Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio, kuriuo K. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65 str. 1 d., 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas K. M. suėmimo laikas nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos bei atlikta bausmės dalis pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendį.

Bausmė paskirta atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015 m. rugsėjo 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. nuteistas už tai, kad jis 2015-05-02, 19.30 val., (duomenys neskelbtini), namu, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, iš nepilnamečio B. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., striukės išorinės kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia Z1“ su UAB „Tele2“ „Pildyk“ SIM kortele už 300 eurų, o iš kelnių išorinėje kišenėje buvusios piniginės pagrobė 10 eurų, tai yra pagrobė svetimo turto, priklausančio I. R. už 310 eurų.

Teismo posėdžio metu nuteistasis K. M. ir jo gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. M. apeliacinis skundas atmestinas

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 str. 3 d., teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį ir skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, K. M. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo.

Pats apeliantas nusikalstamos veikos padarymo fakto, veikos kvalifikacijos neginčija, skundžiasi tik dėl jam paskirtos bausmės, t. y. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, ar skirti kitą bausmės rūšį, ar taikyti jo atžvilgiu BK 75 str. nuostatas, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės išsamiau nepasisako.

K. M.skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 1 d. Minėto straipsnio sankcijoje numatyta, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriami areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę K. M. atsižvelgė į tai, kad jo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, jis ne kartą teistas, teistumas neišnykęs, neatlikęs jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės, kad naują nusikalstamą veiką padarė praėjus tik mėnesiui po baudžiamojo įsakymo jo atžvilgiu priėmimo, iš teismų informacinės sitemos Liteko duomenų matyti, jo nusikaltimas padarytas tuo metu, kai jo atžvilgiu buvo nagrinėjama baudžiamoji byla dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, šiuo metu pirmosios instancijos teismuose yra jo atžvilgiu nagrinėjamos dar trys baudžiamosios bylos, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai K. M. bus pasiekti paskyrus jam griežčiausią BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį, t. y. laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Be to, apylinkės teismas nuteistojo K. M. atžvilgiu taikė jo teisinę padėtį lengvinančias BK 64¹ str. nuostatas ir paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl dar labiau mažinti apeliantui paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo.

Dėl apelianto prašymo taikyti jo atžvilgiu BK 75 str. nuostatas, pažymima, kad nusikaltimo padarymo metu K. M. buvo nepilnametis, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl BK 92 str. nuostatų taikymo nuteistajam K. M..

BK 92 str. 1 d. nustatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui galimas tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama. BK 92 str. taikymas galimas tik esant tam tikrų įstatymo numatytų sąlygų visumai. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe.

Teisėjų kolegija įvertinusi nuteistojo K. M. asmenybę, jog iki sulaikymo mokėsi Šiaulių N. V. jaunimo mokykloje, tiek mokyklos, tiek ir Šiaulių miesto savivavldybės vaikų globos namų charakterizuojamas neigiamai bei atsižvelgusi į ankstesnius K. M. teistumus, daromų nusikalstamų veikų pobūdį (analogiški turtinio pobūdžio nusikaltimai), tai, kad šį nusikaltimą jis padarė praėjus trumpam laikui po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas baudžiamasis įsakymas bei jo atžvilgiu apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, sprendžia, kad negalima daryti išvados, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaip to imperatyviai reikalauja BK 92 str. nuostatos, reglamentuojančios bausmės vykdymo atidėjimą nepilnamečiams.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. M. apeliacinį skundą atmesti.