- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-07
- Bylos Nr.
- I-3047-473/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01632-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- S. A. A. H., B. S. H., S. T. A. H., S. A. F. H.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Malijauskienės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. A. A. H., B. S. H., S. T. A. H. ir S. A. F. H. skundą atsakovei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai S. A. A. H., B. S. H., S. T. A. H. ir S. A. F. H. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 28–32), prašydami panaikinti atsakovės Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – Valdyba) 2018 m. balandžio 11 d. sprendimus Nr. 10-SP9-120 „Dėl Pakistano Islamo Respublikos pilietės S. A. F. H. grąžinimo į Pakistano Islamo Respubliką“, Nr. 10-SP9-121 „Dėl Pakistano Islamo Respublikos piliečio S. T. A. H. grąžinimo į Pakistano Islamo Respubliką“, Nr. 10-SP9-122 „Dėl Pakistano Islamo Respublikos pilietės S. B. H. grąžinimo į Pakistano Islamo Respubliką“ ir Nr. 10-SP9-123 „Dėl Pakistano Islamo Respublikos piliečio S. A. A. H. grąžinimo į Pakistano Islamo Respubliką“ (toliau visi kartu – Sprendimai). Pareiškėjai nurodo, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) Imigracijos skyrius 2018 m. kovo 19 d. priėmė sprendimą Nr. (15/4-1)3I-247(122, 123, 124, 125)/ 171-103, 104, 105, 106 „Dėl atsisakymo išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinę nacionalinę vizą Pakistano Islamo Respublikos piliečiui S. A. A. H. ir dėl atsisakymo išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikinti daugkartines nacionalines vizas Nr. 002943886, 002943887 ir 002943888 Pakistano Islamo Respublikos piliečiams B.S. H., S. T. A. A. ir S. A. F. H.“ (toliau – Departamento sprendimas), kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinę nacionalinę vizą pareiškėjui S. A. A. H. bei panaikino nacionalines vizas kitiems pareiškėjams. Atsižvelgdama į tai, Valdyba 2018 m. balandžio 11 d. priėmė skundžiamus Sprendimus, kuriais pareiškėjai buvo įpareigoti savarankiškai per 30 d. (iki 2015 m. gegužės 11 d.) išvykti į Pakistano Islamo Respubliką. Pareiškėjai nurodo, kad nesutinka su Departamento sprendimu, kuriuo atsisakyta išduoti jiems leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti daugkartinę nacionalinę vizą pareiškėjui S. A. A. H. bei panaikintos kitų pareiškėjų vizos, todėl 2018 m. balandžio 3 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kadangi atsakovės Valdybos Sprendimai priimti Departamento sprendimo, kurį pareiškėjai siekia nuginčyti kitoje administracinėje byloje (bylos Nr. I-2494-473/2018) pagrindu, tuo atveju, jeigu pareiškėjų skundas minėtoje byloje būtų patenkintas, Valdybos Sprendimai netektų teisinės galios.
Atsiliepimas
Atsakovė Valdyba pateikė teismui atsiliepimą į skundą (b. l. 47–51), kuriuo prašo pareiškėjų skundą atmesti. Atsakovė nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) nuostatomis, tuo atveju, kai yra priimamas sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikina gyventi ir neišduoti daugkartinės vizos bei panaikinti turimas daugkartines nacionalines vizas, Valdyba Įstatymo nustatyta tvarka privalo spręsti užsieniečių tolesnės teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą. Dėl šios priežasties Valdyba, vadovaudamasi Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atsižvelgdama į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas ir nustatytas faktines aplinkybes bei į tai, kad nenustatyta Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti pareiškėjus į Pakistano Islamo Respubliką, priėmė ginčijamus Sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo į kilmės šalį. Šių Sprendimų pagrindas – Departamento sprendimas. Dokumentų, kurie leistų užsieniečiams pasilikti Lietuvoje, pareiškėjai neturi. Atsakovė pažymi, kad priimant Sprendimus buvo atsižvelgta į pareiškėjų prašymą nustatyti ilgiausią išvykimo terminą ir nustatytas maksimalus Įstatymo leidžiamas 30 d. terminas, kuris baigėsi 2018 m. gegužės 11 d. Atsižvelgiant į pareiškėjų prašymą, šis terminas pratęstas dar 30 d., t. y. iki 2018 m. birželio 10 d. Pareiškėjai sutiko su Valdybos Sprendimais ir atskiru prašymu išreiškė pageidavimą grįžti į Pakistano Islamo Respubliką. Nors Valdybos Sprendimai yra priimti tuo metu, kai Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjų skundą dėl Departamento sprendimo panaikinimo, tačiau bylos nagrinėjimas teisme nesuteikia teisės užsieniečiui pasilikti Lietuvos Respublikoje neturint jo teisėtą buvimą pagrindžiančių dokumentų. Pareiškėjai savo teisėtus interesus gali ginti pasitelkdami atstovus.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė skundą atmesti, vadovaudamasi atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Valdybos Sprendimų (b. l. 8–11), kuriais pareiškėjai įpareigoti savanoriškai per 30 d. terminą išvykti į Pakistano Islamo Respubliką, teisėtumo ir pagrįstumo.
Valdyba gavo Departamento sprendimą, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi ir daugkartinę nacionalinę vizą pareiškėjui Pakistano Islamo Respublikos piliečiui S. A. A. H. ir panaikintos daugkartinės nacionalinės vizos pareiškėjams Pakistano Islamo Respublikos piliečiams B. S. H., S. T. A. H., S. A. F. H.. Valdyba nustatė, kad pareiškėjai teisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, turėdami galiojančius Pakistano Islamo Respublikos piliečių pasus ir galiojančias vizas bei buvo pateikę dokumentus, siekdami gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau Departamento sprendimu jų prašymas nebuvo patenkintas. Valdyba įvertino, kad panaikinus vizas ir neišdavus leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjai yra Lietuvos Respublikoje neteisėtai. Duomenų apie pareiškėjų paiešką, draudimą atvykti, kardomąsias priemones ir baudžiamąsias bylas Valdyba neturi (b. l. 52).
Valdyba, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, 2018 m. balandžio 11 d. priėmė Sprendimus (b. l. 8–11), kuriais įpareigojo pareiškėjus savanoriškai išvykti į Pakistano Islamo Respubliką per 30 d. nuo Sprendimų įteikimo dienos. Sprendimuose nurodyta, kad pareiškėjams per nustatytą terminą neišvykus iš Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl jų išsiuntimo iš šalies. Pareiškėjai 2018 m. balandžio 11 d. pareiškimais (b. l. 55, 60) sutiko su Valdybos Sprendimais dėl jų grąžinimo į Pakistano Islamo Respubliką, tačiau nurodė pageidaujantys sulaukti teismo sprendimo byloje, iškeltoje pagal pareiškėjų skundą dėl Departamento sprendimo teisėtumo.
Pareiškėjai pateikė Valdybai 2018 m. gegužės 8 d. prašymą (b. l. 71–73) pratęsti buvimo Lietuvos Respublikoje terminą dar 30 d. Pareiškėjai nurodė, kad nesutinka su Departamento sprendimu ir pateikė skundą teismui dėl jo teisėtumo, šiuo pagrindu pradėta administracinė byla Nr. I-2494-473/2018. Be to, pareiškėjai pažymėjo, kad prieš išvykdami iš šalies, jie turi sustabdyti Lietuvos Respublikoje vykdomą veiklą, t. y. likviduoti UAB (duomenys neskelbtini), nutraukti sutartis su darbuotojais, atsiskaityti su tiekėjais. Pareiškėjai nurodė, kad dėl visų išvardintų priežasčių jiems yra būtina likti Lietuvos Respublikoje ilgiau. Valdyba tenkino pareiškėjų prašymą ir pratęsė jų buvimo Lietuvoje terminą iki 2018 m. birželio 10 d. (b. l. 54, 59, 64, 68).
Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Departamento sprendimą ir perduoti Departamentui iš naujo nagrinėti jų prašymus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu, priimtu išnagrinėjus administracinę bylą Nr. I-2494-473/2018, pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjai dėl minėto Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą.
Pareiškėjai nesutinka su Valdybos Sprendimais ir nurodo, kad Sprendimai yra priimti Departamento sprendimo, dėl kurio teisėtumo yra iškelta administracinė byla, pagrindu, todėl panaikinus Departamento sprendimą, Valdybos Sprendimai dėl pareiškėjų grąžinimo taip pat netektų teisinės galios.
Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, grąžinimas į užsienio valstybę – tai procedūra, kai užsienietis prievolę išvykti iš Lietuvos Respublikos įvykdo savanoriškai arba iš jos išsiunčiamas į valstybę, kuri nėra Europos Sąjungos arba Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė. Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jam panaikinta viza, o šios dalies 3 punkte nustatyta, kad toks sprendimas taip pat priimamas kai užsienietis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimui. Sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, įvertinus užsieniečio galimybes kuo greičiau išvykti, nustatomas nuo 7 iki 30 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 127 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis Įstatymo 128 straipsnio 1 dalimi, priimant sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę atsižvelgiama į jo buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą. Įstatymo 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiam išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas.
Iš aptariamų teisės aktų nuostatų matyti, kad tuo atveju, kai užsienietis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje neturėdamas galiojančios vizos (pasibaigus vizos galiojimo laikui arba panaikinus vizą), kompetentingos institucijos turi spręsti dėl jo tolimesnio buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje ir priimti jo atžvilgiu sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo, nustatant jam ne ilgesnį kaip 30 d. terminą savarankiškai išvykti iš Lietuvos valstybės. Sprendimas dėl grąžinimo nepriimamas, kai yra nustatoma, kad egzistuoja Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodyti pagrindai, t. y. kai nustatoma, kad grąžinus užsienietį, iškils pavojus jo asmeniui.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad Departamento sprendimu pareiškėjui S. A. A. H. atsisakyta išduoti daugkartinę nacionalinę vizą, pareiškėjams B. S. H., S. T. A. H. ir S. A. F. H. panaikintos daugkartinės nacionalinės vizos, taigi, egzistuoja Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte nustatyti sprendimų grąžinti užsieniečius priėmimo pagrindai. Valdyba, priimdama Sprendimus, nenustatė Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų pagrindų, kuriems esant Sprendimai dėl pareiškėjų grąžinimo negalėjo būti priimti ir pareiškėjai neginčija šios aplinkybės. Atsižvelgdama į tai, teismas laiko, kad Valdyba pagrįstai priėmė Sprendimus, kuriais įpareigojo pareiškėjus išvykti iš Lietuvos Respublikos, juo labiau kad pareiškėjai 2018 m. balandžio 11 d. pareiškimais sutiko su Sprendimais ir nurodė pageidaujantys išvykti į Pakistano Islamo Respubliką. Kartu pažymėtina, kad Valdyba, priimdama Sprendimus, nustatė pareiškėjams ilgiausią galimą išvykimo terminą (30 d.), kurį, gavusį pareiškėjų prašymą, pratęsė dar 30 d.
Pažymėtina, kad pareiškėjai nekvestionuoja Sprendimuose nustatytų aplinkybių, tačiau nurodo, kad Sprendimai turėtų būti panaikinti, kadangi pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl Departamento sprendimo, kurio pagrindu priimti Sprendimai, panaikinimo. Vis dėlto, teismas, vertindamas šį pareiškėjų argumentą, visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad Įstatyme, kaip minėta, yra nustatyti konkretūs pagrindai, kuriems esant negali būti priimamas sprendimas dėl asmens grąžinimo, ir Įstatyme nėra nustatyta, kad sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti asmeniui vizą arba viza yra panaikinama, apskundimas teismui sudaro pagrindą nepriimti sprendimo dėl asmens grąžinimo. Antra vertus, pažymėtina, kad skundo teismui pateikimas per se (pats savaime) nereiškia, kad pareiškėjų skundas bus patenkintas ir Departamento sprendimas, kurio pagrindu priimti ginčijami Sprendimai, bus panaikintas.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijami Valdybos Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, pagrindo juos naikinti nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjų S. A. A. H., B. S. H., S. T. A. H. ir S. A. F. H. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.