Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2024-12-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-386-586/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-04
Bylos Nr.
II-386-586/2024
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00095-2024-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vandalinas Vainius
Pareiškėjas
A. Č.
Advokatai
Vaidotas Rutavičius
Kategorijos
  • 19.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-386-586/2024Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00095-2024-5Procesinio sprendimo kategorija 19.22.; 21.9.10. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gruodžio 4 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas Vainius,sekretoriaujant Jovitai Brazauskienei,dalyvaujant pareiškėjui A. Č., jo atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Gargždai, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2024 m. liepos 16 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Institucija 2024 m. liepos 16 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nutarė administracinio nusižengimo teiseną A. P. atžvilgiu nutraukti motyvuojant tuo, kad nepakanka duomenų, jog A. P. padarė jai inkriminuojamą nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalyje. Nutarime nuodyta, jog 2024 m. gegužės 25 d., 21:30 val., adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, kitos sklypo dalies valdytoja A. P., gindama savo tariamą teisę, kurią ginčija kitas asmuo, piktybiškai nukabino A. Č. šeimai nuosavybės teise priklausančios aikštelės užtvaro grandinę bei informacinę lentelę su užrašu „Privati valda“, nepadarydama esminės žalos. Bylos nagrinėjimo metu A. P. paaiškino, kad su padarytu nusižengimu nesutinka, nes jos nuomone A. Č. užtvarą pateikimui į jai priklausantį sklypą (2024-05-20 nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. 1708) naudoja nepagrįstai, nes bendrame plane žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra pažymėtas kaip bendro naudojimo sklypas C629, jį pati atkabino grandinę ir patraukė ją į šoną nesugadindama, kadangi norėjo praeiti į savo kiemą, šiuo metu po minėtą vietą nevaikšto. Kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę dėl detalaus plano perdarymo ir aiškių ribų nustatymo tam, kad ateityje nebekiltų konfliktų.

2024 m. rugpjūčio 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas pareiškėjo A. Č. skundas, kuriuo prašo panaikinti 2024 m. liepos 16 d. nutarimą ir bylą perduoti Institucijai nutarimui patraukti pažeidėją administracinėn atsakomybėn. Nurodo, jog nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Institucija priimdama skundžiamą nutarimą, apklausė tik pažeidėją, nukentėjusiojo neapklausė ir visiškai nesivadovavo rašytine medžiaga, iš esmės net neatskleidė bylos esmės, nes net nenustatė kokią tariamą savo teisę pažeidėja bandė įgyvendinti, o pasivadovavo pažeidėjos pateiktais klaidingais faktais. Užtvaras ir užrašas, kurį nuolat nukabinėja pažeidėja, yra įrengtas tam, kad pažeidėja ir su ja susiję asmenys nevaikščiotų per nukentėjusiojo aikšteles, kurios yra tame tarpe ir ant bendro naudojimo žemės. Patekimas į pažeidėjos naudojimą sklypo dalį yra per kitą įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Protokolą surašiusi pareigūnė savo 2024-06-19 tarnybiniame pranešime Nr. 68-ANR_TP-835-2024 buvo aiškiai nurodžiusi, kad iš ankstesnių pranešimų bei skundų matyti, kad keli metai vyksta konfliktai tarp bendrasavininkų dėl patekimo į teritoriją per E. Č. nuosavybės teise priklausančią aikštelę, kur civiliniai ginčai buvo išspręsti 2021 m. rugsėjo 9 d. Klaipėdos apygardos teisme sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-723-889/2021. Minėta aikštelė nuosavybės teise priklauso E. Č., todėl A. P. negavusi savininko sutikimo negali naudotis aikštelės dalimi, t. y. į savo nuosavybę patekti per minėto asmens nuosavybę. Pažymi, kad pažeidėja 2024 m. gegužės 25 d. net 10 kartų nuėmė užtvarą, apie ką nukentėjusysis buvo informavęs 2024-06-03 elektroniniu laišku tyrimą vykdžiusią pareigūnę. Dėl nurodytų aplinkybių nutarimą negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu, todėl jis turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su A. Č. skundu nesutinka, nes priimtas teisėtas ir pagrįstas nutarimas. Nurodo, jog įvertinus tyrimo metu užfiksuotus duomenis, vienareikšmiškai padaryti išvadą, kad A. P. padarė jai inkriminuojamą nusižengimą nepakako duomenų, byloje esant prieštaringiems duomenims visos abejonės buvo vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, atsižvelgiant į tai administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Nenustatyta, kad A. P. siekdama pereiti per bendro naudojimo žemės sklypą ir atkabindama grandinę su tikslu praeiti į savo kiemą pažeidė A. Č. teisę netrukdomai naudotis asmenine nuosavybe - kiemo aikštele. Prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. Č. nurodė, kad konfliktai su kaimyne vyksta nuo 2017 m. Civiliniai ginčai pasibaigė, Klaipėdos apygardos teismas nustatė, kad aikštelė nuosavybės teise priklauso jo šeimai. 2024 m. gegužės mėnesį A. P. iš kitų savininkų įsigijo sklypo dalis ir vėl prasidėjo „cirkai“. Jam pakabinus grandinę, A. P. gegužės 25 d. daugiau negu 10 kartų nuimdavo tą grandinę, taip pat ir jos vaikas ateidavo ir nuimdavo grandinę. Kaimynė elgėsi piktybiškai, nesilaiko priimto teismo sprendimo.

Advokatas Vaidotas Rutavičius teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti. Papildomai nurodė, jog suinteresuotas asmuo patvirtino, jog nukabinėjo grandinę ir daug kartų. Klaipėdos apygardos teismas išsprendė ginčus, tačiau A. P. ignoruoja teismo sprendimą. Ji piktybiškai nukabinėja grandinę ir ji jau buvo įspėta dėl administracinės atsakomybės. Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, neatsižvelgė į jau priimtą teismo sprendimą, ir nepagrįstai nutraukė administracinę teiseną. Nutarimas turi būti panaikintas ir perduotas Institucijai atlikti tyrimą, nes pati A. P. patvirtino, jog minėtą dieną nukabinėjo grandinę. Prašo iš Institucijos priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog šių metų balandžio 19 d. V. M. nupirko P. B. pastatus ir žemę ir gegužės mėnesį padovanojo jai. Ir tai yra jos nuosavybė. Dėl ženklų nukabinimo paaiškino, jog jai priklauso bendras įvažiavimas į juos nuosavybę. A. Č. savavališkai užtvėrė įvažiavimą į jos nuosavybę. Nukabinėjo grandinę, nes ji negalėjo patekti į savo sklypą. Kreipėsi į Registrų centrą ir į savivaldybėje jau turi būti priimtas sprendimas dėl žemių atidalijimo, kuriame bus pažymėta, kad įvažiavimas bus iš (duomenys neskelbtini) gatvės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Vadovaujantis ANK 617 straipsnio 1 dalimi pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju Institucijos 2024 m. liepos 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta vadovaujantis ANK 565¹ straipsniu dėl to, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių.

ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Šis administracinis nusižengimas tyčinis, atitinkamai administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą tikrą ar tariamą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Vadovaujantis CK 1.137 straipsniu, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 518 straipsnį. Asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis padarė ANK uždraustą pavojingą veiką, atitinkančią administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jo veikoje yra nustatomi visi įstatyme įtvirtinti konkretaus administracinio nusižengimo požymiai, be to, tokia veika turi pasižymėti ir pavojingumu, kurį apibūdina konkrečių savavališkų veiksmų pobūdis, padarytos turtinės žalos piniginė išraiška, pažeistų teisių ir interesų svarba bei kitos aplinkybės.

Savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštais reikalavimais, tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, išsamiai ir nešališkai ištyrė, atsižvelgė ir įvertino visas tokio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, jog nagrinėjamoje situacijoje padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Iš byloje esančios medžiagos ir teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų nustatyta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Gargždai, pažymėtas kaip bendro naudojimosi sklypas C629. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimo 19 punkto matyti, jog „V. M. (valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu), tiek ieškovas P. B. (nuosavybės pagrindais), tiek atsakovė E. Č. (valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu) turi teisę bendrai naudotis ginčo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Gargžduose, bendrojo naudojimo dalimi; 25 punkte nurodyta, jog tenkinus ieškovų (V. M. ir P. B.) reikalavimą įpareigoti atsakovę leisti jiems netrukdomai naudotis bendrojo naudojimo žemės sklypo dalimi, būtų apribota atsakovės teisė netrukdomai ir be apribojimų naudotis jos asmenine nuosavybe – kiemo aikštele.“ Klaipėdos apygardos teismas sprendime pasiūlė ginčo šalims sudaryti kitą susitarimą dėl naudojimosi sklypu tvarkos, kuriuo būtų maksimaliai užtikrintos visų žemės sklypo savininkų, statinių savininkų ir nuomininkų teisės naudotis tiek jiems priklausančiais statiniais, tiek žemės sklypo dalimis (27 punktas). Taip pat, minėto sprendimo 28 punkte nurodyta, jog yra inicijuota žemės sklypo, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), 1,5974 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), Gargžduose, pertvarkymo procedūra, siekdami padalyti kitos paskirties žemės sklypą į atskirus sklypus. Suinteresuotas asmuo A. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog sprendimas jau turėtų būti greitai priimtas.

Teismas įvertinęs administracinės bylos rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, tarp šalių kilęs ginčas akivaizdžiai patenka į civilių teisinių santykių reguliavimo sritį. Pats savavaldžiavimo faktas negali būti paremtas vien asmens, laikančio save nukentėjusiuoju, pareikštomis pretenzijomis, tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, todėl vien tik pareiškėjo siekis patraukti suinteresuotą asmenį, A. P. administracinėn atsakomybėn ir jo subjektyvus tam tikrų veiksmų vertinimas nesudaro pagrindo A. P. veiksmus vertinti kaip savavaldžiavimą.

Teismas pažymi, jog negali būti toleruojama tokia praktika, jog įvairūs tarpusavio nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai dirbtinai kriminalizuojami, kaltinant vieną konflikto dalyvių savavaldžiavimu, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Kaip jau minėta aukščiau, Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. nors ir atmetė ieškovų ieškinį, tačiau savo sprendime nurodė, jog kai E. Č. priklausantys inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė – yra bendrojo naudojimo žemės sklypo dalyje ir ieškovų teisė naudotis plane numatyta bendrojo naudojimo sklypo dalimi gal būti įgyvendinta ir kitų institutų, pavyzdžiui, servituto pagrindu (27 punktas).

Apibendrinat tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo A. Č. skundas netenkintinas, o Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. liepos 16 d. nutarimas paliktinas nepakeistas ( ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

A. Č. atstovas advokatas Vaidotas Rutavičius teismui pateikė prašymą priteisti A. Č. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, pateikė 2024 m. rugsėjo 12 d. pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį pinigų sumokėjimo faktą. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje pareiškėjo A. Č. skundas atmestas, prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. Č. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. liepos 16 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)), palikti nepakeistą.

Netenkinti prašymo priteisti advokato bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis gali būti skundžiama per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Vandalinas Vainius