Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2019 m. rugsėjo 22 d., apie 00.58 val. Vilniaus rajone, A15 kelio Vilnius-Lyda 15 kilometre, pažeisdamas Kelių teismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,09 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad minimą dieną, šeštadienio vakarą buvo planuotas renginys, į kurį turėjo su kolegomis vykti autobusu. Atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, paliko ten savo automobilį ir įsėdo į autobusą, kuris vežė į renginį. Po renginio autobusas parvežė juos atgal į tą automobilių stovėjimo aikštelę. Buvo sutaręs, kad jį paims žmona, o jeigu ji miegos, išsikvies taksi. Tačiau jis nesugebėjo telefonu paskambinti, nes pamiršo savo kodą. Tuomet aplink pavaikščiojo, ieškojo taksi, tačiau nerado, todėl nusprendė sėsti į automobilį. Jame sėdėjo apie pusvalandį ir priėmė sprendimą vairuoti, jam neatrodė, kad yra toks apsvaigęs nuo alkoholio. Tuomet jį sustabdė pareigūnai. Pūtė į alkotesterį du kartus, su rodmenimis sutinka. Tuomet jį uždarė į areštinę, o automobilį išvežė į automobilių saugojimo aikštelę. Automobilis priklauso sūnėnui A. Š., jis (kaltinamasis) turėjo jį saugoti. Dėl paaiškinimų apie sūnėną turbūt įvyko nesusipratimas. Protokolą pasirašė jo neperskaitęs, tyrėja turbūt jo nesuprato. Jokio sūnėno su juo nebuvo, sūnėnas Anglijoje. Bendradarbiai galėjo namo pavežti, tačiau buvo susitaręs, kad žmona parveš, tačiau nežinojo mintinai savo PIN kodo, todėl negalėjo naudotis telefonu ir paskambinti.

Gailisi dėl visko. Situacija jo atžvilgiu tragiška, nes turi du mažamečius vaikus, turi darbą, į kurį vyksta automobiliu, tačiau pats kaltas. Dirba (duomenys neskelbtini), pajamos 1000 eurų per mėnesį. Organizuoja (duomenys neskelbtini) darbą, rašo, duoda nurodymus, tikrina atliktus darbus, važinėja po girininkiją. Draugė dirba, jos alga panaši. Vaikus vežioja į mokyklą, iki mokyklos nuo namų 8 kilometrai, atstumas nuo darbo vietos ir gyvenamosios vietos yra 41 kilometras. Prašo nebausti pačia griežčiausia bausme, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį pagal laidavimą tėvo P. K. atsakomybėn. Negyvena kartu su tėvu, bet jų profesijų profilis panašus, daug bendrauja, tėvai turi sodybą, kurioje savaitgaliais vykdo darbus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. rugsėjo 21 d. kartu su sūnėnu A. Š. važiavo autobusu iš Kėdainių į Vilnių, kur nuo 17.00 val. ik 23.00 val. jis vartojo alkoholį, išgėrė apie 200 g degtinės ir vieną litrą alkoholinio alaus. Apie 23.00 val. atvažiavo į Vilnių, sūnėnas nuėjo namo, Kadangi išsikrovė jo telefonas ir jis negalėjo išsikviesti taksi, o jam reikėjo važiuoti pas sugyventinę, gyvenančią (duomenys neskelbtini), jis Savanorių gatvėje paėmė jo sūnėnui A. Š. priklausantį automobilį SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis naudojasi sūnėno sutikimu, ir turi nuo šio automobilio raktelius, bei kurį vairuodamas, jis pradėjo važiuoti link (duomenys neskelbtini). Automobiliu važiavo vienas, jam pavažiavus apie 15 kilometrų keliu Vilnius-Lyda, automobilio galinio vaizdo veidrodėlyje pamatė paskui jį važiuojantį policijos tarnybinį automobilį, kuris buvo su įjungtais švyturėliais. Jis vairuojamą automobilį sustabdė, po ko prie jo priėjo uniformuoti policijos pareigūnai, kurių reikalavimu jis kelis kartus pūtė į alkoholio kiekio matuoklį, jam buvo nustatytas virš 2 promilių girtumas. Pareigūnai jį sulaikė ir uždarė į areštinę. Pažymėjo, kad jis turi teisę vairuoti transporto priemones, jo vardu yra išduotas vairuotojo pažymėjimas. Dėl savo poelgio, kad vairavo būdamas neblaivus, nuoširdžiai gailisi, pažada daugiau taip nesielgti (b. l. 40-42).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. P. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 22 d., apie 00.52 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. Š., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad link Rudaminos kaimo, pavojingai manevruodamas, važiuoja automobilis SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo vairuotojas yra galimai neblaivus. Jie minėtą automobilį pastebėjo A15 kelyje, važiuojantį link Jašiūnų kaimo. Apie 00.58 val. jie sustabdė minėtą automobilį Lydos plente, A15 kelyje, 15 kilometre link Jašiūnų kaimo. Sustabdžius automobilį, priėjo prie vairuotojo ir paprašė pastarojo pateikti transporto priemonės dokumentus. Bendraujant su vairuotoju, buvo pastebėta, kad šis elgiasi neadekvačiai, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojas automobilyje buvo vienas, prisistatė esantis V. K., gimęs (duomenys neskelbtini). Buvo nuspęsta patikrinti vairuotojo blaivumą, po pirmojo pūtimo vairuotojui nustatytas 2,31 promilių girtumas. Praėjus 30 min. vairuotojas buvo patikrintas antrą kartą, jam nustatytas 2,09 promilių girtumas. Vairuotojas prisipažino, kad vartojo alkoholį. Automobilio salone nebuvo matoma alkoholio butelių. V. K. 01.38 val. buvo sulaikytas ir tolimesniam aiškinimuisi pristatytas į VPK OVS, o automobilis SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią Vilniuje, Minsko pl. 21 (b. l. 26-28).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Š. L. parodė, kad jo draugas A. Š., kuris nuo 2018 m. rudens yra išvykęs ir gyvena Jungtinėje Karalystėje, turi automobilį SAAB 9-3, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ilgą laiką stovėjo kieme nenaudojamas. A. Š. 2019 m. gegužės ir birželio mėnesį buvo sugrįžęs į Lietuvą, jo automobiliui SAAB 93 buvo pasibaigusi technikinės apžiūra, tačiau kadangi jis deklaravęs išvykimą iš Lietuvos, taip pat niekur Lietuvoje nėra registruotas, negalėjo atlikti minėto automobilio techninės apžiūros, todėl paprašė jo (liudytojo) pagalbos. Jis sutiko, po ko buvo registruotas kaip automobilio SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas. Atlikus automobilio SAAB 9-3 techninę apžiūrą, jį pasiėmė jo savininkas A. Š.. Jis (liudytojas) nurodytu automobiliu nesinaudojo, jo nematė nuo to laiko, kai atliko nurodyto automobilio techninę apžiūrą. Kiek jam yra žinoma, tai A. Š. jam priklausantį automobilį SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo palikęs naudotis savo dėdei V. K., tačiau jis pats niekada nematė ir nežino, kas naudojasi minėtu automobiliu. Jis tiksliai nežino, ar 2019 m. rugsėjo mėnesį A. Š. buvo sugrįžęs į Lietuvą, tačiau mano, kad jeigu A. Š. būtų sugrįžęs į Lietuvą, tai būtų su juo (liudytoju) susisiekęs. Apie tai, kad 2019 m. rugsėjo 22 d. A. Š. automobilis SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų, nes jį vairavo neblaivus A. Š. dėdė V. K., sužinojo po to, kai jam paskambino iš policijos. Su V. K. nebendrauja, pastarąjį pažįsta tik iš matymo. Jis mano, kad A. Š. yra palikęs savo automobilį SAAB 9-3 naudotis dėdei V. K., todėl pastarasis ir vairavo nurodytą automobilį. Jis yra oficialus automobilio SAAB 9-3 valdytojas, o A. Š. yra automobilio savininkas, tačiau kaip jau minėjo A. Š. šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje, todėl prašo automobilį SABB 9-3 grąžinti jam. Jam nėra žinoma apie tai, ar A. Š. žino, kad jo automobilis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, nes jo dėdė V. K. vairavo minėtą automobilį būdamas neblaivus (b. l. 22-24).

Policijos registruojamų įvykių duomenimis, 2019 m. rugsėjo 22 d., 00.51 val. gauta informacija, kad link Minsko plento nuvažiavo automobilis SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, kurio vairuotojas neblaivus, pavojingai manevravo; praneša taksi vairuotojas (b. l. 5).

Iš alkotesterio „Alcotest 7510 Nr. ARJK-0071“ rodmenų matyti, kad V. K. 2019 m. rugsėjo 22 d. 01.07 val. nustatytas 2,31 promilės girtumas (b. l. 30), 2019 m. rugsėjo 22 d. 01.37 val. – 2,09 promilės girtumas (b. l. 31).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, matyti, kad automobilio SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku registruotas A. Š., valdytoju – Š. L. (b. l. 10).

Iš VšĮ „Emprekis“ pateikto vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje akto (2019 metų rugsėjo mėnesio leidinys) matyti, kad vidutinė transporto priemonės SAAB 9-3 kaina Lietuvoje be PVM – 1 637 Eur, su PVM – 1 980 Eur (b. l. 12).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Jo kaltė įrodyta tiek paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog automobilį valdė po to, kai pavartojo alkoholio, tiek kitais byloje surinktais įrodymais. Tai patvirtina liudytojo policijos pareigūno T. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad sustabdyto automobilio vairuotojas V. K. elgėsi neadekvačiai, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, patikrinus blaivumą pirmuoju pūtimu nustatytas 2,321 promilės neblaivumas, antruoju – 2,09 promilės neblaivumas; policijos registruojamų įvykių duomenys, jog privatus asmuo informavo apie neblaivų automobilio SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją, pavojingai manevruojantį automobilį; taip pat alkotesterio rodmenys, patvirtinantys, jog V. K. 2019 m. rugsėjo 22 d., 01.37 val. nustatytas 2,09 promilės neblaivumas. Tokie kaltinamojo veiksmai sudaro pagrindo išvadai, kad jis veikė tiesiogine tyčia, nes suprasdamas, kad yra neblaivus, sėdo už automobilio SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo, o kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, nes negalėjo išsikviesti taksi, kadangi buvo išsikrovęs jo mobiliojo ryšio telefonas, nepateisina jo nusikalstamų veiksmų. Todėl konstatuotina, kad V. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Baudžiamojoje byloje pateikti prašymai atleisti kaltinamąjį V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jo tėvo P. K. atsakomybėn. V. K. prašyme nurodo, jog P. K. daro jam teigiamą įtaką ir ateityje darys. Nors kartu ir negyvena, kas dieną bendrauja telefonu, o atostogas, savaitgalius ir visas šventines dienas praleidžia kartu. Kartu dirba jų sodyboje, ją gražina ir tvarko, rūpinasi vienas kitu. V. K. jau 16 metų dirba (duomenys neskelbtini); turi du mažamečius vaikus, kuriuos išlaiko ir rūpinasi jais. Ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. P. K. prašyme nurodoma, kad savo elgesį po įvykio V. K. motyvuotai apsvarstė, padarė visas įmanomas išvadas, nuoširdžiai galisi, nusikalto pirmą kartą, nepadarė kitų teisės pažeidimų, todėl yra pagrindo manyti, kad ateityje laikysis įstatymų. Taip pat nurodoma, kad jo (P. K.) asmeninės savybės bei veiklos pobūdis tinkami būti laiduotoju. Jis nebuvo teistas ar patrauktas administracinėn atsakomybėn, darbe charakterizuojamas teigiamai, dirba (duomenys neskelbtini), todėl mano, kad yra vertas pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką sūnui V., su kuriuo nuolat bendrauja. Mano, kad sugebės sūnų paveikti teigiamai, mano, kad ši nusikalstama veika atsitiktinė ir tikrai padaryta ne iš piktos valios. Esant būtinumui įsipareigoja sumokėti užstatą, nors mano, kad šiuo atveju tai nėra būtina.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą; 2015 m. kovo 24 d. prokuroro nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas, todėl darytina išvada, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (b. l. 49), turi dvi galiojančias administracines nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas, leistino greičio viršijimas) (b. l. 50-51), dirba. Viso proceso metu jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis nuoširdžiai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Todėl, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, galima pagrįstai manyti, jog V. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Manytina, jog dalyvavimas baudžiamajame procese jam padarė pakankamą poveikį, kuris sustiprins pasiryžimą laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, P. K. yra pateikęs prašymą perduoti V. K. jo atsakomybei pagal laidavimą. Pateikti duomenys patvirtina, kad P. K. neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, Priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas. (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas išimtinai teigiamai, kaip turintis autoritetą tarp universiteto studentų ir kolegų, darbe atsakingas ir pareigingas, vykdantis mokslinius tyrimus, tarptautinius ir Lietuvos mokslinius projektus, gilinantis žinias daugiau nei 30 mokslinių seminarų, mokymų, pasitarimų gamtosaugos ir gamtotvarkos klausimais. Teismo įsitikinimu, P. K. charakterizuojantys duomenys, taip pat tarp jo ir V. K. susiklosčiusių santykių pobūdis leidžia pagrįstai konstatuoti, jog jis yra vertas teismo pasitikėjimo, gali daryti teigiamą poveikį V. K.. Taigi įvertinus visa, kas aptarta, konstatuotina, jog P. K. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus.

Teismui nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, V. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismas pažymi, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nereiškia, kad kaltinamasis visiškai išvengia teisinių pasekmių, susijusių su nusikalstamos veikos padarymu, kadangi BK 40 straipsnio 6-8 dalių nuostatos (t. y. laiduotojo teisė atsisakyti laidavimo bei pasekmės, jei asmuo per laidavimo terminą padaro naują nusikalstamą veiką) taip pat yra skirtos ir tam, kad drausmintų asmenį, padariusį nusikalstamą veiką bei atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės.

Įvertinus V. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytą neblaivumo laipsnį, nustatytinas ilgesnis nei minimalus BK 40 straipsnyje nustatytas laidavimo terminas. Kadangi kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, laidavimas skirtinas be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tuo tarpu pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, tarp jų ir turto konfiskavimo, ir jų parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018 ir kt.). Pagal teismų praktiką tai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019).

V. K. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. jis valdė transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Taigi atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BPK 67 str.), užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Teisinga ir protinga laikytina tokia baudžiamojo poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, įtariamojo asmenybę, nėra per griežta. Kaltinamasis prašė atsižvelgti, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina rūpinantis vaikais bei atliekant darbines funkcijas. Tačiau pažymėtina, tai, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, nereiškia, kad kaltinamo asmens interesas yra aukščiau visuomenės ir valstybės intereso, nes turi būti užtikrinta šių interesų pusiausvyra ir įgyvendinta BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis. Kaip minėta, V. K. nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas už pažeidimus kelių transporto srityje, kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, dabar padarė naują tyčinį nusikaltimą, o kaltinamajam nustatytas neblaivumo laipsnis ženkliai viršijo įstatymo numatytą, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemones). Teismo įsitikinimu, skiriama baudžiamojo poveikio priemonė sudarys kaltinamajam galimybę dar kartą įvertinti savo veiksmų pavojingumą bei galėjusias kilti pasekmes. BK 67 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (2019-01-11 įstatymo Nr. XIII-1929 redakcija). Nustatydamas skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas įvertina V. K. nusikalstamų veiksmų pobūdį bei pavojingumą (automobilis buvo valdomas nakties metu, užmiestyje, ne intensyvaus eismo metu), taip pat atsižvelgia į tai, kad V. K. turėjo galiojančių nuobaudų, anksčiau aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tai, kad priešingas teisei elgesys buvo atsitiktinio pobūdžio, nusikalstama veika žala nepadaryta, bei tai, kad pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, praeityje už analogiško pobūdžio veikas nėra teistas ar baustas administracine tvarka, todėl terminas nustatytinas mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis. Terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės specialiosios teisės sustabdymo skyrimo dienos.

Be to, nustatant konkretų specialiosios teisės atėmimo terminą, įvertintinas kaltinamojo poreikis vairuoti transporto priemones tiek asmeninėje, tiek darbinėje veikloje. Nors būtinumas vairuoti transporto priemones, ypač atsižvelgus į turimas, nors ir negausias, administracines nuobaudas (per pastaruosius dvejus metus baustas du kartus) bei ankstesnį atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, neatsveria visuomenės intereso sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, t. y. nėra pagrindo neskirti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, vis tik, teismo manymu, bausmės paskirtis nagrinėjamu atveju bus įgyvendinta nustačius ne tik mažesnį nei sankcijos vidurkis, bet ir artimesnį minimaliam terminą. Tačiau tokiu atveju, siekiant sudaryti kaltinamajam galimybę dar kartą įvertinti savo veiksmų pasekmes ir motyvuoti ateityje elgtis atidžiai bei rūpestingai, nepažeidinėti visuomenėje galiojančių taisyklių, jam taikytina ir baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 71 straipsnyje, t. y. įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei įstatymo nustatytas jos vidurkis. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

Nustatyta, kad V. K., būdamas neblaivus, vairavo automobilį SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį kitam asmeniui. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Sprendžiant dėl automobilio vertės ar jos dalies išieškojimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis V. K. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, būdamas neblaivus vairavo jam nuosavybės teise nepriklausančią transporto priemonę, iš esmės tik ką vartojęs alkoholinius gėrimus, tamsiu paros metu, kai jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus kaltinamojo veiksmų pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kad turėjo galiojančią nuobaudą už greičio viršijimą, į kaltinamojo asmenybę, jo neblaivumo laipsnį, automobilio vertę, kuri pagal VšĮ „Emprekis“ pateikto vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje aktą yra 1 980 Eur (su PVM), ir kuri nelaikytina neprotingai didele, teismas sprendžia, kad konfiskuotino turto vertės sumos išieškojimas atitinka tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek ir turto konfiskavimo proporcingumo ir teisingumo principus.

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, vairuotojo pažymėjimo Nr. 01373415 paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

V. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį P. K. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, be užstato.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti jam 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius vairuoti kelių eismo transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 22 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, V. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio (1000,00 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per dešimt mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. K. išieškoti 1980 Eur kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

V. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir vairuotojo pažymėjimo Nr. 01373415 paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti V. K., kad, jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti P. K., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.