Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1876-160/2012 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Citadele faktoringas ir lizingas“, uždarosios akcinės bendrovės „Prentas“ ieškinius atsakovui akcinei draudimo bendrovei „Ergo Lietuva“, trečiasis asmuo M. L., dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliantas netinkamai vertina byloje esančius įrodymus ir neatsižvelgia į jų visumą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinio skundo faktinį bei teisinį pagrindą, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrinama, ar nėra CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apelianto atsakovo ADB „Ergo Lietuva“ apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.).

Teisėjų kolegija sprendžia, jog prieš pradedant nagrinėti apeliacinio skundo argumentus, yra tikslinga dar kartą pažymėti aktualias pirmosios instancijos teismo nustatytas bei kitas bylos faktines aplinkybes, kuriomis teisėjų kolegija remiasi spręsdama dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Parex faktoringas ir lizingas“) 2008-02-22 pirkimo-pardavimo sutartimi už 160 000 Lt įsigijo 2007 m. gamybos automobilį Cadillac Escalade identifikacijos Nr. duomenys neskelbtini iš M. L.

UAB „Prentas“ direktorius M. L. 2008-02-22 sudarė Lizingo sutartį Nr. 10801121 su UAB „Citadele Faktoringas ir lizingas“ dėl minėto automobilio įsigijimo išperkamosios nuomos būdu.

UAB „Altas“ 2008-02-29 išdavė pažymą draudimo bendrovei, kad automobilį Cadillac Escalade valst. Nr. duomenys neskelbtini pažymėjo žymėjimu „Securmark plius“ 2500.

Pagal transporto priemonių draudimo liudijimo Nr. 851-0272403 duomenis ADB „Ergo Lietuva“ ir UAB „Prentas“ sudarė transporto priemonių kasko draudimo sutartį, pagal kurią nuo 2008-03-14 iki 2009-03-13 apdraudė transporto priemonę Cadillac Escalade valst. Nr. duomenys neskelbtini, darbinis tūris (cm3)/galia (KW) 6162/301, pagaminimo metai 2007, draudimo suma 210 000 Lt, draudimo apsaugos variantas „rinkos verte“. Naudos gavėjas – UAB ,,Citadelė faktoringas ir lizingas“. Šalys susitarė, kad draudimo sutarčiai taikomos Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 030.

Vilniaus priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2009-03-17 išsiuntė pranešimą ADB „Ergo Lietuva“, kad 2009-02-08 kilo gaisras automobilyje Cadillac Eacalade, valst. Nr. duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini. Gaisro metu sudegė automobilio priekinė dalis, apdegė išorinės durys, išdegė salonas.

ADB „Ergo Lietuva“ 2009-07-14 raštu ieškovui pateikė informaciją, kad sprendimas dėl sudegusio automobilio Cadillac Escalade draudimo išmokos nėra priimtas, kadangi tikrinama, ar įvykis draudiminis.

ADB „Ergo Lietuva“ 2010-03-22 pranešime nurodoma, kad atsisakoma išmokėti draudimo išmoką, nes automobilio padegimu įtariami L. N. ir M. L.

UAB BCE Sauga 2009-03-24 atsakovui pranešė, kad apžiūrėjus sudegusį automobilį Cadillac Escalade ženklinimo detalių, žymėjimo „Securmark plius“ 2500 ženklų nerasta. Nustatytos 3 DVD įrenginių vietos.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011-01-25 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 16-1-110-09 dėl automobilio Cadillac Escalade sugadinimo visuotinai pavojingu būdu M. L. ir L. N. atžvilgiu nutrauktas nenustačius šių asmenų kaltų veiksmų.

Vilniaus miesto prokuratūros 2011-01-31 nutarimu dėl sudeginto automobilio visuotinai pavojingu būdu ikiteisminis tyrimas sustabdytas išnaudojus visas galimybes nustatyti kaltus asmenis.

ADB „Ergo Lietuva“ 2011-02-22 raštu pranešė UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, kad mokėti draudimo išmoką pagal Transporto priemonių draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. 851-0272403, neturi pagrindo. Atliekant žalos administravimo procedūrą automobilį apžiūrėjo draudiko ekspertai, nustatyta, kad ant sudegusios autotransporto priemonės nėra identifikacinių numerių – identifikacinio numerio lentelė po priekiniu stiklu yra nuimta, o kairės pusės vidinis statramstis, ant kurio taip pat fiksuojamas identifikacinis numeris, yra pervirintas, žymėjimo „Securmark plius“ 2500 nerasta.

Liudytojas V. K. paaiškino, kad žymėjimas „Securmark plius“ 2500 gaisro metu galėjo neišlikti, nes galėjo sudegti kartu su automobilio dažais.

Nepriklausomų vertintojų biuro 2011-03-17 transporto priemonės restrospektyvinio vertinimo pažymos duomenimis lengvojo automobilio Cadillac Escalade valst. Nr. duomenys neskelbtini vertė 2009-02-08 buvo 116 900 Lt, likvidacinė vertė – 93 520 Lt.

UAB „Prentas“ užsakymu 2011-03-18 buvo atliktas transporto priemonės Cadillac Escalade valst. Nr. duomenys neskelbtini retrospektyvinis vidutinės rinkos vertės nustatymas 2009-02-09 datai, eksperto išvada patvirtino, kad draudiminio įvykio dieną automobilio rinkos vertė buvo 170 300 Lt.

UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ 2011-03-22 raštu lizinguojamo Cadillac Escalade vertę 2009-02-09 nurodė 109 731,16 Lt.

Teismo paskirtos sudegusio automobilio ekspertizės metu nustatyta, kad 2009-02-08 automobilio rinkos vertė buvo 164 000 Lt, automobilio likutinė vertė po gaisro – 1 000 Lt.

Šių aplinkybių apeliantas ADB „Ergo Lietuva“ neginčija, tačiau nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, kaip minėta, teigia, jog jis neprivalo mokėti draudimo išmokos, nes sudegė ne tas automobilis, kuris buvo apdraustas, nurodo, kad UAB ,,Prentas“ turėjo finansinių sunkumų vykdyti savo įsipareigojimus pagal lizingo sutartį, todėl buvo suinteresuotas automobilio padegimu. Apeliantas taip pat nesutinka su priteistos draudimo išmokos dydžiu ir teigia, kad teismas neatsižvelgė į likutinę sudegusio automobilio vertę.

Dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis nagrinėjamu atveju privalo mokėti draudimo išmoką, teigia, kad byloje esantys įrodymai įvertinti netinkamai, nes neatsižvelgta į jų visumą, o remtasi atskirais įrodymais.

Visų pirma, kaip matyti iš byloje esančių ginčui taikytinų Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 30 3.1 punkto, transporto priemonių kasko draudiminiu įvykiu laikomas sutarties galiojimo laikotarpiu atsitikęs įvykis, kurio metu dėl tiesioginio, staigaus ir nenumatyto mechaninės jėgos poveikio iš išorės ar dėl gaisro, sprogimo buvo sugadinta, sunaikinta apdrausta transporto priemonė, taip pat jei apdrausta transporto priemonė (jos dalis (-ys) buvo pavogta ar užvaldyta plėšimo būdu (t. I, b. l. 24-31). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ teisingai nurodo, jog pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalies nuostatas (pagal iki 2013-12-30 galiojusią įstatymo redakciją – 82 straipsnio 6 dalis) būtent draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo.

Antra, teisėjų kolegija šiuo klausimu pažymi, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal civilinio proceso įstatyme įtvirtintą nuostatą teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vidinis teismo įsitikinimas turi susiformuoti kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gautą informaciją, palyginus ją su informacija, gauta iš kitų šaltinių, tai yra, įrodymai byloje turi būti vertinami kaip visuma, o ne atsietai vienas nuo kito (CPK 185 str. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007 ir kt.). Kaip žinoma, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, tai yra, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Tuo tarpu apeliantas, teigdamas, kad sudegė ne apdraustasis automobilis, iš esmės nurodo tik tai, jog skiriasi sudegusio automobilio ir apdraustojo remontavimo pusės, o taip pat samprotauja, kad UAB ,,Prentas“ dėl finansinių sunkumų negalėdamas vykdyti savo įsipareigojimų pagal lizingo sutartį, buvo suinteresuotas automobilio padegimu.

Kaip minėta, byloje nustatyta, kad automobilis Cadillac Escalade į Lietuvą įvežtas iš JAV po autoįvykio, sudarant draudimo sutartį suremontuotas, tačiau draudimo sutartyje draudimo objektas detalizuotas nurodant tik bendruosius jo duomenis, t. y. modelis, valstybinis numeris, identifikavimo numeris, darbinis tūris, pagaminimo metai. Nei automobilio remontavimo žymės, nei automobilio specifikacija ar kitos aplinkybės nenurodytos, nedetalizuota, kurioje vietoje yra pritvirtintos identifikacinės plokštelės. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad po automobilio gaisro jų neliko, tačiau ikiteisminio tyrimo metu, po papildomo tyrimo, specialistai, remdamiesi variklio gamyklinio žymėjimo skaičiais ir atsižvelgdami į JAV automobilių gamintojų praktiką variklio žymėjimui naudoti identifikavimo numerio paskutinius keturis skaičius, padarė išvadą, kad tai yra būtent apdraustasis automobilis (b. b. t. 3., b. l. 143-144). Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro specialistai liudytojai A. G. ir V. R. Teisėjų kolegijos nuomone, vien ta aplinkybė, kad specialistai nenurodė konkrečių šaltinių, kuriais remdamiesi padarė atitinkamą išvadą, priešingai nei nurodo apeliantas, nesudaro pagrindo teigti, jog ji nepagrįsta (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija, remdamasi prijungtos baudžiamos bylos medžiagoje esančių ginčo automobilio fotonuotraukomis, darytomis iki remonto, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, kad ne tik dešinė automobilio pusė sugadinta, bet taip pat deformuotas automobilio kėbulas iš visų pusių, t. y. daužti priekiniai ir galiniai abiejų pusių sparnai, durelės, priekis, galas, įlenktas stogas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos nuomone, darytina išvada, kad paminėtas apelianto argumentas, susijęs su remonto žymėmis, atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, apeliantas, atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius ir paneigiančių ikiteisminio tyrimo metu specialistų padarytas išvadas, kad sudegė apdraustasis automobilis (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad apeliantas taip pat neprašė skirti teismo ekspertizės sudegusio automobilio identifikavimui (CPK 212 str.).

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, priešingai nei teigia apeliantas, vertino ne atskirus įrodymus, o jų visumą, todėl pagrįstai sprendė, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jį nuo draudimo išmokos mokėjimo (Draudimo įstatymo 98 str. 7 d., CPK 178, 185 str.). Kiti apelianto skunde nurodyti teiginiai taip pat neduoda pagrindo spręsti, kad teismas, priteisdamas draudimo išmoką, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl draudimo išmokos dydžio

Apeliantas nesutinka su teismo priteistu draudimo išmokos dydžiu ir teigia, kad ji turėtų būti mažinama likutine sudegusio automobilio verte, t. y. 1 000 Lt.

Kaip minėta, teismo paskirtos ekspertizės metu nustatyta, kad sudegusio automobilio rinkos vertė gaisro metu buvo 164 000 Lt, o automobilio likutinė vertė po gaisro – 1 000 Lt (t. 2, b. l. 123-127). Teismas, konstatavęs, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jį nuo draudimo išmokos mokėjimo, priteisė automobilio gaisro metu buvusią rinkos kainą, išskaičiavęs draudimo liudijime nustatytą 600 Lt išskaitą, t. y. 163 400 Lt (164 000 Lt – 600 Lt). Tačiau kaip matyti iš Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 14.1.1 punkto nuostatų, žalos dėl transporto priemonės sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikintos transporto priemonės rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po draudiminio įvykio. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog teismas suklydo taikydamas minėtų taisyklių nuostatas ir priteisdamas draudimo išmoką, be pagrindo neatsižvelgė į automobilio likutinę vertę. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atsakovo ADB „Ergo Lietuva“ apeliacinį skundą tenkina iš dalies, teismo sprendimą pakeičia, o priteistą sumą mažina vienu tūkstančiu litų, tai yra iki 162 400 Lt (CPK 330 str., 326 str. 1 d. 3 p., 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str.). Atsižvelgdama į tai, kad apeliantas prašė panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, priimti naują ir ieškinį atmesti, taip pat į tai, jog skundo patenkinto reikalavimo dalis sudaro mažiau nei vieną procentą (0,6) nuo ginčijamos sumos, vadovaudamasi protingumo ir teisingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas neperskaičiuojamas ir paliekamas nepakeistas (CK 1.5, CPK 185 str.).

Ieškovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios pagal pateiktus įrodymus sudaro 1 089 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytus dydžius, į apeliacinės bylos sudėtingumą, į tai, kad atsiliepimas į skundą nebuvo susijęs su papildomų, naujų prašymų ar įrodymų pateikimu, jog byla šiame teisme buvo išnagrinėta pirmajame teismo posėdyje, be to, rašytinio proceso tvarka – šis ieškovo prašymas tenkinamas iš dalies ir minėtų išlaidų atlyginimui iš apelianto ADB „Ergo Lietuva“ priteisiama 500 Lt (CPK 93 str., 98 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo akcinės draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimą pakeisti ir iš atsakovo akcinės draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Citadele faktoringas ir lizingas“ priteistą 163 400 Lt draudimo išmoką sumažinti iki 162 400 Lt (vienas šimtas šešiasdešimt du tūkstančiai keturi šimtai).

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Citadele faktoringas ir lizingas“ iš atsakovo akcinės draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ 500 Lt (penkis šimtus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.