Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėjas: E. J. Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-146-508-2014

Teisėjas: J. Damulienė Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00684-2011-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.1.2.4; 1.2.14.4.1; 1.2.14.10; 2.4.7

2014 m. vasario 28 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Gyčio Večersko, Rimo Švirino, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Vaidotei Žižienei, nuteistiesiems T. Z., R. V., jų gynėjamas advokatams Loretai Daukšienei, Jurijui Kovalenkai, nuteistojo E. Č. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. Č., R. V. apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo

E. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 181 str. 1 d. ir nuteistas pagal BK 22 str. 1d. 178 str. 2d., 187 str. 1d. dėl pasikėsinimo pagrobti V. R. automobilį ir turto sugadinimo ir nubaustas pagal BK 22 str. 1d. 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 10 (dešimt) mėnesių, pagal BK 187 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams; vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 10 (dešimt) mėnesių; pagal BK 178 str. 2 d. dėl P. S. automobilio vagystės ir nubaustas laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) mėnesių; pagal BK 178 str. 2 d., 181 str. 1 d. dėl E. B. automobilio vagystės ir turto prievartavimo ir nubaustas pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) mėnesių, pagal BK 181 str. 1 d. – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams; pagal BK 178 str. 2 d., 181 str. 1d. dėl V. B. automobilio vagystės ir turto prievartavimo ir nubaustas pagal BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 11(vienuolikai) mėnesių, pagal BK 181 str. 1d. – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams; pagal BK 22 str. 1d. 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. dėl pasikėsinimo pagrobti Ž. K. automobilį ir turto sugadinimo ir nubaustas pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 10 (dešimt) mėnesių, pagal BK 187 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams; vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 10 (dešimt) mėnesių; pagal BK 178 str. 2 d. dėl Š. G. automobilio vagystės ir nubaustas laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) mėnesių; pagal BK 178 str. 2 d. dėl V. K. automobilio vagystės ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, subendrinta bausmė E. Č. paskirta laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia – jos pradėjimo vykdyti diena. Į bausmės atlikimą įskaitytas laikas, išbūtas kardomam kalinime nuo 2011-08-11 iki 2011-08-22 (BK 66 str.).

E. Č., nesant veikos, turinčios nusikaltimo požymių, pagal BK 181 str. 1 d. dėl Š. G. turto prievartavimo išteisintas (BPK 303 str. 5d. 1p.).

R. V. pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 6 d. 178 str. 2 d. dėl padėjimo pagrobti P. S. automobilį ir nubaustas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams; pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 6 d. 178 str. 2 d. dėl padėjimo pagrobti V. K. automobilį ir nubaustas laisvės apribojimu 1(vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, subendrinta bausmė R. V. paskirta laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. R. V. įpareigotas per bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis. Išaiškinta R. V., kad jis per bausmės atlikimo laiką privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; įvykdyti teismo nustatytą įpareigojimą; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo teismo įpareigojimą.

Solidariai iš E. Č. ir T. Z. priteista nukentėjusiajam V. B. 3000 (tris tūkstančiai) litų, nukentėjusiajam E. B. 2415 (du tūkstančiai keturi šimtai penkiolika) litų žalai atlyginti.

Solidariai iš E. Č., T. Z. ir R. V. priteista nukentėjusiajam V. K. 1000 (vienas tūkstantis) litų neturtinei žalai atlyginti, o į valstybės pajamas – 320 (tris šimtai dvidešimt) litų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktiniai įrodymai: užvedimo spynelių nuolaužas, automobilio užvedimo raktelį, kvapo ir dėmės pavyzdį, mikrodalelių pluoštus, tepinėlį, plastikinį radiotechnikos prietaisą su raktu, salono apdailos valiklį, plastmasinę detalę, 4 atsuktuvus, automobiliniai kvepalus, pirštines, 5 vnt. permatomų plastikinių maišelių, nutarta konfiskuoti ir sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.); 2 vnt. valstybinių numerių „(duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.

Automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. VIN:W0L0JBF3511033050, registruotą A. B. vardu, ir automobilį Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą T. N. vardu, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), nutarta konfiskuoti kaip nusikaltimų padarymo priemones (BK 72 str. 2d.).

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas T. Z., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Č. pagal BK 187 str. 1 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. nuteistas už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupe su T. Z., 2011 m. laikotarpiu nuo liepos 25 d. 23.15 val. iki liepos 26 d. 07.30 val., iš aikštelės, esančios prie (duomenys neskelbtini) namo Jonavoje, sugadinę vairuotojo durelių spynelę 120 Lt vertės, išdaužę vairuotojo pusės priekinių durelių stiklą 80 Lt vertės, išlaužę automobilio užvedimo spynelę 450 Lt vertės, bei panaudoję įrenginį, pritaikytą automobilio varikliui užvesti, pasikėsino pagrobti svetimą turtą – V. R. priklausantį automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 10000 Lt vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pastebėti pašalinių asmenų.

Be to, pagal BK 178 str. 2 d. jis nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su T. Z. ir R. V., pastarajam iš anksto pažadėjus suteikti garažą pagrobtam automobiliui paslėpti ir išardyti, 2011 m. laikotarpiu nuo liepos 27 d. 22.30 val. iki liepos 28 d. 7.30 val., iš aikštelės, esančios prie (duomenys neskelbtini) namo Jonavoje, atsuktuvu atrakinę automobilio vairuotojo pusės dureles, panaudoję įrenginį, pritaikytą automobilio varikliui užvesti, pagrobė svetimą turtą - P. S. priklausantį automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 10000 Lt vertės ir automobilyje buvusius daiktus: audiogrotuvą „Pioneer“ 200 litų vertės, mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ 100 litų vertės.

Be to, pagal BK 178 str. 2 d. jis nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su T. Z., 2011 m. laikotarpiu nuo liepos 28 d. 21.00 val. iki liepos 29 d. 6.10 val., iš aikštelės, esančios prie (duomenys neskelbtini) namo Jonavoje, atsuktuvu atrakinę automobilio vairuotojo pusės dureles, panaudoję įrenginį, pritaikytą automobilio varikliui užvesti, pagrobė svetimą turtą - E. B. priklausantį automobilį Audi A6 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 12000 litų vertės ir automobilyje buvusius daiktus: dvi meškeres – bendros 500 litų vertės, dekoratyvinius masalus-žuvytes bendros 50 litų vertės, plastmasinę dėžutę 3 litų vertės, žvejybinius botus 115 litų vertės.

Be to, pagal BK 181 str. 1 d. jis nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su T. Z., 2011 m. liepos mėn. 29 d., vakare, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai, E. Č. paskambinus telefonu nukentėjusiajam E. B. ir panaudojus psichinę prievartą - nurodžius, kad ,nesumokėjus reikalaujamos pinigų sumos, nukentėjusiajam nebus grąžintas pagrobtas automobilis Audi A6 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė nukentėjusįjį E. B. perduoti jiems 6000 litų ir šiuos pinigus užvaldė.

Be to, pagal BK 178 str. 2 d. jis nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su T. Z., 2011 m. laikotarpiu nuo liepos 29 d. 22.00 val. iki liepos 30 d. 14.00 val., iš aikštelės, esančios prie (duomenys neskelbtini) namo Jonavoje, atsuktuvu atrakinę automobilio vairuotojo pusės dureles ir panaudoję įrenginį, pritaikytą automobilio varikliui užvesti, pagrobė svetimą turtą - V. B. priklausantį automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 11000 litų vertės.

Be to, pagal BK 181 str. 1 d. jis nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su T. Z., 2011 m. rugpjūčio 1 d., dienos metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai, E. Č. paskambinus telefonu nukentėjusiajam V. B. ir panaudojus psichinę prievartą - nurodžius, kad, nesumokėjus reikalaujamos pinigų sumos, nukentėjusiajam nebus grąžintas pagrobtas automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė nukentėjusįjį V. B. perduoti jiems 1000 eurų (kas atitinka 3450 Lt) ir užvaldė V. B. perduotus 3000 litų.

Be to, pagal BK 187 str. 1 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. jis nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su T. Z., 2011 m. rugpjūčio 1 d., laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 2011 rugpjūčio 2 d. 7.45 val., iš aikštelės, esančios prie (duomenys neskelbtini) namo Jonavoje, sugadinę automobilio vairuotojo durelių spynelę 80 Lt vertės, užvedimo spynelę 130 Lt vertės, prietaisų skydelį 300 Lt vertės, panaudoję įrenginį, pritaikytą automobilio varikliui užvesti, pasikėsino pagrobti Ž. K. priklausantį automobilį Audi , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 10500 Lt vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pastebėti pašalinių asmenų. Toliau tęsdami nusikalstamą veiką, maždaug po dviejų valandų grįžę į tą pačią vietą - prie Kulviečio g. 22 namo Jonavoje, vėl pasikėsino pagrobti tą patį, Ž. K. priklausantį automobilį Audi A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nepavyko užvesti automobilio.

Be to, pagal BK 178 str. 2 d. jis nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su T. Z., 2011 m. naktį iš rugpjūčio 1 d. į 2 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš aikštelės, esančios prie Kauno g. 5 namo Jonavoje, atsuktuvu atrakinę automobilio vairuotojo pusės dureles, panaudoję įrenginį, pritaikytą automobilio varikliui užvesti, pagrobė svetimą turtą - Š. G. priklausantį automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 10000 Lt vertės ir automobilyje buvusius daiktus: nardymo kostiumą 2300 Lt vertės, navigacijos įrangą 400 Lt vertės, rūbus ir batus bendros 500 Lt vertės, maisto produktus bendros 300 Lt vertės, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

Be to, pagal BK 178 str. 2 d. jis nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su T. Z. ir R. V., pastarajam iš anksto pažadėjus suteikti garažą pagrobtam automobiliui paslėpti ir išardyti, 2011 m. laikotarpiu nuo rugpjūčio 9 d. 22.00 val. iki rugpjūčio 10 d. 6.25 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš aikštelės, esančios prie Sodų g. 50A namo Jonavoje, atsuktuvu atrakinę automobilio vairuotojo pusės dureles, panaudoję įrenginį, pritaikytą automobilio varikliui užvesti, pagrobė svetimą turtą – V. K. priklausantį automobilį Audi A6 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 12100 litų vertės, ir automobilyje buvusius daiktus: skėtį „Tez tour“ 70 Lt vertės, automobilio užvedimo laidus 45 Lt vertės, automobilinį gesintuvą 120 Lt vertės, vaistinėlę 70 Lt vertės, automobilinę pompą 45 Lt vertės, reples 10 Lt vertės, įvairius įrankius bendros 100 Lt vertės, įkraunamą prožektorių 60 Lt vertės, oro gaiviklį „AmbiPur“ 20 Lt vertės, vyriškus akinius nuo saulės 180 Lt vertės, navigacijos įrangos laikiklį kartu su krovikliu bendros 200 Lt vertės, kompaktinę automagnetolą „Sony“ su priekiniu valdymo skydeliu ir dėžute valdymo skydeliui laikyti bendros 650 Lt vertės, du salono kilimėlius bendros 190 Lt vertės, automobilio langų plovimo skystį 4 litrų talpos 20 Lt vertės, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d.

R. V. pagal BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su T. Z. ir E. Č., 2011 m. laikotarpiu nuo liepos mėn. 27 d. apie 22.30 val. iki liepos 28 d. 7.30 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš anksto pažadėjęs suteikti priemonę nusikalstamu būdu įgytam daiktui paslėpti ir išardyti, sutartoje vietoje paliko garažo, kuriame turėjo būti paslėptas automobilis, raktą, T. Z. ir E. Č. iš Žemaitės g. 14 namo aikštelės Jonavoje pagrobus svetimą, P. S. priklausantį turtą - automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 10000 litų vertės, su jame buvusiais daiktais: audiogrotuvu „Pioneer“ 200 Lt vertės ir mobilaus ryšio telefonu „Nokia“ 100 Lt vertės, ir automobilį paslėpus jo nuomojamame, A. S. priklausančiame garaže Nr. 154, esančiame garažų kooperatyve „R“, (duomenys neskelbtini) g., Jonavoje, jį išardė dalimis, tokiu būdu padėjo E. Č. ir T. Z. pagrobti P. S. automobilį su jame buvusiais daiktais.

Be to, jis BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su T. Z. ir E. Č., 2011 m. laikotarpiu nuo rugpjūčio 9 d. 22.00 val. iki rugpjūčio 10 d. 6.25 val., iš anksto pažadėjęs suteikti priemonę nusikalstamu būdu įgytam daiktui paslėpti ir išardyti, T. Z. ir E. Č. iš (duomenys neskelbtini) namo aikštelės Jonavoje pagrobus svetimą, V. K. priklausantį turtą - automobilį Audi A6 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 12100 litų vertės, su jame buvusiais daiktais: skėčiu „Tez tour“ 70 Lt vertės, automobilio užvedimo laidais 45 Lt vertės, automobiliniu gesintuvu 120 Lt vertės, vaistinėle 70 Lt vertės, automobiline pompa 45 Lt vertės, replėmis 10 Lt vertės, įvairiais įrankiais bendros 100 Lt vertės, įkraunamu prožektoriumi 60 Lt vertės, oro gaivikliu „AmbiPur“ 20 Lt vertės, vyriškais akiniais nuo saulės 180 Lt vertės, navigacijos įrangos laikikliu kartu su krovikliu bendros 200 Lt vertės, kompaktine automagnetola „Sony“ su priekiniu valdymo skydeliu ir dėžute valdymo skydeliui laikyti bendros 650 Lt vertės, dviem salono kilimėliais bendros 190 Lt vertės, automobilio langų plovimo skysčiu 4 litrų talpos 20 Lt vertės, paslėpė automobilį nuomojamame, A. S. priklausančiame garaže Nr. 154, esančiame garažų kooperatyve „R“, (duomenys neskelbtini) g., Jonavoje, tokiu būdu padėjo E. Č. ir T. Z. pagrobti V. K. automobilį su jame buvusiais daiktais.

E. Č. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendį, išteisinti dėl turto prievartavimo bei sušvelninti jam paskirtą bausmę, neskiriant bausmės, susijusios su laisvės atėmimu.

Paskirta bausmė neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, ji paskirta neatsižvelgiant į proporcingumo principus. Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, turi galimybę paskirtį švelnesnę, negu įstatymas numato bausmę. apeliantas nurodo, kad prisipažino dėl nusikaltimų, padėjo juos išsiaiškinti, gailėjosi, atlygino daugiau nei pusę žalos, tuo nuskriausdamas savo šeimą. Tačiau apeliantas nesupranta, kokiu pagrindu jis nuteistas už turto prievartavimą, nes tokio nusikaltimo nepadarė ir byloje nėra įrodymų tvirtinančių priešingai.

Baudžiamąja teise siekiama ne tik bausti kaltininką, bet ir padėti jam pasikeisti. Jeigu bausmė neatitinka teisingumo principo, teismas turi teisę, vadovaudamasis BK 54 str. 3 d., ją pakeisti švelnesne, negu įstatymas numato, bausme. Jam buvo galima taikyti švelnesnę bausmę, nes jis sąžiningai dirba, dirbdamas atlygino žalą, per dvejus metus daugiau nenusikalto, padeda šeimai. Kritiškai vertina savo poelgį, padarytos nusikalstamos veikos padarinius siekia sušvelninti savo noru, pareikšdamas jiems nuoširdų gailestį, atsiprašė nukentėjusiųjų, kai kuriems visiškai atlygino žalą. Dirbdamas jis atlygintų visą likusią žalą. Bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti ir skiriant jam trumpesnės trukmės laisvės atėmimo bausmę arba skiriant bausmę, nesusijusia su realiu laisvės atėmimu. Padarinių neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą.

R. V. apeliaciniu skundu prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 nuosprendžio dalį panaikinti, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. dėl padėjimo pagrobti P. S. automobilį bei pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. dėl padėjimo pagrobti V. K. automobilį, jį išteisinti. Civilinį ieškinį jo dalyje atmesti.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas padarė neteisingą išvadą, kad jis iš anksto pažadėjo E. Č. ir T. Z. suteikti savo garažą paslėpti vogtam automobiliui ir jį išardyti. Teismas privalėjo nustatyti laiką, kada jis davė tokį pažadą ir tik tada vertinti, ar tai galėjo būti išankstinis pažadas. Negalima iš anksto sutarti paslėpti vogtą automobilį net nepranešus slepiančiam asmeniui, kad jis bus vagiamas. O T. Z. byloje pripažino, kad su R. V. apie automobilius niekados nekalbėjo, jo nuomone, galėjo kalbėtis E. Č., tačiau tokie samprotavimai niekuo nepagrįsti. Apeliantas yra kaltinamas dviem nusikaltimais ir kalbant apie „nepareikalautus raktelius ar skubiai uždarytas garažo duris“, reikėtų pirmiausiai nustatyti kada tai buvo (2011 m. liepos mėnesį ar 2011 m. rugpjūčio mėnesį). Veikos padarymo laikas svarbus nustatant ar buvo bendrininkavimas ar ne. E. Č., kuriuo savo samprotavimuose remiasi T. Z., teisme patvirtino, kad nepamena, kad apeliantui būtų sakęs, kad automobilis vogtas, bet galvoja, kad jis tai turėjo suprasti. Tačiau kyla pagrįstos abejonės ar jo veiksmai gali būti vertinami kaip bendrininkavimas, padėjimas pagrobti turtą ar iš anksto pažadėta pagalba. Bendrininkai susitaria iki nusikaltimo padarymo, leidžiama pasiekti susitarimą ir veikos darymo metu, tačiau galutinis momentas iki kada turi susitarti yra veikos pabaiga. Vagystė yra materialinės sudėties nusikaltimas. Ji laikoma įvykdyta užvaldžius svetimą turtą. O šiuo atveju nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad buvo bet koks susitarimas iki turto užvaldymo.

Bendrininkavimas galimas tik tyčiniais veiksmais, o tyčios apelianto veikoje nebuvo. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. Č. bei T. Z. 2011 m. liepos 27 d. naktį pavogė automobilį. Pavogtą automobilį pakankamai ilgai laikė kitame Jonavos miesto mikrorajone. Ir tik po to šį automobilį atvarė į R. V. garažą. Apie tai, kad automobilis vogtas jam nesakė, tai pripažino automobilį atvaręs E. Č.. Nusikaltimas buvo baigtas E. Č. bei T. Z. užvaldžius svetimą turtą, tačiau byloje nebuvo užfiksuotas koks nors susitarimas, pagal kurį apeliantas sutiko jiems padėti. Tokio susitarimo nebuvo sudarytą net ir kitą dieną po vagystės. Apeliantas nežinojo, kad automobilis vogtas ar bus vagiamas, o jie vogdami nežinojo, ir to labiau nebuvo užtikrinti ar apeliantas sutiks priimti automobilį. Taigi nebuvo nustatytas priežastinis ryšis tarp jo veiksmų ir buvusios nusikalstamos veikos, jo veiksmai niekaip neįtakojo kilusių padarinių, todėl negalima teigti, kad jis buvo E. Č. bei T. Z. bendrininkas darant nusikaltimą.

Kad automobilis vogtas, apeliantas taip pat negalėjo įtarti, nes atvarytas automobilis buvo su angliškais valstybiniais numeriais, tokiu vogtu automobiliu iš Anglijos, per daugelį pasienio punktų, niekas į Lietuvą nevažiuotų. Ir dažniausiai tokius automobilius pirkėjai išardo ir parduoda dalimis. Be to, E. Č. bei T. Z. dalinosi pinigais gautais už vogtus automobilius, tačiau jis pinigų negavo, nors jei jis būtų pagalbininkas su juo taip pat turėtų būti atsiskaityta.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada dėl V. K. priklausančio automobilio Audi A6 Avant, v/n (duomenys neskelbtini) vagystės. Apeliantas nesutinka, kad jis iš anksto pažadėjo E. Č. ir T. Z. suteikti garažą automobiliui paslėpti ir išardyti. Byloje nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 10 d. apie 18.00 val. pas jį į garažą atvyko E. Č. pasiteirauti ar galėtų vakare garaže palikti automobilį. Tačiau apeliantas pažymi, kad jam atvykus (2011-08-10) automobilis jau buvo pavogtas (2011-08-09). O toks E. Č. prašymas jau po to kai automobilis jau buvo pavogtas, patvirtina, jog jokio išankstinio susitarimo dėl pagalbos vykdant vagystę ar ją pridengiant nebuvo. Tai patvirtina ir E. Č. ir T. Z. parodymai. Apelianto veiksmai neįtakojo automobili vagystės. Nepatvirtinta ir kaltinimo iškelta hipotezė, kad jis neva nepatikrino atvykusio automobilio dokumentus, nes tik atvykus E. Č. ir T. Z. prie garažo atvyko policininkai ir visus suėmė. Apeliantas neturėjo jokios galimybės paprašyti pateikti dokumentus, nes viskas įvyko labai greitai.

T. Z. ir E. Č. (ką patvirtino duodami parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui) turėjo tikslą automobilį parduoti. Automobiliai dar iki atvarymo pas apeliantą buvo apžiūrėti ir iškraustyti, nes juose jau nebuvo jokių vertingų daiktų, nors bylos eigoje išaiškėjo, kad jų turėjo būti. Tai buvo daroma, kad nesukeltų jam įtarimų. Dar iki atvarymo pas apeliantą pavogti automobiliai būdavo kažkur saugomi, nes pas jį būdavo atvaromi tik po tam tikram laiko. Tai patvirtina, kad jis negali būti įvardijamas kaip bendrininkas darant nusikaltimą, nes nusikaltimai būdavo padaromi dar iki E. Č. atvykdavo pas apeliantą su įvairiais prašymais.

Iš jo neturėtų būti reikalaujama žalos atlyginimo. Nusikaltimu padarytą žalą iš dalies atlygino E. Č. bei T. Z.. Jie prisipažino padarę nusikaltimą, tačiau nereiškė pretenzijų, kad jis buvo jų bendrininkas, nepateikė tam kokių įrodymų. Apeliantas jokių pinigų iš jų nėra gavęs, o didesnis žalą atlyginančių asmenų ratas naudingas kitiems nuteistiesiems. Teismas turėjo atsižvelgti, kad jis nėra teistas, yra teigiamai charakterizuojamas kariškis, turi šeimą, globoja neįgalius asmenis. Kaltinimas jam paremtas vien prielaidomis ir hipoteze, o tai turėjo būti vertinama būtent kaltinamojo naudai, o ne prieš jį.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistuosius T. Z., R. V., jo gynėjus Jurijų Kovalenką, Loretą Daukšienę, nuteistojo E. Č. gynėją Rasą Kalkauskienę, prašiusius apeliacinius skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistųjų R. V. ir E. Č. apeliaciniai skundai atmetami.

Pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą. Teismas nuosprendyje nurodė, kokie įrodymai patvirtina apeliantų kaltumą, nurodė išvadas ir motyvus, kodėl jie kalti dėl nusikalstamų veikų padarymo. Byloje surinkti įrodymai motyvuotai argumentuoti, R. V. ir E. Č. nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos ir bausmės paskirtos teisingai, bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nepažeisti. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis E. Č. iš dalies pripažįstą savo kaltę, neneigia įvykdęs jam inkriminuotus nusikaltimus pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. 187 str. 1 d. dėl pasikėsino pagrobti V. R. ir Ž. K. priklausančius automobilius, taip dėl BK 178 str. 2 d. – dėl P. S., E. B., V. B., Š. G., V. K. automobilių vagysčių, todėl nuosprendis šioje dalyje neperžiūrimas (BPK 320 str. 3 d.).

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. Č. prašo išteisinti jį dėl turto prievartavimo bei švelninti paskirtą bausmę, neskiriant laisvės atėmimo bausmės.

Nuteistasis E. Č. prašydamas jį išteisinti dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 181 str. 1 d. (dėl turto prievartavimo iš E. B. ir V. B.), skunde nenurodo jokių jo kaltę paneigiančių aplinkybių. Pažymėtina, kad dėl šių nusikaltimų jis neprisipažino ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tačiau nuosprendyje buvo įvertinti byloje surinkti įrodymai ir padaryta pagrįsta išvada, kad E. Č. kaltas dėl BK 181 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymo.

E. Č. teigė, kad patys nukentėjusieji E. B. ir V. B. nežinia kokiu būdu susižinoję jo telefono numerį, jam skambino, siūlydami pinigus už pavogtus automobilius. Tačiau apylinkės teismas teisingai tokią nuteistojo versiją atmetė kaip gynybinę, visiškai paneigtą nukentėjusiųjų parodymais ir bylos aplinkybėmis. Apylinkės teismas teisingai nurodė, kad kritiškai vertina, todėl atmeta nuteistųjų E. Č. ir T. Z. versiją, kad nukentėjusieji nepažinodami nei vienas kito, nei kaltinamųjų, kažkodėl galėjo įtarti, jog būtent E. Č. turi jų automobilius, kažkaip surasti niekur viešai neskelbiamą E. Č. telefono numerį, jam skambinti ir patys siūlyti išpirką. Versija visiškai nepagrįsta argumentais. Priešingai, būtent nuoseklūs nukentėjusiojo E. B. parodymai bei nukentėjusiojo V. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, patvirtina, kad pats E. Č. skambindavo nukentėjusiesiems ir nurodydavo atnešti išpirkas už automobilius, nes priešingu atveju bus išardyti dalimis. Nukentėjusieji detaliai parodė, kokie nurodymai jiems buvo duoti kur, kada, kaip pristatyti pinigus, kur po to galėjo paimti automobilius. Nukentėjusiesiems buvo skambinama praėjus gana trumpam laikui po vagysčių, todėl tik patys vagystę įvykdę asmenys, turėdami automobilius, galėjo sužinoti duomenis apie savininkus, kadangi, kaip nurodė E. B., iš jo automobilyje paliktų dokumentų: automobilio registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono, automobilio draudimo poliso – buvo nesunku ne tik nustatyti automobilio savininką, bet ir sužinoti jo telefono numerį. Nuteistasis nenurodė jokių argumentų, kodėl apylinkės teismo pagrįstais pripažinti nukentėjusiųjų parodymai turėtų būti įvertinti kaip nepatikimi ir atmesti.

Vertinant nuteistajam E. Č. už jo nusikalstamas veikas paskirtas bausmes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas parinko tinkamos rūšies ir dydžio bausmes, jos neprieštarauja BK 54 ir BK 41 straipsnių nuostatoms.

BK 54 str. 1 d. įtvirtinta bendra taisyklė – teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. BK 54 str. 2 d. nurodo, kad teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Skirdamas bausmės apylinkės teismas įvertino visas šias aplinkybes. Teismas atsižvelgė, kad E. Č. padarė devynis apysunkius nusikaltimus, kurių du nutrūko pasikėsinimo stadijoje, ir du nesunkius nusikaltimus. Visi nusikaltimai yra tyčiniai, o vagystės ir turto prievartavimai – dar ir savanaudiški. Teismas įvertino, kad E. Č. praeityje teistas, ir nors teistumas išnykęs, tačiau tai nepalankiai jį charakterizuojančios aplinkybės, be to jis baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Teismas taip pat įvertino ir palankias aplinkybes, kad jis dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, šeimoje augina mažametį sūnų. Teismas įvertino ir jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis pripažino, padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai dėl jų gailėjosi, padėjo juos išaiškinti bei atlygino didžią dalį nusikaltimais padarytos žalos (BK 59 str. 1 d. 2, 3 p. p.), todėl jam paskyrė laisvės atėmimo bausme, mažesne už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį (BK 61 str.). Teismas nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių tai, kad nusikaltimus padarė bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d.1 p). Taigi teismas parinkdamas bausmės dydį jau atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, todėl dar kartą į jas atsižvelgti bei dar labiau švelninti paskirtąsias bausmes, nėra pagrindo.

Nuteistojo įsitikinimu, jo atžvilgiu turėtų būti taikomos BK 54 str. 3 d. nuostatos ir paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. BK 54 str. 3 d. numato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padaryto nusikaltimo ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą ir tuo atveju teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šiuo atveju jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių teismui taikyti šio straipsnio nuostatas, nenustatyta. Dėl realios laisvės atėmimo bausmės nuteistojo patiriami negatyvūs, nemalonūs padariniai, tam tikri suvaržymai, teisių, laisvių netekimas yra būtina sąlyga, nes bausmė būtų beprasmiška, jeigu nedarytų atitinkamo poveikio, negrasintų negatyviais padariniais. Ir šie dėl bausmės nuteistajam atsiradę padariniai negali būti laikomi išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių turėtų būti švelninama bausmės rūšis.

Nuteistojo asmenybė įvertinama ne tik BK 54 straipsnio reikalavimų kontekste, bet ir sprendžiant, kad bausmės paskirtis bus pasiekta be realaus paskirtosios bausmės atlikimo. E. Č. nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, net devynios, buvo suplanuoti, buvo siekiama materialinės naudos, be to veikiant bendrininkų grupėje, kas yra nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Dėl savo kaltės nuteistasis taip pat prisipažino tik iš dalies, visiškai neigia savo kaltę dėl BK 181 str. 1 d. veikų padarymo. Esant šių aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog paskirtosios bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pirmosios instancijos nuosprendyje E. Č. paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 ir BK 41 numatytų nuostatų, todėl jos keisti ir dar labiau švelninti nėra pagrindo.

Vertinant pirmosios instancijos nuosprendį R. V. atžvilgiu, taip pat pritartina jame padarytoms išvadoms, kad jo kaltė pagrįsta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Kaip jau minėta, R. V. pripažintas kaltu dėl padėjimo pagrobti P. S. ir V. K. automobilius. Nuteistasis R. V. apeliaciniu skundu nesutinka su jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu ir prašo jį išteisinti dėl padėjimo pagrobti P. S. ir V. K. automobilius bei jo dalyje atmesti civilinį ieškinį.

Pažymėtina, jog BK 24 str. 6 d. nurodo, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjėjas yra viena iš bendrininkavimo formų, o pagal BK 24 str. 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Todėl, kaltinant bendrininkavimu darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, taip pat turi būti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas.

R. V. teigia, kad nebuvo susitarimo tarp jo ir kitų nuteistųjų dėl to, kad jis padės jiems paslėpti vogtus automobilius, jo veikoje nebuvo tyčios, nes jis nežinojo ir negalėjo žinoti ar suprasti, kad atvaryti automobiliai vogti, automobiliai buvo pirma pavagiami, o tik po to prašoma juos priimti į garažą. Tačiau šie nuteistojo argumentai paneigti kitų kaltinamųjų nuosekliais parodymais, taip pat byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Nuteistasis E. Č. teismo posėdyje patvirtino, kad su R. V. kitą dieną po P. S. automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės susitarė, jog pas jį į garažą atvarys automobilį, kurį jis turės išardyti. Be to, tiek E. Č., tiek T. Z. paaiškino, kad R. V. jau pirmasis automobilis buvo pažadėtas kaip atlygis už kitų sekančių automobilių išardymą. R. V. su tuo sutiko, Audi A6 (nukentėjusiojo P. S.) automobilis buvo atvarytas ir paliktas jo žiniai, jis galėjo su juo daryti ką norėjo. Jam nebuvo pateikti jokie automobilio dokumentai, užvedimo rakteliai. Automobilyje akivaizdžiai buvo matyti sugadinta durelių spynelė, sulaužyta užvedimo spynelė, o tai turėjo kelti įtarimų dėl automobilio legalumo, patirtį darbe su automobiliais turinčiam asmeniui. Nuteistasis T. Z. patvirtino, kad R. V. pats pasakė, kad automobilis vogtas. Nuteistasis T. Z. nurodė, kad R. V. prižadėjo automobilį tik tuo atveju, jeigu jis užtikrins vietą kitam vogtam automobiliui. Sąmoningas žmogus suvokia, kad gerą, nesugedusį, nesudaužytą automobilį jo prašoma išardyti net nepateikiant jokių nuosavybės ar naudojimosi dokumentų, ir automobilis buvo išardytas gan greit, tai R. V. nebuvo netikėta staigmena, nes priešingu atveju bendrininkai T. Z., E. Č. ir nebūtų vežę R. V. į garažą šio automobilio, jie būtų ieškoję kitokių alternatyvų, bet R. V. iš anksto sutiko bendrininkauti padėdamas. Šios aplinkybės patvirtina, kad R. V. suprato ir pritarė veiksmais, kad jam atvarytas automobilis yra vogtas, todėl priimdamas jį veikė tiesiogine tyčia.

Bendrininkaujant svarbu tai, kad veikiant bendrininkams palengvėja nusikaltimo padarymas, t.y. bendrininkai vienas kitam palengvina nusikaltimo darymą. Susitarimas dėl bendrų veiksmų gali kilti bet kurioje nusikaltimo darymo stadijoje, būti spontaniškas ir išreiškiamas ne tik išankstiniu konkrečių veiksmų aptarimu, suderinimu. Pažymėtina, kad ir bendrininkų grupei iš anksto numatytas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, glaudžių ryšių tarp bendrininkų nustatymas, vaidmenų pasiskirstymas nėra būtini bendrininkų požymiai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tai, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t.y. mažiausiai bent du bendrininkai turi vykdyti objektyviąją bendros nusikalstamos veikos sudėties pusę (ar jos dalį). Taigi, šiuo atveju E. Č. ir T. Z. įvykdžius automobilio vagystę, R. V. savo veiksmais prisidėjo prie automobilio paslėpimo ir jo realizacijos – kitą dieną po vagystės, priėmė jį į savo nuomojamą garažą ir skubiai išardė. Laiko tarpas tarp automobilio vagystės bei atvežimo į garažą paslėpti ir išardyti nėra reikšmingas nusikaltimo kvalifikavimui, nes dažni atvejai, kuomet pavogtas automobilis pervežamas ir paliekamas kitoje vietoje, kad įsitikinti ar nėra automobilis ar vagys sekami, stebimi, tik įsitikinus saugumu, tęsiamas veikimas.

Dėl kito automobilio vagystės planas buvo suderintas visiškai iš anksto. Nuteistųjų E. Č. ir T. Z. parodymai patvirtino, kad R. V. iš anksto prižadėjo, kad priims kitą vogtą automobilį. Tai, kad nebuvo konkrečiai suderinta data, kada kitas automobilis bus atvarytas, neturi reikšmės. Tokia data negalėjo būti suderinta, kadangi T. Z. įtaisas automobilių varikliams užvesti tiko tik AUDI ir VW Passat automobiliams, dėl šios priežasties pirmiausia E. Č. ir T. Z. turėjo surasti tinkamą automobilį, o nuo to priklausė ir nusikaltimo data. Kadangi jiems R. V. buvo garantavęs automobilį priimti bet kada, tai sustiprino E. Č. ir T. Z. motyvaciją ir galimybę ieškoti kitų tinkamų automobilių ir juos pavogti. Tai patvirtina ir faktas, kad E. Č. ir T. Z. pavogę kitą automobilį Audi A6 (nukentėjusiojo V. K.), jau kitą dieną atvyko pas R. V. jo perspėti, kad automobilis bus atvarytas ir temstant jį atvarė. R. V. dėl to sutiko, net iš garažo išvarė savo automobilį. Automobiliui taip pat buvo sugadinta durų spynelė, kurią R. V. galėjo matyti. Kad R. V. suprato, jog automobilis nėra legalus ir jis prisideda prie nusikalstamos veikos darymo, patvirtina faktas, jog sulaikomas policijos pareigūnų, jis bandė bėgti kartu su E. Č. ir T. Z.. Paties R. V. garaže buvo rasta ir daugiau įvairių automobilinių detalių, taip pat ir vogti automobilio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kurių atsiradimo aplinkybių nuteistasis negalėjo paaiškinti. R. V. neneigė, kad dažnai ardo įvairius automobilius nekeldamas klausimo dėl jų legalumo.

R. V. argumentas, kad E. Č. ir T. Z. jį apkalba, nes tokiu būdu jiems palengvėja žalos atlyginimas nukentėjusiesiems, taip pat nėra pagrįstas, kadangi iš R. V. solidariai su E. Č. ir T. Z. yra priteista tik 1000 (vienas tūkstantis) litų nukentėjusiojo V. K. naudai neturtinei žalai atlyginti. Ir šis žalos atlyginimas sudaro tik mažą dalį bendrai E. Č. ir T. Z. jau atlygintų žalų bei iš jų priteistų ieškinių. Turtinę žalą V. K. taip pat atlygino E. Č. ir T. Z., iš R. V. ji nebuvo priteista. Jam nėra priteistos atlyginti ir kitos nukentėjusiesiems padarytos žalos, todėl nėra nustatyta jokio pakankamo motyvo, kad E. Č. ir T. Z. būti suinteresuoti apkalbėti R. V..

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos išvados dėl R. V. kaltės pagrįstos ne atskirais parodymais, o įrodymų ir įvykio aplinkybių visetu, todėl abejoti priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu nėra pagrindo.

Apygardos teismui buvo pateiktas Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas iš R. V. priteisti 120 Lt išlaidas patirtas gynėjos advokatės Loretos Daukšienės antrinės teisinės pagalbos apmokėjimui. Prašymas tenkintinas ir vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. iš R. V. priteistinas 120 (vieną šimtą dvidešimt) litų antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti, jas sumokant į valstybės biudžetą.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl tenkinti E. Č. ir R. V. apeliacinių skundų ir pakeisti nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistųjų E. Č. ir R. V. apeliacinius skundus atmesti.

Priteisti iš R. V. 120 (vieną šimtą dvidešimt) litų į valstybės pajamas už antrinę teisinę pagalbą (mokama į VMI prie LR FM sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, juridinio asmens kodas 188659752, bankas AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).