Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžio r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, nevedęs, pradinio išsilavinimo, bedarbis, teistas:

1) Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

2) Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 45 parų arešto bausmė;

3) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos), paskirta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė (Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 3 d. nutartimi P. B. ankščiau skirtos bausmės subendrintos paskiriant 45 parų areštą ir nuspręsta laikyti, jog P. B. yra atlikęs jam paskirtą 45 parų arešto bausmę),

4) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metams,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. B. 2020 m. birželio 16 d. apie 21 val. Panevėžio m., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu dėl jam pareikštų priekaištų nešiukšlinti viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusiojo M. D. atžvilgiu, agresyviai, sparčiai artėdamas su rankoje laikytu peiliu, kuriuo užsimojo, demonstratyviai mosikavo sakydamas: „ateik čia, kas tau nepatinka“, o priartėjęs prie nukentėjusiojo vieną kartą įspyrė į krūtinę, taip grasino nužudyti ir sutrikdyti sunkiai sveikatą nukentėjusiajam M. D., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Iš 2020 m. birželio 26 d. objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti M. D. pateikti vaizdo įrašai. Atidarius DVD-R skaitmeninę laikmeną, joje matyti 7 failai: pirmojo failo pavadinimas „20200616_213414“, antrojo failo pavadinimas „20200616_213845“, trečiojo failo pavadinimas „20200616_213923“, ketvirtojo failo pavadinimas „20200616_213958“, penktojo failo pavadinimas „20200616_214015“, šeštojo failo pavadinimas „20200616_214054“, septintojo failo pavadinimas „20200616_215938“. Vaizdo įrašai pateikti MP4 formatu, vaizdas spalvotas.

Antrame vaizdo įraše, kurio trukmė 19 sek., užfiksuota, kaip šaligatviu eina D. G. ir apie 18 m. jaunuolis, apsirengęs juodos spalvos bliuzonu, tamsiai mėlynos spalvos šortais, išorės požymiais atitinkantis P. B.. Filmuojantis prieina prie jaunuolių, matyti, kad P. B. dešinėje rankoje laiko 1 l talpos sidro butelį „FIZZ“, D. G. dešinėje rankoje laiko alaus skardinę „Kalnapilis“, jaunuoliai geria (nuotrauka Nr. 2). Pokalbis tarp D. G., kuris pradeda pokalbį, ir filmuojančiojo: klausia „ką čia darai?“, atsako: „tave filmuoju“, klausia: „ką čia filmuoji?“, atsako: „tave, sakiau ką tik“, klausia: „dėl ko čia filmuoji?“, atsako: „nes šiukšlini“. Jaunuoliai nusisuka ir eina nuo filmuojančiojo. 14-ąją vaizdo įrašo sekundę filmuojamas tas pats pirmame įraše užfiksuotas automobilis, šalia kurio dešinės pusės keleivio pusės durelių ant kelio guli šiukšlės, parodomi valstybiniai numeriai „(duomenys neskelbtini) Vaizdo įrašas baigiasi.

Trečiame vaizdo įraše, kurio trukmė 9 sek., užfiksuota, kaip priešais minėto automobilio priekinę dalį, ant kelio guli alaus skardinė „Kalnapilis“. Filmuojantysis sako: „va, aptaškė mane, puiku“. D. G. užsidėjęs gobtuvą ant galvos ir veido eina keliu, o P. B. pradaręs automobilio dureles kažką šneka su kitais keleiviais. Vaizdo įrašas baigiasi.

Ketvirtame vaizdo įraše, kurio trukmė 4 sek., filmuojamas P. B., filmuojantysis klausia: „o jūs visi girti atvažiavot?“, P. B. atsako kažką nesuprantamai, D. G. pasako: „nefilmuok“. Vaizdo įrašas baigiasi.

Penktame vaizdo įraše, kurio trukmė 21 sek., užfiksuotas P. B., kuris sako filmuojančiajam: „palauk, sustok priekyje, kur tu bėgi, palauk“, atsako: „aš einu namo“, klausia: „palauk, kiek tau metų, kad bėgi?“, atsako: „spjaudais? Aš neturiu ką šnekėt, viso gero“, P. B. sako: „šlykštyne tu“. Vaizdo įrašas baigiasi.

Šeštame vaizdo įraše, kurio trukmė 4 sek., užfiksuoti abu jaunuoliai, einantys nuo filmuojančiojo, kuris pasako: „išsitraukė“. D. G. sako: „apie ką Jūs šnekat, žmogau“, filmuojantysis klausia: „neparodysi to peilio?“, D. G. atsako: „nesuprantu, apie ką Jūs šnekat“. Vaizdo įrašas baigiasi.

Septintame vaizdo įraše, kurio trukmė 32 sek., filmuojamas D. G., kuris eina nuo filmuojančiojo ir sako: „<keiksmažodis> taip darai, seni, iš oro? Bet tai kam tu filmuoji? Tu žinai, kad pats už tai baudą gali prasileist? Žinai, kad taip daryt negalim, „. Iš oro filmuoji. Tu pats baudą prasileisi, žinai už tai? Pats žinai, kad baudą prasileisi už tai?“. Vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 39-43)

2020 m. birželio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). Gatvė driekiasi iš pietų į šiaurę. Gatvės vakarinėje pusėje yra gyvenamieji namai, o rytinėje pusėje yra pramoniniai pastatai. Minėtos gatvės vakarinėje pusėje yra Vilties gatvė, netoli jos yra namas Nr. 13. Namas aptvertas metaline tvora. Apžiūrėjus įvykio vietą nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 10–13).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Grasinimas turi būti realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139-511/2020).

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina ir pats kaltinamasis neneigia, kad jis 2020 m. birželio 16 d. apie 21 val. buvo įvykio vietoje, esančioje Panevėžio m., (duomenys neskelbtini), ties, ir žodžiu konfliktavo su nukentėjusiuoju, tačiau kaltinamasis neigia grasinęs nukentėjusiajam, jam spyręs ir demonstravęs peilį. Nustatyta, kad konflikte be kaltinamojo ir nukentėjusiojo dar dalyvavo ir liudytojas D. G.. Konfliktas prasidėjo nuo to, kad nukentėjusysis, pamatęs, jog iš automobilio, kuriuo buvo atvažiavę kaltinamasis, liudytojai D. G., E. I. ir nenustatyta mergina, yra mėtomos šiukšlės, telefonu nefilmavo šį faktą (tai užfiksuota pirmame vaizdo įraše) ir tada nuėjo arčiau automobilio ir žmonių, kad nufilmuotų šiukšlinusius asmenis ir automobilį, su kuriuo jie buvo atvykę. Tuo metu kaltinamasis ir D. G. jau buvo išlipę iš automobilio ir tarp jų su nukentėjusiuoju prasidėjo žodinis konfliktas dėl filmavimo (tai užfiksuota antrame vaizdo įraše). Nukentėjusysis paaiškino, kad telefone įrengta vaizdo kamera užfiksavo atskiras konflikto dalis, o ne visą konfliktą, nes filmavo tik tuo metu, kai tai daryti buvo saugu. Tai, kas užfiksuota vaizdo įrašuose ir nukentėjusiojo buvo pasakyta iš karto po įvykio kviečiant policiją, patvirtina nuoseklius ir detalius nukentėjusiojo parodymus apie įvykių eigą. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu, nes jo suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, tikslo apkalbėti kaltinamąjį jis neturi, iki įvykio nukentėjusysis nei kaltinamojo, nei kitų su juo automobilyje buvusių asmenų nepažinojo.

Kitaip, t. y. kaip nepatikimus, teismas vertina liudytojų D. G. ir E. I. parodymus, nes jie nėra nuoseklūs ir prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Anot D. G., bandymo iš nukentėjusiojo paimti telefoną nebuvo, nors tai nufilmuota, D. G. nukentėjusįjį apibūdino kaip apsvaigusį asmenį, nors su juo bendravusiems policijos pareigūnams abejonių dėl jo būsenos nekilo, taip pat tokių abejonių nekyla ir teismui peržiūrėjus vaizdo įrašus ir išklausius garso įrašą, kai buvo kviečiama pagalba. Save ir P. B. D. G. apibūdino kaip blaivius, neturėjusius su savimi alkoholinių gėrimų, nors tai prieštarauja įvykio aplinkybėms. Liudytojas E. I. taip pat nurodė, kad P. B. įvykio metu buvo blaivus, kad automobilyje alkoholinių gėrimų nebuvo, kad išvažiavo be P. B., negalėjo nurodyti, kiek iš viso asmenų atvažiavo automobiliu, kaip jo automobilis naktį po įvykio atsidūrė prie kaltinamojo namų, be to, pats pripažino, kad nelabai žiūrėjo, kas vyko konflikto metu, tik girdėjo, kad buvo pykstamasi, keiksmažodžius, taigi jo parodymai esminių įvykio aplinkybių negali nei paneigti, nei patvirtinti. Be to, liudytojai D. G. ir E. I. yra kaltinamojo pažįstami ar draugai, kurie turi suinteresuotumą padėti P. B. išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės.

Kaip paaiškino nukentėjusysis, dar jam stovint prie automobilio D. G. jį aptaškė alumi ir metė alaus skardinę į jį. Trečiame vaizdo įraše būtent ir nufilmuota ant kelio gulinti alaus skardinė „Kalnapilis“, kurią anksčiau darytame vaizdo įraše D. G. laikė rankoje, be to, nukentėjusysis įraše pasakė, kad buvo aptaškytas. Ketvirto vaizdo įrašo pabaigoje užfiksuotas nukentėjusiojo nurodytas D. G. bandymas atimti iš jo telefoną. M. D. nurodė, kad tada ėmė trauktis link savo namų, tačiau buvo abiejų konflikto dalyvių apspjaudytas (apie spjaudymąsi nukentėjusysis kalba penktame vaizdo įraše). Nors teisme nukentėjusysis iš pradžių negalėjo tiksliai atsiminti, pirmiau buvo išsitrauktas peilis ar spirta jam į krūtinę, tačiau nurodė, kad įvykių eiliškumą geriau atsiminė apklausiamas iš karto po įvykio, dėl to buvo perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nukentėjusysis patvirtino, kad kaltinamasis ėmė sparčiai artintis link jo, iš striukės kišenės išsitraukė juodos spalvos rankena ir geležtimi atlenkiamą peilį, kuris buvo atlenktas, nes matė geležtę, ranka, kurioje laikė peilį, mosikavo ir sakė „ateik čia, kas tau nepatinka“. Anot nukentėjusiojo, kai kaltinamasis prisiartino prie jo ir spyrė vieną kartą jam (M. D.) į krūtinę, skausmo nejuto, nes spyris nebuvo stiprus, tačiau P. B. koja jo krūtinę pasiekė, tuo metu P. B. peilį jau buvo įsidėjęs atgal į kišenę. Šeštame vaizdo įraše konflikto dalyviai tolsta nuo nukentėjusiojo, todėl jis vėl pradeda filmuoti ir pasako „išsitraukė“, „neparodysi to peilio?“.

Nukentėjusiojo parodymai ir kiti įrodymai patvirtina, kad M. D. netrukus po įvykio iškvietė policiją. Iš nukentėjusiojo skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašo ir jo apžiūros protokolo matyti, kad M. D. pranešė apie maždaug prieš 2 min. įvykusį bandymą jį užpulti, spardymą ir šiukšlinimą, kurio metu jis nenukentėjo, bet buvo išsitrauktas peilis. Taigi jau kviesdamas policiją nukentėjusysis nurodė esmines įvykio aplinkybes, kuria kryptimi asmenys su automobiliu išvažiavo. Kol laukė policijos, nukentėjusysis dar nufilmavo pokalbį su liudytoju D. G. (septintas vaizdo įrašas), kuris neišvyko automobiliu, vaikščiojo netoli įvykio vietos ir atvykus pareigūnams buvo nubaustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimą. Kaltinamasis buvo sulaikytas ne iš karto po įvykio, o praėjus tam tikram laikui po jo (naktį po įvykio sulaikytas namuose, prie kurių stovėjo įvykio vietoje buvęs automobilis). Nors kaltinamojo dalinės apžiūros metu peilis nerastas, jis neužfiksuotas ir nukentėjusiojo padarytuose vaizdo įrašuose, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kad kaltinamasis jam grasino peiliu, su juo artėdamas prie nukentėjusiojo, mosikuodamas ir sakydamas „ateik čia, kas tau nepatinka“. Tai, kad konflikto metu buvo išsitrauktas peilis, patvirtina nukentėjusiojo viename iš vaizdo įrašų pasakyti žodžiai „išsitraukė“, „neparodysi to peilio?“, tai buvo nurodyta iš karto po įvykio kviečiant policiją, be to, nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apibūdino, kaip tas peilis atrodė, ką su juo darė kaltinamasis.

Nukentėjusysis įvykio metu buvo ir įžeidinėjamas, ir alumi aptaškytas, ir apspjaudytas, ir buvo spirta jam į krūtinę, tačiau iš M. D. parodymų aišku, kad jis įvykio metu labiausiai išsigando ne užgauliojimų ar dar ko nors, o realią grėsmę savo sveikatai ir net gyvybei pajuto būtent tuo metu, kai buvo išsitrauktas peilis ir su juo mosikuojant artėjama link jo. Kartu su aptartais veiksmais kaltinamasis išsakė tam tikrus žodžius („ateik čia, kas tau nepatinka“), kurie patys savaime nors ir nėra akivaizdžiai grasinančio turinio, bet tokioje situacijoje, kai artėjama mosikuojant peiliu, t. y. įrankiu, kuris gali būti panaudotas žmogui sužaloti ar net atimti jam gyvybę, o prieš tai jau su tuo asmeniu yra prasidėjęs žodinis konfliktas, sudarė pagrindą bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Nukentėjusysis nuosekliai tvirtina, kad manė, jog kaltinamasis gali jį realiai su peiliu sužaloti. Teismas, įvertinęs visą konflikto situaciją, eigą, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, grasinimo išraišką, tai, kad kaltinamasis įvykio vietoje buvo ne vienas, o kartu su taip pat agresyviai nusiteikusiu liudytoju D. G., sprendžia, kad nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamojo konkliudentiniais veiksmais (peilio demonstravimu ir artėjimu su juo mosikuojant link nukentėjusiojo) išreikštas grasinimas gali būti įvykdytas. Taigi nukentėjusysis turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltinamasis norėjo būtent tokios nukentėjusiojo, kuris jokių įrankių su savimi neturėjo ir tuo metu net nefilmavo, būsenos. Tai reiškia, kad grasinimas buvo realus ir kaltinamasis, atlikdamas tokius veiksmus, neabejotinai suprato, jog grasinimą išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats norėjo tokios nukentėjusiojo būsenos. Grasinimo motyvas šiuo atveju buvo kilęs žodinis konfliktas dėl nukentėjusiojo pareikštų priekaištų dėl šiukšlinimo viešoje vietoje ir šių aplinkybių filmavimo, tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog aptarti kaltinamojo veiksmai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtį, t. y. įrodyta, kad P. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje grasino nužudyti nukentėjusįjį M. D. ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamojo grasinimas gali būti įvykdytas. Kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo jo padarymo momento, nors realiai nukentėjusiojo sveikata nagrinėjamu atveju nebuvo sutrikdyta. P. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. P. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (naktį po įvykio sulaikant P. B. jam nustatytas 1,36 prom. girtumas, o iš įrodymų visumos matyti, kad jis jau įvykio metu buvo apsvaigęs), turėjusio įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam P. B., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes. Kaltinamasis įvykdė nesunkų nusikaltimą, veika tyčinė, baigta. Nors kaltinamasis yra jauno amžiaus, tačiau jau kelis kartus teistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė dar būdamas nepilnamečiu, šią veiką padarė netrukus po to, kai sulaukė pilnametystės, jis daug kartų baustas administracine tvarka, niekur nedirbo ir nesimokė, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Taigi teismas daro išvadą, kad iš ankstesnių teistumų ir jam skirtų švelnesnių bausmės rūšių (laisvės apribojimo, arešto) P. B. jokių pozityvių išvadų nedarė ir visiškai nepasimokė, nes ir vėl nusikalto. Tai sudaro pagrindą teigti, kad anksčiau kaltinamajam 3 kartus taikytos švelnesnės bausmės nebuvo efektyvios ir nepaveikė jo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Atsižvelgęs į visas nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, įvertinęs kaltininko asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, teismas konstatuoja, kad P. B. už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina griežčiausia iš sankcijoje numatytų laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina mažesnė už jos vidurkį – 6 mėnesiai.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą P. B. padarė iki Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 3 d. nuosprendžio priėmimo, todėl šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintina su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirta galutine 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, t. y. prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu skirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį (3 mėnesius) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 3 d. nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 9 mėnesių laisvės atėmimą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytina bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 3 d. nuosprendį su nurodytame nuosprendyje atliktais įskaitymais. Be to, į bausmės laiką įskaitytinas šioje byloje sulaikyme 2020 m. birželio 17 d. išbūtas laikas – 1 para (1 t., b. l. 73–78).

Teismas, atsižvelgęs į visas jau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus P. B. skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismo įsitikinimu, šiuo atveju kaltinamajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). P. B. taikytos švelnesnės bausmės nebuvo efektyvios, nes jo nusikalstamų polinkių nepakeitė. Tik realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali užtikrinti ne tik nubaudimo, bet ir prevencinius bausmės tikslus.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 101–103) – panaikintina nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantys kompaktiniai diskai paliktini saugoti byloje.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis buvo suimtas kitoje byloje, siekdamas užtikrinti jo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimą pripažino būtinu ir kaltinamajam paskyrė gynėją. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymas, kuriose nurodoma, kad iš P. B. valstybės naudai priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokatų užmokestis: 243 Eur už kaltinamojo gynėjų dalyvavimą. Pažymėtina, kad P. B. niekur nedirbo ir nedirba, turto neturi, šiuo metu yra suimtas, šiuo nuosprendžiu jam skirta laisvės atėmimo bausmė, gynėjas jam skirtas, nes tai imperatyviai nustatyta įstatyme. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms P. B. turtinę padėtį, konstatuotina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo dėl būtino jo gynėjų dalyvavimo nagrinėjant bylą neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl gynėjų dalyvavimo iš P. B. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

P. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės ir P. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi ir 66 straipsniu, į P. B. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 3 d. nuosprendį su nurodytame nuosprendyje atliktais įskaitymais, ir šioje byloje sulaikyme 2020 m. birželio 17 d. išbūtą laiką – 1 parą, ją prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos, o pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje joje esančius kompaktinius diskus.

Nepriteisti iš P. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą. Suimtam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.