Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-03-27 · Civilinė byla Nr. 2A-1699-640/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-06-26Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-03-27Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-27
Bylos Nr.
2A-1699-640/2013
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-00783-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Alvydas Barkauskas
Atsakovas
N. S., A. S.
Ieškovas
N. S., A. S.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1699-640/2013Teisminio proceso Nr. 2-03-3-00783-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.; 121.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2013 m. kovo 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Alvydo Barkausko,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo N. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovių N. S. ir nepilnametės A. S. ieškinį atsakovui A. S., institucija išvadai duoti byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nustatytos vaiko gyvenamos vietos pakeitimo ir esamo išlaikymo vaikui padidinimo ir pagal atsakovo A. S. priešieškinį ieškovei N. S. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą, nustatant ją su motina N. S., priteisti nepilnametei dukrai išlaikymą po 900 Lt periodinėmis išmokomis iš tėvo. Ieškovė nurodė, kad jos ir atsakovo santuoka nutraukta 2008-11-25, teismas sprendimu patvirtino sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių esantį šalių susitarimą, jog dukters A. S. išlaikymui tėvas mokės periodinėmis išmokomis po 700 Lt per mėnesį. Ieškovė nurodė, jog tikėjosi, kad tėvas rems dukrą papildomai. Dukra A. gyveno su ieškove, tačiau brendimo amžiuje kylant konfliktams, perėjo gyventi pas tėvą (atsakovą). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-24 nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis su atsakovu, kuria dukters A. gyvenama vieta buvo nustatyta su atsakovu. Ieškovė nurodė, kad atsakovas draudė dukrai bendrauti su ja ir seserimi, nuteikinėjo priešiškai. Vėliau dukra pasakė, kad nori grįžti gyventi pas ieškovę, jos priėmė sprendimą ir A. grįžo, todėl dukters gyvenama vieta turi būti pakeista. Ieškovė taip pat prašo padidinti išlaikymą dukrai A. iki 900 Lt per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos. Ieškovė nurodo, kad atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei jos, jis dirba trijose darbovietėse, į rankas gauna virš 5000 Lt, jo gyvenamo namo išlaikymo išlaidos žymiai mažesnės nei jos, o dukters poreikiai yra žymiai išaugę. Dukrai reikia pirkti rūbus ir avalynę kaip suaugusiai, reikia skirti papildomų lėšų mokslui, samdyti mokytojus papildomai, be to, ženkliai pabrango maistas. Dukters poreikiai yra 1400 – 1500 Lt per mėnesį. Remdamasi CK 3.192 str., ieškovė nurodė, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti dukrą prisiimti didesne apimtimi (b.l. 1-3, 1 tomas).

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2012-01-24 nutartimi teismas patvirtino ieškovės ir atsakovo taikos sutartį dėl vaiko gyvenamos vietos, nustatant dukters gyvenamą vietą su atsakovu, taip pat išspręstas vaiko išlaikymo klausimas - ieškovei skiriant dukrai po 400 Lt kas mėnesį, nustatyta ieškovės bendravimo su vaiku tvarka. Nuo taikos sutarties patvirtinimo praėjus tik trim savaitėm ieškovė vėl reiškia ieškinį teisme. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovės ieškinys nėra konkretus, todėl jis negali tinkamai atsikirsti į ieškinį. Atsakovo manymu, vaiko poreikiai galėtų būti tenkinami 800 Lt suma. 2008-11-25 d. teismo sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka ir šalių sutartimi iš atsakovo nustatytas 550 Lt dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis kiekvienai dukrai bei po 150 Lt dukterų Jėzuitų gimnazijoje mokslo mokestis, be to, atsakovas išmokėjo ieškovei 140.000,00 Lt kompensaciją, tačiau ieškovė vis pradeda naują bylinėjimosi etapą. Ieškovės nurodyti argumentai apie atsakovo gaunamas dideles pajamas neatitinka tikrovės, kiti argumentai atsakovo išsakyti ankstesnėse bylose (b.l. 79-80, 1 tomas).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-10-31 sprendimu (b.l. 219-227, 1 tomas) priėmė atsakovo A. S. atsisakymą nuo priešieškinio ir civilinę bylą dalyje dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos pakeitimo nutraukė. Ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2008-11-25 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-7670-78/08 patvirtintą N. S. ir A. S. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1 punktu nustatytą nepilnametės dukters gyvenamą vietą ir nustatė nepilnametės A. S. gyvenamą vietą su motina N. S.. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad byloje nėra nustatyta viena iš išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygų – iš esmės nėra pasikeitusi tėvų turtinė padėtis lyginant dabar esamą šalių turtinę padėtį tiek su 2008 m. buvusia šalių turtine padėtimi, tiek su 2009 – 2010 m. laikotarpiu civilinėje byloje Nr.2-478-155/10, sprendžiant šalių ginčą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo buvusia šalių turtine padėtimi. Taip pat nurodė, kad nagrinėdamas ginčą dėl esamo 700 Lt išlaikymo periodinėmis išmokomis kas mėnesį dydžio pakeitimo, nustatęs ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį ir būtinas išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, teismas padarė išvadą, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-11-25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-7670-78/08 ieškovės ir atsakovo sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 ir 3 punktais nustatytas atsakovo išlaikymas dukrai A. periodinėmis išmokomis po 700 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės yra proporcingas ieškovės ir atsakovo turtinei padėčiai, bei užtikrina esamus nepilnametės A. poreikius, CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo nepažeidžia. Tuo metu nustatyta 1.100,00 Lt vaiko poreikių suma mėnesiui buvo paskirstyta dalimis 36 procentai ieškovei (400,00 Lt per mėnesį) ir 64 procentai atsakovui (700,00 Lt per mėnesį). Kadangi ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, tokios dalys, teismo vertinimu, atitinka proporcingumo kriterijų. Taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad civilinę bylą dėl vaiko gyvenamos vietos pakeitimo ieškovė pradėjo iš karto po dukters persikraustymo, neišsėmus geranoriško šeimoje susidariusios padėties išsprendimo galimybių, kai vos prieš keletą savaičių vaiko gyvenama vieta buvo nustatyta teismo patvirtinta šalių taikos sutartimi, atsižvelgiant į tai, kad pradėjus bylos nagrinėjimą iš esmės ginčo dėl vaiko gyvenamos vietos pakeitimo neišliko, esminis ginčas tarp šalių buvo kilęs dėl ieškinio reikalavimo keisti išlaikymo dydį, kuris šiuo teismo sprendimu netenkinamas, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas dešimtadalis advokato atstovavimo išlaidų, t.y. 100 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė N. S. apeliaciniu skundu (b.l. 6-10, 2 tomas) prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-10-31 sprendimą dalyje dėl išlaikymo padidinimo nepilnamečiui vaikui ir advokato atstovimo išlaidų, bei priimti naują sprendimą, padidinant išlaikymą nepilnamečiui vaikui bei priteisiant prašomas atstovavimo išlaidas. Nurodo, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams, taip pat galimas išlaikymo dydžio pakeitimas, todėl teismo padaryta išvada, kad pagal pateiktus maisto A. S. pirkimo kvitus negalima teigti, kad kainos yra žymiai išaugusios, neva tik nežymiai padidėjusios, nėra tinkama, nes A. S. poreikiams tenkinti reikalingos ne tik maisto išlaidos, bet ir būsto išlaikymas, kuris žymiai padidėjo. Nurodo, kad teismas, vertindamas vaiko poreikių lentelę, turėtų vadovautis ir Civilinio kodekso 1.5 str. įtvirtintais teisingumo bei protingumo kriterijais, nes negalima pateikti ir suskaičiuoti visų maisto išlaidų. Nurodo, kad faktinėms aplinkybėms nustatyti, koks turėtų būti išlaikymas per mėnesį, teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad pagal Vaiko teisių konvencijos 31 str. turi būti užtikrinta teisė į vaiko poilsį ir laisvalaikį, todėl turėjo būti atsižvelgta į tai, kad reikia lėšų atostogoms, kurios taip pat padidėjusios, lyginant su 2008 metais. Nurodo, kad teismas, palikdamas priteistą išlaikymą nepakeistu, nepasisakė, nuo kada turi būti mokamas išlaikymas, nes paliko taikytas laikinąsias apsaugos priemones po 500 Lt, kol teismo sprendimas įsiteisės, vadinasi šiuo atveju atsakovui paliekama teisė mokėti po 500 Lt, nors 2008 m. lapkričio 25 d. teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl teisinių pasekmių dalyje dėl išlaikymo mokėjimo nepilnametei dukrai nėra pakeista. Nurodo, kad atsakovas už gautą didesnę turto dalį privalėjo išmokėti piniginę kompensaciją, nes butas Aušros vartų g. 4-5, Vilniuje, buvo ieškovės įgytas iki santuokos. Nurodė, kad atsakovo atlyginimas trijose darbovietėse yra "į rankas" 5 000 Lt, jo būsto išlaikymo išlaidos yra kur kas mažesnės, galbūt net pusiau mažesnės, todėl A. S. sąmoningai šio įrodymo teismui niekada nepateikė. Jo turtinė padėtis, gaunamas nuolatinis darbo užmokestis yra kur kas geresnis, nes 2010 metais jis galėjo pasidvigubinti savo išmoką bankui už kreditą, taigi kaip gydytojas jis turi papildomų lėšų be gaunamo atlyginimo. Taip pat nurodo, kad ieškinys patenkintas iš dalies, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl iš sumokėtų advokato atstovavimo išlaidų jai turėjo būti priteista 500 Lt, o ne 100 Lt. Taip pat prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 15-16, 2 tomas) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovė padidėjusias išlaidas rėmė vienu mokėjimu. Nurodo, kad toks mokėjimas negali būti pripažintas įrodymu, kadangi dar anksčiau N. S. pradėtose bylose buvo vertinta, kad už komunalines išlaidas apmoka nenuosekliai, t.y. vieną mėnesį apmoka ir už kitais mėnesiais paskaičiuotas išlaidas. Nurodo, kad atsakovo, kaip ir kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų, atlyginimas lyginant su 2008 metais sumažėjo. Taip pat nurodo, kad ieškovė neieškojo geranoriško neteisminio ginčo sprendimo. Tik praėjus kelioms savaitėms po to, kai teismas nutartimi patvirtino taikos sutartį, ieškovė pateikė ieškinį. Net nepaskambinus prieš tai. Todėl nėra pagrindo priteisti daugiau bylinėjimosi išlaidų nei priteisė teismas skundžiamu sprendimu. Nurodo, kad ieškovė šioje byloje pripažino, kad dar 2009-08-22 įsigijo automobilį ir nurodo kainą 42000 Lt. Automobilio kaina parodo, kad ieškovės turtinė padėtis tikrai gera. Atsakovas negali sau leisti pirkti automobilių už tokią kainą. Taip pat nurodo, kad byloje yra taikos sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatymo, iš kurios nuostatų akivaizdu, kad jokių skolų savo motinai I. Mockienei grąžinti po santuokos nutraukimo nereikėjo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Prašymas dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmetamas. Bylos nagrinėjimo metu žodinio proceso atveju apeliacinės instancijos teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų kalbas, kalbų turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turiniui (CPK 324 str. 2 d.); įstatymas draudžia teikti naujus apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teisme, nesvarbu kokia tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas – žodinio ar rašytinio proceso tvarka. Naujų įrodymų pateikimas ir tyrimas apeliacinės instancijos teisme taip pat yra ribojamas (CPK 314 str.). Visi argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo turi būti išdėstyti apeliaciniame skunde, todėl vien minėtų argumentų išdėstymas žodžiu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nesudaro pagrindo tenkinti apeliantės prašymo. Apeliantė savo prašymo visiškai nemotyvavo, nenurodė jokių svarbių motyvų, dėl kurių byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Todėl apeliantės prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nepagrįstas ir netenkintinas (CPK 322 str.).

Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš atsakovo nebuvo priteistas 900 Lt išlaikymas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį - visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; kt.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Kasacinis teismas taip pat yra nurodę, kad sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs į bylą pateiktus įrodymus ir išklausęs šalių parodymus, konstatavo, kad byloje nėra nustatyta viena iš išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygų – iš esmės nėra pasikeitusi tėvų turtinė padėtis lyginant dabar esamą šalių turtinę padėtį tiek su 2008 m. buvusia šalių turtine padėtimi, tiek su 2009 – 2010 m. laikotarpiu civilinėje byloje Nr.2-478-155/10 sprendžiant šalių ginčą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo buvusia šalių turtine padėtimi. Apeliantė nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nurodo, kad išlaikymas žymiai padidėjo, nes padidėjo elektros energijos ir dujų kainos. Tačiau apeliantės argumentai atmestini, kadangi dėl jų jau buvo pasisakyta pirmosios instancijos teisme, kur buvo konstatuota, kad nėra pateikti duomenys apie apskaitos prietaisų rodmenis ir teiktų paslaugų laikotarpį, mokėjimų periodiškumą, duomenys fragmentiški, todėl būsto išlaikymo kainos pasikeitimai lyginant su 2008 – 2009 m. buvusiais mokėjimais nėra esminiai. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, kadangi byloje nėra pakankamai duomenų leidžiančių daryti išvadą, jog išlaidos apeliantės butui išlaikyti ženkliai išaugo. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad A. S. poreikių dydžio klausimas jau ne kartą buvo išnagrinėtas. Civilinėje byloje Nr.2-478-155/10 ir apeliacine tvarka byloje Nr. 2A-261-520/2011 buvo įvertinti nepilnamečių vaikų poreikiai ir tėvų galimybės teikti išlaikymą ir pripažinta, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams buvo nustatytas teisingas. Apeliantė nenurodė naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad padidėjo buto išlaikymo kaštai yra nepagrįsta leistinais rašytiniais įrodymais, todėl nesudaro pagrindo pripažinti, kad dėl to ženkliai padidėjo nepilnametės dukros išlaikymas.

Apeliantė taip pat skunde nurodė, kad teismas palikdamas priteistą išlaikymą nepakeistu, nepasisakė, nuo kada turi būti mokamas išlaikymas. Nurodė, kad atsakovui yra palikta teisė mokėti 500 Lt suma per mėnesį kaip laikinoji apsaugos priemonė, nors tarp šalių 2008-11-25 patvirtintoje taikos sutartyje išlaikymo mokėjimas nepilnametei dukrai nėra pakeistas. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad, šalių 2008-11-25 patvirtintoje taikos sutartyje nurodytas išlaikymas nėra pakeistas, sprendimas įsiteisėjęs, todėl atsakovas turi pareigą mokėti aukščiau minėta nutartimi nustatytą išlaikymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytas išlaikymas yra priemonė šalių bylinėjimosi metu užtikrinanti nepilnamečio vaiko minimalių poreikių tenkinimą. Tačiau esant dviem galiojančiom nutartim nustatančiom išlaikymą bylos nagrinėjimo metu, prioritetas turi būti teikiamas šalių 2008-11-25 patvirtintoje taikos sutartyje nurodytam išlaikymo dydžiui, kadangi tokia yra šalių valia.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymo paskaičiavimu. Kaip apeliantė teisingai nurodė savo apeliaciniame skunde, ieškinys buvo patenkintas iš dalies, teismas bylinėjimosi išlaidas turi skirstyti vadovaudamasis CPK 93 str. 98 str. Byloje nustatyta, kad ieškovė į teismą kreipėsi su dviem reikalavimais. Ieškovė pateikdama ieškinį patyrė 1000 Lt (b.l. 208, 1 tomas) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad pusė jos reikalavimų buvo patenkinta, pirmosios instancijos teismas turėjo atitinkama dalimi tenkinti jos prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas be 139 Lt žyminio mokesčio, apeliantei turėjo priteisti 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino procesines ir materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimą, tačiau nevisiškai teisingai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų (už advokato teisines paslaugas) paskirstymo yra keistinas ieškovei N. S. priteisiant 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Likusioje dalyje sprendimas palinktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo iš atsakovo A. S. ieškovės N. S. naudai pakeisti ir išdėstyti šią sprendimo dalį taip:

„ Priteisti iš atsakovo A. S. ieškovės N. S. naudai 639,00 Lt (šešis šimtus trisdešimt devynis litus) bylinėjimosi išlaidų.“

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rūta Veniulytė-JankūnienėNeringa ŠvedienėAlvydas Barkauskas