Kauno apygardos teismo sprendimas

2020-11-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-454-658/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2020-11-04
Bylos Nr.
AN2-454-658/2020
Teisminio proceso Nr.
4-51-3-00116-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Nerijus Meilutis (pirm.)
Pažeidėjas
A. G.
Institucija
Alytaus apskrities vyriausiajo policijos komisariato Varėnos Rajono policijos komisariato reagavimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-454-658/2020Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00116-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10; 21.1.7.; 21.11.10. (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 4 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis,sekretoriaujant Daivai Aliulienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. atstovui advokatui Stasiui Zabitai,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato atstovui Rimantui Platūkiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo A. G. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) Veiklos skyriaus tyrėjas 2020 m. balandžio 28 d. A. G. atžvilgiu surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalį, už tai, kad 2020 m. balandžio 24 d. 19.47 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepakluso teisėtam uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, kai policijos pareigūnas teisėtą reikalavimą sustabdyti transporto priemonę aiškiai išreiškė mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai automobilio judėjimo krypties. Taip pat nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams sustabdyti transporto priemonę, kai policijos pareigūnai persekiodami A. G. vairuojamą automobilį, tarnybiniu automobiliu, pažymėtu specialiaisiais policijos ženklais, įjungę raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą ir per garsiakalbį išreiškė žodinį reikalavimą sustoti dešiniajame kelkraštyje. Tuo A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu A. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 950 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, be transporto priemonės konfiskavimo. Teismas konstatavo, kad byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma įrodo, kad A. G. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Teismas sprendė, kad nėra jokių patvirtintų įrodymų, kad G. T., G. U., A. B. dalyvavo aptariamame įvykyje bei nėra duomenų, kad A. G. priklausančią transporto priemonę vairavo G. T.. A. G., nei pažeidimo padarymo dieną, kai pareigūnai jį sulaikė dėl teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo ir policijos pareigūnų garbės ir orumo pažeminimo bei surašant administracinio nusižengimo protokolą dėl policijos teisėtų reikalavimų sustabdyti transporto priemonę nevykdymo, nebuvo nurodęs, kad transporto priemonę vairavo G. T., šią versiją jis iškėlė administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant teismo posėdyje. Teismas tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo pasikviestų liudytojų parodymus vertino kritiškai, kaip gynybinę poziciją, nukreiptą išvengti administracinės atsakomybės. Tuo tarpu tai, kad pareigūnai aiškiai ir nedviprasmiškai stabdė A. G. vairuojamą automobilį, patvirtina nuoseklūs ir dėl esminių įvykio aplinkybių neprieštaringi policijos pareigūnų parodymai, įrašas su pokalbiu tarp pareigūnų ir Institucijos OVS budėtojo. Be to, transporto priemonės „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis stiklas yra pakankamai didelis, jis nėra užtamsintas, todėl esant šviesiam paros metui pareigūnai stabdydami automobilį aiškiai galėjo matyti, kas jį vairuoja ir ar yra kitų keleivių.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde A. G. skundžia Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

3.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus. Nurodoma, jog A. G. tą dieną sėdėjo keleivio vietoje, jo automobilį vairavo G. T., o A. B. ir G. U. sėdėjo gale. Važiuodami pamatė, kad prie apelianto garažo stovi policijos pareigūnai. Jie sustojo, iš automobilio išlipo apeliantas ir G. U.. A. G. nuėjo pažiūrėti, ką daro policijos pareigūnai prie jo garažo. Jie paaiškino, kad atvežė įtariamąjį A. Ž., kuris buvo pavogęs iš jo dirbtuvių daiktų. Policijos pareigūnai pasakė, kad jis išgėręs ir negali vairuoti, o jis atsakė, kad vairuoja jo draugas. Grįžęs prie mašinos jis sėdo į keleivio vietą ir visi keturi nuvažiavo prie G. U. namų. Jie važiavo kaimo keliuku, kad nereikėtų mašinos palikti ant pagrindinio kelio. Kai važiavo nematė ir negirdėjo, kad policijos mašina būtų stabdžiusi automobilį ir nematė, kad juos kas nors vytųsi. Važiavo lėtai, nes kelias buvo duobėtas, todėl, jei būtų kas nors įjungęs garsiakalbį, būtų girdėjęs. Nuvažiavus į vietą visi išsiskirstė, automobilį užrakino G. T. ir raktus išsinešė. Vėliau paaiškino, kad raktus atidavė A. B.. Tuomet A. G. pradėjo eiti namo pėsčias, bet pakely sutiko su kaimyną, tuo metu kažkas pasakė, kad prie jo automobilio yra policijos automobilis. Pagalvojo, kad aiškinsis dėl vagystės, todėl grįžo. Policininkai pradėjo sakyti, kad jis vairavo automobilį, tada galimai pratruko dėl neteisybės ir ginčo metu įžeidė pareigūnus.

3.2. Apeliantas teigia, kad A. G. ir G. T. buvo apsirengę darbiniais rūbais, abu dėvėjo panašias kepures. Jei policijos pareigūnai matė A. G. automobilį pravažiuojant pro šalį, galėjo sumaišyti, kas sėdi prie vairo. Apelianto nuomone, policijos pareigūnai išvis automobilio nestabdė, bet, pamatę automobilį važiuojant, nusprendė, kad vairuoja A. G. ir pradėjo automobilio ieškoti. G. T. paaiškino, kad matė sustojusį policijos automobilį, bet ne priekiu į „VW Tranporter“ važiavimo kryptį, o galine dalimi ir niekas jų nestabdė, nes niekas nebuvo išlipęs iš automobilio. Atstumai, kuriuos važiavo automobiliai, nedideli, todėl atlikti tokius manevrus, kuriuos nurodo policijos pareigūnai, ir persekioti „VW Transporter“ neturėjo užtekti laiko. Be to, administracinio nusižengimo bylos tyrimas nebuvo atliktas išsamiai. Nuo pradžių A. G. pareigūnams sakė, kad automobilį vairavo ne jis, o draugas, tačiau niekas jo nepaklausė draugo vardo ir pavardės. Apeliantas nėra pakankamai išsilavinęs ir išprusęs bylų tyrime, todėl kaip rašyti pasiaiškinimą dėl įvykio nežino ir nesuprato, kad būtina nurodyti konkretų asmenį, kas vairavo automobilį.

3.3. Skunde nurodoma, jog tyrėjas, žinodamas, kad A. G. kaltės nepripažįsta, vaizdo įrašą turėjo pridėti prie bylos, bet to nepadarė. Nagrinėjant bylą teisme Institucija 2020 m. birželio 23 d. raštu informavo, kad įrašas neišsaugotas, o pakartotiniu raštu papildomai paaiškino, kad policijos automobilio „Volkswagen Caddy“, atpažinties kodas „A4060“, duomenys, sukaupti iki 2020 m. birželio 15 d. ištrinti, o E. Didikas įvykio metu registratoriaus nebuvo įjungęs. Tačiau E. Didikas teisme patvirtino, kad įjungus automobilio variklį, registratorius įsijungia automatiškai. Apeliantas aiškiai išreiškė, kad nesutinka su administracinio nusižengimo protokolu. Tuo metu registratoriaus įrašai dar nebuvo sunaikinti, bet prie tyrimo medžiagos nebuvo padaryta įrašo, kad registratorius neveikė, pareigūnai to netvirtino ir nagrinėjant bylą teisme. Tik prašant įrašo atsirado informacija, kad jo nebuvo. Tuomet neaišku, jei įrašai sunaikinti, iš kur tapo žinoma, kad įrašo nebuvo.

3.4. Skunde pažymima, kad policijos automobilyje sėdėjo įtariamas, kuris taip pat turėjo matyti, ar buvo stabdomas automobilis „VW Transporter“, ar jis buvo persekiojamas, ar pareigūnai vėliau sugalvojo, kad automobilį galėjo vairuoti A. G. ir pradėti automobilio ieškoti. Kur dingo iš policijos automobilio įtariamasis, policininkai nepaaiškino, o teismas nepasidomėjo. Be to, reikia išsiaiškinti, kokiais žodžiais konkrečiai buvo pranešta budėtojui, ką veikia policijos ekipažas, atvykęs į kaimą su įtariamuoju patikrinti įrodymų vietoje. Taip pat svarbu, ar pranešta, kad stabdomas automobilis nesustojo, kad ieško automobilio. (duomenys neskelbtini) nėra didelis, policijos pareigūnai paaiškino, kad jie greitai važiuoti kaimo keliuku negalėjo. Bet ir senas „VW Transporter“ taip pat greitai važiuoti negalėjo. Todėl nėra logikos, kad buvo pabėgta nuo policijos pareigūnų.

3.5. Byloje buvo apklausti ne tik pareigūnai, tačiau ir liudytojai G. U., A. B. ir G. T., kurių parodymai nuoseklūs ir sutampa su A. G. parodymais. Tyrėjas V. Andiulionis patvirtino, kad matė, kaip A. G. atsisėdo į keleivio vietą. Tokias sėdėjimo automobilyje vietas G. T., A. B. ir G. U. nurodė ir teismui. Nutarime nepasisakyta, kokie įrodymai patvirtina teismo išvadą, kad apeliantas padarė jam inkriminuotą nusižengimą. Teismas nevertino aplinkybės, kad važiuojant iki garažų A. G. automobilio nevairavo, nors nežinojo, jog kaime yra policijos pareigūnų. Policijos pareigūnai nesistengė apklausti įvykyje dalyvavusių asmenų. Taip pat neįvertinta aplinkybė, kad A. G. neturėjo sulaikyto automobilio užvedimo raktelio.

3.6. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog ginčas tarp A. G. ir policijos pareigūnų kilo dėl to, kad policijos pareigūnai apkaltino A. G. vairavus automobilį. Būdamas neblaivus dėl tokio neteisingo kaltinimo A. G. sureagavo neadekvačiai ir apšaukė policijos pareigūnus, dėl ko jo atžvilgiu buvo imtasi prievartos priemonių. Teismo teiginys, kad konflikto aplinkybė neturėjo įtakos tyrimui prieštarauja nurodytam faktui, kad vyriausieji patruliai L. Ivanauskas ir A. Vaškelytė tarnybinius pranešimus dėl policijos pareigūnų įžeidimo surašė 2020 m. balandžio 24 d., byla išnagrinėta 2020 m. birželio 22 d. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad konfliktas įvyko ir pareigūnai įsižeidė, todėl buvo suinteresuoti nubausti A. G..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. G. apeliacinis skundas atmetamas.

4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliantas iš esmės ginčija byloje esančių įrodymų vertinimą, kurio pagrindu teismas padarė išvadą, jog A. G. veikoje yra ANK 426 straipsnio 5 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtis. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

6. Apygardos teismas, išanalizavęs skundžiamą žemesnės instancijos teismo nutarimą, apeliacinio skundo motyvus, bylos medžiagą ir teismo posėdyje papildomai apklausęs liudytoją A. Ž. ir ištyręs pateiktus naujus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Konstatuojama, jog nutarime visi byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Nagrinėjamu atveju yra įrodyta, kad A. G. veiksmuose yra visi nusižengimo, numatyto 426 straipsnio 5 dalyje, sudėties požymiai.

7. ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad uniformuoto policijos <...> pareigūno, reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos <...> pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos <...> ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. <...> Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos <...> pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos <...> skiriamaisiais ženklais <...> pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.

Žemesnės instancijos teismas

8. ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytam teisiniam reglamentavimui iš dalies tapatus teisinis reglamentavimas įtvirtintas Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 (galiojo iki 2020 m. liepos 1 d.), 25 punkte, kuriame nustatyta, kad reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas, be kitų nurodytų būdų, duodant signalą lazdele arba mojuojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti; transporto priemonė taip pat gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus; šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį.

9. Nors A. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, kaip ir apeliaciniame skunde, teigė, jog jis jokio nusižengimo nepadarė, tą dieną jo automobilį „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo G. T., o policijos pareigūnai apskritai jų nestabdė, ką, anot apelianto, patvirtina ir liudytojai G. T., G. U., A. B., apylinkės teismas pagrįstai tokius apelianto ir minimų liudytojų parodymus atmetė kaip nepatikimus, konstatavęs, jog jais siekiama padėti išvengti A. G. administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad apylinkės teismas dėl pastarųjų asmenų, įskaitant ir pažeidėjo, parodymų vertinimo išsamiai pasisakė skundžiamame nutarime, kurio motyvams, dar kartą išanalizavęs šių įrodymų visumą ir juos įvertinęs, aukštesnysis teismas pritaria. Aukštesnės instancijos teismas tik dar kartą pažymi, kad apelianto ir minėtų liudytojų parodymus paneigia kitų skundžiamame nutarime nurodytų objektyvių įrodymų visuma, t. y. liudytojų, kurie yra ir policijos pareigūnai, V. Andriulionio, E. Didiko pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, taip pat policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir apeliacinės instancijos teisme apklausto liudytojo A. Ž. paaiškinimai.

10. Policijos pareigūnai V. Andriulionis ir E. Didikas tiek savo 2020 m. balandžio 24 d. tarnybiniuose pranešimuose, tiek duodami parodymus pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jiems atliekant parodymų patikrinimą vietoje, prie jų priėjo A. G., kuris buvo girtas. Netoli stovėjo A. G. automobilis, jis sakė, kad jį atvežė draugas, vėliau nuėjo ir atsisėdo į keleivio vietą. Atlikę parodymų patikrinimą vietoje su įtariamuoju važiavo link (duomenys neskelbtini), kai pamatė važiuojantį A. G. automobilį, kurį jis pats ir vairavo, nes priekiniai langai netamsinti, buvo šviesu, matomumui niekas netrukdė. E. Didikas išlipo iš tarnybinio automobilio ir stabdė A. G. vairuojamą transporto priemonę su skrituliu. Jam nesustojus, įjungė švyturėlius, pranešė per raciją budėtojui ir liepė per garsiakalbį sustabdyti automobilį bei važiavo iš paskos. Kelias toje vietoje prastas, todėl jie negalėjo greitai važiuoti. Taip pat jų automobilyje buvo įtariamasis, todėl A. G. jiems nepavyko pavyti. Kai jie privažiavo prie automobilio „VW Transporter“, jis buvo užrakintas ir jau buvo atvažiavęs antras ekipažas. Netrukus prie automobilio atėjo A. G., kuris dėl pareigūnų įžeidinėjimo buvo sulaikytas. A. G. tuo metu neigė vairavęs automobilį, tačiau jokio kito asmens, kas vairavo automobilį nenurodė.

Žemesnės instancijos teismas

11. Nors apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad apylinkės teisme nebuvo apklaustas liudytojas A. Ž., kuris tuo metu, kai buvo stabdomas A. G. automobilis, sėdėjo sulaikytas policijos tarnybiniame automobilyje, tačiau tai nelaikytina esminiu pažeidimu, kadangi minėtas liudytojas buvo apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Liudytojas A. Ž. parodė, kad buvo su pareigūnais, ir matė kaip A. G. atvažiavo su „VW Tranporter“. Po kiek laiko liudytojas su pareigūnais išvažiavo ir sustojo kryžkelėje, nes pareigūnai įtarė, kad A. G. yra išgėręs ir važiuos. Maždaug po 10 min. pamatė su autobusiuku važiuojant A. G., kurį matė ir atpažino, nes priekinis autobusiuko stiklas buvo netamsintas, o pareigūnų automobilis stovėjo priekiu į tą pusę, iš kurios atvažiavo autobusiukas. Be to prieš tai matė A. G. bekalbant su pareigūnais ir atpažino, kad tai tas pats asmuo. Tada pareigūnas greitai išlipo iš mašinos ir ištiesė lazdelę, stabdydamas A. G. vairuojamą autobusiuką. Jam nesustojus, pareigūnas įlipo į automobilį ir jie bandė vytis. Gana greitai važiavo, buvo įjungta sirena, tačiau nepasivijo. Užtruko vijimasis, nes išlipęs stabdyti autobusiuką pareigūnas dar turėjo įlipti į mašiną, ir tarnybiniam automobiliui dar reikėjo apsisukti, nes stovėjo priešinga kryptimi nei nuvažiavo A. G., maždaug tuo metu įjungė ir sireną. Kai pareigūnai surado automobilį, vairuotojo nebuvo. Pareigūnai kvietė tralą ir buvo atvažiavęs dar vienas ekipažas. Maždaug už 10–15 min. pasirodė A. G., pareigūnai jį pamatė, sulaikė ir atvedė prie automobilio. A. G. tuo metu teigė, kad nevairavo.

12. Taigi, liudytojas A. Ž. aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino pareigūnų parodymus, kad 2020 m. balandžio 24 d. 19.47 val. transporto priemonę „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo ir stabdomas policijos pareigūnų nestojo būtent A. G.. Pažymėtina, kad tiek iš liudytojų parodymų, tiek iš vaizdo įrašo padaryto policijos pareigūno Lino Ivanausko tarnybine nešiojama kamera (b. l. 56) matyti, kad apelianto automobilio „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis stiklas yra didelis ir netamsintas. Dėl to tiek policijos pareigūnai, tiek liudytojas A. Ž. esant dar šviesiam paros metui galėjo aiškiai matyti, kas pažeidimo padarymo metu vairavo minėtą automobilį. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, palyginęs A. Ž. parodymus su kita byloje surinkta medžiaga, neturi pagrindo jais netikėti. Taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, jog A. Ž. būtų suinteresuotas apkalbėti A. G., ar būtų paveiktas Varėnos policijos pareigūnų duoti naudingus jiems parodymus. Liudytojas A. Ž., dar iki vykstant nusižengimui dėl kurio nagrinėjama byla, jau buvo sulaikytas kitame atliekamame ikiteisminiame tyrime ir ligi apklausos apeliacinės instancijos teisme buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nei pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nei Varėnos policijos pareigūnai negalėjo jam padaryti įtaką.

13. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs trijų liudytojų: V. Andriulionio, E. Didiko ir A. Ž. parodymus nustatė, kad pareigūnai ANK ir nutartyje minėtoje instrukcijoje numatytais būdais (mojuojant skrituliu su raudonu atšvaitu, taip pat važiuojant tarnybine transporto priemone įjungus jos specialius švyturėlius ir specialiuosius garso signalus bei per garsiakalbį liepiant sustoti) stabdė apelianto vairuojamą transporto priemonę, tačiau jis nepakluso teisėtam pareigūnų reikalavimui. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir byloje esantis garso įrašas tarp pareigūnų ir policijos budėtojo. Iš šio įrašo girdėti, kad pareigūnų ekipažas, kurio atpažinties kodas „A4060“, 19.47 val. prašo pagalbos dėl to, kad (duomenys neskelbtini) stabdomas nestojo automobilis „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš kvietime girdimų aplinkos garsų nustatyta, kad tuo metu policijos automobilis važiavo. Po 4 min. pareigūnai pranešė, kad dėl anksčiau minėto automobilio yra reikalingas tralas (b. l. 39). Iš viso to matyti, kad apylinkės teismui nebuvo jokio pagrindo atmesti ir neįvertinti liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymus, kurie yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje ir papildo vieni kitus bei atitinka ir kitus bylos duomenis.

14. Kaip nepagrįstas atmetamas apeliacinio skundo teiginys, kad apelianto automobilis negalėjo tuo pačiu keliu važiuoti greičiau nei policijos pareigūnų transporto priemonė. Iš liudytojų V. Andriulionio, E. Didiko ir A. Ž. parodymų nustatyta, kad policijos transporto priemonė stovėjo priekiu į atvažiuojantį apelianto automobilį, todėl policijos pareigūnams dar reikėjo apsisukti, kad galėtų vytis pažeidėją. Taip pat nors policijos pareigūnai patvirtino, kad po pokalbio su jais prie garažų, apeliantas nuėjo ir atsisėdo į savo automobilio keleivio vietą, tačiau vien tai nepaneigia nustatytų aplinkybių, kad A. G. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Nustatyta, kad policijos pareigūnai su A. Ž. iš vietos, kurioje atlikinėjo procesinį veiksmą, išvažiavo pirmiau nei A. G. ir nematė to momento, kada pajudėjo autobusiukas ir kas sėdo prie jo vairo. Be to, vien tai, kad sulaikymo metu apeliantas su savimi neturėjo automobilio užvedimo raktelių, taip pat nepaneigia jo padarymo nusižengimo. Nuo transporto priemonės „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), suradimo iki apelianto sulaikymo praėjo tam tikras laiko tarpas, todėl jis turėjo galimybę užvedimo raktelius padėti kur nors kitur.

15. Aukštesnysis teismas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad A. G. teigiant, jog automobilį vairavo ne jis, o draugas, policijos pareigūnai jo nepaklausė draugo vardo ir pavardės, o apeliantas nežino kaip rašyti pasiaiškinimą dėl įvykio. Apeliantas, būdamas apdairiu, rūpestingu bei protingu asmeniu, šioje konkrečioje situacijoje turėjo suprasti, kad nesutikdamas su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu ir pats pareigūnams sakydamas, kad jo automobilį vairavo kitas asmuo, galėjo iš karto nurodyti to asmens vardą ir pavardę. Vien tai, kad, galbūt, pareigūnai neuždavė tokio klausimo, nelaikytina apelianto teisių pažeidimu ar netinkamu tyrimo atlikimu. Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 16–23) matyti, kad A. G. per paskutinius 5 metus už įvairius administracinius nusižengimus (pažeidimus) buvo baustas 11 kartų (neįskaitant nagrinėjamo įvykio metu padarytų nusižengimų), iš kurių daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Taigi, jam turėjo būti gerai žinoma administracinių nusižengimų tyrimo tvarka ir kokios aplinkybės turėtų būti nurodomas duodant paaiškinimus tiriančiam pareigūnui.

16. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama aplinkybė, kad nebuvo gautas policijos tarnybinio automobilio registratoriaus vaizdo įrašas. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog, Institucija, atsakydama į teismo paklausimus, 2020 m. birželio 23 d. ir 2020 m. rugpjūčio 10 d. raštais informavo, jog dėl praėjusio laiko vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio „VW Caddy“, atpažinties numeris „A4060“, nėra išsaugotas (b. l. 38), o policijos tarnybiniuose automobiliuose sumontuota vaizdo registravimo sistema kaupia ir saugo duomenis nuo 15 iki 60 dienų, duomenų saugomo laikotarpio trukmė priklauso nuo transporto priemonės naudojimo intensyvumo. Kadangi tarnybinis automobilis „VW Caddy“ „A4060“ naudojamas intensyviai, todėl 2020 m. balandžio 24 d. tarnybiniame automobilyje sumontuotos vaizdo įrašymo įrangos sukaupti duomenys iki 2020 m. birželio 15 d. buvo ištrinti (b. l. 55). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo pateiktas išrašas iš „Paslaugų savitarnos svetainės“, įrodantis, kad VW Caddy“ esanti specializuota įranga nusižengimo padarymo metu buvo sugedusi, ir tai fiksuota žurnale 2020 m. balandžio 20 d., o sutaisyta 2020 m. balandžio 28 d. (b. l. 115 – 116). Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad Institucija tyčia neišsaugojo ir nepateikė įrašų teismui.

17. Aukštesnės instancijos teismas taip pat nesutinka ir su apelianto teiginiais, kad pareigūnai nagrinėjamu atveju siekia jį nubausti už tai, kad jis ginčo prie automobilio metu juos įžeidė. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, administracinio nusižengimo teisena A. G. atžvilgiu pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį jau buvo pradėta tuo metu, kai apeliantas įžeidinėjo pareigūnus. Nagrinėjamu atveju šioje ir administracinio nusižengimo byloje Nr. A18.-518-308/2020 visi pareigūnai tarnybinius pranešimus surašė tą pačią dieną (2020 m. balandžio 24 d.), o šioje byloje administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas 2020 m. balandžio 28 d. (b. l. 5–7). Tuo tarpu administracinio nusižengimo byloje Nr. A18.-518-308/2020 protokolas buvo surašytas tik 2020 m. gegužės 11 d. (b. l. 5–6), o pati byla išnagrinėta greičiau tik dėl to, kad tam užteko vieno posėdžio, kai nagrinėjamoje byloje įvyko trys teismo posėdžiai. Be to, iš vaizdo įrašo padaryto policijos pareigūno Lino Ivanausko tarnybine nešiojama kamera (b. l. 56) matyti, kad A. G. buvo vedamas prie policijos automobilio išsiaiškinti aplinkybes, kodėl jis nevykdė pareigūnų reikalavimo stabdomas sustoti, tačiau vėliau pareigūnams bandant nustatyti jo neblaivumo laipsnį jis tam pasipriešino ir pradėjo juos įžeidinėti. Tai patvirtina ir policijos pareigūnų V. Andriulionio, E. Didiko, L. Ivanausko ir A. Vaškelytės tarnybiniai pranešimai, kuriuose iš esmės nurodytos analogiškos aplinkybės (administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-518-308/2020; b. l. 7–10). Taigi, aplinkybės dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, buvo pradėtos tirti dar prieš A. G. inkriminuojant administracinius nusižengimus, numatytus ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje, už kuriuos jis buvo nubaustas Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A18.-518-308/2020.

18. Taigi, vertinant aptartus ir skundžiamame nutarime išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutarime padarytomis išvadomis dėl įrodymų vertinimo, apelianto kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo, kurių niekaip nepaneigia apeliacinio skundo teiginiai. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Nerijus Meilutis