- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-09
- Bylos Nr.
- 1-64-834/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00543-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Kaltinamasis
- J. V.
- Nukentėjusysis
- S. L.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Linas Belevičius
- Kategorijos
dalyvaujant prokurorams Viliui Paulauskui, Kazimierui Poplovuchinui
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
JADVYGA STEFANIJA VOITIULEVIČ a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, gyv. Vilniaus r., Riešės sen., (duomenys neskelbtini)., turinti aukštesnįjį išsilavinimą, pensininkė, administracine tvarka nebausta, neteista
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. S. V. viešoje vietoje įžūliai elgdamasi demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent 2013 m. lapkričio 30 d., apie 11.00 val., Vilniaus r., Riešės sen., (duomenys neskelbtini)., kitų asmenų akivaizdoje, demonstruodama nepagarbą aplinkiniams, dėl chuliganiškų paskatų trukdė bei neleido UAB „Energo LT“ mechanizatoriui V. G. ir UAB „Legrana“ elektrikui A. B. atlikti darbų užsakovui S. L., iškasti tranšėją ir pakloti elektros kabelį (dėl ko nebuvo atlikti užsakyti darbai), įžeidinėjo darbininkus necenzūriniais žodžiais, grasino akmenimis apmėtyti darbo techniką, po ko tyčia rankoje laikydama akmenį, trenkė S. L. į veidą, taip padarydama pastarajam viršutinės lūpos sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, viršutinio 3-io dešinės pusės danties vainiko lūžį, kas sukėlė nukentėjusiajam S. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip smurtaudamas prieš asmenį pademonstravo aiškią nepagarbą ten susirinkusiems žmonėms bei sutrikdė visuomenės rimtį.
Kaltinamoji J. S. V. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad ji su vyru tą rytą buvo išvažiavę, išvežiojo pieną, jai ėmė skaudėti širdį. Jie tada grįžo namo. Grįžo per lauką. Ten viskas buvo iškasinėta, pamatė mašinas. Atėjusi ėmė šaukti, išvarė, sakė, eiti lauk, negalima čia dirbti, jos kieme, čia jos žemė, negalima kasti. Jie kasė prie skaitliuko dėžės. Kiekvieną šeštadienį, kai jų nebūna, kažkas vyksta, vieną - iškasė griovius, kitą - atvažiavo vogti elektrą. Neturėjo kada kalbėti necenzūrinius žodžius, nes S. L. neleido eiti. Jis sakė leisk prisijungti, tai bus gerai, jei ne tai verks. Buvo du darbininkai ir trečias S. L.. Žmonės ne iš Nemenčinės, svetimi. Ji jiems pasakė, jeigu kas neleis, paims kirvį. Jie kasė neteisėtai. Į policiją neprisiskambino. Skambino jų apylinkės inspektoriui. Nebuvo kada skambinti į policiją. S. L. nesudavė, nubėgo pasiimti vaistų ir vyras su juo kalbėjo. Jos niekas neinformavo apie kasimo darbus. Ji nieko nepasirašė, jai niekas, nieko neaiškino. Skydinė yra jų sklype, ir tik už 6 m. eina sklypo riba. Tranšėja prisikasta prie pat dėžutės, jeigu ji nebūtų atvažiavusi būtų kasę toliau. Negalėjo grįžti namo įprastu keliu, nes stovėjo mašinos. Važiavo lauku, apvažiavo ratu. Darbuotojai buvo apsirengę paprastai, be jokių užrašų. Nematė ar ant mašinų buvo specialūs užrašai. Niekas jai nerodė jokių dokumentų. Jai atrodo, jog nekalbėjo negražių žodžių vyrams, ji visa drebėjo. Supyko, nes užtvėrė kelią ir atliko kasimo darbus. Bijojo, kad šie asmenys gali apvogti namą, nežinojo kas jie tokie. S. L. nenutiesė kabelio, taip guli užkastas. Po konflikto S. L. liko kol sutemo, darbininkai išvažiavo iš karto. Iš pradžių su S. L. santykiai buvo draugiški. Santykiai su S. L. pablogėjo, kai ėmė kasti griovius, nuo tada nebendravo, atrodo nuo 2013 m.
N. S. L. parodė, jog įvykiai susiję su techninių sąlygų išdavimu, elektros kabelio pratiesimu į sklypą, kuris yra 200 m. atstumu nuo J. V. sklypo. Yra servitutinis kelias, kuris nuo prieškarinių laikų ir juo naudojasi apie 10 vienkiemių. Visas konfliktas kilo, kai ji sužinojo, kad jis ten augins bites. Kai sužinojo, kad jam yra atstatoma nuosavybė, prasidėjo kivirčai, kad ji yra vietinė, kad jis čia nebus. 2012 m. buvo išduotos techninės sąlygos, sudaryta sutartis su dviem organizacijomis, kad pagal Lesto reikalavimus pratiestų kabelį, pajungtų gnybtus. Kai pradėjo atlikinėti darbus, prasidėjo pretenzijos. Procesas prasitęsė iki 2012-11-7, jis vėl susiekė su Lesto, pasakė, kad neleidžia darbų atlikti. Lesto specialistas A. O. turėjo nužymėti trasą. 2013-11-30 ji žinojo su vyru, kad valstybinėje žemėje bus kasama. Darbininkai pakvietė, sako grasina technikai. Ji koliojosi prie jų. Kai jis buvo nuo jos 15-20 m. atstumu, ji pribėgo kažką laikydama rankoje ir staiga smogė jam į veidą. Konfliktai prasidėjo 2012 m. II pusėje. Jis su UAB Energo Lt buvo sudaręs sutartį 2013-11-30. Sutartį turėjo tų darbininkų vadovas.. Su UAB „Egrana taip pat , jie vykdė bendrus darbus. Kabelio pratiesimui turėjo sumokėti 1000 Lt. Jam pasakė atsiskaitysi asmeniškai su žmonėmis, jeigu jie dirbs išeiginę dieną. Kadangi jie dirbo išeiginę dieną prižadėjo jiems po 500 Lt, jie juos paėmė. Nors darbų neatliko. Civilinį ieškinį palaiko, intensyviai gydėsi vir 3 mėnesių, pasekmes jaučia iki šiol. Yra paveiktas psichologiškai, negali dirbti. Neteko 18 šeimų bičių.
Liudytojas J. V. parodė, jog tą dieną jie su žmona važiavo į sodą. Buvo sode, žmona pradėjo skųstis širdies skausmu. Jie išvažiavo anksčiau. Grįžo namo. Jie gyvena vienkiemyje, artimiausias namas už kilometro. Kai privažiavo prie savo namo, jiems buvo baisoka. Mato, kad technikos privažiavę, kažkokie žmonės. Žiūri traktorius kasa storą kabelį, pagalvojo gal kabelį vagia, dings elektra. Išsigando, kad nutrauks kabelį, dings elektra, suges produktai, negalės žiūrėti televizoriaus. Jie buvo ir kelią perkasę. Jis sustabdė arklį, žmonai liepė eiti namo. Jis pats buvo priėjęs prie jų. S. L. jį papurtė, pasakė, kad nori prisijungti prie kabelio, jis jam sakė „prisijunk, bet jei turi savo elektrą, savo skaitliuką, bet ne prie jo elektros. Be S. L. prie jo niekas nebuvo priėjęs, niekas jokių dokumentų nerodė. Tik ekskavatorininkas paklausė ar galima iškasti kabelį ir pažiūrėti kas per kabelis. Jis nieko nežinojo apie būsimus darbus. Iki įvykio, Lesto darbuotojai nebuvo atvykę. Kasinėjo jo kieme, prie skaitliuko. Technika-traktorius stovėjo jo sklype, kasė prie elektros skaitliuko skydinės, mašina priekaba stovėjo šalia. Traktorius buvo jo sklype, visa kita technika stovėjo ne jo sklype. Elektros skydinė stovi jo sklype, žemė buvo kasama jo išpirktoje žemėje. Darbuotojai nebuvo su spec. drabužiais. Jie buvo apsirengę kaip jis dabar, neturėjo spec. aprangos. S. L. jį pakratė, jis stovėjo leisgyvis. Ant S. L. jokių nubrozdinimų nematė, nematė, kad jam kraujas bėgtų iš burnos. S. L. jį purtė dviem rankomis. S. L. nesakė, kad jo žmona, jam trenkė ir išmušė dantį. S. L. buvo kol sutemo. Darbuotojai išvažiavo anksčiau, iškasė kabelį, parodė S. L. ir išvažiavo. Po konflikto su S. L. darbuotojai prisikasė prie kabelio ir viskas. Kai žmoną pamatė einančią nuo S. L. , jos rankose nieko nebuvo. Anksčiau su S. L. geri santykiai buvo ir dabar su juo nesipyksta.
L. V. G. parodė, kad buvo sutarę ir turėjo S. pakloti elektros kabelį. Jis šalia tvoros iškasė griovį, kabelį paklojo, keliukas nebuvo perkastas. Atvažiavo vežimu moteris ir vyras, prasidėjo kivirčas, kad jie neleis, necenzūriniais žodžiais plūdosi“ arba jūs išvažiuojat, arba mechanizmo langus išdaužys“ Jis mechanizmą patraukė nuo tos vietos, sakydamas, kad jie išsispręstų ginčus. Jis stovėjo ir laukė. Buvo žvyruotas kelias, ji pasilenkusi eidama prieš tvorą sako, nieko neduos, ką pasilenkusi paėmė nematė. S. ramiai stovėjo, moteriškė iškėlus rankas kelis kartus smūgiavo, nestiprūs smūgiai buvo. Pamatė, kad Stanislovui lūpa trūkusi. V. S. pasakė, kad jam dantį išmušė. Kaltinamoji juos išvadino keiksmažodžiais. Jie griovį kasė kelio krašte, iki tvoros 2 ar 2,5 m. buvo. Griovį kasti parodė pats S.. S. jiems pasakė, kad viskas su tinklais suderinta. Kelio riba buvo tvora, tvoros kraštas ir keliukas. Elektros skydinė ir spinta nėra savininko nuosavybė. Nebuvo elektros skydinės šeimininko sklype. Tvora krašte eina per keliuką, už 15-20 m. kitoj pusėj keliuko, ne sklypo teritorijoje. Pas moterį agresyvumas atsirado, nes jai nepatiko, kad jie keliuką kasa. Jie nepažeidė savininko sklypo ribų, teisių. Elektros jie tą dieną neprivedė iki elektros spintos, nes po konflikto nutraukė darbus, pasakė, kol neišspręs, negali to daryti. Jie buvo su specialia apranga. Buvo parodytos gairelės, kur kabelis eina, žymimi kuoliukai. Buvo atžymėtos gairelės kur jie galėjo dirbti. Už darbą buvo sutarta 500 Lt ar 400 Lt . Sąskaitos faktūros neišrašė. Buvo paduoti pinigai, bendrai. Dirba įmonėje UAB „Legrana“, transporto priemonės mechanizmai priklausė įmonei. Speciali apranga buvo žaliai juoda, UAB užrašo nebuvo. Tranšėjos ilgis buvo 250 m. ar daugiau, iškasė tik apie 70-80 m. Kabelis nebuvo iškasta, neklotas, nutrūko visi darbai. Su moteriške atėjęs vyras, po to leido tik keliuką perkasti, paslėpti kabelį, užkasti, daugiau nieko neleido. Kaltinamoji sakė, neleis kasti, neleis išsidirbinėti, rusiškai kalbėjo, kad neleis dirbti, pradėjo šmeižti, plūsti. S. L. buvo trūkus lūpa ir kraujas ant lūpos per vidurį. Po incidento, jie pasakė išspręsti konfliktą, tada bus galima toliau dirbti. Po konflikto gal 15-20 min. buvo , daugiau nebuvo. Suma už darbą buvo 400-500 Lt. Sumokėta buvo už atliktą darbą ką padarė, už tai gavo, už neatliktus darbus negavo.
Liudytojas A. B. parodė, jog reikėjo pakloti elektros kabelį iki elektros skydinės. Pradėjo kasti, teritorija buvo maždaug atžymėta, turėjo tranšėją perkasti, kabelį pakloti, jis į apsauginį vamzdį buvo įmautas, vedė iki spintos. Reikėjo per kelią prisikasti, kad iki spintos nueiti. Pradėjo kasti, iki kampo nuėjo. Nuėjo link spintos pasižiūrėti, atėjo kaltinamoji. Ji pradėjo plūstis, pasiėmė porą akmenų. Nukentėjusysis sakė, palaukti, eina pasikalbėti, stovėjo ir žiūrėjo, nuėjo , kalbėjosi ir matė, kad į veidą jam davė. Nukentėjusysis atėjo, sako, kad jam dantį išmušė. Su akmeniu tikriausiai davė, nes rankoje laikė. Jie kalbėjosi ir smūgis buvo jam. Ta vieta kur turėjo kasti buvo nužymėta. Žymėjimus atliko geodezininkas su savininku. Tvora dar už kelio buvo, kokie 3-4 metrai, tas kelias , kurį reikėjo perkasti, neturėjo kirsti savininko teritorijos. Jų darbų atlikimas nebuvo susijęs su patekimu į kaltinamosios sklypo teritoriją už tvoros. Kaltinamosios rankose, kai grasino technikai ir jiems, buvo 2 akmenys kiekvienoje rankoj. Dėl darbų atlikimo bendravo su savininku. Darbų kaina buvo 500 Lt. Tranšėja buvo iškasta ne iki galo. Likę buvo kasti kokie 10-11 m. Įvykdė 90 proc. darbų, visi kiti darbai buvo padaryti. Beveik visą suplanuotą darbą buvo atlikę. 500 Lt abiem buvo sumokėta. Buvo apsirengę darbinėmis uniformomis, specialios žalios darbinės uniformos be užrašų. Ant technikos užrašų nebuvo Įvykis truko gal 30 min. Įvyko konfliktas, toliau negalėjo kasti. Nerizikavo eiti link spintos, kad būtų dar blogiau. Namas buvo labai toli, spinta stovėjo nuo tvoros 4 m. šalia kelio. Spinta žmonių teritorijoje nesistato, šalia statoma. Spinta nebuvo kaltinamosios teritorijoje. Spinta valstybės teritorijoje.
Liudytojas A. O. parodė, jog S. L., jį kaip atstovą iškvietęs nužymėti, kaip eina jų linija. AB „Lesto“ teikia nemokamą paslaugą, kad gyventojai nekastų jų komunikacijų, nepridarytų žalos. Jie sujungia prietaisus ir nužymi kur eina jų komunikacijos. Dėl kabelio teisimo, jis tik parodė, kur eina „Lesto“ komunikacijos. Kam rodė nepamena. Buvo priėję žmonės, gyvenantys šalia spintos. Kai žymėjo trasą, žmonės buvo priėję, su S. L. bendravo. Dabar neprisimena ar kaltinamoji buvo, žmonės išėjo pasidomėti, jis jiems pasakė, kad rodo komunikacijas. Nepamena ar ant S. L. techninės dokumentacijos pasirašė. Jo funkcija buvo parodyti jau egzistuojančias Lesto komunikacijas, kad kasdami nepažeistų jų komunikacijų.
Šalies argumentai
Iš byloje, esančio S. L. pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis S. L. pareiškime nurodė, jog incidento vieta yra Čekiškės-Kunos kaimai Riešės sen. 2013-11-30 apie 11 val. jis buvo pašaukęs specialistus, kurie gilino tranšėją el. kabeliui į jo naudojamą sklypą. Priėjus jam paaiškino, kad gretimo sklypo naudotoja J. V. grasina technikai išdaužyti langus jei kabelis bus tiesiamas prie projektinės kabelinės spintos prikl. AB „Lesto“. Išklausęs grasinančią informaciją, jis priėjo prie su akmenimis rankose grasinančios Juzefos pasiteiraudamas kodėl ji grasina žinomai teisėtiems veiksmams, nes Juzefą jis yra supažindinęs su išduotomis el. pajungimui tech. sąlygomis ir kitais dokumentais. Be to prieš 2 dienas AB „Lesto“ specialistas prie Voiciulevičių pažymėjo kasimo ir esančio kabelio ribas (taškus), kuriuos J. V. sunaikino. Mandagiai bandant su J. V. išsiaiškinti moters sukeltas isterijų ir grasinimų priežastis, moteris ranka jam smogė į veidą. Smūgis buvo stiprus, nes sugniaužtoje rankoje laikė akmenį. Jis pajuto burnoje vidinį kraujavimą ir skausmą priekinių dantų zonoje. Po kurio laiko jis pajuto, kad atskilo priekinis, ilgai gydytas dantis. Darbas buvo nutrauktas. Dėl nutrauktų darbų ir patirtos traumos jis kreipėsi į Nemenčinės policijos nuovadą, kur jį nukreipė į Vilniaus rajono PK ir į med. ekspertizę. J. V. grasinimo ir smurtavimo veiksmus atliko prie darbuotojų Valento ir Aliaus. Jis prašo išduoti nukreipimą į teismo med. ekspertizę sužalojimo laipsniui nustatyti. (1 tomas, b.l. 4)
Iš byloje, esančio VTMT Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 266/14(01), matyti, kad specialisto išvadoje kurioje nurodoma, kad remiantis apžiūros ir pateiktų med. dokumentų duomenimis S. L. nustatyti šie kūno sužalojimai: viršutinės lūpos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, viršutinio 3-io dešinės pusės danties vainiko lūžis. Sužalojimai padaryti nuo trauminio poveikio kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu į viršutinės lūpos sritį. Sužalojimų padarymo galimybė įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2013-11-30, nėra atmetama. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. S. L. nustatytų kūno sužalojimų padarymas paaiškinamas ir nuo vieno trauminio poveikio. Sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Vienu trauminiu poveikiu padaromas sužalojimas paprastai vienu daiktu. (1 tomas, b.l. 31-32)
Iš byloje, esančio įvykio vietos apžiūros 2014-10-30 protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta Vilniaus raj. Riešės sen., Kunos k., būtent – dalinai aptverta sodyba ir plotas šalia Vilniaus r., Riešės sen., Kunos k. Apžiūros metu nustatyta, kad sodyba dalinai aptverta šalia įvažiavimo metalinio tinklo tvora, kuri riboja lauką ir sodybos daržą. Įvažiavimas yra atdaras, kelias iš žemės. Prie įvažiavimo ant kelio iš abiejų pusių stovi du metaliniai rėmai vartams. Nuo šio įvažiavo į kairę eina minėta tvora. Nuo vartų palei tvorą iš lauko pusės yra žole apaugusi tranšėja (apie 0,5 m gylio), kuri tęsiasi iki aptverto sklypo pabaigos ir iki kito kelio. Vartų rėmai į žemę yra įmūryti. Apie 2 m atstumu nuo dešiniojo vartelio rėmo yra žole apaugusi duobė, kurios dugne matosi smėlis. Viename krašte matomas tamsus kabelis (jo dalis) kišantis iš po žemės. Nuo vartelių apie 13 m atstumu į sodybos teritoriją šalia kelio stovi metalinė dėžė šviesios spalvos. Dėžė dviejų durelių, ant kurių yra el. įtampos ženklai ir užrašas „PP-2804“. Šalia dėžės teritorija apaugusi žole. Už šios dėžės kieme yra medinis ūkinis pastatas ir namas. Iš dešinės nuo el. dėžės teritorija neaptverta. (1 tomas, b.l. 101-107)
Iš byloje, esančio AB „Lesto“ pranešimo matyti, kad pranešime pažymima, kad 2012-11-08 Stanislovui L. B. išdavė prijungimo sąlygas Nr.41170-12-5659 nesudėtingo statinio prijungimui Čekiškių k., Riešės sen., Vilniaus r., kuriose nurodė, kad pasirašius Stanislovui L. N. (buitinio) vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį, sumokėjus prijungimo paslaugos mokestį, Bendrovė kabelinės spintos PP-2804 (iš transformatorinės ST N-202) apskaitos modulyje sumontuos trifazį 20A automatinį jungiklį, elektros energijos skaitiklį ir prijungs vartotojo elektros įrenginių įvadinį 0,4 kV kabelį. (1 tomas, b.l. 126)
Iš byloje, esančio parodymų patikrinimo 2014-10-30 vietoje protokolo, matyti, kad J.S. V. parodė savo sodybą su gyvenamuoju namu Vilniaus raj. Riešės sen., Kunos k., už jos sodybos parodė S. L. sodybą. Parodė palei jos sodybos tvorą ( iš lauko pusės) iškastą tranšėją, rodo, kiek tęsiasi S. L. iškasta tranšėja. Parodė įvažiavimą su varteliais į jos sodybą, paaiškindama, kad įvykio dieną šių vartelių nebuvo, o kelią šioje vietoje buvo perkasę du jai nepažįstami asmenys su traktoriumi. Parodė vietą apie 2 m. atstumu nuo vartelių į sodybą su duobe, kurią iškasė du nepažįstami asmenys, rodo iškastoje duobėje kišantį ploną kabelį, kurį paklojo S. L.. Parodė vietą 13 m. atstumu nuo vartelių į jos sodybos gilumą, kur prie el.skaitliuko dėžės priėjo ji ir su atėjusiu S. L. pradėjo aiškintis dėl atliekamų kasimo darbų. Naudodama žmogaus manekeną rodo kaip S. L. kaire ranka bandė ją apkabinti per nugarą, o dešine ranka glostė nuo viršaus į apačią jos kairę krūtinę ir parodė, kaip savo kaire ranka atstūmė nuo savęs S. L. per kairį petį ir po to kai atstūmė S. L. nuėjo namo ( 1 tomas, bl. 136-146).
Motyvuojamoji dalis
Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamosios J. S. V. kaltė, dėl jai inkriminuojamos veikos visiškai įrodyta. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo padarymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Nagrinėjamu atveju, abejonių nekelia, jog įvykis vyko viešoje vietoje. Kaip matyti iš liudytojų parodymų įvykis vyko netoli elektros skydinės, kuri yra valstybinėje žemėje. Prie šios skydinės priėjimas yra laisvas. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo pavartotas fizinis skausmas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 str. 1 dalies dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 str. 1 d. nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto pavartojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010, 2K-229/2011, Nr. 2K-410/2011 ir kt.). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pvz., tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti. Nors J.S. V. neigia sudavusi smūgius ar koliojusi necenzūriniais žodžiais ten buvusius darbininkus ir nukentėjusįjį. Teismas tik ir vadovaujasi liudytojų V. G. ir A. B. parodymais. Abu liudytojai patvirtino, jog J.S. V. kažką turėdama rankoje sudavė S. L.. Po smūgio matė S. L. kruviną lūpą. Nors J. V. teigia, kad S. L. ją buvo apkabinęs ir glostė jai krūtinę ir ji tik ranką jį atstūmė. Tačiau šių jos teiginių nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai. Nei A. G., nei A. B. nenurodė, jog S. L. būtų buvęs apkabinęs J.S. V.. Liudytoju apklaustas J. V. taip pat nenurodė, jog būtų matęs, kad S. L. būtų buvęs apkabinęs J.S. V. ir ši ranką būtų jį atstūmus. Taigi šiuo atveju abejonių nekelia, jog buvo S. L. atžvilgiu pavartotas fizinis smurtas, ko pasekoje buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Kaltinamoji J.S. V. pamačiusi, kad yra atliekami darbai, puolė darbininkus, neleisdama jiems atlikti darbų, grasino išdaužti technikos langus. Nors kaltinamoji ir jos sutuoktinis teigia nieko nežinojo apie kasimo darbus, tačiau liudytoju apklaustas A. O. patvirtina, jog atliekant komunikacijų žymėjimus, buvo ten gyvenantys žmones atėję pasidomėti. Nors liudytojas J. V. teigė, kad išsigando, kad gali būti atjungta elektra, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, jog darbininkai atlikdami darbus būtų darę žalą J.S. V. nuosavybei. Iš administracinėje byloje Nr. A2.9.-116-269/2014 ( kuri prijungta prie baudžiamosios bylos), esančio Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus rašto Nr. 48SD-(14.48.104)-3127 skirto J.S. V. matyti, kad tarnyba nustatė , kad pažeidimų dėl valstybinės žemės užėmimo ir naudojimo bei galiojančiame teritorijų planavimo
dokumente nustatytų reikalavimų , nėra ( ATP byla Nr. A2.9.-116-269/2014, b.l.76-77). Posėdžio metu nukentėjusysis S. L. patvirtino, jog iš pradžių santykiai su kaltinamąja buvo geri, nesutarimai prasidėjo, kai sužinojo, jog nori auginti bites, kai pradėjo atlikinėti darbus, prasidėjo pretenzijos. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą, jog kaltinamosios ir nukentėjusiojo nesutarimai buvo kaip mažareikšmė dingstis, įžūliai elgtis ir ten buvusių pašalinių žmonių- darbininkų atžvilgiu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011 ir kt.). Tai nagrinėjamu atveju, abejonių nekelia, jog kaltinamosios veiksmai sukėlė padarinius, o būtent darbininkai negalėjo baigti darbų. Šia aplinkybę patvirtino tiek V. G., tiek A. B., kad darbai iki galo nebuvo atlikti. Liudytoju apklaustas V. G. posėdžio metu parodė, „..necenzūriniais žodžiais plūdosi –arba jūs išvažiuojat, arba mechanizmo langus išdaužau..“ Liudytojas patvirtino, jog jis pasitraukė nuo tos vietos su mechanizmu. Taigi šiuo atveju abejonių nekelia, jog dėl kaltinamosios įžūlių veiksmų buvo sutrikdytas ir UAB „Energo LT“ darbuotojo V. G. ir UAB „Legrana“ darbuotojo A. B. darbas. Todėl teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei J.S. V. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji J. S. V. viešoje vietoje įžūliai elgdamasi demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį. Todėl jos veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal LR BK 284 str. 1 d.
Dėl bausmės skyrimo
K. J. S. V. padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Neteista ( 1 tomas b.l. 148). Administracine tvarka nebausta ( 1 tomas, b.l.149). Psichiatrijos ligoninėje negydyta (tomas 1, b.l. 152). Narkologinėje įskaitoje neįrašyta (1 tomas, b.l. 155). Skiriant bausmę taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamosios amžių ( 80 m.), sveikatos būklę ( 2 tomas b.l. 42), yra pensininkė. Todėl įvertinus visas bylos aplinkybes, jai skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis –bauda, kurios dydis įvertinus kaltinamosios amžių, sveikatos būklę, nustatytinas arčiau sankcijos minimumo.
Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
C. I..
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį turtinei žalai atlyginti 22, 68 EUR, kas sudaro nukentėjusiojo gydymo išlaidos ( 2 tomas, b.l.11-12). Kaip nustatyta dėl kaltinamosios J. S. V. veiksmų nukentėjusysis S. L. buvo gydomas ambulatoriškai (2 tomas , b.l.13). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, priteisiant šią sumą iš nuteistosios J. S. V. (LR Sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 p., CK 6.263 str. 1 d., 6.280 str. 1 d., 6.279 str. 1 d.).
Civilinis ieškovas S. L. pareiškė civilinį ieškinį J.S. V. 9758 EUR turtinei žalai atlyginti ir 5000 EUR neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, jog dėl kaltinamosios įvykdyto smurto ir vėliau sekusio šantažo, šmeižikiškų, niekuo nepagrįstų skundų įvairioms institucijoms patyrė psichologinį šoką, ilgalaikį stresą, rimtų sveikatos sutrikimų ir materialinių nuostolių, kurį laiką negalėjo vairuoti automobilio, deklaruotam ūkininko ūkiui nepajėgė skirti reikiamų pajėgumų, žuvo 18 šeimos bičių. Dėl galvos sumušimų patyrė didžiulį ilgalaikį skausmą, daugkartinę rentgeno spinduliuotę, gydymo įstaigose jam buvo skirta ilgalaikis nekompensuojamas gydymas, o pasekmes jaučia iki šiol. Nuo smūgio neteko sveiko priekinio danties, kartu buvo išlaužtas ir metalokeramikinis biugelis su kitu atraminiu tvirtinimu. Į žaizdas pateko užkratas, supūliavo burnos ertmė. Ilgam prarado galimybę normaliai maitintis. Sutriko virškinimas, skrandžio veikla, atsirado aukštas kraujo spaudimas, kraujotakos nepakankamumas į galvą. Dėl J.S. V. veiksmų neteko galimybės palengvinti darbus, mechanizuojant technologinius procesus ūkyje, plėsti deklaruojamą veiklą, dalyvauti ES remiamose programose ir gauti teisėtą pelną. Posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Kaltinamoji ir jos gynėjas ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą Lietuvos Respublikos K. T. (toliau - K. T.) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad valstybė yra konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ir ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones (K. T. 2000 m. birželio 30 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), o būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (K. T. 1997 m. sausio 20 d., 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Šias konstitucines nuostatas detalizuoja bei jų įgyvendinimo būdus nustato baudžiamojo proceso įstatymas, kiti teisės aktai. P. B. proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles ((duomenys neskelbtini)–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal BPK 1 straipsnio 1 dalį baudžiamojo proceso paskirtis – ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikyti įstatymą. Žmogaus ir piliečio teisių samprata apima ir teisę reikalauti atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Žalos samprata baudžiamoje, baudžiamojo proceso teisėje glaudžiai siejasi su civilinėje teisėje pateiktu žalos apibūdinimu. Žalos padarymas yra vienas iš civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Jeigu civilinė teisė pažeista padarant turtinę ar neturtinę žalą, tai ši teisė ginama iš pažeidusio teisę asmens išieškant nuostolius (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis civilinio įstatymo nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). ( Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-535-562/2015 )
(duomenys neskelbtini) str. 1 d. teismą įpareigoja visais atvejais išspręsti civilinio ieškinio klausimą. Ir tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Baudžiamojo proceso pagrindinis tikslas yra susijęs su nusikalstamos veikos išaiškinimu, nusikalstamą veiką padariusių asmenų išaiškinimu, to asmens teisingu nuteisimu ir teisingumo įgyvendinimu baudžiamojoje teisėje.
Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nustatyta, jog kaltinamoji J. S. V. padarė nusikalstamą veiką. Dėl kaltinamosios J.S. V. veiksmų nukentėjusysis S. L. patyrė tiek turtinę , tiek neturtinę žalą. Nukentėjusysis nurodė, jog jam buvo atliekamas gydymas, protezavimas, perkami vaistai. Tačiau teismui nepateikė dokumentų pagrindžiančių civilinio ieškinio dydį. Kaip matyti iš nukentėjusioji prašymų teiktų Vilniaus m. klinikinės ligoninės filialo administracijai, nukentėjusysis kreipėsi į gydymo įstaigas išduoti pažymas apie potrauminį gydymą bei atliktus mokėjimus už paslaugas. Tačiau iki bylos nagrinėjimo pabaigos tokie dokumentai nebuvo gauti. Iš nukentėjusioji ieškinio ir paaiškinimų matyti, jog dėl patirtos traumos jam buvo taikomas gydymas. Dvasinius išgyvenimus, neturtinę žalą taip grindžia patirtais išgyvenimais dėl skausmingo gydymo. Taigi, nagrinėjamu atveju koks buvo taikomas gydymas, kiek laiko tęsėsi gydymas turi reikšmės sprendžiant ir neturtinės žalos dydį. Vienas iš kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra ir patirtoji turtinė žala. Taip pat byloje nepateikti įrodymai pagrindžiantys civilinį ieškinį dalyje dėl patirtos žalos pagal 8-17 punktus. Todėl nagrinėjamu atveju nesant duomenų pagrindžiančių patirtos žalos dydį nurodytą ieškinyje nukentėjusiajam pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl jo dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka ( (duomenys neskelbtini) str. 2 d.).
Dėl proceso išlaidų
Iš kaltinamosios J. S. V. priteistinos proceso išlaidos, tai yra
13, 05 EUR kelionės išlaidos išmokėtos liudytojui A. O..
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašė valstybės naudai iš kaltinamosios priteisti 104,22 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (2 tomas, b. l. 41), kadangi J.S. V. buvo skirtas gynėjas A. K.. Teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo priskiriama teismo diskrecijai. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinamojo dalyvavimas procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (2014 m. birželio 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tačiau J.S. V. sudarė teisinės pagalbos sutartį su savo pasirinktu advokatu, o valstybės paskirto gynėjo atsisakė. Remiantis tuo, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamosios netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 305 str. 307 str., teismas
nusprendė:
J. S. V. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nubausti 8 MGL (301,28 eurų) dydžio bauda.
Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6801) per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti pilnai, priteisti 22, 68 EUR iš J. S. V. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.
Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. L. pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl jo dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Priteisti iš J. S. V. į valstybės biudžetą 13,05 EUR patirtų proceso išlaidų, susijusių su liudytojo A. O. atvykimu (sąskaita Nr. LT24 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo valstybės naudai iš kaltinamosios priteisti 104,22 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.