- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-23
- Bylos Nr.
- e2-375-925/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40523-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė (pirm.)
- Trečiasis asmuo
- R. G.
- Ieškovas
- OOO Stimul
- Atsakovas
- ADB Gjensidige
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo OOO „Stimul“ ieškinį atsakovei ADB “Gjensidige”, trečiasis asmuo R. G., dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti jam iš atsakovo draudimo išmoką - 38 480,82 Eur, 6 šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2018-02-25 Išlaužo ir Pamiškės gatvių sankryžoje, Kaune, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė ieškovui priklausantis automobilis Mercedes Benz GL350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo trečiasis asmuo R. G.. Trečiasis asmuo, vairuodamas automobilį sankryžoje, sukdamas į kairę, kliudė pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį Mercedes Benz GL350, kuris po to atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą. Trečiasis asmuo pripažino, kad jis yra eismo įvykio kaltininkas, tai pažymėjo eismo įvykio vietoje sudarytoje eismo įvykio deklaracijoje. Eismo įvykio dieną automobilis Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu atsakovės įmonėje nuo 2018-01-24 iki 2018-07-23. Atsakovė 2018-09-18 pranešė ieškovui, kad pripažįsta 2018-02-25 eismo įvykį nedraudžiamuoju ir nemokės draudimo išmokos, kadangi deklaruojamas eismo įvykis įvyko ne abiejų dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, o eismo įvykio dalyviai pranešimuose pateikė klaidinančią informaciją siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką. Ieškovas mano, kad atsakovo atsisakymas mokėti draudimo išmoką yra nepagrįstas, laiko, kad eismo įvykis įvyko jo dalyvių deklaruojamomis aplinkybėmis, todėl ieškovas turi teisę į minėto eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad 2018-02-25 atsakovės internetinėje svetainėje buvo užregistruotas pranešimas apie įvykusį eismo įvykį: nurodyta, kad 2018-02-25 13:45 Išlaužo ir Pamiškės g. sankryžoje, Kaune, susidūrė ieškovui priklausantis automobilis Mercedes Benz GL350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pateiktoje eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad Mercedes Benz GL350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo D. K., o Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), - trečiasis asmuo R. G.. Deklaracijoje nurodyta, kad eismo įvykio liudininkų nebuvo. Deklaruotas toks eismo įvykio mechanizmas: Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas iš šalutinio kelio sukdamas į kairę, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio Mercedes Benz GL350, valst. Nr. A345KB37, kliudė dešinį jo šoną, ko pasekoje šis nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į elektros stulpą. Kaltu dėl įvykio prisipažino R. G.. Atsakovė nurodė, kad 2018-03-21 ieškovui buvo išsiųstas prašymas pateikti: išmokos gavėjo atsiskaitomosios sąskaitos rekvizitus, remonto darbų sąmatą derinimui, atstatomojo remonto sąskaitą faktūrą, transporto priemonės nuotraukas, registracijos liudijimą, deklaraciją, vairuotojo pažymėjimą. Atsakovė teigia, jog nepateikus ieškovui minėtų duomenų, 2018-04-05 buvo išsiųstas raštas apie įvykio aplinkybių nagrinėjimo nutraukimą. 2018-04-06 iš Rusijos įmonės „Avto-Nova“ buvo gautos Mercedes Benz nuotraukos, apžiūros bei remonto dokumentai. Vertinant įvykio mechanizmą nustatyta, jog Volvo ir Mercedes Benz kontaktas negalėjo pakreipti Mercedes Benz judėjimo trajektorijos. Šis judėjimo trajektorijos nukreipimas labiausiai tikėtinas tik automobilio valdytojui sąmoningai nusukant vairuojamą automobilį į šalikelę. 2018-09-18 ieškovui išsiųstas pranešimas dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju. Po šios bylos iškėlimo iš Baltarusijos, Rusijos draudikų buvo gauta informacija, kad Ivanovas – itin dideliu apgavysčių procentu pasižymintis skurdus regionas Rusijoje. Šiame regione nepamatysi važinėjančių Mercedes Benz automobilių, tačiau įvykiai inscenizuojami būtent šiais automobiliais. Atkreipė dėmesį, kad ADB „Gjensidige“ 2018-01-30 buvo registruotas pranešimas apie kitą eismo įvykį, kuriame panašiomis aplinkybėmis neva dalyvavo ir nukentėjo Mercedes Benz (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas Rusijos Federacijos piliečio, gyvenančio Ivanovo mieste. Aiškindamas įvykio aplinkybes, minėto Mercedes Benz automobilio vairuotojas nurodė, kad pasiklydęs atsidūrė Vilniaus rajono kelyje, netoli Maišiagalos, lenkdamas jį, kitas automobilis užkabino Mercedes Benz priekį, dėl ko Mercedes Benz nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė vadovaujantis specialistų pateiktomis išvadomis dėl eismo įvykio kilimo mechanizmo ir ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo R. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad eismo įvykis įvyko eismo įvykio deklaracijoje nurodytomis aplinkybėmis. Kaltę dėl eismo įvykio pripažįsta. Paaiškino, kad eismo įvykio dieną automobilį buvo pasiskolinęs iš draugo ir važiavo iš Vilniaus į Kauno turgų. Kelyje, kuriame įvyko eismo įvykis, jis atsidūrė atsitiktinai, nes pasiklydo. Mercedes Benz vairuotojo D. K. jis nepažįsta, eismo įvykio metu matė pirmą kartą. Po eismo įvykio jis skambino 112 į pagalbos centrą, kur jam paaiškino, kad ta aplinkybė, jog kitas eismo įvykio dalyvis yra užsienietis (iš Rusijos), jei nėra nukentėjusių žmonių ir sutariama dėl kaltės bei eismo įvykio mechanizmo, nėra kliūtis užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Jis moka rusų kalbą, todėl visa tai paaiškino Mercedes Benz vairuotojui ir jie užpildė deklaraciją. Neprisiminė, ar eismo įvykį jis fotografavo. Mano, kad pagal jo matytus automobilio Mercedes Benz apgadinimus ieškovo prašoma priteisti žalos suma yra per didelė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad 2018-02-25 atsakovės internetinėje svetainėje buvo užregistruotas pranešimas apie įvykusį eismo įvykį: nurodyta, kad 2018-02-25 13:45 Išlaužo ir Pamiškės g. sankryžoje, Kaune susidūrė ieškovui priklausantis automobilis Mercedes Benz GL350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Mercedes Benz), ir automobilis Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Volvo). Pateiktoje eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad Mercedes Benz vairavo D. K., o Volvo - R. G.. Deklaracijoje nurodyta, kad eismo įvykio liudytojų nebuvo. Deklaruotas toks eismo įvykio mechanizmas: Volvo vairuotojas iš šalutinio kelio sukdamas į kairę, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio Mercedes Benz, kliudė dešinį jo šoną, ko pasekoje šis nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į elektros stulpą. Kaltu dėl įvykio prisipažino Volvo vairuotojas trečiasis asmuo R. G..
2018-09-18 ieškovui išsiųstas pranešimas dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju (I t. e. b. l. 10-11). Minėtame pranešime nurodoma, kad remiantis žalos reguliavimo metu surinktais duomenimis bei jų analize, atliktu deklaruojamo eismo įvykio aplinkybių tyrimu, ADB „Gjensidige“ priėmė sprendimą įvykį pripažinti nedraudžiamuoju ir nemokėti draudimo išmokos, kadangi konstatuotina, jog deklaruojamas eismo įvykis įvyko ne abiejų dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, o eismo įvykio dalyviai pranešimuose pateikė klaidinančią informaciją siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką.
Draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo arba draudėjas teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai jis privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos sumokėjimo, t. y. kad įvykis nevertintinas kaip draudžiamasis, nes sąlygų kilti draudėjo (transporto priemonės valdytojo) civilinei atsakomybei nenustatyta (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalis). Tik pripažinus, kad toks įvykis yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties. Tuo tarpu nenustačius kurios nors būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, draudikas turi pareigą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė dėl automobilių susidūrimo ir jiems padarytos žalos savaime nesuponuoja draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką, jeigu nėra nustatyta draudžiamojo įvykio fakto. Tuo atveju , kai eismo įvykio aplinkybės nėra aiškios, jis įvyko kitomis, nei nurodo vairuotojai, aplinkybėmis, nėra aišku, kieno neteisėti veiksmai lėmė atsiradusią žalą, o nenustačius priežastinio ryšio, neteisėtų veiksmų apimties ir priežasties, negalima teigti, kuriam transporto priemonės valdytojui kyla civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016).
Nukentėjęs asmuo (šiuo atveju - ieškovas) privalo draudikui pateikti dokumentus, įrodančius per eismo įvykį padarytos žalos faktą, taip pat leisti susipažinti su dokumentais, galinčiais patvirtinti padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį (TPVCAPDĮ 15 str. 1 d.). Nukentėjęs asmuo privalo pateikti draudikui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jam nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį (TPVCAPDĮ 12 str. 2 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, teismas daro išvadą, kad ieškovas savo akivaizdžiai veiksmais trukdė atsakovei nustatyti tikrąsias eismo įvykio priežastis ir transporto priemonei padarytos žalos dydį. Visų pirma, ieškovas iš karto po eismo įvykio itin skubiai, neinformavęs atsakovės, išgabeno transporto priemonę į Rusijos Federaciją, tokiu būdu nesuteikdamas draudikui galimybės pačiam apžiūrėti transporto priemonę bei įsitikinti įvykio tikrumu, žalos dydžio pagrįstumu. Byloje nėra duomenų apie ieškovui priklausančios transporto priemonės vairuotojo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir ieškovo atstovas negalėjo teismui paaiškinti, kokiu tikslu D. K. buvo atvykęs į Lietuvą ir kad jam būtų reikėję skubiai, t. y. iš karto po įvykio, išvykti iš Lietuvos. Trečiasis asmuo R. G. teismui paaiškino, kad Mercedes Benz vairuotojas nemokėjo lietuvių kalbos, tačiau R. G. mokėjo rusų kalbą, todėl paaiškino ir išvertė Mercedes Benz vairuotojui, kokius duomenis reikalinga rašyti į deklaraciją. Teismui atrodo nesuprantama ir logiškai nepaaiškinama, kaip Mercedes Benz vairuotojas, nemokėdamas lietuvių kalbos, pasitikėjo eismo įvykio kaltininko (R. G.), pirmąkart matomo asmens, paaiškinimais dėl deklaracijos duomenų pildymo, kad į deklaraciją buvo įrašyti visi reikalingi duomenys ir kad trečiojo asmens nurodomi duomenys yra teisingi ir pakankami kreiptis dėl draudimo išmokos gavimo, juo labiau, kad R. G. vairuojamai transporto priemonei eismo įvykio metu nebuvo padaryti žymesni apgadinimai, tuo tarpu pagrindiniai apgadinimai teko Mercedes Benz transporto priemonei. Dėl išdėstytų priežasčių MB vairuotojas turėjo būti ypatingai suinteresuotas tinkamu ir išsamiu eismo įvykio vietos ir transporto priemonės sugadinimų užfiksavimu iš karto po įvykio, tačiau eismo įvykio vietoje padarė tik kelias eismo įvykio nuotraukas, kurių atsakovei net nepateikė. Iš bylos duomenų matyti, kad transporto priemone Mercedes Benz D. K. atvyko į Lietuvą su kitu asmeniu ir su tuo pačiu asmeniu išvyko iš Lietuvos (II t. e. b. l. 44). Byloje nėra duomenų ir ieškovo atstovas negalėjo nurodyti, kur buvo su D. K. kartu į Lietuvą atvykęs asmuo eismo įvykio metu, koks abiejų asmenų atvykimo į Lietuvą tikslas. Ieškovas taip pat pagal atsakovės prašymą nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl po nurodomo eismo įvykio daugiau nei 100 km iki Lietuvos sienos Mercedes Benz važiavo savo eiga, tačiau kirtus Lietuvos – Baltarusijos sieną atsirado būtinybė evakuatoriui.
Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, kad 2017-10-24 D. K. kreipėsi į AAS „Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje nurodydamas, kad buvo apgadintas Mercedes Benz GL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. tas pats automobilis, dėl kurio apgadinimo aplinkybių kilęs ginčas ir šioje byloje. Eismo įvykio deklaracijoje ir pranešimo telefonu metu nurodytas toks 2017-10-23 įvykio mechanizmas: išvažinėdamas atbuline eiga taksi Ford Galaxy (duomenys neskelbtini) kliudė gatve važiavusį Mercedes Benz GL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairį šoną, dėl ko nuo smūgio Mercedes Benz GL atsitrenkė į medį (III t. e. b. l. 40-52). Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad tiek 2017-10-23 įvykio, tiek 2018-02-25 įvykio mechanizmai yra iš esmės panašūs, o priekinės dalies sugadinimai sutampa. Be to, pateikti duomenys patvirtina, kad 2017-10-23 eismo įvykio metu transporto priemonė Mercedes Benz jau turėjo dešinio šono laiptelio sugadinimus, kurie buvo nurodyti atsiradę 2018-02-25 įvykio metu. Dėl 2017-10-23 įvykio buvo išmokėta 14893,65 Eur išmoka ieškovui OOO „Stimul“ ir 1190,92 Eur išmoka OOO „Avto nova“. Apie 2017-10-23 eismo įvykį ieškovas OOO „Stimul“ ir transporto priemonės valdytojas D. K. nei ADB „Gjensidige“, nei teismo neinformavo. Teismas sutinka su atsakovės pastebėjimais, kad D. K., teikdamas ADB „Gjensidige“ paso nuotraukas, uždengė dalį vizų skilties puslapio galimai tikslingai, t. y. siekdamas nuslėpti informaciją apie 2017-10-23 įvykį. Be to, teismas 2019-05-02 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu įpareigojo ieškovą pateikti duomenis apie ankstesnius eismo įvykius, kuriuose dalyvavo Mercedes Benz automobilis bei šio automobilio remontą po eismo įvykių. Tuo tarpu ieškovas, vykdydamas minėtą teismo įpareigojimą, pateikė duomenis tik apie eismo įvykių su minėta transporto priemone nebuvimą Rusijos Federacijoje, tuo tarpu duomenų apie Lietuvos Respublikoje buvusius eismo įvykius ar jų nebuvimą teismui nepateikė, nors teismas minėto įpareigojimo nebuvo susiejęs su konkrečios valstybės teritorija. Po to, kai atsakovė savo iniciatyva surinko ir į bylą pateikė duomenis apie tai, kad ieškovui priklausanti transporto priemonė turėjo eismo įvykį Lietuvos Respublikoje 2017-10-23, ieškovas nepateikė teismui duomenų apie transporto priemonės remontą po minėto eismo įvykio ir teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad jam nėra žinoma, ar po minėto eismo įvykio transporto priemonė buvo remontuota. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad po 2017 m. įvykio transporto priemonė Mercedes Benz turėjo kapoto, priekinio bamperio, dešinio šono sugadinimus. Ieškovas neįrodė, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu (2018-02-25) minėti transporto priemonės sugadinimai buvo suremontuoti (CPK 178 straipsnis). Be to, bylos duomenys patvirtina, kad transporto priemonė Mercedes Benz į Lietuvą 2018-02-25 atvyko jau turėdama variklio dangčio ir apatinio bamperio defektus, kurių lokacija sutampa su ta vieta, kuri yra deklaruojama kaip deformuota po šioje byloje nagrinėjamo eismo įvykio (II t. e. b. l. 124-136).
Teismo posėdžiuose liudytojais apklausti specialistai J. B., R. Š. ir V. M., kurie atsakovės prašymu atliko eismo įvykio mechanizmo ir transporto priemonių, dalyvavusių minėtame eismo įvykyje, apgadinimų ir jų susidarymo priežasčių tyrimus, patvirtino savo parengtas išvadas. Ekspertas V. M. parengtoje išvadoje nurodė, kad techniniu požiūriu negalima pagrįsti automobilio Mercedes Benz sugadinimų apimties, nurodytos Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 024/18 dėl to, kad automobilio MB priekinio dešinio ratlankio, priekinio dešinio sparno, abejų dešinės pusės durelių, užpakalinio dešinio sparno, užpakalinio dešinio rato ratlankio ir užpakalinio bamperio dešinio šono sugadinimai galėjo susidaryti dėl kontakto su automobilio Volvo V70 priekinio bamperio dešine kampine puse tik prie tam tikrų sąlygų, o šios sąlygos nesuderinamos su Volvo vairuotojo parodymais bei su nustatytu automobilio MB susidūrimu su stulpu ir judėjimo prieš šį susidūrimą mechanizmu. Taip pat šioje išvadoje nurodyta, kad tam tikri automobilio sugadinimai – dešinės pakojos pažeidimai, saugos oro pagalvių ir saugos diržų užraktų suveikimas, taipogi – Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 024/18 46-52 pozicijomis nurodytų detalių (vairo kolonėlės, priekinio dešinio rato stebulės su guoliu, priekinio dešinio amortizatoriaus, priekinės dešinės pakabos svirties, priekinės dešinės pakabos šarnyro, priekinio reduktoriaus, priekinės dešinės pakabos statramsčio) pažeidimai nepagrindžiami šio automobilio buvusiu kontaktu su automobiliu Volvo bei susidūrimu su stulpu (III t. e. b. l. 2-27).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009, ir kt.).
Vadovaujantis CK 6.247 straipsniu, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Išanalizavęs ir įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, teismas dar išvadą, kad didesnės dalies transporto priemonės Mersedes Benz apgadinimų nėra pagrindo pripažinti priežastiniu ryšiu susijusiais su 2018-02-25 eismo įvykiu. Be to, aukščiau aptarti bylos duomenys taip pat sudaro pakankamą pagrindą teismui daryti išvadą, kad atsakovė pagrįstai atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką pagal jo pateiktus duomenis draudimo išmokai gauti, nes ieškovo transporto priemonės sugadinimas neatitiko ieškovo nurodyto įvykio sąlygų, tai patvirtina į bylą pateiktos specialistų išvados, kurioms nuginčyti ieškovas jokių įrodymų nepateikė,, todėl atsakovė pagrįstai pripažino ieškovo nurodytą įvykį nedraudžiamuoju ir atsisakė išmokėti atsakovei draudimo išmoką dėl 2018-02-25 eismo įvykio (CPK 185 straipsnis). Išdėstyto pagrindu ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsižvelgiant į tai, kad yra atmestas pagrindinis reikalavimas dėl draudimo išmokos priteisimo, atmestinas ir išvestinis iš šio reikalavimo ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį atmetus, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, atsakovei iš ieškovo priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal į bylą pateiktus atsakovės patirtų išlaidų dydį ir faktą patvirtinančius dokumentus - 96,45 Eur dokumentų vertimo išlaidų (II t. e. b. l. 51, 78) ir 1355,20 Eur už eksperto V. M. išvados parengimą (III t. e. b. l. 28-29), iš viso – 1451,65 Eur (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 10 p.).
Vadovaujantis CPK 96 str. 2 d., 92 str., 88 str. 1 d. 3 p., iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 10,52 Eur.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo OOO „Stimul“, į. k. 1143702021803, 1451,65 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 65 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei ADB „Gjensidige“, į. k. 110057869.
Priteisti iš ieškovo OOO „Stimul“, į. k. 1143702021803, 10,52 eurų (dešimt eurų 52 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu Valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.