- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-19
- Bylos Nr.
- ATP-498-300/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00260-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. M. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria A. M. skundas atmestas ir paliktas nepakeistas Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK Viešosios policijos skyriaus pareigūno 2012-03-21 nutarimas Nr. 73N-1520532-12, kuriuo A. M. paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK Viešosios policijos skyriaus pareigūno 2012-03-21 nutarimu A. M. buvo nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį 200 Lt bauda už tai, kad jis 2012 m. kovo 14 d., 14.11 val., kelio (duomenys neskelbtini) 10,67 km, vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, tokiu būdu sudarė kliūtį priešpriešais važiavusiam automobiliui „Hyundai i20“, kurio vairuotojas, išvengdamas susidūrimo, nuvažiavo nuo kelio ir sugadino automobilį, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 125 punktų reikalavimus.
A. M. skundu dėl Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK Viešosios policijos skyriaus pareigūno 2012-03-21 nutarimo kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą.
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi A. M. skundą atmetė ir paliko galioti Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK Viešosios policijos skyriaus pareigūno 2012-03-21 nutarimą Nr. 73N-1520532-12.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui A. M. prašo panaikinti Mažeikių apylinkės teismo nutarimą ir nagrinėti bylą iš esmės.
Skunde nurodo, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, neteisingai įvertino pateiktus įrodymus, todėl, apelianto teigimu, nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir neteisinga. Taip pat nurodo, kad nutarimas buvo priimtas konstatuojant faktą, kuris išnagrinėtas tik formaliai. Teigia, kad vien tik liudytojo R. B. liudijimai negali būti paimti už pagrindą skirti administracinę nuobaudą, nes, pasak apelianto, yra kiti liudytojai, kuriuos teismas vertina neobjektyviai, šališkai. Mano, kad teismas nevertino aplinkybės, jog liudytojas R. G. yra visiškai jam nepažįstamas žmogus, kuris atsiliepė į jo skelbimą per (duomenys neskelbtini) televiziją. Nurodo, kad teismas, priimdamas nutarimą, visiškai neįvertino visų esminių bylos aplinkybių (baudos dydžio, jo pastangų ieškant liudytojo per televiziją), jo paaiškinimų, liudytojų parodymų, kurie gali turėti įtakos nuobaudai skirti bei galimam jo nekaltumui įrodyti. Teigia, jog teismui pateikė paaiškinimą, kad pagrindinis liudytojas R. B. yra suinteresuotas bylos baigtimi, nes tarp jų yra senas konfliktas. Mano, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas, norėdamas palikti nepakeistą pareigūnų priimtą nutarimą, nesiekė objektyvios liudytojo R. B. apklausos, o rėmėsi tik pirminiu jo paaiškinimu. Administracine tvarka nubausto asmens teigimu, liudytojas R. B. turėdamas tikslą jam pakenkti davė tikrovės neatitinkančius parodymus. Taigi teigia, kad Mažeikių apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, rėmėsi vienintelio liudytojo A. B. parodymais, kurie, apelianto manymu, negali būti pripažįstami svarbesniais įrodymais, negu kitų liudytojų parodymai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nubaustojo asmens apeliacinį skundą Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyris prašo palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-08-22 nutartį ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad teismas priėmė objektyvų ir teisiškai pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
A. M. apeliaciniu skundu kelia kaltės klausimą dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir įrodymų vertinimo.
ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-4788/2009, Nr. N756?450/2010, Nr. N63-992/2010, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 259).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog teismas nagrinėdamas bylą neteisingai įvertino pateiktus įrodymus, kad rėmėsi vienintelio liudytojo A. B. parodymais. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pažeidimo sudėties ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės turinio, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ir liudytojus, kurių parodymus išanalizavo kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kad A. M. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Nagrinėjamos bylos kontekste pastebėtina, kad kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracine tvarka nubaustasis, gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, padarytų vertinant įrodymus. Todėl jam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, apeliacinės instancijos teismui nenustačius pagrindo abejoti apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
Tai, kad A. M. kaltas dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo, įrodo: liudytojo R. B. paaiškinimas (18 b. l.), atitinkantis jo parodymus, duotus teismo posėdžio metu (75–76 b. l.), kur jis nuosekliai, kaip ir visi proceso metu, teigė, kad A. M. atliekant lenkimo manevrą, iš priekio atvažiuojančio automobilio „Hyundai“ vairuotojas, bandydamas išvengti susidūrimo su A. M. vairuojamu „Audi“ markės automobiliu, pasuko į kelkraštį; nukentėjusiojo V. J. nuoseklūs ir tapatūs parodymai, duoti viso proceso metu (21, 43 b. l.), kur jis parodė, kad baltos spalvos automobilis „Audi“ lenkė kitus automobilius, tačiau nepersirikiavo į savo eismo juostą, o liko važiuoti kelio viduriu, tada jis, bandydamas išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, pasuko kiek dešiniau link kelkraščio, automobilis tapo staiga nevaldomas ir nuvažiavo nuo kelio. Taip pat parodė, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas jo vairuojamas automobilis, o iš karto po įvykio prie jo priėjo vyriškis, kuris pasakė automobilio „Audi A6“ valstybinius numerius.
Nagrinėjamos bylos kontekste apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad nėra pagrindo abejoti liudytojo R. B. parodymais, nes jo parodymai nuo pat pradžių buvo nuoseklūs ir tapatūs, kurie, be kita ko, atitinka tiek pirminius, tiek teismo posėdžio metu duotus nukentėjusiojo V. J. parodymus. Todėl daroma išvada, kad šio liudytojo ir nukentėjusiojo parodymai atitinka tiek vieni kitus, tiek byloje nustatytas faktines aplinkybes ir tarpusavyje neprieštaringi, priešingai nei nubaustojo asmens bei liudytojų A. D. (45–46 b. l.), I. B. (45 b. l.) parodymai, kurie pirmosios instancijos teismo teisingai įvertinti kaip nepagrįsti, kadangi aptariamus asmenis sieja draugystė, o R. G. davė parodymus nubaustojo asmens – A. M. – prašymu, jo parodymai nebuvo užfiksuoti iš karto po įvykio, todėl jų parodymai vertintini kaip siekimas padėti A. M. išvengti administracinės atsakomybės.
Taigi, išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad būtent A. M. veiksmai – nevažiavimas kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, taip sudarant kliūtį priešpriešais važiavusiam automobiliui, – ir lėmė eismo įvykio kilimą, dėl to atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį jis patrauktas pagrįstai.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartį A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl naikinti šią teismo nutartį, kaip to prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartį nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.