Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Viktoro Aiduko ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Č. kasacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutarties.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžiu E. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo pagrobti V. R. automobilį) laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl V. R. turto sugadinimo) – laisvės atėmimu trims mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo pagrobti Ž. K. automobilį) – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl Ž. K. turto sugadinimo) – laisvės atėmimu trims mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl Š. G. automobilio vagystės) – laisvės atėmimu vienuolikai mėnesių;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl V. K. automobilio vagystės) – laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.

Priteista solidariai iš E. Č. ir T. Z. nukentėjusiesiems: V. B. – 3000 Lt, E. B. – 2415 Lt padarytai žalai atlyginti; solidariai iš E. Č. , T. Z. ir R. V. nukentėjusiajam V. K. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir į valstybės pajamas – 320 Lt. Automobilis „Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Audi A8“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuoti kaip nusikaltimų padarymo priemonės (BK 72 straipsnio 2 dalis).

E. Č. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį dėl Š. G. turto prievartavimo išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir T. Z. bei R. V. , tačiau dėl jų kasaciniai skundai nepaduoti.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartimi nuteistojo E. Č. (taip pat ir nuteistojo R. V. ) apeliacinis skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su T. Z. , nuo 2011 m. liepos 25 d. 23.15 val. iki liepos 26 d. 7.30 val. iš aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), sugadinę vairuotojo durelių spynelę (120 Lt vertės), išdaužę vairuotojo pusės priekinių durelių stiklą (80 Lt vertės), išlaužę automobilio užvedimo spynelę (450 Lt vertės) bei panaudoję įrenginį, pritaikytą automobilio varikliui užvesti, pasikėsino pagrobti svetimą turtą – V. R. priklausantį automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (10 000 Lt vertės), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėti pašalinių asmenų;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe kartu su T. Z. ir R. V. , šiam iš anksto pažadėjus suteikti garažą pagrobtam automobiliui paslėpti ir išardyti, nuo 2011 m. liepos 27 d. 22.30 val. iki liepos 28 d. 7.30 val. iš aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) namo, atsuktuvu atrakinę automobilio vairuotojo pusės dureles, panaudoję įrenginį, pritaikytą automobilio varikliui užvesti, pagrobė svetimą turtą – P. S. priklausantį automobilį „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (10 000 Lt vertės) ir automobilyje buvusius daiktus: audiogrotuvą „Pioneer“ (200 Lt vertės), mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ (100 Lt vertės);

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su T. Z. , nuo 2011 m. liepos 28 d. 21.00 val. iki liepos 29 d. 6.10 val. iš aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) namo, atsuktuvu atrakinę automobilio vairuotojo pusės dureles, panaudoję įrenginį, pritaikytą automobilio varikliui užvesti, pagrobė svetimą turtą – E. B. priklausantį automobilį „Audi A6 Avant“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (12 000 Lt vertės) ir automobilyje buvusius daiktus: dvi meškeres (bendros 500 Lt vertės), dekoratyvinius masalus – žuvytes (bendros 50 Lt vertės), plastmasinę dėžutę (3 Lt vertės), žvejybinius botus (115 Lt vertės);

pagal BK 181 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su T. Z. , 2011 m. liepos mėn. 29 d. vakare (tiksliau nenustatytu laiku), neturėdami teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai, E. Č. paskambinus telefonu nukentėjusiajam E. B. ir panaudojus psichinę prievartą – nurodžius, kad, nesumokėjus reikalaujamos pinigų sumos, nukentėjusiajam nebus grąžintas pagrobtas automobilis „Audi A6 Avant“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė nukentėjusįjį E. B. perduoti jiems 6000 Lt ir šiuos pinigus užvaldė;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su T. Z. , nuo 2011 m. liepos 29 d. 22.00 val. iki 30 d. 14.00 val. iš aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) namo, atsuktuvu atrakinę automobilio vairuotojo pusės dureles ir panaudoję įrenginį, pritaikytą automobilio varikliui užvesti, pagrobė svetimą turtą – V. B. priklausantį automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (11 000 Lt vertės);

pagal BK 181 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su T. Z. , 2011 m. rugpjūčio 1 d., dienos metu (tiksliau nenustatytu laiku), neturėdami teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai, E. Č. paskambinus telefonu nukentėjusiajam V. B. ir panaudojus psichinę prievartą – nurodžius, kad, nesumokėjus reikalaujamos pinigų sumos, nukentėjusiajam nebus grąžintas pagrobtas automobilis „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė nukentėjusįjį V. B. perduoti jiems 1000 eurų (3450 Lt) ir užvaldė V. B. perduotus 3000 Lt;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su T. Z. , nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. 22.00 val. iki 2 d. 7.45 val. iš aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) namo, sugadinę automobilio vairuotojo durelių spynelę (80 Lt vertės), užvedimo spynelę (130 Lt vertės), prietaisų skydelį (300 Lt vertės), panaudoję įrenginį, pritaikytą automobilio varikliui užvesti, pasikėsino pagrobti Ž. K. priklausantį automobilį „Audi A3“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (10 500 Lt vertės), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėti pašalinių asmenų; toliau tęsdami nusikalstamą veiką, maždaug po dviejų valandų grįžę į tą pačią vietą, vėl pasikėsino pagrobti tą patį Ž. K. priklausantį automobilį „Audi A3“, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nepavyko užvesti automobilio;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su T. Z. , 2011 m. naktį iš rugpjūčio 1–osios į 2–ąją (tiksliau nenustatytu laiku) iš aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) namo, atsuktuvu atrakinę automobilio vairuotojo pusės dureles, panaudoję įrenginį, pritaikytą automobilio varikliui užvesti, pagrobė svetimą turtą – Š. G. priklausantį automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (10 000 Lt vertės) ir automobilyje buvusius daiktus: nardymo kostiumą (2300 Lt vertės), navigacijos įrangą (400 Lt vertės), rūbus ir batus (bendros 500 Lt vertės), maisto produktus (bendros 300 Lt vertės);

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su T. Z. ir R. V. , šiam iš anksto pažadėjus suteikti garažą pagrobtam automobiliui paslėpti ir išardyti, nuo 2011 m. rugpjūčio 9 d. 22.00 val. iki 10 d. 6.25 val. (tiksliau nenustatytu laiku) iš aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) namo, atsuktuvu atrakinę automobilio vairuotojo pusės dureles, panaudoję įrenginį, pritaikytą automobilio varikliui užvesti, pagrobė svetimą turtą – V. K. priklausantį automobilį „Audi A6 Avant“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (12 100 Lt vertės) ir automobilyje buvusius daiktus: skėtį „Tez tour“ (70 Lt vertės), automobilio užvedimo laidus (45 Lt vertės), automobilinį gesintuvą (120 Lt vertės), vaistinėlę (70 Lt vertės), automobilinę pompą (45 Lt vertės), reples (10 Lt vertės), įvairius įrankius (bendros 100 Lt vertės), įkraunamą prožektorių (60 Lt vertės), oro gaiviklį „AmbiPur“ (20 Lt vertės), vyriškus akinius nuo saulės (180 Lt vertės), navigacijos įrangos laikiklį kartu su krovikliu (bendros 200 Lt vertės), kompaktinę automagnetolą „Sony“ su priekiniu valdymo skydeliu ir dėžute valdymo skydeliui laikyti (bendros 650 Lt vertės), du salono kilimėlius (bendros 190 Lt vertės), 4 l talpos automobilio langų plovimo skystį (20 Lt vertės).

Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ar nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu, t. y. tik teismo sprendimų teisėtumą. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nagrinėjant bylą kasacine tvarka netikrinamas. Pagal BPK 369 straipsnio 2 dalį baudžiamasis įstatymas laikomas netinkamai pritaikytu tada, kai netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies normos arba nusikalstamos veikos kvalifikuotos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis, punktus, pagal kuriuos reikėjo kvalifikuoti. Tokių teisės pažeidimų nagrinėjamoje byloje teismai nepadarė.

Bausmės vykdymo atidėjimas pilnamečiui asmeniui gali būti taikomas esant BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms ir teismui padarius išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tai yra teismo vertinimo klausimas, kurio teisingam išsprendimui būtina atsižvelgti į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltininko asmenybę ir kitokias bylos aplinkybes. Bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, kurią jis realizuoja, kai nustato, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog taip bus įgyvendinti bausmės tikslai. Nagrinėjamu atveju pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, spręsdami bausmės paskyrimo (rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo) klausimą, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nuodugniai išnagrinėjo visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Byloje nustatyta ir skundžiamuose teismų sprendimuose įvertinta tai, kad nuteistasis aktyviais, tyčiniais (tiesioginė tyčia) veiksmais, veikdamas kartu su bendrininku, per trumpą laiko tarpą padarė net 11 nusikalstamų veikų, 9 iš jų priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų, iš kurių 2 nutrūko pasikėsinimo stadijoje, 2 veikos priskiriamos prie nesunkių nusikalstamų veikų. Kaip matyti iš nustatytų faktinių bylos duomenų, kasatorius nusikalstamas veikas padarė iš anksto jas suplanavęs kartu su bendrininku ir siekdamas turtinės naudos sau. Be dviejų lengvinančių atsakomybę aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose, nustatyta ir sunkinanti atsakomybę aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kasatorius baustas administracine tvarka, 2007 m. buvo teistas už dviejų apysunkių nusikalstamų veikų padarymą (teismas taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą buvo atidėjęs), ir nors teistumas išnykęs, tačiau šie duomenys neigiamai apibūdina kasatoriaus asmenybę. Teismai įvertino ir kasaciniame skunde nurodytas palankias kasatoriui aplinkybes, t. y. kad kasatorius dirba, darbovietėje apibūdinamas teigiamai, sukūrė šeimą, augina mažametį vaiką. Darytina išvada, kad teismas, aptardamas nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, taip pat vertino jų visumą. Taigi, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties, teismai, skirdami nuteistajam E. Č. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas (jų dydžiai yra artimi laisvės atėmimo bausmės minimaliai ribai) bei galutinę subendrintą bausmę ir spręsdami su bausmės paskyrimu susijusius klausimus, atsižvelgė į visų nustatytų bausmės skyrimui reikšmę turinčių aplinkybių visumą, kiekvienai iš jų suteikdami vienodą teisinę reikšmę. Priešingai, nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas išdėstė aplinkybių visumą ir motyvus, kuriais remiantis padarė išvadą, kad paskirtosios bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo (nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, net devynios iš vienuolikos buvo suplanuotos, buvo siekiama materialinės naudos, nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupe, neigė kaltę dėl BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymo), t. y. teismas iš esmės motyvavo vienos iš būtinų BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų nebuvimą bausmės vykdymo institutui taikyti. Be to, visiškai pritartina apygardos teismo nutarties teiginiams, kad dėl paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės nuteistojo patiriami negatyvūs padariniai, tam tikri suvaržymai, teisių, laisvių netekimas yra būtina sąlyga, nes bausmė būtų beprasmiška, jeigu nedarytų atitinkamo poveikio, negrasintų negatyviais padariniais. Šiais teismo motyvais paneigiami kasacinio skundo argumentai, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kasatoriui prieštarautų teisingumo principui, nes bus daroma neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryšiams, atimta galimybė prižiūrėti savo senyvo amžiaus močiutę. To nepakanka vienareikšmiškai išvadai, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti be realaus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl paskirtos bausmės ir BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

Kasaciniu skundu nuteistasis E. Č. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį: pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nes jo padarytos nusikalstamos veikos atitinka BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Kasatoriaus skunde nurodomi argumentai atmestini, jais remiantis konstatuoti, kad teismai, netaikydami BK 75 straipsnio nuostatų, t. y. neatidėdami jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių, tarp jų ir kaltininko asmenybei, neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė, paneigianti, pavyzdžiui, net padarytos veikos pavojingumą. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007).

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas E. Č. už padarytas nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes, laikėsi bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys), t. y. įvertino visumą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių: jo padarytų nusikalstamų veikų kiekį ir pavojingumą (padaryti devyni apysunkiai, iš kurių du nutrūko pasikėsinimo stadijoje, ir du nesunkūs nusikaltimai); tai, kad visi nusikaltimai yra tyčiniai, didžioji dalis jų – savanaudiški; kad nusikaltimus padarė esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei –veikdamas bendrininkų grupe; vertinant kaltinamojo asmenybę – į tai, kad nors teistumas yra išnykęs, anksčiau buvo teistas už tyčinius nusikaltimus, baustas už Kelių eismo taisyklų pažeidimus. Į tai, kad byloje nustatyta E. Č. atsakomybę lengvinanti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, kad jis atlygino nemažą dalį nusikaltimais nukentėjusiesiems padarytos žalos, darbovietėje apibūdinamas teigiamai, augina mažametį sūnų, teismas atsižvelgė paskirdamas laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai ženkliai mažesni, nei taikytų įstatymų sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Paskirtos bausmės subendrintos laikantis BK 63 straipsnyje numatytų taisyklių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek ir galutinę subendrintą bausmę, pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimus.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Tokios šio įstatymo nuostatos teismų praktikoje aiškinamos taip, kad net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidedamas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo; kad sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias prielaidas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nemanė, kad E. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir BK 75 straipsnio netaikė (pažymėtina, kad nei pagal baudžiamojo, nei pagal baudžiamojo proceso įstatymo normas teismas nėra įpareigotas išdėstyti motyvus, kodėl tokioje byloje bausmės vykdymo atidėjimas netaikomas).

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. Č. prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti – išteisinti dėl turto prievartavimo ir sušvelninti paskirtą bausmę, neskiriant bausmės, susijusios su laisvės atėmimu.

Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo E. Č. apeliacinį skundą atmetė.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, pasisakydamas dėl jam paskirtos bausmės, apeliantas teigė, kad, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam buvo galima skirti švelnesnes, nei įstatyme numatytos bausmės, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant trumpesnės trukmės laisvės atėmimo bausmę arba bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad neteisinga bausmė yra tokia, kuri nors ir atitinka BK straipsnio sankcijoje nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra per švelni ar per griežta. Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti, kaip minėta, į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, o taip pat į kitas šio kodekso bendrosios dalies nuostatas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nustato, kad pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nesilaikė, nuosprendį pakeičia dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytų išvadų pagrįstumą, aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui visumą, konstatavo, kad E. Č. paskirtos bausmės nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežtos, kad skiriant bausmes tiek už atskirus nusikaltimus, tiek galutinę subendrintą bausmę BK 54 ir 41 straipsnių nuostatos nebuvo pažeistos, kad byloje jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant gali būti skiriamos švelnesnės nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės (BK 54 straipsnio 3 dalis), nėra.

Kasatorius teigia, kad, apeliaciniu skundu prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę, turėjo omenyje ir BK 75 straipsnio taikymą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, neaptaręs ir neišnagrinėjęs visų jo skunde nurodytų argumentų, paskirtos bausmės vykdymo neatidėjo, t. y. netinkamai (esant pagrindui taikyti BK 75 straipsnį, tačiau jo netaikydamas) pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Šis kasatoriaus argumentas, kuris iš esmės yra sietinas su tuo, ar apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, atmestinas kaip prieštaraujantis apeliacinės instancijos teismo nutarties turiniui. Nuteistasis apeliaciniu skundu neprašė jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatų, tačiau apeliacinės instancijos teismas ir šiuo klausimu pasisakė. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje pasisakyta, kad nuteistojo asmenybė vertintina ne tik BK 54 straipsnio reikalavimų kontekste, bet ir sprendžiant klausimą, ar bausmės paskirtis bus pasiekta be realaus paskirtosios bausmės atlikimo. Šis teismas, nurodęs, kad E. Č. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jos buvo iš anksto suplanuotos, jomis buvo siekiama turtinės naudos, nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupe, be to, pažymėjęs, kad E. Č. kaltu prisipažino iš dalies, neigė savo kaltę padarius BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, jog paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, jog jis kaltu prisipažino iš dalies, pasunkino jo padėtį, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 4 dalies reikalavimus, taip pat atmestinas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme E. Č. kaltu prisipažino iš dalies: neigė prievartavęs turtą, reikalavęs iš nukentėjusiųjų išpirkos už pagrobtus automobilius. Nepaisant to, kad E. Č. neprisipažino dėl nukentėjusiųjų E. B. ir V. B. turto prievartavimo (pažymėtina, kad ir apeliaciniu skundu prašė dėl kaltinimų pagal BK 181 straipsnio 1 dalį išteisinti), pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, pripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepanaikino, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad šis teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas, draudžiančias pabloginti nuteistojo padėtį, kai dėlto nėra prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundų.

Kasatoriaus nurodomi argumentai, kad dėl realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo jis praras teigiamus socialinius ryšius su savo šeima, nebus kam pasirūpinti sergančia močiute, nėra pakankamas pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes sprendžiant klausimą, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, vertinama visuma BK 75 straipsnio taikymui reikšmingų aplinkybių. Teisėjų kolegija pripažinti, kad visuma bylos aplinkybių įvertintos netinkamai ir todėl BK 75 straipsnis netaikytas nepagrįstai, neturi teisinio pagrindo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. Č. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, remiantis kasatoriaus argumentais keisti teismų sprendimus nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. Č. kasacinį skundą atmesti.