjų teises ir teisėtus interesus, todėl negalėjo būti tvirtinama.
Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti atnaujinimo
Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis).
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (LAT 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2009).
Pareiškėjos nurodo, kad jos nesuvokė procesinių veiksmų padarinių - jog sutarties 7 punkte yra nustatytos 3 650 proc. metinės palūkanos, vietoj susitartų su kreditore 10 proc. metinių palūkanų nuo likusios nesumokėtos bendros skolos sumos. Skolininkės tai suprato tik po to, kai antstolė S. S. ir antstolis D. Š. 2018 m. balandžio 14 - 16 d. areštavo jų atsiskaitomąsias bankų sąskaitas ir paaiškino, kad yra skaičiuojamos 10 proc. palūkanos nuo likusios nesumokėtos bendros skolos sumos už kiekvieną dieną. Dėl to skolininkės praleido CPK nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir prašo jį atnaujinti.
Pareiškėjos, kaip minėta, nurodo sužinojusios apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, 2018 m. balandžio 14 - 16 d., kai antstoliai areštavo jų turtą. Prašymas atnaujinti procesą pateiktas teismui 2018-04-24, vadinasi, terminas jam paduoti nebūtų praleistas. Tačiau apie 2017-12-11 nutartį, kuria patvirtinta šalių sudaryta ir jų atstovų – vadovų pasirašyta taikos sutartis, pareiškėjoms buvo žinoma nuo jos priėmimo arba jos nuorašo įteikimo šalims 2017-12-13 (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Juolab, UAB „Krikesta“ 2018-02-27 buvo pranešta apie teismo posėdį dėl vykdomojo rašto išdavimo, kartu įteikiant kreditorės prašymą, kurio 9-ame punkte ir reikalavime vėlgi kartojamas taikos sutartyje nurodytas šalių susitarimas dėl 10 proc. palūkanų per dieną. Esmės nekeičia aplinkybė, kad pareiškėjos tas pačias 10 proc. palūkanas per dieną įvardina 3 650 proc. metinėmis palūkanomis.
Teismo vertinimu, pareiškėjos neįrodė nurodomų aplinkybių apie tai, kada sužinojo apie, jų manymu, jų interesus pažeidžiančią nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartį, tiksliau jos dalis, susijusi su palūkanomis, kaip ir nenurodė bei neįrodė svarbių termino pateikti prašymą atnaujinti procesą praleidimo priežasčių.
Esant šioms aplinkybėms, prašymas atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti netenkintinas.
Dėl prašymo atnaujinti procesą byloje
Teismas mano esant reikalinga pasisakyti ir dėl reikalavimo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-3212-635/2017.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad taikos sutartis – šalių susitarimas, kuriuo jos nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Teismui patvirtinus šalių taikos sutartį ji įgyja res judicata galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (LAT 2008-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008).
Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti taikos sutartį, civilinė byla nutraukiama. Tai reiškia, kad byla užbaigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ir užkertamas kelias pakartotiniam šio ginčo nagrinėjimui teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jei asmuo pageidauja ginčyti tokią sutartį, jis turi paisyti materialiosios ir proceso teisės reikalavimų.
Taikos sutartį norima ginčyti dažniausiai vėliau, kai procesiniai apskundimo terminai jau būna praėję. Šiuo atveju yra paduodamas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo CPK XVIII skyriaus nustatyta tvarka ir CPK 366 straipsnio 1 dalies pagrindais.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo, siekdamas ginčyti taikos sutartį, turi įrodyti materialiosios teisės normų pažeidimus. Tai lemia taikos sutarties teisinė prigimtis: taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra civilinė sutartis. Jai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. Vienas jų – sutarties galiojimo institutas, nustatantis sutarties galiojimo sąlygas ir negaliojimo pagrindus. Jei asmuo yra sudaręs sutartį, tai jis yra jos įpareigotas (pacta sunt servanda principas), todėl turi tik dvi teisėtas vienašališko elgesio alternatyvas: arba vykdyti sutartį, arba ją nuginčyti ir nevykdyti. Sutartys ginčijamos įrodinėjant įstatymo nustatytus sandorio negaliojimo pagrindus (CK 1.78 - 96, 2.84, 6.66, 6.228, kiti straipsniai). (LAT 2010-03-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010).
Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa. Pirma, šis institutas skirtas siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymo nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais siekiama užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų šiam stabilumo tikslui (LAT 2007-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007). Taigi, reikalavimas, kad sandoris būtų ginčijamas tik civiliniuose įstatymuose nustatytais pagrindais (sandorio stabilumo principas), galioja ir ginčijant teismo patvirtintą taikos sutartį proceso atnaujinimo stadijoje. LAT 2010-03-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010 konstatuojama, kad, siekiant nuginčyti teismo patvirtintą taikos sutartį, tokiam nuginčijimui būtinos ir procesinės prielaidos, ir materialieji teisiniai pagrindai. Tai reiškia, kad asmuo teikdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo turi derinti CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus su CK nustatytais sandorio negaliojimo pagrindais. Pavyzdžiui, asmuo gali teigti, kad sudarius taikos sutartį paaiškėjo taikos sutarties sudarymo metu buvusios aplinkybės (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kurias, jei būtų žinojęs, joks protingas asmuo tokiomis sąlygomis nebūtų sudaręs sutarties (CK 1.90 straipsnio 2 dalis); kad sudarant sutartį prieš asmenį buvo panaudota apgaulė ar prievarta (CK 1.91 straipsnis) ir tai konstatuota baudžiamojo proceso tvarka priimtame nuosprendyje (CPK 366 straipsnio 1 dalies 4 punktas); kt. Įrodžius proceso atnaujinimo pagrindą, susidarys prielaida įrodyti pareiškėjo nurodomą taikos sutarties negaliojimo pagrindą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą grindžia nutartyje padaryta aiškia teisės normos taikymo klaida (366 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tačiau nesieja jos su sandorio negaliojimo pagrindais.
Pareiškėjos neįrodinėja suklydimo, apgaulės, smurto, imperatyviųjų teisės normų pažeidimo ar kitų sandorio negaliojimo pagrindų, tačiau tik nurodo, jog jų valia sudarant sutartį buvo kitokia, kad jos nesuprato, nesuvokė taikos sutarties sąlygų bei pasitikėjo kreditorės sąžiningumu, o teismas, patvirtindamas taikos sutartį, neišaiškino pasekmių.
Be to, teismo manymu, sandorio (taikos sutarties) šalys buvo lygiavertės, taikos sutartį pasirašė šalių – juridinių asmenų vadovai, kurių veikloje neabejotinai nuolat sprendžiami netesybų klausimai, todėl remtis tuo, kad direktoriai neturi teisinio išsilavinimo, o pareiškėjos pasirašė taikos sutartį pilnai nesupratusios ir nesuvokusios taikos sutarties sąlygų bei pasitikėjusios kreditorės sąžiningumu, nepagrįsta. Pareiškėjos, sudarydamos sutartį, prisiima atsakomybę už jos vykdymą, todėl turi suvokti ir pasekmes, galinčias kilti dėl to, kad jų neatstovauja profesionalūs teisininkai ar dėl to, kad sutartis sudaroma ir pasirašoma skubos tvarka, kaip teigia pareiškėjos buvus šiuo atveju. Pažymėtina, kad šalys taikos sutartimi ir prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo teismui patvirtino, jog joms yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisminio proceso tvarka pasekmės. Pareiškėjos neįrodė aplinkybės, kad šalys tarėsi dėl 10 proc. metinių palūkanų, o kreditorė sąmoningai pakeitė palūkanų dydį, jį padidindama 365 kartus, nepagrindė nurodomos aiškios teisės normos taikymo klaidos.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjų prašymas atmestinas.
Atmetus prašymą, iš pareiškėjų priteistinos bylinėjimosi išlaidos po lygiai: iš kiekvienos po 250 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti suinteresuotam asmeniui UAB „SOPRO CONSULTING“ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 368 straipsniu, 370 straipsniu,
nutaria:
Atmesti prašymą.
Priteisti iš UAB „Krikesta“, juridinio asmens kodas 301535667, ir iš UAB „JVJ Projektai“, juridinio asmens kodas 304434043, po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui UAB „SOPRO CONSULTING“, juridinio asmens kodas 140957550.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.