Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.1; 2.4.1.2; 2.4.1.3

2024 m. kovo 4 d.

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. R., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, vykdanti individualią veiklą, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R. 2024 m. vasario 6 d. apie 02 val. 26 min. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas - alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0405, nustatytas 2,34 promilių neblaivumas.

Kaltinamoji E. R., apklausta teisiamojo posėdžio metu, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, parodė, kad įvykio dieną vartojo alkoholį dėl patirtų skyrybų. Pritrūkus alkoholio važiavo jo įsigyti, tačiau kieme susidūrė su kita mašina. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (b. l. 159).

Kaltinamajai visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas K. Z. parodė, kad 2024 m. vasario 6 d. apie 02 val. 20 min. išgirdo automobilio signalizacijos garsą. Priėjo prie lango ir pamatė, kad į jo automobilio „Ford“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinę dalį įvažiavo automobilis „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris važiavo link namo pirmosios laiptinės. Išėjęs į lauką priėjo prie automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris važiavo atbuline eiga. Atidarė priekines keleivio dureles, matė, kad už automobilio vairo sėdi mergina, jauno amžiaus, juodų plaukų, vilkėjo juodą striukę. Daugiau žmonių automobilyje nebuvo. Mergina sukėlė įtarimą, kad gali būti neblaivi, nes nekalbėjo, atrodė neorientuota, keistai elgėsi (b. l. 91-92).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. J. parodė, kad yra mažosios bendrijos (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir direktorius. Įmonė 2023 m. pabaigoje įsigijo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurią nuomos pagrindu perleidžia kitiems asmenims naudotis. 2024 m. sausio 15 d. sudarė sutartį su E. R. dėl pastarojo automobilio nuomos (automobilio nuomos sutartis Nr. 20240115). Sudarant sutartį E. R. pateikė vairuotojo pažymėjimą, tai patvirtino, jog nuomininkas turi teisę vairuoti transporto priemones. Po sutarties pasirašymo E. R. davė vieną automobilio užvedimo spynelės raktą ir automobilio registracijos liudijimo kopiją. 2024 m. vasario 7 d. sužinojo, kad įmonės automobilis yra uždarytas saugojimo aikštelėje, apie tai, kad automobilis „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dalyvavo eismo įvykyje, E. R. nepranešė (b. l. 96-105).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kurioje automobilis „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), susidūrė su automobiliu „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-23).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas eismo įvykyje dalyvavęs automobilis „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-42).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos K. S. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2024 m. vasario 6 d. patruliuojant kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos tyrėju A. B. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjas sulaikė moterį, kuri neblaivi su automobiliu „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo į pranešėjo automobilį „Ford“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atvykus pranešime nurodytu adresu pranešėjas K. Z. nurodė, kad jam miegant namuose 2024 m. vasario 6 d. apie 02 val. 20 min. išgirdo, kaip kieme pradėjo kaukti automobilio signalizacija. Pamatė, kad į jo automobilį „Ford“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra atsirėmęs kitas automobilis „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas pradėjo važiuoti į priekį link namo pirmosios laiptinės. Jis nedelsiant išėjo iš namų į kiemą ir pamatė, kad automobilis „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jau važiuoja atbuline eiga atgal. Jis atidarė „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekines keleivio duris ir pamatė, kad už vairo sėdi jauna mergina, juodų plaukų, juoda striuke. Automobilyje ji buvo viena. Vairuotoja galimai buvo neblaivi, nes atrodė neorientuota, nekalbėjo. Jis iškvietė policiją. Automobilyje „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietoje, sėdėjo mergina - E. R., ji į klausimus atsakinėjo vangiai, nuo jos sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, buvo neorientuota, sutrikusi. Ji pripažino vairavusi automobilį ir vartojusi alkoholinius gėrimus. Alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0405, patikros sertifikato Nr. 1985286, pirmu patikrinimu 2024 m. vasario 6 d. 02 val. 48 min. nustatytas 2,36 promilių neblaivumas, antru patikrinimu 2024 m. vasario 6 d. 03 val. 09 min. – nustatytas 2,34 promilių neblaivumas (b. l. 57-58).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, jog E. R. alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0405, patikros sertifikato Nr. 1985286, pirmu patikrinimu 2024 m. vasario 6 d. 02 val. 48 min. nustatytas 2,36 promilių neblaivumas, antru patikrinimu 2024 m. vasario 6 d. 03 val. 09 min. – nustatytas 2,34 promilių neblaivumas (b. l. 63-65).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis, matyti, jog automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra MB „(duomenys neskelbtini)“(b. l. 68).

Viešosios įstaigos (toliau VšĮ) „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, vidutinė transporto priemonės – lengvojo automobilio „Toyota Prius“, 2005 m., kaina Lietuvoje su PVM yra 4010 Eur (b. l. 75).

Kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrėtas liudytojo K. Z. pateiktas vaizdo įrašas. Vaizdo įrašas užfiksuotas vaizdo stebėjimo kamera, įrengta gyvenamojo daugiabučio pirmo aukšto balkone, adresu (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše užfiksuota data ir laikas – 2024 m. vasario 6 d. 02:26:00 val. Vaizdo įraše matyti įstiklintas balkonas, išorėje - metalinės grotos. Stovi šviesios spalvos automobilis. Atbuline eiga važiuoja lengvasis automobilis, kurio galinis langas pilnai nuo sniego/ledo nenuvalytas ir atsitrenkia į stovinčio automobilio priekinę dalį. Šviesios spalvos automobilis nuo smūgio sujuda. Atbuline eiga važiavęs automobilis pradeda važiuoti į dešinę ekrano pusę ir daugiau jo nebesimato (b. l. 83-87).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, darytina išvada, kad kaltinimas dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai E. R. nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji E. R., būdama neblaivi, kai jai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,34 promilių neblaivumas, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, 2024 m. vasario 6 d. apie 02 val. 26 min. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl to, jog vartojo alkoholį ir neblaivi vairavo transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kaltinamoji paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną vartojo alkoholį, kadangi patyrė įtampą dėl skyrybų su draugu, ją užplūdo emocijos, o pritrūkus alkoholio važiavo jo įsigyti (b. l. 159).

Kaltinamosios kaltė įrodyta ne tik jos pačios prisipažinimu, bet ir vairavimo faktą patvirtino liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas K. Z., kuris įvykio dieną matė kaltinamosios E. R. vairavimo faktą, kadangi ji atsitrenkė į jo automobilį, stovėjusį kieme, jos elgesys sukėlė jam įtarimus, jog E. R. neblaivi – ji atrodė neorientuota, keistai elgėsi (b. l. 91-92), vairavimo faktas užfiksuotas ir vaizdo įraše (b. l. 83-87). Neblaivumo laipsnis nustatytas prietaisu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0405, patikros sertifikato Nr. 1985286, ir užfiksuotas 2024 m. vasario d. Neblaivumo nustatymo akte (b. l. 63). E. R. veikė tiesiogine tyčia, pripažino, kad prieš sėsdama už automobilio vairo vartojo alkoholį, taigi akivaizdu, kad kaltinamoji žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviai, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamosios E. R. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamoji E. R. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Ji neteista, tačiau bausta administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 128, 129).

Kaltinamosios E. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, E. R. už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina sankcijoje numatyta baudos bausmė, jos dydį nustatant artimą minimaliam sankcijoje numatytam dydžiui.

Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, dėl to teisiamojo posėdžio metu buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, tai yra visos sąlygos kaltinamajai taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.

BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų, o už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nustatydamas specialios teisės atėmimo terminą E. R., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamajai nusikalstamos veikos padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka nebuvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jos padarytos neblaivios ar apsvaigusios nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, tačiau ji padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,34 promilių), nusikaltimas baigtas, kaltės forma – tyčia, jos veikos motyvus ir tikslus, į tai, jog nustatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamosios asmenybę (neteista, bausta administracine tvarka, jauno amžiaus). Anksčiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 2 metų terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės - specialiosios teisės sustabdymo - taikymo dienos - 2024 m. vasario 15 d.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad E. R. nusikaltimą, įtvirtintą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodama transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra juridinis asmuo – MB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 68), kadangi minėtą automobilį E. R. nusikalstamos veikos padarymo metu valdė nuomos sutarties pagrindu (b. l. 98-105).

Teismas pažymi, kad transporto priemonė - automobilis „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis juridiniam asmeniui - MB „(duomenys neskelbtini)“, kurį vairavo kaltinamoji, atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad E. R. vairuoto automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje, nurodžius, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, t. y. su savo turtu elgėsi apdairiai, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą, pabrėžta, kad toks teisinis reguliavimas užtikrina, kad kaltininkui nėra sudaromos galimybės sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-262-489/2017). Teisinis reguliavimas, kai visiškai nebūtų išieškoma konfiskuotinos transporto priemonės vertė, būtų ydingas ir sudarytų prielaidas kaltininkams sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas. Asmenys, kurie padarė nusikalstamą veiką, vairuodami jiems priklausančią transporto priemonę, būtų baudžiami griežčiau nei tie, kurie vairavo tretiesiems asmenims priklausančias transporto priemones (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-67-942/2019).

Kaip jau minėta, automobilis „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o juridiniam asmeniui - MB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nenustatyta, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotieji atstovai būtų žinoję, jog kaltinamoji ketina vairuoti būdama apsvaigusi nuo alkoholio, todėl nagrinėjamu atveju iš kaltinamosios turi būti konfiskuojama minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019).

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, jog automobilio „Toyota Prius“ vidutinė kaina yra 4010 Eur su PVM (b. l. 75). Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą ir aktualią teismų praktiką, iš kaltinamosios E. R. konfiskuotina minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 4010 Eur.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

Nagrinėjamoje byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, kurioje nurodyta, kad byloje advokatas Bronius Varsackis teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajai E. R.. Iš viso valstybės naudai priteistinos 75 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo (-jų), pripažįstame tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (pvz., žr., Europos žmogaus teisių teismo sprendimas byloje EŽTT 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, Nr. 1A-314-307/2020, Nr. 1A-310-318/2020).

Baudžiamąją bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto, 431 straipsnio nuostatomis, gynėjo dalyvavimas yra būtinas ir kaltinamajai pastarojo pačiai nepasikvietus turi būti skiriamas įstatymo nustatyta tvarka.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus antrinės teisinės pagalbos apimtį, antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, tai, jog kaltinamoji yra darbingo amžiaus, nėra pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už kaltinamajai suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma, yra neprotinga ar neproporcinga kaltinamosios turtinei padėčiai. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji išieškotina iš kaltinamosios (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajai E. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones – panaikintinos (b. l. 137-139).

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: 2 kompaktiniai diskai su vaizdo įrašu ir išrašu iš Administracinių nusižengimų registro, saugomas baudžiamojoje byloje, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje (b. l. 82, 128).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai bausmę – 51 (penkiasdešimt vieno) minimalaus gyvenimo lygio (MGL) (2550 Eur) (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. R. 34 (trisdešimt keturių) minimalaus gyvenimo lygio (MGL) (1700 Eur) (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, skirti E. R. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 15 d.,

- konfiskuoti automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 4010 Eur (keturis tūkstančius dešimt eurų).

E. R. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, juo paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios, o įsiteisėjus nuosprendžiui, pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones, panaikinti.

Išaiškinti E. R., kad jai paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinei (Kaunas, Laisvės al. 103, 111 kabinetas). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Išaiškinti E. R., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (4010 (keturi tūkstančiai dešimt eurų) Eur) turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjusi nurodytą sumą, ji privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Priteisti iš E. R. 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

E. R. išaiškinti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Informuoti valstybės įmonę „(duomenys neskelbtini)“ apie teisės vairuoti kelių transporto priemones E. R. atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: 2 (du) kompaktinius diskus su vaizdo įrašu ir išrašu iš Administracinių nusižengimų registro, saugomus baudžiamojoje byloje, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.