Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „L.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „P.“, trečiasis asmuo Ž. G., dėl reikalavimo įvykdyti prievolę pagal paslaugų tarpininkavimo sutartį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

bendrovei „L.“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „P.“, 650 Eur už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, gal šalių 2021 m. birželio 4 d. sudarytą preliminariąją avanso sutartį.

2. Nurodė, kad UAB "L." teikia visas tarpininkavimo paslaugas susijusias su

nekilnojamuoju turtu. 2021 m. birželio 4 d. UAB „ L." ir UAB" P.", sudarė nekilnojamojo turto paslaugų tarpininkavimo sutartį, pagal kurią paslaugų teikėjas įsipareigojo surasti pirkėją turtui: 2 kambarių butui su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), už kainą kurią tenkina klientą. Už suteiktą paslaugą, pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo pas notarą metu, klientas įsipareigojo sumokėti paslaugų teikėjui 1 proc. nuo sutarties pardavimo sumos 650 Eur. Uždelsęs sumokėti mokestį Klientas Paslaugų teikėjui privalėjo sumokėti 2 proc. nesumokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Taip pat paslaugų sutartyje buvo numatyti kiti šalių įsipareigojimai, kurie ieškovo reikalavimo ribose neturi teisinės reikšmės. UAB" L." vykdydama 2021 m. birželio 4 d. nekilnojamojo turto tarpininkavimo sutartį surado Klientui sutartyje numatyto buto pirkėją - Ž. G. su kuria 2021 m. birželio 4 d. pasirašė paslaugų tarpininkavimo sutartį. UAB" P." ir būsima buto pirkėja Ž. G. 2021 m .birželio 4 d. pasirašė preliminarę nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią pirkėjas ir pardavėjas įsipareigojo iki 2021 m. liepos 30 d. pasirašyti buto, adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį. Būsimo sandorio užtikrinimui Ž. G. sumokėjo UAB "P." 2000 Eur avanso. Būsima buto pirkėja Ž. G. iki 2021m.liepos 30 d. pagrindinės buto pirkimo - pardavimo sutarties nesudarė, nes nesurinko reikiamos sumos, todėl pagal 2021 m. birželio 4 d. UAB" P." ir Ž. G. preliminarios pirkimo pardavimo sutarties 10 p. sumokėtas avansas sumoje 2000 Eur liko UAB "P.„ balanse, o UAB" P." pagal UAB "L." ir UAB "P." 2021 m. birželio 4 d. nekilnojamojo turto tarpininkavimo sutarties 2 p. privalėjo ieškovui sumokėti 650 Eur sumą, už atliktas tarpininkavimo paslaugas. Tačiau UAB "P." savo įsipareigojimų UAB "L." iki šiol nėra įvykdžiusi, gera valia, bendru šalių susitarimu, kaip numato šalių sutarties 4 p. ginčo išspręsti nepavyko, todėl UAB "L." savo pažeistas teises priversta ginti teismine tvarka.

4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį taip pat teismo posėdžio metu atsakovės atstovė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti ieškovei uždarajai akcinei

bendrovei „L.“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „P.“, 650 Eur už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, gal šalių sudarytą 2021 m. birželio 4 d. preliminariąją avanso sutartį.

7. Tačiau tokia sutartis (UAB „L.“ ir UAB „P.“), į bylą nebuvo pateikta, todėl

teismas 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi nustatė ieškovei 14 dienų terminą pateikti įrodymus: ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „L.“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „P.“ 2021 m. birželio 4 d. sudarytą preliminarią avanso sutartį.

8. Ieškovo atstovas advokatas Rimvydas Kairys pateikė paaiškinimą 2023-08-07 (DOK-

33668) kuriame nurodė, kad ieškovas savo reikalavimus kildina iš kitos sutarties (nei nurodyta ieškinyje), t.y. iš 2021m.birželio 4 d. sudarytos paslaugų tarpininkavimo sutarties sudarytos tarp UAB L.“ ir UAB “P.“. Konkrečiai remiasi šios sutarties 2 p. 3 d., t.y. neįvykus sandoriui, dėl pirkėjo kaltės, iš likusios baudos (netesybos) klientas sumoka UAB“ L.“ 1300 eurų, kaip kompensacija už atliktus darbus. Taip pat nurodė, kad ieškovas atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijus prašo priteisti iš atsakovo ne 1300 Eur, o 650 Eur.

9. Taigi ieškovė, UAB „L.“ ir UAB „P.“ 2021 m. birželio 4 d. sudarytos

preliminariosios avanso sutarties, nurodytos ieškinyje į bylą nepateikė, nes paaiškėjo jog tokia sutartis nebuvo sudaryta. Nors būtent tokia sutartis, pagal ieškovės ieškinį buvo ieškovės ieškinio pagrindas.

10. Dispozityvumo principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso

(toliau – ir CPK) 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai pasiekti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017 23 punktą ir jame nurodytą praktiką).

11. Taigi konstatuotina, jog ieškovė ieškinyje pareiškė reikalavimą neegzistuojančios

sutarties pagrindu, vien tai sudaro pagrindą ieškinį atmesti. Byloje ieškovo atstovas turėjo patikslinti ieškinį, tačiau to nepadarė.

12. Teismas apžymi, kad byloje ieškovas pateikė iš viso trys 2021 m. birželio 4 d. sudarytas sutartis, t.y.:

1) Paslaugų tarpininkavimo sutartis sudaryta tarp ieškovės UAB „L.“ ir Ž. G.;

2) Paslaugų tarpininkavimo sutartis sudaryta tarp ieškovės UAB „L.“ ir atsakovės UAB“ P.“ ir

3) Preliminariąją avanso sutartį sudaryta tarp atsakovės UAB“ P.“ ir trečiojo asmens Ž. G..

13. Teismas pažymi, kad ieškovė nėra {trečios sutarties} Preliminariosios avanso sutarties sudarytos tarp atsakovės UAB“ P.“ ir trečiojo asmens Ž. G. šalis, todėl iš šios sutarties jai neatsiranda jokių teisių ar pareigų.

14. Sutarties privalomumas ir uždarumas – klasikiniai ir visuotinai pripažįstami sutarčių teisės principai, kartu išreiškiantys būdingas sutarties, kaip sandorio, savybes. Abu šie principai bendriausia prasme atsispindi CK 6.154 str. 1 d. įtvirtintoje sutarties sampratos apibrėžtyje: sutartis – tai dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikros rūšies veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Be to, sutarties privalomumo principo turinys tiesiogiai įtvirtintas CK 6.189 str. 1 d. normoje – teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutarties uždarumo principas pažodžiui konkrečioje CK normoje neapibrėžtas, teisės doktrinoje ir praktikoje jis suformuluotas remiantis civilinių santykių reglamentavimo ypatumais ir sutarčių teisės normų sisteminiu vertinimu. Civilinių santykių subjektai veikia inter alia lygiateisiškumo, autonomijos, nesikišimo į privačius reikalus principų pagrindu, civiliniams santykiams nebūdingas pavaldumas, iš to seka, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik jos šalims ir tik sutartį sudariusios šalys gali reikšti iš jos kylančius reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-145/2003; 2004-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2004; 2010-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010).

15. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog ieškovė neturi teisės kelti reikalavimus, kylančius iš Preliminariosios avanso sutarties sudarytos tarp atsakovės UAB“ P.“ ir trečiojo asmens Ž. G., nes ji nėra šios sutarties šalis. Dėl šios priežasties ieškinio reikalavimai turi būti atmetami.

16. Paskutiniame ieškovės atstovo paaiškinime ieškovo atstovas nurodė, kad prašo priteisti 650,00 Eur., {antros sutarties} 2021 m. birželio 4 d. sudarytos Paslaugų tarpininkavimo sutarties tarp UAB „L.“ ir UAB“ P.“ pagrindu, t.y. šios sutarties 2 punkto paskutinio sakinio kuriame nurodoma, jog Neįvykus sandoriui, dėl PIRKĖJO kaltės, iš likusios baudos (netesybos) klientas sumoka UAB „L.“ 1300 Eur, kaip kompensacija už atliktus darbus.

17. Sutarčių aiškinimo instituto paskirtis – nustatyti sutarties turinį, iš sutarties kylančių šalių tarpusavio teisių ir pareigų apimtį tais atvejais, kai kyla šalių ginčas dėl sudarytos sutarties galiojimo ir (ar) vykdymo. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

18. Kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo yra išplėtota ir nuosekli. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties rūšies, turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyviojo sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyviojo sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

19. Šioje byloje teismas aiškindamas Paslaugų tarpininkavimo sutartį sudaryta 2021-06-04 d. tarp UAB „L.“ ir UAB“ P.“ nustatė, jog šios sutarties sudarymo tikslas, įtvirtintas jos 1 punkte Paslaugų teikėjas (UAB „L.“) įsipareigoja surasti pirkėją turtui - butui esančiam (duomenys neskelbtini). Sutartyje nėra nurodoma kas yra pirkėjas.

20. Remiantis CK 6.195 straipsniu, jeigu šalys neaptarė tam tikrų sutarties sąlygų, reikalingų sutarčiai vykdyti, tai šias sutarties spragas vienos iš šalių reikalavimu gali pašalinti teismas, nustatydamas atitinkamas sąlygas, atsižvelgdamas į dispozityviąsias teisės normas, šalių ketinimus, sutarties tikslą ir esmę, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas gali nustatyti antraeiles sutarties sąlygas, jei šalys dėl jų nesusitarė, bet jos reikalingos sutarčiai vykdyti, tačiau svarbu tai, kad sutarties spragų užpildymas nepažeistų teisės normų reikalavimų ir neiškreiptų šalių ketinimų, sudarytos sutarties esmės ir tikslų; teismas negali nustatyti tokių sutarties sąlygų, kurios prieštarautų faktiniam šalių susitarimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2012).

21. Sutarties spraga pildytina atsižvelgiant į CK 6.195 straipsnyje nustatytus kriterijus bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes. Taigi aiškinant lingvistiškai, surastas pirkėjas tai asmuo perkantis, šiuo atveju atsakovo turtą (butą). Tačiau byloje nustatyta, kad ieškovė tokio pirkėjo nesurado, t.y. neįvykdė sutarties tikslo. Atsižvelgiant į byloje nustatytą Sutarties sudarymo tikslą, teismas konstatuoja, kad ieškovė nepadarė esminio savo įsipareigojimo pagal sutartį, nesurado pirkėjo.

22. Jau minėta šio sprendimo 18 punkte, jog aiškinat Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Be to CK 6.158 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad 1 dalyje nustatytos pareigos šalys savo susitarimu negali pakeisti ar panaikinti.

23. Taigi teismo vertinimu, jei aiškinti šalių sutartį, taip kaip ją aiškiną ieškovo atstovas, t.y. jog atsakovė privalo sumokėti ieškovei 650 Eur. (pagal sutartį 1300 Eur., tačiau ieškovė pritaiko nuolaida) bet kokiu atveju, net jei ieškovė ir neįvykdė sutarties, t.y. nesurado pirkėjo, sutartis būtų išaiškinta nesąžiningai ir neteisingai bei neprotingai atsakovės atžvilgiu. Todėl tuo pagrindu ieškovės ieškinys negali būti tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Be to šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Kadangi ieškinys atmestas, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė pateikdama atsiliepimą, tripliką ir atstovavimą teismo posėdžiuose patyrė 1240,00 Eur. teisinės pagalbos išlaidų. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės atsakovės naudai, kadangi neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintu rekomendacijų dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u taria:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „L.“ atsakovės UAB“ P.“ naudai 1240,00 Eur. bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.