- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-08
- Bylos Nr.
- 2YT-6697-470/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02562-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- I. K.
- Suinteresuotas asmuo
- L. Č., V. A., I. Š.
- Advokatai
- Georgijus Gromovas
- Kategorijos
- 2.5.2Įpėdiniai
- 2.5.3Paveldėjimas pagal įstatymą
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. K. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis L. Č., V. A., I. Š. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. K. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jo sutuoktinės J. E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Juridinio fakto nustatymas pareiškėjui, kaip įstatyminiam J. E. K. įpėdiniui, suteiktų teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą sutuoktinės valdytą turtą, kas leistų pilna apimtimi priimtą palikimą valdyti, naudotis, juo disponuoti.
Pareiškėjo atstovas advokatas Georgijus Gromovas nurodė, kad pareiškėjas su J. E. K. susituokė (duomenys neskelbtini), santuokos metu jie susilaukė trijų dukterų, kurios visos įtrauktos į bylą suinteresuotais asmenimis. J. E. K. 2002-12-0 Apskrities viršininko sprendimu įgijo 2,9800 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurį 2007-03-26 sudarytos panaudos sutarties pagrindu ėmė naudoti palikėjos brolis B. D.. J. E. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties pareiškėjas toliau liko gyventi jų gyvenamajame būste, prižiūrėjo ir tvarkė būstą, saugojo jį, perėmė buities apstatymo daiktus, taip pat toliau tęsė sutartinius žemės sklypo panaudos santykius su B. D.. Visa tai rodo, kad po sutuoktinės mirties pareiškėjas palikimą priėmė faktiniu valdymu. Po sutuoktinės mirties į notarą paveldėjimo tikslu jis nesikreipė, nes visą palikimą priėmė faktiniu valdymu, o tai gali būti patvirtinama tik nustatant juridinį faktą teisme.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad su pareiškėjo pareiškimu sutinka, nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir pareiškėjo atstovas.
Šalies argumentai
Suintresuoti asmenys V. A. ir I. Š. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.
Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas I. K. ir J. E. K. buvo sudarę santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono civilinės metrikacijos biure akto įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), šį faktą patvirtina į bylą pateiktas santuokos liudijimas (b. l. 5). J. E. K. mirė (duomenys neskelbtini), apie ką sprendžiama iš medicininio mirties liudijimo r. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini) (b. l. 3). J. E. K. asmeninės nuosavybės teise buvo įgijusi 2,9800 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kas matyti iš VĮ Registrų centro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 6, 7). J. E. K. nebuvo sudariusi testamento, o pareiškėjas I. K., būdamas įstatyminiu paveldėtoju (CK 5.13 straipsnis) per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą po sutuoktinės mirties nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą ir palikimo paduodant pareiškimą notarui nepriėmė.
Pareiškėjo išdėstytos aplinkybės bei byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia pripažinti, jog I. K. aktyvūs veiksmai, priimant valdyti po sutuoktinės J. E. K. mirties likusį turtą, t. y. naudojimasis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytais namų apstatymo daiktais, būsto priežiūra, tvarkymas, tęsimas žemės panaudos sutarties turtinių santykių su palikėjos broliu B. D. leidžia spręsti, kad I. K. rūpinosi turtu kaip savo, o tai atitinka faktinį palikimo priėmimo turinį. Visi aptarti įrodymai leidžia spręsti, kad I. K. po sutuoktinės mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą priėmė jos turtą savo nuosavybėn, t. y. perėmė palikėjos turtą tokį, kokį ji turėjo mirties dieną visa apimtimi, kas reiškia, kad palikimą jis priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.50–5.51 straipsniai).
Juridinis faktas nustatytas tam, kad pareiškėjas I. K. galėtų įgyvendinti savo teises į paveldėjimą pilna apimtimi, t. y. gauti pavelėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo I. K. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės J. E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatomas tam, kad pareiškėjas I. K. galėtų visa apimtimi įgyvendinti paveldėjimo teisę į sutuoktinės Janinos E. K. palikimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.