Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų

Danutės Švitinienės, Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. B. (toliau – Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo P. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje, jam skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 3 d. nuosprendžiu ir P. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir 66 straipsniu, į P. B. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 3 d. nuosprendį su nurodytame nuosprendyje atliktais įskaitymais, ir šioje byloje sulaikyme išbūtas laikas – 1 para, ją prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. P. B. 2020 m. birželio 16 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu dėl jam pareikštų priekaištų nešiukšlinti viešoje vietoje, vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusiojo M. D. atžvilgiu, agresyviai, sparčiai artėdamas su rankoje laikytu peiliu, kuriuo užsimojo, demonstratyviai mosikavo sakydamas: „ateik čia, kas tau nepatinka“, o priartėjęs prie nukentėjusiojo vieną kartą įspyrė į krūtinę, taip grasino nužudyti ir sunkiai sutrikdyti sveikatą nukentėjusiajam M. D., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

1. Apeliaciniu skundu prašoma: 1) Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 5 d. nuosprendį; 2) P. B. išteisinti, jo veiksmuose nesant BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamos veikos požymių; 3) Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka atlikti įrodymų tyrimą, t. y. ištirti byloje esančius vaizdo bei garso įrašus.

2. Apeliaciniu skundu P. B. pripažįsta apylinkės teisme nustatytas faktines bylos aplinkybes, t. y. kad 2020 m. birželio 16 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) tarp Apelianto ir nukentėjusiojo M. D. kilo žodinis konfliktas, tačiau apeliacinio skundo esminis objektas yra Apelianto siekis paneigti, jog įvardintų konflikto aplinkybių kontekste Apeliantas rankoje turėjo peilį ir juo grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti M. D. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Apeliacinis skundas atmetamas.

9. Apygardos teismui pateiktame skunde Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis dėl jo kaltės pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Todėl teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šiose apeliacinio skundo ribose.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį

10. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų arba sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis yra grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131-1073/2018).

11. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015, 2K-139-511/2020). Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010, 2K-139-511/2020).

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus ir padarytas išvadas, sprendžia, kad P. B., šiuo atveju, pagrįstai ir teisingai buvo nuteistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą M. D.. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas, pripažindamas nuteistąjį kaltu, savo sprendimą pagrindė ne tik nukentėjusio asmens parodymais bet ir kitais byloje esančiais duomenimis– teismas vertino byloje surinktų įrodymų visumą, t. y., ir paties nuteistojo parodymus, liudytojų parodymus, kitus bylos duomenis. Tokiu būdu, spręstina, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl abejoti skundžiamo nuosprendžio objektyvumu bei teisėtumu teisėjų kolegija neturi pagrindo. Be kita ko, paminėtina, jog pritariant išsamiems pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvams, atsakoma į esminius apeliacinio skundo argumentus.

13. Iš teismui pateikto apeliacinio skundo galima matyti, jog vienas pagrindinių skundo objektų yra Apelianto siekis paneigti pirmos instancijos teisme nustatytą aplinkybę, jog analizuojamo įvykio metu, Apeliantas turėjo peilį, kuris sukėlė realią grėsmę M. D. sveikatai bei gyvybei.

14. Apygardos teismo teisėjų kolegija, ištyrusi visą byloje esančią ir surinktą medžiagą, konstatuoja, jog analizuojamu atveju, nėra jokių pagrįstų dvejonių, jog aptariamo konflikto metu Apeliantas turėjo peilį, juo grasino ir taip sukėlė realų pavojų M. D. gyvybei ir sveikatai. Tai patvirtina byloje esantys ir žemiau aptariami duomenys:

1) Iš nukentėjusiojo M. D. duotų parodymų, matyti, jog M. D. priėjus prie automobilio ir siekiant sudrausminti asmenis šiukšlinančius viešoje vietoje stovint prie automobilio, vaikinas su pilku treningu jį (M. D.) aptaškė alumi ir metė alaus skardinę į jį. Tada tie du vaikinai ėmė link jo (M. D.) artintis, vadino necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo. Vaikinas (P. B.), kuris buvo apsirengęs juodai, ėmė sparčiai artintis link jo. Tada pamatė, kaip jis iš striukės kišenės išsitraukė lenktinį peilį, kuris buvo juodos spalvos rankena ir geležtimi, peiliu užsimojęs ėmė artintis link jo. Minėtas vaikinas eidamas link jo ranka, kurioje laikė peilį, demonstratyviai mosikavo. (1 t., b. l. 16–19).

Nors šiuo atveju, Apeliantas skunde nurodo, jog nukentėjęs asmuo pateikia tikrovės neatitinkančią įvykių versija, tačiau teisėjų kolegija, pažymi, kad nagrinėjamu atveju, nenustatyta, jog nukentėjusysis ir nuteistasis iki kilusio konflikto būtų pažįstami ar juos sietų ryšiai, kurių pagrindu nukentėjęs asmuo turėtų tikslą apkalbėti ar melagingai liudyti prieš P. B.. Priešingai, kilusio konflikto aplinkybės įrodo, jog M. D. per langą pamatęs, kad netoli jo namų gatvėje stovi automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdi jaunuoliai, ir per pravirą automobilio langą į gatvę mėto šiukšles, siekė tik sudrausminti viešoje vietoje šiukšlinančius asmenis. Tokią aplinkybių eigą patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai. Teisėjų kolegija sprendžia, jog M. D. parodymai išliko nuoseklūs ir pastovūs viso proceso metu, be kita ko, juos patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai, todėl netikėti nukentėjusiojo asmens parodymais ar juos laikyti nepatikimais, kaip to prašoma skunde nėra jokio pagrindo.

2) Iš liudytojo D. B. (policijos pareigūno) ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, matyti, kad 2020 m. birželio 16 d. gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur prieš maždaug 5 min. įvyko konfliktas tarp pranešėjo ir vaikinų. Nuvykus nurodytu adresu pranešėjas (M. D.), paaiškino, kad pastebėjo kaip jaunuoliai, sėdėdami automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinėje sėdynėje, pro langą ant gatvės mėtė maisto likučius ir šiukšles. M. D. nurodė, kad sudrausmino jaunuolius, tačiau po jo sudrausminimo tarp jo ir jaunuolių, išlipusių iš galinės automobilio sėdynės, įvyko konfliktas. Vienas iš jaunuolių turėjo peilį, jį demonstravo ir nukreipęs ėjo link jo. Pranešėjas taip pat parodė telefone nufilmuotą vaizdo medžiagą, kurią peržiūrėję su kolega atpažino, kad pranešėjo nurodytas jaunuolis, kuris jam grasino peiliu, yra P. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., su kuriuo ne kartą teko susidurti įvairiuose iškvietimuose. (1 t., b. l. 64-65).

Šiuo aspektu, atkreipiamas dėmesys, kad duodamas parodymus pareigūnas D. B. pabrėžė, jog atvykus į įvykio vietą buvo galima spręsti, kad nukentėjusysis kalba nuoširdžiai, buvo susijaudinęs, o tai teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia pagrįstai manyti, jog M. D. dėl kilusio konflikto patyrė emocinį išgąstį, o tai tik dar labiau įvirtina M. D. parodymų patikimumą ir rodo P. B. agresyvaus elgesio pasekmes.

3) Iš P. B. apylinkės teisme duotų parodymų matyti, kad 2020 m. birželio 16 d. būdamas su draugais nuvažiavo nusipirkti valgyti. Ten nuvažiavę sėdėjo automobilyje ir draugas gal pro langą išmetė šiukšlę. Pažymėtina, kad teisėjų kolegijai vertinant P. B. parodymus, būtina atkreipti dėmesį, į tai jog bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, paklaustas ar vyko koks nors pokalbis tarp jo ir M. D., Apeliantas atsakė, kad nepamena, taip yra dėl to, jog tuo metu vartojo sidrą, be to iki to laiko dar buvo išgėręs 3–4 stiklines alaus, alkoholį vartojo dar ir po įvykio. Apelianto nuomone, konfliktas kilo dėl to, jog jo draugas išmetė kažkokią šiukšlę. Nors jis (P. B.) šiukšles surinko, tačiau nukentėjusysis juos ir toliau filmavo. Kažką nukentėjusiajam sakė, tačiau, ką sakė, nepamena. (2 t., b. l. 55-57).

Atsižvelgus į tai kas išdėstyta, suprantama, kad dėl apsvaigimo nuo alkoholio asmuo dažnu atveju gali pilnai nesuvokti esamos situacijos, tai įrodo, Apelianto parodymuose atsispindinčios atminties spragos. Akivaizdu, jog teisei priešingam elgesiui įtakos galėjo turėti alkoholio vartojimas. Esant frustruojančiai situacijai, Apeliantas iš jos nepasitraukė ir laikėsi teisei priešingo elgesio modelio, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog tai, kad Apeliantas įvykio metu buvo neblaivus ir kaip pats nurodo, dėl neblaivumo nepamenantis visų konflikto detalių kelia pagrįstas dvejones dėl Apelianto keliamų įvykio versijų patikimumo, t. y. šiuo atveju yra pagrindas manyti, jog tariamomis įvykio versijomis Apeliantas siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės ir gręsiančios bausmės.

4) Iš apžiūros protokolo matyti, kad Bendrojo pagalbos centro pateiktame garso įraše, kurio pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“ (įrašo trukmė 1,19 min.), užfiksuota, kaip M. D. praneša apie įvykusį konfliktą: laba diena, noriu pranešti apie bandymą mane užpulti, spardymą ir šiukšlinimą...netoli mano namų. Iš garso įrašo galima suprasti, jog pranešėjas (M. D.) susijaudinęs, dreba jo balsas, o balso intonacija būdinga stresinio pobūdžio situacijai. Tęsiantis pokalbiui, operatorius praneša jog bus informuota policija. Vyriškas balsas: o policija atvažiuos, taip? Operatorius: taip, mes informuojame, ji susisieks su jumis tada. Vyriškas balsas: gerai, gerai, gerai lauksiu. (1 t., b. l. 44–47).

Teisėjų kolegijai perklausius analizuojamą garso įrašą, nėra abejonių, jog P. B. elgesys konflikto metu išgąsdino nukentėjusį M. D., tai rodo pokalbio metu užfiksuota balso tonacija, kuri patvirtina, jog nukentėjusysis buvo itin susijaudinęs dėl susiklosčiusios situacijos ir kilusio pavojaus.

5) Iš 2020 m. birželio 17 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. D. savanoriškai pateikė 2020 m. birželio 16 d. įvykio vaizdo įrašus, padarytus iš savo mobilaus ryšio telefono. (1 t., b. l. 36–38).

Pirmame vaizdo įraše, kurio trukmė 53 sek., užfiksuotas pilkos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis dešiniu šonu. Asmenys sėdintys automobilyje valgo. Ant kelio, šalia galinių keleivio pusės durelių, kur sėdi D. G., matyti numestos šiukšlės.

Antrame vaizdo įraše, kurio trukmė 19 sek., užfiksuota, kaip P. B. dešinėje rankoje laiko 1 l talpos sidro butelį „(duomenys neskelbtini)“, D. G. dešinėje rankoje laiko alaus skardinę „(duomenys neskelbtini)“, jaunuoliai geria.

Trečiame vaizdo įraše, kurio trukmė 9 sek., užfiksuota, kaip priešais minėto automobilio priekinę dalį, ant kelio guli alaus skardinė „(duomenys neskelbtini)“. Filmuojantysis sako: „va, aptaškė mane, puiku“.

Ketvirtame vaizdo įraše, kurio trukmė 4 sek., filmuojamas P. B., filmuojantysis klausia: „o jūs visi girti atvažiavot?“, P. B. atsako kažką nesuprantamai, D. G. pasako: „nefilmuok“.

Penktame vaizdo įraše, kurio trukmė 21 sek., užfiksuotas P. B., kuris sako filmuojančiajam: „palauk, sustok priekyje, kur tu bėgi, palauk“, atsako: „aš einu namo“, klausia: „palauk, kiek tau metų, kad bėgi?“, atsako: „spjaudais? Aš neturiu ką šnekėt, viso gero“, P. B. sako: „šlykštyne tu“.

Šeštame vaizdo įraše, kurio trukmė 4 sek., užfiksuoti abu jaunuoliai, einantys nuo filmuojančiojo, kuris pasako: „išsitraukė“. D. G. sako: „apie ką Jūs šnekat, žmogau“, filmuojantysis klausia: „neparodysi to peilio?“, D. G. atsako: „nesuprantu, apie ką Jūs šnekat“.

Septintame vaizdo įraše, kurio trukmė 32 sek., filmuojamas D. G., kuris eina nuo filmuojančiojo ir sako: „<keiksmažodis> taip darai, seni, iš oro? Bet tai kam tu filmuoji? Tu žinai, kad pats už tai baudą gali prasileist? Žinai, kad taip daryt negalima, „<keiksmažodis>.

Akivaizdu, jog aptarti įrašai, visiškai patvirtina M. D. parodymus ir paneigia P. B. keliamas versijas. Sutiktina su skundo teiginiu, kad apžiūros metu pas Apeliantą peilis nebuvo rastas peilis (1 t., b. l. 76), taip pat nebuvo užfiksuotas vaizdo įrašuose, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu tuo pačiu pritariant pirmos instancijos teismo motyvams, konstatuotina, jog vien šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kad Apeliantas jam grasino peiliu, rankoje su juo artėdamas prie nukentėjusiojo, mosikuodamas ir sakydamas „ateik čia, kas tau nepatinka“. Tai, kad konflikto metu buvo išsitrauktas peilis, patvirtina nukentėjusiojo viename iš vaizdo įrašų pasakyti žodžiai „išsitraukė“, „neparodysi to peilio?“, tai buvo nurodyta iš karto po įvykio kviečiant policiją, be to, nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apylinkės teisme labai detaliai apibūdino, kaip tas peilis atrodė ir ką su juo darė Apeliantas.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti ir įvertinti įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad P. B. 2020 m. birželio 16 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu dėl jam pareikštų priekaištų nešiukšlinti viešoje vietoje, vartodamas necenzūrinius žodžius nukentėjusiojo M. D. atžvilgiu, agresyviai, sparčiai artėdamas su rankoje laikytu peiliu, kuriuo užsimojo, demonstratyviai mosikavo sakydamas: „ateik čia, kas tau nepatinka“, o priartėjęs prie nukentėjusiojo vieną kartą įspyrė į krūtinę, taip grasino nužudyti ir sunkiai sutrikdyti sveikatą nukentėjusiajam M. D., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinio proceso tvarka, nustatė, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs apylinkės teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių BPK normų (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o vien tai, kad Apeliantui nėra priimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime nereiškia, jog tokios išvados laikytinos prieštaraujančioms įstatymui.

16. Apeliaciniu skundu keliamas ginčas dėl P. B. kaltės pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nurodant, jog Apeliantas neturėjo siekio grasinti nukentėjusiam asmeniui. Teisėjų kolegija nesutikdama su tokiu skundo teiginiu, pabrėžia, jog BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis– kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos, o motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento.

17. Apeliaciniame skunde pažymėta, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai kritiškai vertino D. G. parodymus, nurodydamas, jog jie laikytini nepatikimais, tačiau nukentėjusiojo M. D. parodymus laikė patikimais ir nuosekliais neatsižvelgiant, jog jie prieštarauja liudytojo parodymams.

18. Atsakant į šią skundo dalį, teisėjų kolegija visiškai pritartia apylinkės teismo išvadai, jog liudytojo D. G. parodymai laikytini nepatikimais, jie nėra nuoseklūs ir prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Anot D. G., bandymo iš nukentėjusiojo paimti telefoną nebuvo, nors tai nufilmuota aptartuose vaizdo įrašuose (1 t., b. l. 36–38), D. G. nukentėjusįjį apibūdino kaip apsvaigusį asmenį, nors su juo bendravusiems policijos pareigūnams abejonių dėl jo būsenos nekilo (1 t., b. l. 64-65), taip pat tokių abejonių nekyla ir teismui peržiūrėjus vaizdo įrašus ir išklausius garso įrašą, kai buvo kviečiama pagalba. Save ir P. B. D. G. apibūdino kaip blaivius, neturėjusius su savimi alkoholinių gėrimų, nors tai prieštarauja įvykio aplinkybėms, be to kaip jau buvo minėta, alkoholio vartojimo faktą patvirtino ir pats P. B.. Be kita ko, liudytojas D. G. yra nuteistojo draugas, o tai teismui leidžia pagrįstai manyti, jog D. G. gali turėti suinteresuotumą padėti P. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai kas aptarta, skundo argumentai kuriais siekiama įtvirtinti liudytojo D. G. parodymų patikimumą atmetami kaip nepagrįsti.

19. Apelianto teigimu, konfliktas truko labai trumpai, kaip galima spręsti iš vaizdo įrašų konflikto trukmė apie 2 min 25 sek., todėl Apeliantas įsitikinęs, jog nukentėjusysis, negalėjo per tokį trumpą laiko tarpą laiko tarpą taip detaliai įsidėmėti tariamo peilio, kaip aiškiai ir nuosekliai jį apibūdino duodamas parodymus.

20. Teisėjų kolegija iš esmės nesutikdama su tokiu skundu argumentu, pažymi, jog tai, kad vaizdo įrašų bendra trukme yra 142 sekundės, t. y. 2 min 22 sekundės, savaime nereiškia, jog tokia buvo bendra konflikto trukmė. Vaizdo įrašuose užfiksuotos konflikto iškarpos, kurių trukmė siekia nuo 4 sekundžių iki 53 sekundžių. Akivaizdu, kad tokios trumpos vaizdo iškarpos negali būti prilyginamos bendrai konflikto trukmei. Vertinant byloje esančius duomenis, matyti, jog bendrajame pagalbos centre užfiksuotas M. D. skambutis 2020 m. birželio 16 d. 21:44:04 val. (1 t., b. l. 44) kuomet konfliktas jau buvo pasibaigęs, tuo tarpu M. D. šiukšlinančius gatvėje vaikinus pastebėjo 2020 m. birželio 16 d. apie 21 val. Tokia įvykių seka rodo, kad konfliktas galėjo trukti iki 40 min, o toks laiko tarpas vertinant loginę įvykių seką yra pakankamas nukentėjusiam asmeniui įsidėmėti ir įvertinti kokiu peiliu konflikto metu grasino M. D..

21. Pabrėžtina, kad pats nuteistasis iš esmės neginčija, jog tarp jo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, kurio metu, kaip pats pripažįsta elgėsi itin nemandagiai ir savo elgesiu galėjo priversti nukentėjusį asmenį jaustis nemaloniai ir negerai, tačiau Apeliantas įrodinėja, kad jo veiksmai nesiekia tokio pavojingumo, kuris patektų į baudžiamosios atsakomybės ribas, todėl mano, kad jo nederamas elgesys nepagrįstai kriminalizuotas.

22. Siekiant kompleksiškai atsakyti į šiuos skundo teiginius, pirmiausia paminėtina, jog pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Apelianto siekis sumažinti savo veiksmų pavojingumo lygį teigiant, kad jo elgesys buvo nemandagus ar nemalonus pažeidžia nukentėjusio asmens interesus, kuris dėl Apelianto elgesio buvai labai susijaudinęs bei išsigandęs. Šiuo atveju, pabrėžtina, kad toks Apelianto elgesys yra visiškai nepriimtinas ir netoleruotinas, prieštaraujantis įstatymui ir bendrai žmogaus moralei, kartu keliantis pavojų kito žmogaus gyvybei bei sveikatai, tai įvertinus, apeliacinio skundo argumentai dėl Apelianto veiksmų ne pavojingumo atmetami kaip nepagrįsti.

23. Skundu siekiama atkreipti dėmesį, jog nukentėjusiajam nepadaryta žala, nebuvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata.

24. Apygardos teismo teisėjų kolegija, konstatuoja, jog nurodytos aplinkybės nors ir atitinka faktinius bylos duomenis, tačiau Apelianto veikos kvalifikavimui neturi jokios įtakos, t. y. sutiktina, jog nukentėjusiam asmeniui nebuvo padaryta žala, tą jis patvirtino duodamas parodymus, tai rodo ir faktas jog byloje nėra pareikštas ieškinys dėl patirtos žalos atlyginimo. Tačiau priešingai nei teigia Apeliantas ši aplinkybė nėra traktuojama, kaip lengvinanti Apelianto padėtį, priešingai ji tik įrodo nukentėjusiojo asmens nepriklausomumą, kadangi bylos baigtis nukentėjusiam asmeniui niekaip nebus palanki. Kitaip tariant, ši aplinkybė leidžia nukentėjusiojo asmens parodymus vertintini kaip visiškai nešališkus.

25. Kita vertus, iš dalies sutiktina su skundo argumentu, jog nukentėjusiam asmeniui nebuvo sutrikdyta sveikata, tačiau vertinant, ar grasinimai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-203-489/2018). Šiuo atveju, iš jau aptartų duomenų, akivaizdu, jog Apelianto elgesys nukentėjusį asmenį labai įbaugino, todėl M. D. turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kartu pažymėtina, jog jeigu įvykio metu būtų sutrikdyta asmens sveikata ar padaryta kita žala, Apelianto veiksmams būtų taikomas kitas ar kiti BK įtvirtinti straipsniai.

Dėl paskirtos bausmės

26. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

27. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmos instancijos teismas skirdamas bausmę P. B. atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, Apelianto asmenybę, kitas aplinkybes. Žemesnės instancijos teismas nustatė, kad P. B. įvykdė nesunkų nusikaltimą, veika tyčinė, baigta. Nors yra jauno amžiaus, tačiau jau kelis kartus teistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė dar būdamas nepilnamečiu, daug kartų baustas administracine tvarka, niekur nedirba ir nesimoko, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. (1 t., b. l. 116-142). Įvertinus nurodytus duomenis, teisėjų kolegija visiškai pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad iš ankstesnių teistumų ir jam skirtų švelnesnių bausmės rūšių (laisvės apribojimo, arešto) P. B. jokių pozityvių išvadų nepadarė ir visiškai nepasimokė, nes ir vėl nusikalto, o tai sudaro pagrindą spręsti, kad anksčiau taikytos švelnesnės bausmės nebuvo efektyvios ir nepaveikė jo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Atsižvelgus į visą kas aptarta, pritartina skundžiamos nutarties išvadai, jog P. B. už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina griežčiausia iš sankcijoje numatytų - laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina mažesnė už jos vidurkį, t. y. 6 mėnesiai.

28. Nors atsižvelgiant į apeliacinio skundo turinį argumentai dėl netinkamai paskirtos bausmės ir nėra išsakomi, tačiau apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog apkaltinamasis nuosprendis šioje byloje priimtas pagrįstai, pažymi, kad bausmės klausimas išspręstas taip pat tinkamai. Žemesnės instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas nuteistajam bausmę, BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Tokia teismo paskirta bausmė yra proporcinga Apelianto padarytiems nusikalstamiems veiksmams, nelaikytina per griežta ar netinkama.

29. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija atkreipia dėmesys į Apelianto asmenybę, - P. B. net 13 kartų baustas administracine tvarka. Pažymėtina, jog daugelį administracinių pažeidimų padarė būdamas nepilnamečiu, tai rodo, jog nepaisant jauno amžiaus jo elgesyje jau yra susiformavęs tam tikras teisei prieštaringo elgesio modelis, kuris vienareikšmiškai nėra priimtas bendrame gyvenimo visuomenėje kontekste. Apeliantas administracine tvarka baustas už tai, kad viešoje vietoje būdamas girtas, kai nustatytas 2,14 prom. girtumas su savimi turėjo ir laikė dujų balionėlį, taip sukeldamas pavojų greta esantiems žmonėms, eilę kartų baustas už vagystes iš parduotuvių bei kitų prekybos įstaigų. Pažymėtina, kad daugelį teisės pažeidimų, kaip ir analizuojamu atveju, padarė būdamas neblaivus, kas dar labiau sunkina jo veiksmų vertinimą, ir leidžia pagrįstai manyti, jog Apelianto daromiems pažeidimas įtakos gali turėti alkoholio vartojimas. (1 t., b. l. 118-129). Šiuo atveju spręstina, jog Apeliantui skirta laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant struktūrizuotoje įstaigoje, neturint galimybės piktnaudžiauti alkoholiu, teigiama darbinė motyvacija ir motyvacija keisti elgesį, yra vienintelė alternatyva P. B. siekiant pakeisti mąstymą ir gyvenimo būdą.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

30. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

31. Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. gegužės 5 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (12.36Mr) PT-3176, dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo (2 t. b. l. 146). Pažymoje nurodyta, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos P. B. sudaro 328,87 Eur. Nurodytos išlaidos laikytinos proceso išlaidomis, susijusiomis su advokato darbo apmokėjimu (BPK 103 straipsnio 6 punktas).

32. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį ir 106 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš nuteistojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Kita vertus, teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš jo nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

33. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal Apelianto skundą, kuris yra atmetamas, kaip nepagrįstas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam P. B. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai, todėl ji išieškotina iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis). (Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-120-875/2021)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

P. B. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo P. B. valstybės naudai 328,87 Eur (tris šimtus dvidešimt aštuonis eurus 87 euro centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme. Išaiškinti P. B., kad šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (į.k.188659752) surenkamąją sąskaitą esančią Swedbank AB Nr.(duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 5630) per tris dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, o to nepadarius bus išrašomas vykdomasis raštas ir išieškojimas perduodamas vykdyti antstolių kontorai.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.