- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-23
- Bylos Nr.
- ATP-278-478/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-40-3-00262-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. P. skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarties, kuria atmestas E. P. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. P. Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutarimu nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d., 124¹ str. 7 d. numatytų pažeidimų padarymą 4000 Lt bauda su specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones – atėmimu 3 metams.
Žemesnės instancijos teismas
Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartimi netenkintas E. P. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, motyvuojant tuo, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad paskirta nuobauda yra pasiekusi savo tikslus, tad nėra pagrindo daryti išvados, jog E. P. pasitaisė ir daugiau nedarys naujų pažeidimų, bei paskirta administracinė nuobauda pasiekė savo tikslus.
E. P. skundžia apylinkės teismo nutartį ir prašo ją pakeisti ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones šios nutarties priėmimo dieną.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pateikto prašymo ir su juo kartu pateiktų duomenų bei kitų bylai svarbių aplinkybių netinkamas aiškinimas turėjo tiesioginės įtakos nepagrįstos nutarties priėmimui, todėl pirmosios instancijos nutartis keistina.
Skunde teigiama, jog teismas visiškai neanalizavęs ir nevertinęs pateiktų itin svarbių aplinkybių, kurios tikrai sudarė pagrindą lengvinti jo teisinę padėtį, vienareikšmiškai nusprendė, kad nuobaudos tikslai nėra pasiekti, nes jau kartą buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam. Nors pareiškėjas sutinka, kad tai yra neigiamai jį charakterizuojanti aplinkybė, tačiau teismas turėjo vertinti visumą duomenų – ypač atkreipti dėmesį į jo požiūrį bei pasikeitusį elgesį po pažeidimo padarymo, teigiamai charakterizuojančius kitus duomenis, įvertinti prisiimtų įsipareigojimų svarbą, bei būtinybę vairuoti automobilį.
Pareiškėjas vadovaujasi sprendžiamu klausimu suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika ir nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl ATPK 329 str. taikymo/netaikymo, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Šių aplinkybių teismas nevertino.
Pareiškėjas pažymi, kad jo ankstesnis pažeidimas, susijęs su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, buvo padarytas pakankamai seniai – 2005 m. Per metus nuo tada, kai pasibaigė nuobaudos vykdymo laikas, nepadarė naujo administracinio pažeidimo, todėl yra laikomas nebaustu administracine tvarka pagal ATPK 126 str. (ATPK 36 str.). Po šio pažeidimo jis 9 metus jokių šiurkščių, pavojingų KET pažeidimų nepadarė, todėl negalima teigti, kad iš ankstesnio pažeidimo ir paskirtos nuobaudos išvadų nepadarė ir vėl neblaivus vairavo automobilį. Pareiškėjas išdėsto teismų praktiką, kurioje yra išanalizuojami pažeidėjų pateikti duomenys ir, įvertinus visą visumą, yra tenkinami prašymai, nors ir jie jau buvo kartą bausti už vairavimą neblaiviame stovyje. Pareiškėjas nesutinka su teismo nutartimi, kad byloje esanti teigiama charakteristika, tai, kad jis yra užsikodavęs nuo alkoholinių gėrimų, turi tris nepilnamečius vaikus, yra formalūs. Visi formalūs pagrindai išdėstyti ATPK 329 straipsnyje, ir kitokių nėra, o tai rodo, kad jo prašymas buvo išnagrinėtas paviršutiniškai ir nutartis priimta visiškai neįsigilinus į bylos aplinkybes.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka, kad paskirta nuobauda nėra pasiekusi savo tikslus. Nors pažeidimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau alkoholio visiškai atsisakė, užsikodavo. Paskirta griežta nuobauda ir jos pasekmės privertė jį permąstyti gyvenimo vertybes ir susistatyti prioritetus gyvenime, jis atkreipė dėmesį į sportą ir pakeitė gyvenseną, padarė ją sveikesnę ir įdomesnę, susirado pomėgių.
Iki teismo nutarimo dirbo UAB „X", traktorininko-hidromanipuliatoriaus pareigybėse. Praradęs teisę, šį darbą prarado, nes jis buvo tiesiogiai susijęs su vairavimu. Šiuo metu dirba paprastu miško darbininku, dėl ko ženkliai pablogėjo materialinė padėtis. Teismų praktikoje tokios aplinkybės, kaip darbo praradimas, yra vertinamos ir pripažįstamos reikšmingomis. Jis turi teisę vairuoti AM, A1,A, BĮ, B, BE, Cl, C, CE, Dl, D1E, D, DE kategorijų grupės transporto priemones, yra įgijęs teisę valdyti hidromanipuliatorių. Visą gyvenimą dirbo darbus, tiesiogiai susijusius su transporto priemonės vairavimu: taksistu, prekių išvėžėju, profesionaliu vairuotoju. Nuobauda, atimanti pagrindinį pragyvenimo šaltinį, negali būti laikoma teisinga ir protinga nuobauda. Atgavęs teisę vairuoti, vėl galės grįžti į ankstesnes pareigas, tai sąlygotų didesnes pajamas, būtinas išlaikyti tris nepilnamečius vaikus. Šiuo metu jiems skiria po 82 eurus per mėnesį. Darbovietė ir seniūnas jį charakterizuoja teigiamai. Charakteristikoje-tarpininkavimo rašte nurodoma, kad atgavęs teisę, bus priimtas į ankstesnes pareigas, todėl tam reikalinga specialioji teisė. Teismų praktikoje aplinkybė, kad teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimas yra reikalingas darbinėms funkcijoms vykdyti, yra pripažįstama viena iš komplekso sudėtinių dalių, kaip ir tai, kad jis dirba ir yra teigiamai apibūdinamas kaip asmenybė. Tai, kad jis prarado teisę vairuoti, nebegalėjo pasirūpinti vaikų saugumu ir vežti juos į mokyklą, dirbti žemės, nuvažiuoti į didesnio miesto parduotuvę, vaistinę bei dėl skirtos nuobaudos iš šeimos santaupų reikėjo paimti 4000 Lt, visi kiti atsiradę suvaržymai paaštrino nesutarimus šeimoje, dėl ko jis 2014 m. išsiskyrė. Vaikai labai sunkiai išgyvena skyrybas. Jo mama gyvena už 120 km., Šilalės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. Ji yra silpnos sveikatos, sunkiai juda, tačiau dėl savo senatvinio užsispyrimo nesutinka persikelti gyventi pas jį, todėl jis privalo ja rūpintis. Todėl, turėdamas teisę vairuoti, kiekvieną savaitgalį galėtų pas ją važiuoti ir tinkamai pasirūpinti. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad po savo skyrybų rūpinasi ir dviem savo broliais, kurių vienam nustatytas 15 %, o kitam 60% darbingumas.
Pats pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, kur gyvena ir jo vaikai. Du jų (17 m. ir 14 m.) lanko mokyklą, esančią už 5 km. Rūpindamasis jų saugumu ir sveikata, kiekvieną rytą juos vežiodavo į mokyklą, tuomet vaikai galėdavo užsiimti užklasine veikla. Šiuo metu jie to negali daryti, nes yra priklausomi nuo autobuso grafiko, o eiti pėsčiomis nesaugu. Be to, vaikai daug kartų sirgo peršalimo ligomis, gulėjo ligoninėje bei reabilitacijos centre. Jis pagal išgales reguliariai teikia vaikams išlaikymą. Buvusi sutuoktinė niekur nedirba. Gaudamas didesnes pajamas, jis vaikams galės teikti didesnį išlaikymą, o šiuo metu jie negali netgi įpirkti naujų batų, dėl ko kompleksuoja ir jaučia patyčias mokykloje.
Pareiškėjas turi ir kreditorinių įsipareigojimų, kuriuos vėluoja vykdyti dėl lėšų stygiaus, o vėlavimas mokėti įmokas sąlygoja dar didesnes įmokas.
Dėl jo padarytos priešingos teisei veikos nukentėjo ne tik jis pats, bet ir kitiems šeimos nariams sukėlė neigiamų pasekmių ir pakenkė jų gerovei. Šios aplinkybės yra svarbios sprendžiant, ar pakankamai griežtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo tolesnis taikymas yra tikslingas. Ir nors teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidėjo šeimos interesai nėra prioritetiniai, taikant ATPK 329 str., tačiau esant ir visai eilei kitų aplinkybių, jie yra faktinių duomenų komplekso sudėtinė dalis, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Teismai taip pat atsižvelgia į tai, jog jų šeimos narių poreikių tenkinimui būtina teisė vairuoti.
Pareiškėjo nuomone, padaryto pažeidimo pobūdis, pavojingumas ir kitos aplinkybės jau buvo įvertintos Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutarime, todėl jos neturėtų būti vertinamos dar kartą ir vien jomis neturėtų būti grindžiamas neigiamas sprendimas. Šios aplinkybės pagal teismų praktiką yra svarbios nuobaudos individualizavimui. Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme, teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pabrėžęs proporcingos (adekvačios) poveikio priemonės svarbą.
Nors ATPK 329 str. ir yra išimtis iš bendrosios taisyklės, tačiau, priešingai nei ATPK 30¹ str., nereikalauja išimtinių sąlygų buvimo, tam, jog specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas turėtų būti sutrumpintas. Teismų praktikoje pagrindinis kriterijus yra ne išimtinės aplinkybės, o tai, ar tas laikas, kurį buvo taikoma ši nuobauda, jau pakankamas spręsti, kad bus užtikrinti ATPK 20 str. numatyti tikslai.
Šiuo momentu pareiškėjas teisės vairuoti transporto priemones neturi daugiau kaip 22 mėnesius iš paskirtų 36 mėnesių, per tą laikotarpį nenusižengė, sumokėjo pakankamai didelę – 4000 Lt dydžio baudą, todėl, net ir atsižvelgiant į tai, kad beveik prieš 10 metų vairavo neblaivus, šiuo konkrečiu atveju, įvertinus ir padaryto pažeidimo pobūdį bei aplinkybes, teigiamas charakteristikas, tikrai yra pagrindas patikėti, kad jis jau įvertino savo padarytą pažeidimą ir padarė teisingas išvadas, nebėra linkęs daryti naujų administracinių teisės pažeidimų. Specialiosios teisės atėmimo taikymas nėra objektyviai pagrįstas ir yra akivaizdžiai perteklinis. Jei jo pasikeitimas, patirtos ypatingai negatyvios pažeidimo pasekmės nesudaro visumos, leidžiančios taikyti ATPK 329 str. nuostatas, tada jam visiškai nebėra aišku, kaip žmogus turi pasikeisti ir ką turi patirti, kad prašymas būtų tenkintinas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose taip pat yra pabrėžęs proporcingumo reikalavimą. Sukelti suvaržymai, pasekmės, dvasinė būsena jį paveikė tiek, kad ryžtingai yra pasiruošęs laikytis įstatymų nuostatų, elgtis atidžiai ir rūpestingai, nekelti pavojaus žmonių gyvybei ir sveikatai, būti drausmingu vairuotoju, pavyzdžiu vaikams, pasididžiavimu mamai, naudingas valstybei.
Atsiliepimu į skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatas prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad E. P. skunde pateiktos aplinkybės negali būti pripažintos svarbiomis, dėl ko jam būtų sutrumpintas teisės atėmimo terminas.
Motyvuojamoji dalis
E. P. skundas atmetamas.
Aukštesnysis teismas nesutinka su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, kad apylinkės teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo termino sutrumpinimo.
ATPK 329 straipsnyje inter alia nustatyta, kad jei asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs iš Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.
Šiame straipsnyje tiesiogiai nėra nurodyta, kad prašymas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą turi būti pasirašytas teikiančio asmens, visgi, tiek sisteminė ATPK normų analizė, tiek ir Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, kurios reglamentuoja neprocesinių prašymų, skundų priėmimą ir nagrinėjimą, 19.3. punktas suponuoja išvadą, jog skundai ir prašymai turi būti pasirašyti jį teikiančio asmens. Šiuo atveju E. P., pateikdamas Šakių rajono apylinkės teismui 2014-12-10 prašymą sutrumpinti jam teisės vairuoti transportas priemones atėmimo terminą, šio prašymo nepasirašė. Taigi, apylinkės teismas turėjo teisę prašymo nepriimti ir nenagrinėti. Tačiau teismas, net ir galėdamas nenagrinėti E. P. prašymo, jį išnagrinėjo žodinio proceso tvarka ir įsitikino, jog pateiktas rašytinis prašymas atitiko pareiškėjo interesus, todėl šis pareiškėjo procesinio dokumento trūkumas nelemia priimto sprendimo teisėtumo.
Aukštesniojo teismo vertinimu, pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamos nutarties išvadų pagrįstumo.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad byloje yra formalusis pagrindas E. P. taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas: yra suėję šiek tiek daugiau nei pusė paskirto specialiosios teisės atėmimo termino, pateikta pažyma apie asmens baustumą patvirtina, kad jis po nuobaudos paskyrimo daugiau administracinės teisės pažeidimų nepadarė, išklausė privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai 4 valandų mokymo programą, tačiau, kaip nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, vien formalaus pagrindo konstatavimas nepatvirtina, kad ATPK 20 straipsnio tikslai jau yra pasiekti.
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad ATPK 329 straipsnio normos analizė leidžia konstatuoti, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Priešingai nei mano pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas ne be pagrindo vertino pažeidimo pobūdį, pavojingumą, nustatyto neblaivumo laipsnį, ankstesnius pažeidimus ir jų pobūdį. Teisingai, teismas skirdamas nuobaudą už šiurkštų pažeidimą, į šias aplinkybes taip pat jau buvo atsižvelgęs, tačiau jas įvertinęs nusprendė, kad tik trejų metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra adekvatūs pažeidimo pavojingumui ir pažeidėjo asmenybei, ir tik tai paveiks pažeidėją taip, kad jis ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles, nedarys naujų teisės pažeidimų. Vien nuobaudos paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi, todėl jos tikslai užtikrinami tik vykdant nuobaudą ir realiai patiriant teikiamus suvaržymus. O kaip supranta ir pats pareiškėjas, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, kad asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo nuobaudą atlikti (įvykdyti). ATPK 329 straipsnio taikymas reiškia besąlyginį pažeidėjo atleidimą nuo nuobaudos vykdymo. Šio straipsnio pagrindu sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą, pažeidėjas įgyja teisę susigražinti specialiąją teisę anksčiau laiko, todėl teismas privalo nuodugniai įvertinti visumą įrodymų ir aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog jau yra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai bei galima trumpinti terminą, o ne tik tai, ar pareikštas prašymas atitinka formaliuosius reikalavimus, ar įvykdytos visos ATPK 329 straipsnyje numatytos sąlygos. Teismų praktika formuojama ta linkme, jog tam būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (LVAT nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012), pažeidėjui nustatytą girtumo laipsnį pažeidimo metu (LVAT nutartis Nr. N575-992/2012) bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Pažymėtina, kad apylinkės teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą, pakankamai išanalizavo visas būtinas aplinkybes ir padarė teisingą ir motyvuotą išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.
Nors pareiškėjas ir nesutinka su tuo, teismų praktikoje dėl ATPK 329 straipsnio taikymo laikomasi nuostatų, jog ši norma savo ypatybėmis prilygsta ATPK 30¹ straipsniui, todėl svarstant klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, visos aplinkybės, turinčios reikšmės nuobaudos individualizavimui, vertintinos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnis yra taikomas, tik esant išskirtinėms aplinkybėms (LVAT nutartis Nr. N248-1490/2008). Šiuo atveju, kaip pagrįstai pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu turėtų būti taikomas specialiosios teisės atėmimo sutrumpinimas, byloje nėra.
Priešingai nei teigiama skunde, teismas įvertino ir tai, kad teisė vairuoti pareiškėjui būtina dėl galimybės įsidarbinti, geresnio savo ir šeimos materialinių, buitinių poreikių užtikrinimo, sveikatos priežiūros. Pareiškėjas nurodo, kad atgavęs teisę vairuoti transporto priemones, jis turėtų galimybę grįžti į geriau apmokamą darbą, kurio neteko dėl padaryto pažeidimo, pasirūpinti savo motina, neįgaliais broliais, teikti didesnį išlaikymą vaikams, tačiau įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų. Administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų. Tai, kad teisė vairuoti jam būtina dėl galimybės įsidarbinti, dėl šeimos poreikių tenkinimo, sveikatos būklės, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnį. Pažymėtina, kad asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, todėl šie argumentai negali būti vertinami kaip pagrindas trumpinti nuobaudos laiką.
Kaip teisingai įvertinta skundžiamoje nutartyje, E. P. administracinė nuobauda paskirta už vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių tyčinių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – jis ne tik vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus 3,62 promilių neblaivumas, tačiau dar ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitas automobilis. Toks jo elgesys buvo itin pavojingas ne tik jo paties, bet ir aplinkinių asmenų sveikatai, turtui, sukėlęs realias pasekmes, tik atsitiktinumo dėka šios pasekmės nebuvo sunkesnės. Pažeidėjo elgesys buvo itin neatsakingas ir šiurkštus, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis yra vairuotojas profesionalas ir savo darbinę ateitį sieja su transporto priemonių vairavimu. Taigi, pareiškėjas, ypač grubiai pažeisdamas nustatytus įstatymų reikalavimus, visiškai nejautė atsakomybės prieš visuomenę, savo šeimą ir artimuosius, todėl turi prisiimti ir tokio elgesio pasekmes. Nors E. P. tvirtina pakeitęs savo gyvenimo būdą, apgailestaująs dėl tokio savo elgesio, teigia supratęs jo pavojingumą, yra pasiryžęs daugiau nekartoti tokių klaidų, kas žinoma yra reikšmingi pokyčiai, tačiau, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, apylinkės teismas pagrįstai itin nepalankiai vertino tą aplinkybę, kad E. P. jau buvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kad jam jau buvo taikytas specialiosios teisės atėmimas, be to, ir kiti administracinės teisės pažeidimai padaryti esant girtam, todėl tai neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, jog asmuo atitinkamų išvadų nepadarė, kad jo elgesys nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jis ir toliau nesilaikė visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Už šį pažeidimą jam buvo paskirtas tik minimalaus termino specialiosios teisės atėmimas, todėl tik šiek tiek ilgesnis nei pusė atliktos nuobaudos termino suėjimas dar neleidžia daryti išvados, kad pažeidėjas jau patyrė pakankamus apribojimus, kuriais buvo pasiektas tiek bendrosios, tiek individualiosios prevencijos tikslas.
Nors pareiškėjas skunde labai gausiai išdėsto teismų praktiką bei vadovaujasi joje suformuotomis, jo nuomone jam palankiomis nuostatomis, visgi jis neįvertino, jog jo nurodytose bylose situacijos nėra analogiškos nagrinėjamai – nė vienoje skunde paminėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje pažeidėjui nebuvo nustatytas tokio laipsnio sunkus neblaivumas, o girtumo laipsnis pagal teismų praktiką yra viena iš esminių aplinkybių, sprendžiant, ar specialiosios teisės atėmimo terminas gali būti sutrumpintas.
Įvertinus paminėtas aplinkybes bei tai, kad pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto pažeidimo sunkumui, už ką yra atsakingas pats pažeidėjas, pritartina Šakių rajono apylinkės teismo išvadai, jog nėra pagrindo E. P. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl E. P. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
E. P. skundą atmesti.
Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.