Telšių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaivai Jankauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui V. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastis nežinoma. Jam, išnaudojus visas įstatyme numatytas galimybes procesinius dokumentus įteikti tiesiogiai, apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta viešo paskelbimo būdu. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Be to, kaip nurodė ieškovė apie posėdžio vietą ir laiką jis buvo informuotas asmeniškai ieškovės per jų dukros socialinį tinklą „Facebook“.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad L. S., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovės R. V. ir atsakovo V. S. dukra. Šalys santuokos sudarę nebuvo, nuo 2022 m. sausio mėnesio pradžios, atsakovui išvykus gyventi ir dirbti į užsienį, gyvena atskirai, šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Tai iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių dukrai L. S. šiuo metu yra 12 metų. Vaikas sveikatos problemų neturi.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu dirba. Jos gaunamos pajamos – 750 Eur darbo užmokestis ir vaiko pinigai apie 80 Eur. Ieškovė neturi jokio nekilnojamojo turto, nėra juridinių asmenų dalyvė. Ieškovės vardu registruotos kelios transporto priemonės, tačiau, ieškovės teigimu, ji realiai naudojasi tik viena transporto priemone, kurios vertė taip pat nėra didelė. Kitos transporto priemonės yra sunaikintos, tačiau neišregistruotos. Atsakovas VSDFV duomenimis nuo 2021 m. birželio 1 d. verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą. VMI pateiktais duomenimis jis mokesčių už 2021 m. nepateikė, o iš pajamų mokesčio deklaracijos už 2020 metus matyti, kad jo deklaruota visų pajamų suma sudarė 4373,92 Eur.

Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Kita vertus, kasacinis teismas yra pasisakęs, ir dėl to, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas).

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į vaiko amžių, sveikatą, būtinuosius poreikius, šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, sprendžia, kad ieškovės nurodyta prašoma priteisti suma vaiko išlaikymui yra pakankama tik būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti, todėl iš atsakovo nepilnametės dukters L. S. išlaikymui priteistina po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme pateikimo dienos (2022 m. spalio 26 d.) iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Tokiam teismo sprendimui pritaria ir išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, kurios teigimu prašoma priteisti 250,00 Eur išlaikymo suma atitinka vaiko interesus.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nuo 2022 m. sausio 1 d. priteisti iš atsakovo V. S. nepilnametės dukros L. S. išlaikymui po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

CK 3.200 straipsnis, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškiniu prašo išlaikymą nepilnametei dukrai priteisti nuo 2022 m. sausio 1 d., o ieškinys teisme gautas 2022 m. spalio 26 d., laikytina, kad susidarė išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui vaikui. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu patikslino, kad atsakovas išlaikymo dukrai neteikia nuo tada kai atsakovas išvyko gyventi ir dirbti į užsienį, t. y. 2022 m. sausio mėn.

Vertinant tai, kad šalių dukros išlaikymui priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis 250,00 Eur dydžio išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2022 m. spalio 26 d.) bei nesant pagrindo manyti, kad vaiko poreikiai buvo ženkliai mažesni laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos, pripažintina, kad už minėtą laikotarpį atsakovo teiktinas vaikui išlaikymas turėjo sudaryti po 250,00 Eur per mėnesį.

Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus tarpusavio santykius, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 5, 6 dalys). CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Iš bylos duomenų nustatyta, jog nepilnametė L. S. gyvena su mama, ieškove R. V., ieškovės mamai nuosavybės teise priklausančiame name, kuriame yra visi komunaliniai patogumai, vaikui sudarytos visos sąlygos augti ir vystytis. Tarp mamos ir vaiko yra susiklostęs itin stiprus ryšys, tuo tarpu atsakovas retai rodo iniciatyvą dėl bendravimo su vaiku, retai matosi. Išvadą teikiančios institucijos atstovės teigimu, ieškovė nepilnametės dukros priežiūrą įgyvendina tinkamai, vaiko gyvenama aplinka atitinka vaiko poreikius ir yra saugi, vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, todėl pritarė dėl nepilnametės L. S. gyvenamosios vietos nustatymo su jos mama, ieškove R. V.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovės gyvenimo aplinka yra tinkama nepilnamečiui vaikui augti ir vystytis, ieškovė užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, todėl įvertinus vaiko amžių, mamos santykį su juo, nesant byloje atsakovo prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko L. S. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas.

Priteisto išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė (CK 4.185 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismui patenkinus ieškinio reikalavimą ir nustačius išlaikymo ir įsiskolinimo dydį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 68,00 Eur žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Ieškovei 2022 m. liepos 14 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo suteikta antrinė teisinė pagalba yra 100 procentų (CPK 83 straipsnio 1 dalie 2 punktas, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Antrinės teisinės pagalbos išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą pagal pateiktą 2023 m. kovo 6 d. pažymą sudaro 226,67 Eur. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo priteistina 226,67 Eur valstybei naudai už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnio 1, 2, 3 dalys, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-267, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnametės L. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko L. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt Eur 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. spalio 26 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2500,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų Eur 00 ct) išlaikymo įsiskolinimo dukrai L. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečio vaiko L. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 68,00 Eur (šešiasdešimt aštuonis Eur 00 ct) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 226,67 Eur (du šimtus dvidešimt šešis Eur 67 ct) bylinėjimosi išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Išaiškinti atsakovui, jog žyminis mokestis ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (platesnę informaciją apie mokėjimus galima rasti interneto tinklapyje: https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai?lang=lt). Mokant įmoką už priteistą žyminį mokestį, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5662 ir mokėjimo paskirtį – priteistas žyminis mokestis. Mokant įmoką už priteistą antrinę teisinę pagalbą, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.