- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-03
- Bylos Nr.
- 2S-449-278/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01506-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-449-278/2013
Teisėjas Vygintas Mažuika Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01506-2013-1
2013 m. birželio 3 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2542-828/2013 pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir,
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. K. prašė teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad mirus O.S. K. ir S. S., kurios testamentu paliko gyvenamąjį namą su priklausiniais, jis faktiškai priėmė ir kitą joms priklausantį turtą, pradėdamas jį valdyti.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Nurodė, kad pareiškėjas nėra O. S. K. ir S. S. įstatyminis įpėdinis. Konstatavo, jog pareiškėjo prašomą nustatyti faktą patvirtina įstatymo nustatytos galios dokumentai, todėl faktas, kad pareiškėjas priėmė palikimą nebegali būti nustatytas teisme. Nurodė, kad testamentinis įpėdinis R. K. turi teisę paveldėti tik tą palikimą, kuris nurodytas testamente, todėl darė išvadą, jog neturi teisės paveldėti testamentuose nenurodyto turto (žemės sklypų ar palikėjų galimų teisių atkurti nuosavybės teises) ir prašomas nustatyti faktas neturi juridinės reikšmės.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas R. K. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Teigia, kad teismas netyrė ir nevertino rašytinių įrodymų, kurie patvirtino, kad priėmęs O. S. K. ir S. S. palikimą pagal testamentus, jis ir toliau valdė, naudojo ir disponavo visu mirusiųjų turtu. Nurodo, kad teismas nekreipė dėmesio į tai, kad jis, atstovaudamas O. S. K. ir S. S. interesus, dalyvavo mirusiųjų nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje procese ir yra išduoti nuosavybės teisių atkūrimą patvirtinantys sprendimai. Teigia, jog LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos suteikia teisę atkurti nuosavybės teisę į žemę asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą. Nurodo, kad VMI prie Finansų ministerijos neprieštaravo pareikštam pareiškimui, o teismas, neįvertinęs visų byloje surinktų duomenų, neišanalizavęs rašytinių įrodymų, pažeidė teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmenų lygybės, rungimosi ir kitus principus. Teigia, jog nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, jis įgytų teisę į mirusiosioms priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), nes jokių dokumentų, patvirtinančių minėto turto priėmimą kaip palikimą, jis neturi ir kitokia tvarka gauti negali. Nurodo, kad teismas nesilaikė CPK nustatytų imperatyvių bylos nutraukimo pagrindų ir išimtinai vadovavosi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos paaiškinimais.
Atsiliepimas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjo išdėstyti duomenys dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo yra nepagrįsti dokumentais, įrodančiais giminystės ryšius. Teigia, kad O. S. K. ir S. S. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), išsipirko pačios savarankiškai veikdamos, o testamento dėl žemės sklypo, į kurį atkurta nuosavybės teisė, mirusiosios pareiškėjui nepaliko. Be to, tarnyboje buvo gauti pareiškėjo prašymai žemę perimti valstybei. Nurodo, kad pareiškėjas priėmė palikimą ir jį valdo, o žemės sklypai, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), turi pereiti valstybei.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str., 338 str.). Absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Iš bylos duomenų matyti, kad 2011-07-20 mirė O. S. K., o 2011-10-13 - S. S., kurios 1991-01-22 testamentais visą tuo metu joms nuosavybės teise priklausiusį turtą, t. y. po ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, (duomenys neskelbtini), po savo mirties paliko pareiškėjui R. K. (b.l. 9-12). Nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-07-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3227-589/2010 R. K. buvo paskirtas S. S. globėju ir turto administratoriumi (b.l. 46). Byloje nustatyta, kad 2011-12-01 ir 2012-01-26 pareiškėjui buvo išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimai (b.l. 31-45). Pareiškėjas nurodo, kad po O.S. K. bei S. S. mirties liko nepaveldėto joms priklausančio turto - žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurį 1993-09-14 O.S. K. ir S. S. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarti kiekviena įsigijo po 686 kv.m bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-03-15 sprendimu S. S. atkurtos nuosavybės teisės į 4,8000 ha žemės ir 0,4200 ha miško (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teises su bendraturčiais O.St. K. ir P. S. (b. l. 13-19, 22). Prašė teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė mirusiųjų palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti.
Pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nuosavybės teisės atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paveldėjimas reiškia universalų palikėjo teisių ir pareigų perėmimą, todėl palikimo atsiradimo metu perimamas ne tik faktinis palikėjo turtas, bet ir tos turtinės teisės, kurios gali būti perduotos palikėjo nurodytam įpėdiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2006). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-03-15 sprendimu Nr. 38S-(14.38.3)-64 buvo atkurta S. S. nuosavybės teisė į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), todėl 1991-01-22 testamentu S. S. pareiškėjui minėto nekilnojamojo turto nepaliko, nes testamento sudarymo metu jo neturėjo ir negalėjo turėti. LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu nustatytu laiku padavę prašymus atkurti nuosavybės teises piliečiai yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui. Šio įstatymo ir testamento pagrindu įgytos teisės vienintelis testamentinis įpėdinis R. K. neatsisakė, rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu: Anykščių žemėtvarkos skyriui 2011-06-13 pateikė prašymą dėl žemės sklypo atmatavimo, 2011-10-03 dalyvavo atkurtinos žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ribų paženklinime-parodyme ir raštiškai sutiko su nustatytomis minėto sklypo ribomis (b. l. 52-55). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teisė į žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), paveldėjimą gali būti pripažintina testamentiniam įpėdiniui pareiškėjui R. K. ir į šį turtą išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (CPK 185 str.).
Pareiškėjas R. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tikslu gavus paveldėjimo teisės liudijimą, įregistruoti savo teises į O. S. K. ir S. S. iki mirties valdytą žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), neįtrauktą į testamentus. Byloje nėra duomenų apie testamentų sudarymo metu O. S. K. ir S. S. turėtą kitą turtą, todėl darytina išvada, jog testatorės aiškiai išreiškė savo valią dėl savo turto palikimo R. K.. Be to, byloje nėra duomenų apie palikėjų įstatyminius įpėdinius, o R. K. yra vienintelis testamentinis įpėdinis. Kaip minėta, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-07-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3227-589/2010 R. K. buvo paskirtas S. S. globėju ir turto administratoriumi, kuris rūpinosi globojamąja ir jos nuosavybės teise valdomu turtu, kas leidžia daryti išvadą, jog neturėdamos artimų giminaičių mirusiosios turėjo tikslą turtą palikti jomis besirūpinantiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog S. S. ir O. S. K. testamentais paliko visą savo turtą pareiškėjui R. K., būtų reikšminga bylos aplinkybė tik tada, kai notaras atsisakytų išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 445 str.). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui būtų atsisakyta išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į nuosavybės teises į atkurtą žemės ūkio paskirties žemę ir žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). Dėl paminėto apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismas pagrįstai nutraukė bylą, nes pareiškėjas turi visus jam reikalingus dokumentus, kurių pagrindu gali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, yra paveldėjęs testamentu jam paskirtą turtą (CPK 445 str., CK 5.50 str.1 d.). Atsisakius notarui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėjas turės teisę kreiptis į teismą skundžiant notaro veiksmus (CPK 511 str.).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškimas nenagrinėtinas teisme, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutari a:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.