Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-07-10 · Administracinė byla Nr. eI2-3878-979/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-07-10
Bylos Nr.
eI2-3878-979/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-09494-2023-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
Pareiškėjas
A. R.
Trečiasis asmuo
UAB „Luminor investicijų valdymas“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-3878-979/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09494-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 7.4; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės (skundą padavusio asmens) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą pareiškėjui A. R., trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Luminor investicijų valdymas“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Atsakovė (skundą padavęs asmuo) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 21RE-753 (AG-647/04-2023) (toliau – Komisijos sprendimas). Fondo valdyba skundo reikalavimus grindžia tuo, kad:

1.1. Pareiškėjas A. R. 2019 m. sausio 4 d. įtrauktas į pensijų kaupimą kaip asmuo, vykdantis individualią veiklą. Pareiškėjui 2019 m. sausio 8 d. per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (toliau – EGAS) buvo išsiųstas pranešimas, informuojant apie įtraukimo į pensijų kaupimą faktą, teisę pasirinkti kitą kaupimo bendrovę ir (ar) pensijų fondą bei teisę iki nurodytos datos atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime iki einamųjų metų birželio 30 d. informuojant apie tai „Sodrą“, taip pat, kad iki 2019 m. birželio 30 d. nepateikus prašymo dėl atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, nuo 2019 m. liepos 1 d. pareiškėjas taps pensijų kaupimo dalyviu. Pranešimas apie įtraukimą į pensijų kaupimą pareiškėjui buvo išsiųstas 2019 m. vasario 11 d. registruota pašto siunta deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

1.2. Fondo valdyba atliko informavimo pareigą – išsiuntė pranešimus Asmens informavimo apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą ir draudėjų informavimo apie asmenis, tapusius pensijų fondo dalyviais, tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-496 „Dėl Asmens informavimo apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą ir draudėjų informavimo apie asmenis, tapusius pensijų fondo dalyviais, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), nurodytais būdais ir terminais. Kitais informavimo būdais informuoti asmenis apie jų įtraukimą į pensijų kaupimą teisės aktuose nenumatyta.

1.3. Pareiškėjas 2023 m. liepos 5 d. kreipėsi į Fondo valdybą, prašydamas „ištaisyti pastebėtą klaidą“ ir panaikinti jo dalyvavimą pensijų kaupime dėl to, kad apie įtraukimą į pensijų kaupimą nebuvo informuotas (toliau – Prašymas). Pareiškėjas nurodė, kad klaidą pastebėjo „tik dabar“, nes buvo įsitikinęs, kad pensijų kaupime nedalyvauja.

1.4. Pareiškėjas 2019 m. sausio 8 d. pranešimo EGAS neperskaitė, registruotas laiškas pareiškėjui nebuvo įteiktas, todėl Fondo valdyba pripažino, kad iki 2019 m. birželio 30 d. pareiškėjas galėjo nežinoti apie tai, kad nuo 2019 m. liepos 1 d. taps pensijų kaupimo sistemos dalyviu, t. y. kad nuo jo pajamų turės būti mokamos pensijų įmokos į pensijų kaupimo fondą (pareiškėjas yra savarankiškai dirbantis asmuo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas moka pats). Fondo valdybos vertinimu aplinkybė, kad pareiškėjas neperskaitė pranešimo EGAS ir negavo registruoto laiško, nesutrukdė pateikti Prašymo. Pažymi, kad savarankišką veiklą vykdantys asmenys negali nežinoti, kokias įmokas jie moka „Sodrai“, nes moka jas patys – skirtingai negu asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, už kuriuos įmokas moka jų darbdaviai (draudėjai).

1.5. Prašyme nenurodyta objektyvių priežasčių ir nepateikta atitinkamų dokumentų, dėl kurių pareiškėjas nesikreipė į Fondo valdybą trejus metus nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) momento (2020 m. birželio 26 d.), nurodytos priežastys yra subjektyvios, todėl Fondo valdyba neturėjo pagrindo tenkinti Prašymo.

1.6. Pareiškėjas jo įtraukimo į pensijų kaupimą metu buvo 34 metų amžiaus ir vykdė individualią veiklą, todėl, veikdamas pagal apdairaus, atidaus ir rūpestingo žmogaus elgesio standartą, objektyviai galėjo ir turėjo sužinoti apie dalyvavimą pensijų kaupime, be to, pareiškėjas 2020 m. – 2022 m. sumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas ir pensijų kaupimo įmokas.

1.7. Komisijos sprendime nepagrįstai konstatuota, kad pensijų įmokų mokėjimas neturi reikšmės sprendžiant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas nepateikė prašymo iki 2019 m. birželio 30 d., ir, kad pensijų įmokų mokėjimas nėra vienas iš Apraše numatytų informavimo apie dalyvavimą pensijų kaupime būdų. Pareiškėjas nesusipažino su jam pateikta informacija – negavo jam siųsto registruoto laiško ir neperskaitė pranešimo EGAS, todėl Fondo valdyba privalėjo nustatyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie savo dalyvavimą pensijų kaupime, nes nenustačius termino eigos pradžios (sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą), negali būti sprendžiamas klausimas dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis. Pensijų įmokų sumokėjimo diena Fondo valdybos 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendime Nr. (18.6E)I-9779 „Dėl dalyvavimo pensijų kaupime“ (toliau – Fondo valdybos sprendimas) buvo įvardinta ne kaip informavimo būdas, bet kaip turėjimo sužinoti apie galimą teisės pažeidimą diena. Todėl Fondo valdybos sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, tinkamai išnagrinėjus faktines aplinkybes ir įvertinus Fondo valdybos informacinėje sistemoje esančius duomenis bei atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnyje sprendimams keliamus reikalavimus.

Atsiliepimas

2. Pareiškėjas A. R. atsiliepimu prašo atmesti Fondo valdybos skundą kaip nepagrįstą nurodydamas, kad apie dalyvavimą antros pakopos pensijų kaupime sužinojo tik 2023 m. birželio 29 d., pamatęs straipsnį viešojoje erdvėje raginantį pasitikrinti, dėl dalyvavimo pensijų kaupime 2023 m. fakto ir paskambinęs trumpuoju numeriu 1883. Buvo įsitikinęs, kad nėra įtrauktas į pensijų kaupimą, kadangi apie tai nebuvo informuotas, o agentų pasiūlymai buvo atmesti, be to, turimoje „SEB“ banko paskyroje informacijos apie pensijų kaupimą, nebuvo. Nurodo, kad į Fondo valdybą kreipėsi po keturių darbo dienų 2023 m. liepos 5 d. prašydamas ištaisyti pastebėtą klaidą.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Luminor investicijų valdymas“ teismą informavo, kad yra Luminor Bank AS antrinė bendrovė, užsiimanti pensijų fondų valdymu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamu atveju, Fondo valdyba ginčija Komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal formuojamą teismų praktiką sprendžiant klausimą dėl Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, kad kreipiantis į teismą po to, kai buvo pasinaudota išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą „persikelia“ ginčas ne dėl Komisijos sprendimo, o dėl pažeistos ar ginčijamos teisės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2020 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, 2020 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020). Tokiu būdu, perkėlus ginčui į teismą dėl Komisijos sprendimo, teismo pareiga visoje apimtyje nagrinėti ir vertinti, pareiškėjo skundo, paduoto Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – Komisija), reikalavimo panaikinti Fondo valdybos sprendimą, pagrįstumą.

5. Byloje keliamas ginčas dėl Komisijos sprendimo, kuriuo panaikintas Fondo valdybos sprendimas ir Fondo valdyba įpareigota iš naujo išnagrinėti Prašymą, kuriuo pareiškėjas prašo ištaisyti klaidą, t. y. nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime, kadangi buvo įsitikinęs jog pensijų kaupime nedalyvauja, nes apie tokį įtraukimą nebuvo informuotas.

6. Fondo valdybos sprendimu netenkintas Prašymas, nurodant, kad:

6.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Registras) duomenimis 2019 m. sausio 4 d. pareiškėjas buvo įtrauktas į dalyvavimą pensijų kaupime, kuris prasidėjo nuo 2019 m. liepos 1 d. atsitiktiniu būdu priskirtoje pensijų kaupimo bendrovėje UAB „Luminor investicijų valdymas“, kadangi Fondo valdyba iki 2019 m. birželio 30 d. negavo pareiškėjo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime.

6.2. Pareiškėjui pranešimai apie įtraukimą į pensijų kaupimą buvo siųsti 2019 m. sausio 8 d. per EGAS (pranešimas neperžiūrėtas) ir 2019 m. vasario 11 d. registruotu paštu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (pranešimas nebuvo įteiktas). Registro duomenimis 2020 m. birželio 26 d. pareiškėjas sumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas kartu su pensijų įmokomis nuo įmokų bazės, apskaičiuotos nuo deklaruotų individualios veiklos pajamų už 2019 m. Tokiu būdu 2020 m. birželio 26 d. sužinojus apie dalyvavimą pensijų kaupime, pareiškėjas į Fondo valdybą nesikreipė ir nepateikė dokumentų, įrodančių svarbias priežastis, dėl kurių iki 2019 m. birželio 30 d. negalėjo pateikti prašymo atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime.

7. Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, įtraukiami į pensijų kaupimą. Pensijų įmokos už įtrauktus į pensijų kaupimą asmenis pradedamos skaičiuoti nuo įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 1 dienos.

8. Aprašo 4 punkte (redakcija, galiojusi iki 2021 m. sausio 25 d.) buvo nurodyta, kad Fondo valdyba ar jos įgaliota Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga (toliau kartu – Fondo valdyba) privalo per EGAS ne vėliau kaip iki įtraukimo metų sausio 31 d. informuoti į pensijų kaupimą įtraukiamus asmenis apie įtraukimo faktą, asmens teisę iki įtraukimo metų birželio 30 d. sudaryti pensijų kaupimo sutartį su jo paties pasirinkta pensijų kaupimo bendrove, teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime.

9. Fondo valdyba į pensijų kaupimą įtrauktus asmenis papildomai informuoja šiais būdais: 1) registruotu laišku asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, jeigu asmuo iki įtraukimo metų vasario 1 d. EGAS gauto laiško neperskaitė ir nesudarė pensijų kaupimo sutarties (Aprašo redakcijos, galiojusios iki 2021 m. sausio 25 d., 5.1 papunktis); 2) asmeniškai – į pensijų kaupimą įtraukiamiems asmenims atvykus į Fondo valdybos teritorinio skyriaus priimamąjį (Aprašo redakcijos, galiojusios iki 2021 m. sausio 25 d., 5.2 papunktis).

10. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 8 d. pranešimo EGAS neperskaitė, o registruotas laiškas pareiškėjui nebuvo įteiktas. Nustatyta, kad Fondo valdyba el. laiškais (2020 m. birželio 26 d., 2021 m. gegužės 6 d., 2023 m. balandžio 25 d.) pateikė pareiškėjui informaciją apie mokėtinas valstybinio socialinio draudimo įmokas ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas atitinkamai už 2019 m., 2020 m., 2022 m. Iš minėtų el. laiškų turinio matyti, kad pareiškėjui nurodytos konkrečios mokėtinos įmokos, jų nedetalizuojant, t. y. nėra išskirta kokia mokėtina įmokų suma (ar proc.) sudaro privalomas sumokėti įmokas ir įmokos, skirtos pensijų kaupimui, be to, minėtuose el. laiškuose nėra nuorodų (informacijos) apie tai, kad pareiškėjas taip pat sumoka įmoką skirtą pensijų kaupimui.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. vasario 10 d. priėmė nutarimą Nr. KT23-N2/2020 (toliau – Konstitucinio Teismo nutarimas), kuriuo pripažino, kad Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostata, nulėmusi pareiškėjo įtraukimą pensijų kaupimą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo nutarimo 4.2 papunktyje yra Fondo valdybos nurodyta informacija, be kita ko, nurodanti, kad „nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. į VSDF valdybą kreipėsi 567 asmenys, pavėlavę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, iš jų 156 asmenims leista atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, įvertinus pateiktus dokumentus, įrodančius svarbias priežastis (ilgalaikė liga, buvo išvykę iš Lietuvos), dėl ko jie negalėjo per nustatytą terminą (iki 2019 m. liepos 1 d.) atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, arba esant pakankamai požymių, kad jie nebuvo informuoti apie įtraukimą į pensijų kaupimą (neperskaitė per EGAS išsiųsto pranešimo arba „Lietuvos paštas“ pateikė informaciją, kad registruotas pranešimas buvo neįteiktas)“.

12. Įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję per šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir šiam terminui pasibaigus, jeigu pateikiami svarbias priežastis įrodantys dokumentai. Fondo valdybos įgaliotas tarnautojas, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustato, ar priežastys yra svarbios. Teismas pažymi, kad Įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurios būtų vertinamos kaip svarbios priežastys dėl kurių laiku nebuvo pateiktas atsisakymas dalyvauti pensijų kaupime, t. y. Fondo valdyba turi pareigą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti asmenų nurodytas aplinkybes ir pateiktus dokumentus dėl ko jie negalėjo nustatytu laiku atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Kaip nurodyta Konstitucinio Teismo nutarime Fondo valdyba svarbiomis priežastimis laiko ligą, išvykimą iš Lietuvos, neįteiktą pranešimą apie įtraukimą į pensijų kaupimą.

13. Pažymėtina, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su aktyviais veiksmais, o greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų taikomas ir operatyvumo standartas, todėl nagrinėjamu atveju turi būti įvertinta, kada pareiškėjas faktiškai sužinojo, kad yra įtrauktas į pensijų kaupimą. Pareiškėjo teigimu – faktiškai sužinojo, kai 2023 m. birželio 29 d. telefonu kreipėsi (paskambino trumpuoju numeriu 1883) Fondo valdybai. Byloje nėra pateikta kitų duomenų, kad pareiškėjas anksčiau savo iniciatyva būtų kreipęsis į Fondo valdybą dėl klausimų susijusių su įtraukimu į pensijų kaupimą, Fondo valdyba taip pat nepateikė duomenų, kad pati savo iniciatyva būtų teikusi pareiškėjui informaciją apie įtraukimą į pensijų kaupimą (pareiškėjui negavus ir neperskaičius pranešimų apie įtraukimą į pensijų kaupimą).

14. Teismo vertinimu Fondo valdybos sprendimo turinys yra abstraktus ir nekonkretizuotas, nėra pateikiamos aplinkybės, kurios būtų vertintos kaip (ne)svarbios priežastys dėl kurių laiku nebuvo pateiktas atsisakymas dalyvauti pensijų kaupime. Teismas kritiškai vertina teismui nurodytus Fondo valdybos argumentus, kad nors pareiškėjas ir negavo (neperskaitė) pranešimų apie įtraukimą į pensijų kaupimą, tačiau tai nesutrukdė pateikti Prašymo, nes pareiškėjas turėjo sužinoti (suprasti), kad yra įtrauktas į pensijų kaupimą, kai 2020 m. birželio 26 d. sumokėjo privalomas mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas. Pažymėtina ir tai, kad Fondo valdybos 2020 m. birželio 26 d. el. pranešime nėra jokių nuorodų, iš kurių būtų galima suprasti, kad pareiškėjas sumokėdamas privalomas mokėti įmokas kartu sumokės ir įmoka skirtą pensijų kaupimui. Atitinkamai ir 2021 m. gegužės 6 d. bei 2023 m. balandžio 25 d. Fondo valdybos el. pranešimuose pareiškėjui nėra jokių nuorodų, iš kurių būtų galima suprasti, kad pareiškėjas yra įtrauktas į pensijų kaupimą.

15. LVAT praktikoje pažymėta, kad formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (pvz., LVAT 2015 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-708/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-816/2014).

16. LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., LVAT 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022). Administraciniame akte išdėstyto sprendimo motyvai turi būti nurodomi tokia apimtimi, kad besikreipiančiam subjektui konkrečiu individualiu atveju būtų aišku, kodėl jam nėra suteikiama prašoma teisė, kokios faktinės aplinkybės ir teisės normos tai lemia, kokius teisės aktuose numatytus veiksmus jis turėtų atlikti ar į kokius subjektus turėtų kreiptis, kad galėtų įgyvendinti savo teisėtus interesus. Kai administraciniame akte tai nėra nurodyta, motyvai negali būti vertinami kaip pakankami, o pats administracinis aktas teisėtas ir pagrįstas (pvz., LVAT 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-192-492/2022). Administracinio akto priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (pvz., LVAT 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-676-502/2023). Ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo (pvz., LVAT 2023 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1328-629/2023).

17. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Fondo valdybos sprendimo motyvų išdėstymas nėra pakankamas, todėl neatitinka VAĮ 10 straipsnyje 5 dalyje įtvirtinto adekvataus motyvų išdėstymo reikalavimo. Esant šioms aplinkybėms, Komisijos sprendimas laikytinas teisėtu, pagrindo naikinti atsakovės nurodytais ir (ar) kitais argumentais, nėra, todėl Fondo valdybos skundas atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atsakovės (skundą padavusio asmens) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė