- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-14
- Bylos Nr.
- 2-537-797/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-09066-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Kavaliauskienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- L. S.
- Kategorijos
sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovui A. P., ieškovo atstovui advokatui Z. B., atsakovės L. S. atstovui advokatui G. M., atsakovo antstolio T. U. atstovei antstolio padėjėjai M. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovams: antstoliui T. U., L. S. dėl turto perdavimo išieškotojui akto, varžytynių akto pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas ir ieškovo atstovas patikslintą ieškinį palaiko ir prašo pripažinti antstolio T. U. 2012-07-25 turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0136/12/00993 ir 2013-02-28 varžytynių aktą Nr. 1 niekiniais bei negaliojančiais ab initio, taikyti restituciją ir grąžinti nuosavybės teises į trijų kambarių butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ieškovui A. P.. Nurodo, jog atsakovas antstolis T. U. iš 2012-06-19 vykusių varžytynių pardavė ieškovo turtą – trijų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) už 24791,47 Eur (85600,00 Lt). 2012-07-25 antstolis surašė turto perdavimo išieškotojui BUAB „Artemsta“ aktą Nr. 0136/12/00993. Iš 2013-02-26 įvykusių varžytynių BUAB „Artemsta“ bankroto administratorius trijų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė atsakovei L. S. už 17522,01 Eur (60 500 Lt). 2013-02-28 buvo surašytas varžytynių aktas Nr. 1, kuriuo turtas buvo perduotas atsakovei L. S.. Ieškovas nei apie jo turto varžytynes, nei apie turto perdavimo aktą, nei apie varžytynių aktą nebuvo informuotas, apie turto pardavimą jis sužinojo tik gavęs BUAB „Artemsta“ bankroto administratoriaus ieškinį dėl ieškovo iškeldinimo. Nurodo, jog ieškovo turtas buvo parduotas per žema kaina, antstolis nesudarė galimybių ieškovui pateikti laiku motyvuotą nesutikimą su antstolio nustatytu turto vertinimu, todėl antstolio T. U. 2012-07-25 turto perdavimo išieškotojui aktas ir 2013-02-28 varžytynių aktas turi būti pripažintas negaliojančiais.
Šalies argumentai
Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog nesutinka su nustatyta turto kaina, nebuvo informuotas apie BUAB „Artemsta“ bankroto administratoriaus vykdomas varžytynes, mano jog turėjo būti informuotas, nori ir toliau gyventi ginčo bute. Su atlikta turto vertinimo ekspertize taip pat nesutinka, nes, jo manymu, kaina yra per maža, teisinga turto kaina būtų 150 000 – 160000 Lt. Tvirtina, jog visada gyveno bute (duomenys neskelbtini), tačiau galėjo būti išvykęs ir pranešimų negauti. Pripažįsta, jog vykdymo eiga domėjosi, informaciją iš antstolio apie tai, kad yra priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas buvo gavęs, žinojo, jog antstolio kontoroje vyksta priverstinis turto realizavimas, savo pirkėjo nupirkti už norimą turto kainą antstoliui nepasiūlė. Apie vykdomas varžytynes sužinojo, kai gavo procesinius dokumentus iškeldinimo byloje, t. y. 2012 metais.
Ieškovo atstovas prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, kuriomis ieškovas įvardino kitų bylų nagrinėjimą teismuose, kas sutrukė laiku kreiptis į teismą ir ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašo neskirti baudos, kurią prašo taikyti atsakovė L. S. pagal Civilinio proceso kodekso 95 str., kadangi ieškovas gina, jo manymu, pažeistas teises, kreipdamasis į teismą.
Atsiliepimas
Atsakovas antstolis T. U. su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti, pateiktame atsiliepime nurodo, jog ieškovas apie įvyksiančias buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) varžytynes buvo informuotas teisės aktų numatyta tvarka 2012-05-15 pranešimu dėl varžytynių paskelbimo Nr. 0136/12/00993-S011298, apie kurio įteikimą 2012-05-19 asmeniškai A. P. patvirtina AB ,,Lietuvos paštas” įteikimo pranešimas. Visi vykdomojoje byloje priimti dokumentai, tarp jų ir turto arešto aktas, buvo siunčiami registruota pašto siunta ieškovo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau daugumos antstolio siųstos korespondencijos ieškovas A. P. neatsiėmė. Nurodo, jog ieškovas ne kartą lankėsi antstolio T. U. kontoroje, domėjosi išieškojimo procesu, ieškovui buvo gerai žinoma visa vykdomosios bylos eiga. Teigia, jog buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) pardavinėto iš varžytynių, skelbtų 2012 m. birželio 19 d., vertė nustatyta remiantis tuo metu vyravusiomis nekilnojamojo turto rinkos kainomis, ieškovas nebuvo pateikęs prieštaravimų dėl areštuoto turto vertės, ar kitų dokumentų, kurių pagrindų kiltų pagrįstų abejonių dėl areštuoto turto vertės nustatymo tinkamumo. Vadovaujasi Civilinio proceso kodekso 602 str. 3 d., ir nurodo, jog reikalavimams dėl turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais taikomas vienerių metu ieškinio senaties terminas, skaičiuojant nuo varžytynių akto pasirašymo dienos, tad ieškovo reikalavimai apskritai nenagrinėtini suėjus senačiai.
Atsakovo antstolio T. U. atstovė su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, jog ieškovui buvo žinoma apie vykdomąją bylą, jos eigą, ieškovas dažnai lankėsi antstolio kontoroje ir buvo vienas iš aktyvesnių skolininkų. Paaiškino, jog ieškovas nesinaudojo Civilinio proceso kodekso jam suteikiamomis teisėmis, nereiškė prieštaravimų dėl turto vertės, nepasiūlė antstoliui savo pirkėjo už jam priimtiną kainą, posėdžio metu ieškovas patvirtino, jog viso proceso metu jo gyvenamosios vietos adresas nesikeitė, jis buvo tinkamai informuojamas įstatymo nustatyta tvarka, dalis pranešimų jam buvo siunčiami netgi su pranešimo įteikimu, vienus jis gaudavo, kitų neatsiimdavo, tačiau dėl to vykdymo proceso eiga nesustojo ir po dviejų neįvykusių varžytynių turtas buvo perduotas išieškotojui. Atstovė patvirtino, jog 2012-04-16 turto arešto aktas ieškovui buvo įteiktas tinkamai, kadangi vykdomojoje byloje nėra pranešimo su grįžusiu laišku, o 2014-05-15 ieškovo parašas nurodytame akte buvo paimtas jau vėliau, prasidėjus ginčams teismuose, nes tuo metu ieškovas pradėjo dažnai lankytis antstolio kontoroje. Atstovė paaiškino, jog pradinė turto pardavimo kaina nelemia realios turto pardavimo kainos, kadangi varžytynių metu yra suteikiama galimybė varžytynių dalyviams kainą padidinti. Be to, ieškovo argumentai dėl netinkamo turto įkainojimo yra paneigti byloje atlikta teismo ekspertize, o ieškovo reikalavimai šioje byloje neturėtų būti nagrinėjami, kadangi yra suėjusi vienerių metų ieškinio senatis.
Atsakovė L. S. su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Pateiktame atsiliepime nurodo, jog tiek antstolio patvarkymas dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, tiek 2012-04-16 turto arešto aktas, kuriuo buvo areštuotas ginčo butas su rūsiu, išsiųsti ieškovui registruotu laišku jo registruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog Civilinio proceso kodekso 604 str. nustato prezumpciją, kad procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo jų išsiuntimo dienos, todėl antstoliui įrodžius išsiuntimo faktą, dokumentų negavimo faktą, objektyvias jų negavimo priežastis turi įrodyti gaunantis asmuo. Nurodo, jog 2012-05-15 pranešimas dėl varžytynių paskelbimo Nr. 0136/12/00993-S011298 ieškovui A. P. išsiųstas registruotu laišku ir įteiktas asmeniškai 2012-05-18, todėl akivaizdu, kad jam apie turto varžytynes buvo žinoma gerokai anksčiau. Svarbiomis laikytinos ir tos aplinkybės, kad apie ieškovui priklausiusio turto varžytynes buvo skelbiama ir viešai - tiek specialiame interneto puslapyje, tiek ir vietinėje spaudoje. Ieškovas 2012-04-25 (t. y. vos kelios dienos po turto arešto akto surašymo) buvo asmeniškai atvykęs į antstolio kontorą ir pateikė prašymą dėl dalies apribojimų jo atsiskaitomųjų sąskaitų atžvilgiu panaikinimo, tačiau jokių pretenzijų dėl areštuoto ginčo buto su rūsiu nereiškė. Nors ieškovui apie turto areštą, varžytynes ir turto įkainojimą buvo žinoma, jokių prieštaravimų turto vertės klausimu iš jo pusės reiškiama nebuvo, antstolio veiksmai įstatymų nustatyta tvarka skundžiami nebuvo, argumentai dėl turto įkainojimo ydingumo pradėti reikšti tik dabar, praėjus daugiau nei 2 metams po aktų. Teigia, jog ieškovas naudojosi procesinėmis teisėmis ir domėjosi vykdymo eiga, jam buvo žinoma turto vertė, kadangi ieškovas 2014-06-18 raštu prašė paskelbtas varžytynes atšaukti, bet jokių prieštaravimų dėl turto įkainojimo nereiškė. Nurodo, jog atsakovė 2013-02-28 pagal varžytynių aktą ginčo butą su rūsiu įgijo už atlygį iš antrųjų varžytynių, kuriose dalyvavo net trys dalyviai, varžęsi dėl parduodamo buto, atitinkamai jokio pagrindo kvestionuoti jos sąžiningumo nagrinėjamoje situacijoje nėra, todėl, net ir pripažinus 2012-07-25 turto perdavimo išieškotojui aktą negaliojančiu, turtas iš atsakovės L. S., kaip sąžiningo įgijėjo, negali būti išreikalautas. Nurodo, jog reikalavimams taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo varžytynių akto pasirašymo dienos, nagrinėjamu atveju t. y. 2012-07-25, todėl laikytina, kad ieškinio senaties terminas baigėsi 2013-07-25, tai yra beveik šešiolika mėnesių iki ieškovo kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos.
Atsakovės L. S. atstovas advokatas G. M. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškovas siekia pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, teigdamas, jog buvo pažeista informavimo apie atliekamus vykdymo veiksmus pareiga bei turtas buvo parduotas už kainą, mažesnę negu ji turėjo būti nustatyta įstatymo nustatyta tvarka. Atstovas paaiškino, jog iš vykdomosios bylos matyti, kad vykdymo procedūrų buvo laikomasi tinkamai, pranešimai ieškovui buvo siunčiami registruotu paštu. Ne visi pranešimai ieškovui buvo įteikti, nes ieškovas jų paprasčiausiai neatsiimdavo, tačiau pagal įstatymą pranešimo siuntimas tinkamu adresu yra laikomas tinkamu įteikimu, todėl teigti, jog vykdant varžytynes buvo pažeista informavimo pareiga, nėra pagrindo. Paaiškino, jog turto pardavimo iš varžytynių aktas negali būti pripažįstamas negaliojančiu tik dėl to, jog šalis nebuvo tinkamai informuota. Nurodė, jog turtas antstolio buvo įkainotas tinkamai, visi norintys galėjo dalyvauti turto varžytynėse, o paskirta teismo ekspertizė parodė, jog turto rinkos kaina pardavimo dieną buvo netgi mažesnė, nei antstolis nustatė, todėl pagrindo teigti, jog turto kaina nustatyta netinkamai, nėra. Prašo taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą. Be to, atsakovės atstovas prašo teismo spręsti sankcijos skyrimo klausimą, t. y. taikyti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi ieškinyje yra nurodytos melagingos aplinkybės, jog apie bankroto administratoriaus ar antstolio turto pardavimą ieškovui tapo žinoma iš ieškinio dėl iškeldinimo. Atstovas atkreipė dėmesį, jog, reiškiant ieškinį dėl iškeldinimo, bankroto administratorius turto dar nebuvo pardavęs, o iš vykdomosios bylos matyti, jog ieškovas dalyvavo vykdymo procese, reiškė prašymus, todėl nėra pagrindo teigti, jog apie antstolio vykdytas varžytynes ieškovui nebuvo žinoma. Atstovas teigia, jog ieškinyje nurodomos melagingos aplinkybės, kurios buvo ieškovui žinomos ieškinio reiškimo momentu, todėl tai yra piktnaudžiavimas teise. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2015 m. vasario 26 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-537-797/2015 įtrauktos atsakove BUAB „Artemsta“ atžvilgiu nutraukta, byloje ieškinį pareiškus juridiniam asmeniui, kuris yra likviduotas ir neleidžiamas teisių perėmimas (92 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ieškovas ginčija turto perdavimo išieškotojui aktą ir varžytynių aktą ir prašo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą ieškinio senaties terminą šiems reikalavimams pareikšti. Atsakovai nurodo, jog yra praleistas senaties terminas ginčyti aktus, todėl prašo taikyti ieškinio senatį.
Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato Civilinis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Teismų praktikoje išaiškinta, kad Civilinio proceso kodekso redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. spalio 1 d. numatė išimtį 602 straipsnio 3 dalyje, kur įtvirtinta taisyklė, pagal kurią reikalavimams dėl turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo varžytynių akto pasirašymo dienos. Ši teisės norma ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią sieja ne su momentu, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo pažeistą teisę (išskyrus atvejį, jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas), o su konkrečiu įvykiu – varžytynių, turto perdavimo išieškotojui ar turto pardavimo be varžytynių akto pasirašymu. Vykdymo procesą reglamentuojančiose proceso teisės normose įtvirtinta ieškinio senatį reglamentuojanti nuostata yra specialioji norma, numatanti išimtis taikant ieškinio senatį reikalavimui pripažinti negaliojančiu turto perdavimo išieškotojui aktą, todėl kitaip negali būti aiškinama.
Nagrinėjamu atveju Turto perdavimo išieškotojui aktas surašytas 2012-07-25, varžytynių aktas - 2013-02-28. Ieškovas į teismą dėl aktų pripažinimo negaliojančiais kreipėsi 2014-11-18, praleidęs ieškinio senaties terminą (1 b. l.). Ieškovas prašo atnaujinti terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, nes tuo metu buvo nagrinėjamos kitos bylos: bankroto byla įmonei, dėl žalos atlyginimo, kas sutrukdė laiku pateikti ieškinį. Atsakovai šias priežastis laiko nesvarbiomis ir prašo taikyti ieškinio senatį. Teismui suteikta teisė pagal Civilinio proceso kodekso 179 str. 3 d. naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, kitų informacinių sistemų ir registrų. Iš LITEKO informacinės sistemos matyti, jog ieškovo vadovaujamai įmonei UAB ,,Artemsta“ bankroto byla buvo iškelta dar 2009 m., o byla dėl žalos atlyginimo – 2012-03-28. Ieškovas teisme buvo atstovaujamas profesionalaus advokato, byla dėl žalos atlyginimo teisme buvo baigta 2013-06-12, o išieškotojui perdavimo aktas buvo surašytas 2012-07-25, todėl turint advokatą ir teismui išnagrinėjus bylą dėl žalos atlyginimo, ieškovas turėjo galimybę kreiptis į teismą laiku. Teismas sprendžia, jog ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo manyti, jog ieškovas vienerių metų ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nes jis nepateisinamai ilgai delsė pareikšti reikalavimus, todėl praleido terminą juos ginčyti. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 str. 1 d., LAT civilinė byla Nr. 3K-3-295-686/2015).
Nors ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, tačiau pasisakytina ir dėl pačių reikalavimų pagrįstumo.
Byloje ginčas kilo dėl ieškovo neinformavimo apie vykdymo eigą ir priverstinai parduodamo turto vertės.
Iš 2012-05-15 antstolio T. U. pranešimo dėl varžytynių paskelbimo Nr. 0136/12/00993-S011298 matyti, jog antstolis apie 2012 m. birželio 19 d. vyksiančias ieškovui priklausančio turto varžytynes pranešė dar 2012-05-15, pranešimas įteiktas ieškovui asmeniškai (36-37 b. l.). 2012-06-18 antstolio T. U. kontoroje buvo gautas ieškovo A. P. prašymas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) varžytynių atšaukimo. 2012-06-19 antstolio T. U. priimtas patvarkymas apie neįvykusias varžytynes įrodo, jog turtas 2012-06-19 vykusių varžytynių metu nebuvo parduotas, nes nedalyvavo nei vienas pirkėjas (38 b. l.).
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2012-07-25 turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. 0136/12/00993 antstolis T. U. trijų kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį ieškovui A. P., perdavė išieškotojui BUAB „Artemsta“ už 24791,47 Eur (85600,00 Lt, 9 b. l.). 2013-02-28 varžytynių aktas Nr. 1 įrodo, jog BUAB „Artemsta“ bankroto administratorius trijų kambarių butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), perdavė atsakovei L. S. už 17522,01 Eur (60500 Lt; 10 b. l.). Ieškovas ieškinį grindžia pateiktais 2014-11-14 skelbimais iš internetinio puslapio www.aruodas.lt, kuriuose nurodoma, jog už butą (duomenys neskelbtini) gatvėje laisvo pardavimo metu buvo galima nusipirkti už kainą nuo 29541,24 Eur iki 57924,00 Eur (11-13 b. l.).
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog pagal 2012-08-08 turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0136/12/00993 butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė UAB „Artemsta“ (99 b. l.). 2012 gruodžio 18 d. BUAB „Artemsta“ kreditorių komiteto posėdžio protokolu Nr. 5 nutarta minėtą nekilnojamąjį turtą pardavinėti varžytynėse už 20273,40 Eur (70000 Lt) pirmosiose varžytynėse, antroms varžytynėms kainą sumažinti 15 procentų nuo pirmųjų varžytynių pradinės kainos (98 b. l.). Iš BUAB „Artemsta“ varžytynių protokolų, varžytynių dalyvių sąrašų matyti, jog 2012-10-31, 2012-11-14, 2013-02-12 buto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynės neįvyko, kadangi neužsiregistravo nei vienas dalyvis, nors apie varžytynes skelbta viešai įmonių bankroto valdymo departamento internetiniame puslapyje (100, 101-102, 103-104, 105, 106, 107-108 b. l.). 2013-02-26 vykusių varžytynių laimėtoja pripažinta atsakovė L. S. minėtą nekilnojamąjį turtą įsigijusi už 17522,01 Eur (60500,00 Lt; 109, 110, 111-112, 113 b. l.).
Ieškovas ieškiniui pagrįsti prašė skirti ekspertizę priverstinai parduodamo buto vertei nustatyti. 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismas sustabdė bylą ir nagrinėjamoje civilinėje byloje paskyrė ekspertizę, suformuluojant ekspertui klausimą, kokia buvo buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vertė 2012-07-25, kai buvo surašytas turto perdavimo išieškotojui aktas. 2015-09-07 teisme gautas nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizės aktas Nr. (8.16.3.) 8974156, iš kurio matyti, jog 67,13 kv. m. trijų kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 2,84 kv. m. rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, turto vertinimo dieną (2012-07-25) galėjo būti 27300,00 Eur, o priverstinio pardavimo vertė 21 700,00 Eur (75 038,60 Lt, 145 c. b. l., ekspertizės akto 15 l.).
Kaip jau minėta, ieškovui buvo pranešta, kad jo turtas bus parduodamas varžytynėse, po ko jis prašė jas atšaukti, bet jos neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas pirkėjas (34-38 b. l. vykd. bylos medžiaga). Iš vykdomojoje ir civilinėje byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovas buvo tinkamai informuojamas apie vykdymo proceso veiksmus. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad jo gyvenamoji vieta nesikeitė, visada buvo (duomenys neskelbtini). Jam procesiniai dokumentai buvo siunčiami minėtu adresu ir pagal Civilinio proceso kodekso 604 str. yra laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo jų išsiuntimo dienos. Iš vykdomosios bylos matyti, ką ieškovas ir pripažino teismo posėdyje, jog jam buvo žinoma, kad yra pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, jog areštuotas ir pardavinėjamas turtas, kad reiškė prašymą atšaukti paskelbtas varžytynes (garso įrašas, vykd. bylos medžiaga). Visos šios nustatytos aplinkybės paneigia ieškovo nurodytą aplinkybę, jog jis nebuvo informuojamas apie vykdymo eigą, nes jam buvo žinoma apie vykdymo procesą. Atkreiptinas dėmesys, jog Civilinio proceso kodeksas numato pareigą ne tik antstoliui, bet ir kitiems vykdymo proceso dalyviams, tame tarpe ir skolininkui, kuris privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK, 178, 185, 644 str.).
Dėl turto vertės ieškovas nurodo, jog norėtų gauti už butą apie 150 000-160 000 Lt (43 443-46 270 eurų), savo poziciją grindžia skelbimais dėl turto pardavimo, paaiškino, jog kalbėjo su kaimynais apie tai, kad už butą sumokėta per maža kaina (garso įrašas).
Ekspertė nustatė, jog priverstinio pardavimo vertė 2012-07-25 galėjo būti 21 700,00 Eur (75 038,60 Lt, 145 c. b. l., ekspertizės akto 15 l.). Turtas buvo pardavinėjamas priverstine tvarka iš varžytynių. Iš vykdomosios bylos matyti, jog antstolis parduodamo turto varžytynėse kainą nustatinėjo vadovaudamasis VĮ Registrų centro masinio vertinimo duomenimis, kur 2011-01-01 buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė nurodoma 112 000 Lt (32,437 Eur), o 2012-01-01 duomenimis - 107 000 Lt (30 989 Eur, 88-91 vykd. b. l.). 2012-04-16 turto arešto aktas buvo išsiųstas ieškovui (skolininkui) (58-61 v. b. l.). Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad prieštaravimų dėl turto vertės nepateikė, nepasiūlė turto pirkėjo (garso įrašas). Buvo paskelbtos turto varžytynės, kuriose nurodyta pradinė pardavimo kaina 85 600 Lt, kuri nustatyta atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso 718 str., t. y. 80 proc. nustatytos kainos, apie ką informuotas ieškovas pasirašytinai (53-57 vykd. b. l.). Neįvykus varžytynėms, turtą buvo pasiūlyta perimti išieškotojui, su kuo pastarasis sutiko ir 2012-07-25 buvo surašytas turto perdavimo išieškotojui aktas, kur buvo vertė nurodyta 85 600 Lt. Turto vertė ekspertės perdavimo dienai buvo nustatyta -74926 Lt (21 700 Eur) (28, 36, 50 vykd. b. l.). Teismas netenkino prašymo apklausti teisme ekspertę, kadangi buvo pateikta išsami turto vertės nustatymo analizė, joje yra nurodyta, kaip keitėsi turto vertė, kad 2012 m. pirmąjį pusmetį butų kainos didmiesčiuose smuktelėjo 0,5 proc., o per metus kritimas pasiekė 1 proc. ir kad tokios tendencijos buvo stebimos ir Šiauliuose (145 b. l. ekspertizės akto 6-15 psl.). Taigi, iš įrodymų visumos teismas sprendžia, jog turto vertė antstolio buvo nustatyta ne per maža, didesnė už ekspertės nustatytąją, todėl ieškovo nurodytais motyvais nėra pagrindo pripažinti turto perdavimo išieškotojui aktą negaliojančiu (CPK 178, 185 str.).
Perdavus turtą išieškotojui, jis buvo realizuojamas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, kur numatyta, jog jis parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, kurią patvirtino 1997-10-01 Vyriausybės nutarimas Nr.1074, ir kurios bankroto administratorius laikėsi (ĮBĮ 33 str., 98-113 b. l.). Nepripažinus turto perdavimo išieškotojui akto negaliojančiu, ieškovas neturi reikalavimo teisės pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu, nes turtas buvo pardavinėjamas varžytynėse ir jis priklausė jau UAB ,,Artemsta“ (99 b. l.). Kadangi atmetami reikalavimai dėl aktų pripažinimo negaliojančiais, todėl nėra pagrindo spręsti dėl reikalavimo taikyti restituciją. Įvertinęs įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog yra praleistas ieškinio senaties terminas, kuris neatnaujintas, o ieškinys neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178, 185 str.).
Atsakovė L. S. prašo ieškovui taikyti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagal Civilinio proceso kodekso 95 str. Ieškovas nesutinka ir nurodo, jog jis įgyvendino jam įstatymo suteiktą teisę ginčyti aktus.
Civilinio proceso kodekso 2 str. įtvirtinti civilinio proceso tikslai ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis naudojamasi pagal paskirtį. Priešingu atveju piktnaudžiaujančiai procesinėmis teisėmis šaliai pasekmės numatytos Civilinio proceso kodekso 95 str. 1 d.: šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius, o 2 d. įgalina teismą piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atveju skirti baudą.
Civilinio proceso kodekso 95 str. numatytos dvi būtinos sąlygos įstatyme numatytoms pasekmėms už piktnaudžiavimą procesine teise kilti, tai yra šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas, jį pateikiant teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Atsakovė neprašo atlyginti nuostolių. Atsižvelgiant į tai, kad teisės kreiptis į teismą realizavimas netraktuotinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (CPK 5 str. 1 d.), dėl to atsakovės L. S. prašymas skirti ieškovui baudą atmestinas (CPK 178, 185 str.).
Ieškovui buvo atidėtas žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki sprendimo priėmimo (80-81 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad 2015-02-18 ieškovui suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 proc. atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo valstybei, todėl jos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 96 str., 87 b. l.).
Kadangi ieškinys atmestinas, o atsakovė L. S. yra patyrusi 290 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl patirtos išlaidos jai priteistinos iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d., 61-65 b. l.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-267, 269-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. P. atsakovei L. S. 290 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Atmesti atsakovės L. S. prašymą skirti ieškovui A. P. baudą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.