- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-10
- Bylos Nr.
- 2A-133-524/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01219-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Raimonda Andrulienė, Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- L. V.
- Atsakovas
- K. V.
- Trečiasis asmuo
- AB DNB bankas
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-133-524/2016
Teisėja Gražina Gudžiūnienė (Proceso Nr. 2-46-3-01219-2012-3)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. vasario 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Raimondos Andrulienės, Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui K. V. ir atsakovo K. V. priešieškinį ieškovei L. V. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo AB DNB bankas, ir atsakovo apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-09-25 sprendimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Tauragės rajono apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla pagal L. V. ieškinį atsakovui K. V. ir atsakovo K. V. priešieškinį ieškovei L. V. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo.
2013 m. gegužės 8 d. Tauragės rajono apylinkės teismas priėmė dalinį sprendimą: nutraukė ieškovės L. V. ir atsakovo K. V. santuoką dėl atsakovo kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir padalijo tarp sutuoktinių kilnojamąjį turtą.
Dėl nekilnojamojo turto ieškovė L. V. patikslino ieškinį, prašė nukrypti nuo lygių dalių principo ir jai asmeninės nuosavybės teise priteisti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, susidedantį iš 0,1929 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytus pagal 2004-02-05 pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. 747, teisiškai registruotus K. V. ir L. V. vardu, esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos vertė 22 000,00 EUR; pripažinti jai asmeninę nuosavybę į pavėsinės su židiniu, kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksu 9I1ž, ir malkinės, kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksu 8I1ž, esančių adresu (duomenys neskelbtini), statybines medžiagas; pripažinti atsakovui asmeninę nuosavybę į metalinio arkinio sandėlio, kadastrinių matavimų byloje pažymėto indeksu 7I1g, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybines medžiagas; nustatyti, kad pagal 2004-02-23 Kreditavimo sutartį Nr. 944 AB DNB bankui likusią paskolos ir palūkanų dalį sumoka L. V. iš savo asmeninių lėšų.
Atsakovas K. V. priešieškinio dalyje dėl nekilnojamojo turto padalijimo prašė jam asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/3 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį kitų statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį žemės sklypo, susidedančio iš 0,1929 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytų pagal 2004-02-05 pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. 747, teisiškai registruotų K. V. ir L. V. vardu, esančių (duomenys neskelbtini) Atsakovas prašė ieškovei L. V. priteisti asmeninės nuosavybės teise 2/3 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis kitų statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis žemės sklypo, susidedančio iš 0,1929 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytų pagal 2004-02-05 pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. 747, teisiškai registruotų K. V. ir L. V. vardu, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat nustatyti valdymo ir naudojimo gyvenamuoju namu tvarką pagal jo pasiūlytą variantą, paliekant dalį gyvenamojo namo bendrai naudotis.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepime į patikslintą ieškovės L. V. ieškinį nurodė, kad nesutinka, jog būtų kokiu nors būdu keičiama kreditavimo sutartis, ir mano, kad pagal šią kreditavimo sutartį ieškovė L. V. ir atsakovas K. V. turi likti bendraskoliai iki galutinio paskolos ir palūkanų sumokėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-09-25 sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, atsakovo priešieškinį atmetė. Nustatė, kad 2004 m. vasario 23 d. Kreditavimo sutartis Nr. 944 nekeičiama ir nemodifikuojama ir pagal šią sutartį kreditorei AB DBN bankui K. V. ir L. V. prievolė išlieka solidari. Padalijo santuokos metu proceso šalių įgytą ir viešajame registre įregistruotą nekilnojamąjį turtą: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, susidedantį iš 0,1929 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytus pagal 2004-02-05 pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. 747, teisiškai registruotus K. V. ir L. V. vardu, esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos vertė 22 000,00 EUR; atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus ir nukrypdamas nuo lygių dalių principo priteisė iš L. V. piniginę 4000,00 EUR kompensaciją K. V.. Šios kompensacijos mokėjimą išdėstė dvejų metų laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. per vienerius metus sumokant du tūkstančius eurų kompensacijos. Kita ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo K. V. 573,11 EUR žyminio mokesčio ir 9,97 EUR pašto išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad šalys 2004 m. vasario 23 d. pagal Kreditavimo sutartį Nr. 944 gavo iš AB DNB banko 11 295,18 EUR paskolą, todėl sprendė, kad bendraskoliai pagal šią kreditavimo sutartį yra ieškovė ir atsakovas. Bendraskoliams negrąžinus dalies paskolos bankui ir nesant banko sutikimo, kreditavimo sutartis negali būti keičiama ir modifikuojama. Teismas konstatavo, kad turtas, kuris nėra įteisintas ir įregistruotas viešajame registre, teismui nepateiktas realus jo įvertinimas, teisine prasme yra savavališka statyba, negali būti įtrauktas į dalytino turto balansą ir padalytas. Nustatęs, kad viso įregistruoto viešajame registre dalytino nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė šiuo metu yra 22 000,00 EUR, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas 2013 m. gegužės 8 d. daliniu teismo sprendimu gavo daugiau kilnojamojo turto, nei liko ieškovei, sprendė, kad atsakovui turi tekti nekilnojamojo turto už 7213,32 EUR. Teismas padarė išvadą, kad abiem šalims padalijus gyvenamąjį namą, bus aiškiai pažeisti mažamečių vaikų ir ieškovės interesai. Gindamas mažamečių vaikų interesus, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas K. V. išėjo iš namų 2010 m. kovo mėn., jų neprižiūri, neišlaiko, jam atiteko visas ūkininko ūkio turtas, teismas padarė išvadą, kad nekilnojamasis turtas priteistinas ieškovei, o K. V. priteistina kompensacija. Atsižvelgdamas į mažamečių dukterų interesus, į tai, kad šalys turi mokėti paskolą bankui, teismas sprendė, kad yra pagrindas sumažinti atsakovui priteistinos kompensacijos dydį iki 4000,00 EUR.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-09-25 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teigia, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja 2013 m. gegužės 8 d. daliniam teismo sprendimui, be to, teismas padalijo turtą, kurio iš esmės nėra, daug pastatų yra nugriauti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsakovui nepriteisė jokio turto, o tik nustatė bendrą pareigą dengti paimtą kreditą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik į ieškovės interesus ir visiškai neatsižvelgė į atsakovo, tuo pažeidė teisingumo, protingumo bei kitus teisės principus.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Savo poziciją grindžia ieškinyje nurodytais motyvais ir pagrindais. Pažymi, kad bandė spręsti kilusį ginčą geruoju, tačiau dėl atsakovo kaltės to padaryti nepavyko. Mano, kad yra visi pagrindai nukrypti nuo lygių dalių principo ir jai asmeninės nuosavybės teise priteisti didesnę turto dalį, juolab kad atsakovui daliniu sprendimu atiteko didesnė kilnojamojo turto dalis. Palaiko pirmosios instancijos teismo sprendimą jame nurodytais motyvais ir pagrindais.
Trečiasis asmuo AB DNB bankas pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Mano, kad abu sutuoktiniai, kartu kreipdamiesi dėl kredito suteikimo ir jį gavę, abu privalo prisiimti atsakomybę už įsipareigojimų bankui vykdymą, todėl privalo atsakyti solidariai. Pažymi, kad apeliantas įvykdęs prievoles bankui turės atgręžtinio reikalavimo teisę į ieškovę, todėl jo interesai nenukentės. Dėl minėtų priežasčių mano, kad kredito sutarties sąlygos negali būti keičiamos.
Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie visą dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi abu sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Pažymėtina, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pirmosios instancijos teismas paminėtos taisyklės nesilaikė, nes dalydamas šalių nurodytą turtą į dalijamo turto masę neįtraukė ieškovės patikslintame ieškinyje (t. 2, b. l. 59) nurodyto neįregistruoto kaip statinių turto – pavėsinės su židiniu ir arkinio sandėlio. Akivaizdu, kad priteisus žemės sklypą vienai iš šalių jame yra paminėti daiktai, kurie padidina šio sklypo vertę, o šis šalių bendras turtas kaip statybinės medžiagos liko nepadalytas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-01-31 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011 yra išaiškinęs, kad pastatas, kuris neįteisintas sutuoktinių vardu ir negali būti laikomas santuokoje įgytu turtu, tačiau medžiagos, ieškovės ir atsakovo panaudotos nurodytam objektui statyti, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas turėjo spręsti ir dėl šio turto – statybinių medžiagų – padalijimo, pasiūlyti šalims patikslinti savo reikalavimus, pasinaudoti ieškinio bei priešieškinio trūkumų šalinimo institutu, nes teismas šios kategorijos bylose yra aktyvus ir privalo teisingai padalyti visą buvusių sutuoktinių turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė patikslintame ieškinyje (t. 2, b. l. 59) suformulavo reikalavimus dėl paminėto turto padalijimo ir prašė padalyti šį turtą kaip statybines medžiagas, tačiau nenurodė jų verčių, todėl teismas per ieškinio reikalavimų trūkumų šalinimo institutą ar teismo posėdyje, išklausęs abiejų šalių nuomones dėl šių statybinių medžiagų vertės, privalėjo nustatyti dalytino turto vertes. Kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje neišsiaiškino reikšmingų bylai aplinkybių, neįpareigojo šalių ištaisyti pirmiau nurodytus trūkumus, todėl padalijo ne visą santuokoje įgytą turtą (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis) ir klaidingai skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad šis turtas negali būti įtrauktas į dalytino turto balansą. Toks turtas teismų praktikoje vertintinas kaip statybinės medžiagos, kurios turi savo vertę, atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje tokį turtą prašė padalyti ieškovė.
Dėl šalių įregistruoto nekilnojamojo turto.
Bylos šalys santuokoje įgijo namų valdą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu ir garažu. Atsakovas prie apeliacinio skundo prideda Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, įrodantį šio nekilnojamojo turto apimtį šalių santuokos pabaigoje (t. 2, b. l. 103). Šis pažymėjimas ir atsakovo apeliacinio skundo motyvai įrodo, jog gyvenamajam namui yra nustatyti nauji kadastro duomenys, tačiau jie neįrašyti į kadastrą. Apeliantas nurodo, jog šių duomenų įrašyti į kadastrą nepavyksta dėl šalių sklypo ir jų kaimyno sklypo persidengimo, kaimynas nesutinka koreguoti sklypo ribų, todėl reikės kreiptis į teismą. Tačiau šios nurodytos aplinkybės nėra kliūtis padalyti santuokoje įgytą turtą, nes šalys dalijasi santuokoje įgytą turtą tokios būklės, kokios jis yra santuokos nutraukimo metu. Nuo turto būklės priklauso jo vertė, todėl šalys turi pareigą teisingai jį įvertinti ir teisingai pateikti teismui dalytino turto masę. Byloje ieškovė pateikė 2015-06-25 šalių nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą, byloje nėra įrodymų, jog atsakovas šią ataskaitą ginčijo pateikdamas kitas jų bendro turto vertes. Ataskaitoje nurodyta, jog kluonas, pažymėtas indeksu 2l1m, ir garažas, pažymėtas indeksu 5l1 m, yra nugriauti, tačiau neišregistruoti. Be to, ataskaitoje nurodyta, jog šie pastatai nebuvo vertinami, todėl teismas iš esmės neteisingai šiuos pastatus priteisęs kaip išlikusius statinius ieškovei kompensacijos dydį atsakovui skaičiavo nuo 22 000 EUR, t. y. tik nuo esamų statinių įvertinimo, ir tuo atsakovo teisių nepažeidė. Tačiau šioje byloje akivaizdu, kad dalytino turto masė dėl ieškovės nurodomų statybinių medžiagų (arkinio sandėlio ir pavėsinės su židiniu) yra didesnė, todėl šalims pateikus šių medžiagų įvertinimą jos privalo būti padalytos.
Pagal paminėtą kasacinio teismo praktiką pirmosios instancijos teismo padarytas proceso teisės pažeidimas yra esminis (CPK 329 straipsnio 1 dalis), todėl teismo sprendimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes šalys ieškinyje ir priešieškinyje privalo nurodyti panaudotas statybines medžiagas, jų vertę ir teismas privalo padalyti visą šalių nurodytą turtą tokios būklės, kokios jis yra (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-09-25 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.