Kauno apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Netas LT“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, vienašalės restitucijos taikymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinį grindė tuo, kad ieškovas ir atsakovė 2015 m. lapkričio 25 d. sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas nupirko iš atsakovės naudotą traktorių J. D. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2014, identifikavimo Nr. VIN (duomenys neskelbtini). Sutartyje pardavėja patvirtino, kad į parduodamą transporto priemonę tretieji asmenys jokių teisių ir pretenzijų neturi, transporto priemonė neareštuota, nėra teisinio ginčo objektu, teisė ja disponuoti nėra atimta ir apribota, parduodamos transporto priemonės identifikavimo numeris atitinka įsigijimo dokumentuose nurodytą identifikavimo numerį. Kartu nurodė, kad atsakovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija PSF Nr. 222, 2015-12-01, pagal kurią traktoriaus kaina su PVM 76 835 Eur. Už įsigytą traktorių ieškovas apmokėjo UAB „Netas LT” banko pavedimais: 2015 m. lapkričio 23 d. – 2 000 Eur, 2015 m. lapkričio 25 d. – 20 000 Eur, 2015 m. gruodžio 23 d. – 41 500 Eur, 2016 m. sausio 11 d. – 13 335 Eur, viso sumokėta už įsigytą traktorių 76 835 Eur suma. Ieškovas pažymėjo, kad parduotu traktoriumi naudojosi iki 2017 m. sausio 17 d., kuomet traktorius su visais su juo susijusiais dokumentais buvo paimtas pradėjus ikiteisminį tyrimą. Iš gauto Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės R. R. 2017 m. gegužės 19 d. nutarimo ieškovas sužinojo, kad transporto priemonė - traktorius „J. D. (duomenys neskelbtini)”, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pagrobta Švedijoje, kuri grąžinta teisėtam jos savininkui – Švedijos draudimo bendrovei „L. S.”. Ieškovo teigimu, aplinkybė, kad pardavimo objektas buvo vogtas, egzistavo jau ginčo sandorio sudarymo metu. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo nuomone, šiuo atveju ginčo sandoris pripažintinas niekiniu, kadangi jis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), tuo pačiu taikytina vienašalė restitucija (CK 6.307 straipsnio 1, 3 dalys, 6.323 straipsnio 1 dalis). Ieškovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, jis privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai), todėl priteistinos 6 554, 97 Eur ((76835 X 6 %) : 365 d. X 515 d. = 6554,97 Eur) kompensacinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2016-01-11 (data kai sumokėta visa kaina atsakovui pagal sutartį) iki 2017-06-14, t. y. kreipimosi į teismą dienos, bei 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Į teismo posėdį, apie kurį jai pranešta CPK nustatyta tvarka (teismo procesiniai dokumentai atsakovei buvo išsiųsti 2 kartus juridinio asmens buveinės adresu, tačiau teismui grąžinti neįteikti nurodžius, kad atsakovė jų neatsiėmė, todėl vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teismo procesinius dokumentus pakartotinai išsiuntus atsakovės buveinės adresu, jie laikytini įteiktais praėjus 10 dienų nuo jų išsiuntimo dienos). Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių iki teismo posėdžio pradžios nepranešė, todėl laikytina, kad atsakovė į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių. Taigi, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir neatvykus į teismo posėdį, apie kurį jai buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, iš jos negavus prašymo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusiai šaliai (ieškovas) prašant priimti sprendimą už akių, vadovaujantis CPK 246 straipsnio 2 dalies, 285 straipsnio nuostatomis, teismas turi pagrindą priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl bylos esmės

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. G. ir atsakovė UAB „Netas LT“ 2015 m. lapkričio 25 d. sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas nupirko iš atsakovės naudotą traktorių J. D. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2014, identifikavimo Nr. VIN (duomenys neskelbtini), už 76 835 Eur. Už įsigytą traktorių ieškovas apmokėjo UAB „Netas LT” banko pavedimais (2015 m. lapkričio 23 d. – 2000 Eur, 2015 m. lapkričio 25 d. – 20 000 Eur, 2015 m. gruodžio 23 d. – 41 500 Eur, 2016 m. sausio 11 d. – 13 335 Eur). Ieškovas parduotu traktoriumi naudojosi iki 2017 m. sausio 17 d., kuomet traktorius su visais su juo susijusiais dokumentais buvo paimtas pradėjus ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-18806-16. Iš byloje pateikto Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės R. R. 2017 m. gegužės 19 d. priimto nutarimo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo byloje buvo paskirtas traktoriaus „J. D. (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinio numerio tyrimas. 2017 m. kovo 9 d. specialisto išvadoje Nr. 40-(U-145)-(duomenys neskelbtini)13.2) nustatyta, kad ginčo traktoriaus identifikacinis numeris yra pakeistas, nušlifuojant originalų ir kitoje vietoje iškalant kitą traktoriaus identifikacinį numerį. Tikrasis tyrimui pateikto traktoriaus identifikavimo (VIN) numeris yra: (duomenys neskelbtini). Minėtos transporto priemonės tikrasis savininkas – Švedijos draudimo bendrovė „L. S.”, kuris kreipėsi į Kauno apskrities VPK KP NNTV Trečiąją skyrių dėl transporto priemonės grąžinimo. Minėtu nutarimu nustačius, kad ginčo traktorius buvo pavogtas (2015 m. rugsėjo 9 d.), nutarta grąžinti pavogtą transporto priemonę teisėtam jos savininkui.

Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalyje pateiktą pirkimo–pardavimo sutarties sąvoką spręstina, kad vienas iš esminių tokios sutarties požymių yra pardavėjo įsipareigojimas perduoti daiktą kito asmens nuosavybėn. Pardavėjo pareiga perduoti daiktą apima ir jo pareigą patvirtinti daikto nuosavybės teisę. CK 6.317 straipsnio 2 dalyje nustatyta garantijos pagal įstatymą taisyklė reiškia, kad ne tik perduodamo daikto kokybė, bet ir jo nuosavybės teisės priklausymas pardavėjui, yra vienas esminių reikalavimų jam vykdant pareigą perduoti daiktą. Taigi, pardavėjas turi užtikrinti, kad parduodamas daiktas jam priklauso nuosavybės teise. Tinkamas pardavėjo pareigos patvirtinti daikto, kuris yra pirkimo–pardavimo sutarties dalykas, nuosavybės teisę vykdymas reglamentuojamas CK 6.321 straipsnyje. Pardavėjas turi patvirtinti ne tik tai, kad jis turi nuosavybės teisę į daiktą, bet ir tai, jog jo nuosavybės teisės į daiktą neriboja kitų asmenų teisės ar pretenzijos. Pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas pardavė jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį (CK 6.307 straipsnio 1 dalis).

Esant nustatytoms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad nagrinėjamu atveju objektyviai neįvykdyta parduodamo daikto pardavėjo pareiga perduodant daiktą užtikrinti, jog jam priklauso nuosavybės teisė į daiktą, kuri, išaiškėjus traktoriaus vagystės faktui, nebuvo perėjusi nei ginčijamo sandorio pardavėjui, nei pirkėjui, kadangi pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu jau egzistavo aplinkybė, kad sutarties objektas (traktorius) buvo vogtas. Traktoriaus grąžinimo teisėtam jo savininkui atsakovė nekvestionuoja (CK 4.96 straipsnio 1 dalis). Todėl vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, preliminariai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, teismas ieškinio reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu laiko pagrįstu ir jį tenkina.

Dėl kompensacinių ir procesinių palūkanų priteisimo

Įstatymai numato, kad, pripažinus sutartį negaliojančia dėl to, jog pardavėjas pardavė jam nepriklausantį daiktą dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, daiktas iš pirkėjo grąžinamas savininkui, o pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą bei atlyginti šio turėtus nuostolius (CK 6.307 straipsnio 1, 3 dalys, 6.323 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymo tiesiogiai leidžiama pirkėjui, iš kurio paimamas jam parduotas daiktas, reikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą kainą. Šią pirkėjo teisę suponuoja sutartinių santykių su pardavėju egzistavimas bei faktas, kad pardavėjas pardavė daiktą nebūdamas jo savininku. Tokią poziciją patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2006). Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad restitucija yra civilinės teisės gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavė kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ji perdavusi kitai šaliai. Taigi, restitucija yra šalių grąžinimas į status quo (CK 1.138 straipsnio 2 punktas, 6.145 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad pripažinus sandorį negaliojančiu kiekviena iš sandorio šalių privalo grąžinti antrajai šaliai viską, ką yra gavusi pagal sandorį. Taip yra sugrįžtama į ankstesnę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo.

Nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad pripažinus sandorį negaliojančiu šalys negali būti grąžintos į pradinę padėtį, nes traktoriaus pardavėjas pardavė ne jam priklausantį daiktą, kuris šiuo metu yra grąžintas teisėtam jo savininkui, todėl šiuo atveju taikytina vienašalė restitucija ir atsakovė (pardavėja) įpareigotina grąžinti ieškovui jo sumokėtą už transporto priemonę kainą – 76 835 Eur.

Šiuo atveju transporto priemonės pardavėjas (atsakovė) iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi pirkėjo pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais ieškovo nuostoliais, nepriklausomai nuo atsakovės kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (kreditoriaus prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Pažymėtina, kad kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė, jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos, todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).

Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, ieškovo prašoma priteisti 6 554,97 Eur kompensacinių palūkanų suma, skaičiuojama už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 11 d. (kuomet ieškovas sumokėjo visą kainą už nupirktą transporto priemonę) iki 2017 m. birželio 14 d., t. y. kreipimosi į teismą dienos (76 835 X 6 %) : 365 d. X 515 d.), laikytina pagrįsta ir priteistina iš atsakovės. Atsižvelgiant į tai, kad abi bylos šalys yra verslo subjektai, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir CK 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, yra pagrindas iš atsakovės ieškovui priteisti įstatymų nustatyto dydžio 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Tenkinus ieškinio reikalavimus, iš atsakovės ieškovui priteistinas už ieškinį sumokėtas 1 957 Eur žyminis mokestis ir 1 600 Eur atstovavimo išlaidos, kurios pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Tuo tarpu teismas byloje patyrė 11,66 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios taip pat priteistinos iš atsakovės UAB „Netas LT“ (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti ieškovo ūkininko A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Netas LT“, į. k. 302305473, 2015 m. lapkričio 25 d. sudarytą transporto priemonės J. D. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2014, identifikavimo Nr. VIN (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Taikyti vienašalę restituciją ir priteisti ieškovui A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Netas LT“, į. k. 302305473, 76 835 Eur (septyniasdešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt penkis eurus).

Priteisti ieškovui A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Netas LT“, į. k. 302305473, 6 554,97 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 97 ct) kompensacines palūkanas už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 11 d. iki 2017 m. birželio 14 d., 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. birželio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 957 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt septynis eurų) žyminį mokestį ir 1 600 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų) atstovavimo išlaidas.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Netas LT“, į. k. 302305473, valstybei 11,66 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Atsakovė, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas, kurio prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą.

Sprendimo už akių patvirtintą kopiją per tris darbo dienas išsiųsti šalims.