- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-28
- Bylos Nr.
- e2YT-16910-819/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Pareiškėjas
- J. L.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja T. L., VĮ „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, J. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja 1997 m. balandžio 24 d. mirusio tėvo F. L. palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti jam nuosavybės teise priklausančią ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuri nekilnojamojo turto registre registruota (duomenys neskelbtini) mirusios N. L. vardu. Paaiškina, kad šis faktas reikalingas tam, kad pareiškėja galėtų kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.
Pareiškėja nurodo, kad ji yra F. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), duktė. T. L. yra F. L. sūnus. Pareiškėja ir jos motina N. L. pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą 1992 m. rugsėjo 15 d. bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre šis butas buvo registruotas kaip priklausantis pareiškėjai ir N. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise. Vilniaus miesto apylinkės teismo 1996 m. birželio 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2⁸-4516/1996 pareiškėjos tėvų santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta, tačiau turtas liko nepadalintas. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje jų ištuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pažymi, kad nepaisant to, kad ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo registruota nekilnojamojo turto registre tik pareiškėjos motinos N. L. vardu, tai laikytina bendrąja pareiškėjos motinos N. L. ir tėvo F. L. nuosavybe, nes šis turtas įgytas jų santuokos metu.
Pareiškėja paaiškina, kad pareiškėjos tėvas F. L. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal Gyventojų registro duomenis jo paskutinė gyvenamoji vieta nuo 1996 m. liepos 2 d. iki pat mirties buvo (duomenys neskelbtini). Šis adresas patenka į Vilniaus m. 16-ojo notaro biuro veiklos teritoriją turto paveldėjimo atvejais. Vilniaus regiono valstybės archyvas nurodė, kad šiam archyvui saugoti perduotose Vilniaus miesto 16-ojo notaro biuro notarės Danutės Juknevičienės dokumentuose, sudarytuose iki 1999 m. lapkričio 5 d., nerasta dokumentų, kad po F. L. mirties buvo sudaryta paveldėjimo byla. Vilniaus miesto 16-ojo notaro biuro notarės Dalios Jungevičienės 2018 m. kovo 15 d. rašte taip pat nurodoma, kad po F. L. mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Testamentų registre palikėjo F. L. sudarytų testamentų, palikimo priėmimo faktų, pareiškimų dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikimo atsisakymo faktų, pareiškimų dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui nėra įregistruota. Pareiškėjos motina N. L. mirė (duomenys neskelbtini), palikusi 2009 m. kovo 3 d. sudarytą oficialųjį testamentą, pagal kurį jai nuosavybės teise priklausančią dalį minėto buto ji paliko pareiškėjai. Pareiškėja pagal 2018 m. balandžio 5 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą paveldėjo ½ dalį jos tėvams bendrosios nuosavybės teise priklausiusios ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), t.y. ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), o likusiai ¼ daliai šio buto paveldėjimo liudijimas pareiškėjai nėra išduotas. Ši dalis yra jos tėvo F. L. asmeninė nuosavybė, į kurią ji turi paveldėjimo teisę kaip įstatyminė F. L. įpėdinė.
Pareiškėja nurodo, kad po F. L. mirties pareiškėja toliau kartu su šeima ir savo motina N. L. gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tuo metu jos šeimą sudarė ji, jos sutuoktinis A. L. ir jų nepilnamečiai vaikai – sūnus E. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir duktė D. L., gim. (duomenys neskelbtini). Mirus tėvui pareiškėja ėmėsi iniciatyvos valdyti visą butą kaip savo, tuo pačiu ir tėvui priklausančią buto dalį, kaip viso buto savininkė rūpinosi visu butu, tvarkė visus su butu susijusius reikalus. Tai yra pareiškėja visą laiką viena mokėjo savininkams priklausančius už butą mokėti mokesčius, 2003 m. gegužės 28 d. sudarė šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį Nr. 23146, 2006 m. rugsėjo 7 d. sudarė gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 11109853, kaip buto savininkė dalyvavo 2004 m. vasario 4 d. UAB „Vilniaus vandenys“ atliktame šalto vandens skaitiklio bute plombavime, 2004 m. vasario 25 d. UAB „Vilniaus energija“ atliktame karšto vandens skaitiklių plombavime, 2009 m. rugsėjo 22 d., 2012 m. lapkričio 16 d. UAB „Vilniaus energija“ atliktuose karšto vandens skaitiklių patikrinimuose. Taip pat pareiškėja 2006 m. spalio 25 d. sudarė sutartį dėl šarvuotų durų butui (duomenys neskelbtini), įrengimo, 2008 m. spalio 17 d. sudarė sutartį su UAB „Runikos statyba“ dėl lango gamybos šiam butui ir apmokėjo pateiktą sąskaitą, 2011 m. užsakė buto balkono duris ir vitrininį langą, 2014 m. užsakė dar vieną langą, apmokėjo jo gamybą ir montavimą. Tai, pareiškėjos teigimu, liudija, kad pareiškėja priėmė jos tėvo F. L. palikimą pradėdama valdyti jam nuosavybės teise priklausančią buto dalį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė teismui atsiliepimą (b.l. 81-82), kuriame nurodė, jog nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo F. L. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo F. L. turto priėmimą valdyti. Pažymėjo, jog tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikėjo F. L. palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo dėl šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo T. L. pateikė atsiliepimą (b.l. 74), kuriame nurodė, kad sutinka su pareiškėjos pareiškimu.
Suinteresuotas asmuo J. L. pateikė atsiliepimą (b.l. 157-18), kuriame taip pat nurodė, kad neprieštarauja pateiktam pareiškimui, prašo jį spręsti teismo nuožiūra. Pažymi, kad F. L. jo mirties momentu buvo santuokoje su J. L. mama J. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuri buvo įstatyminė F. L. įpėdinė jo mirties momentu ir turėjo teisę paveldėti savo mirusio sutuoktinio turto dalį. J. L. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties J. L. priėmė jos palikimą ir paveldėjo po jos mirties likusį turtą. Paaiškina, kad jo motina po F. L. mirties nesikreipė į notarą dėl jo palikimo priėmimo, nepradėjo jo turto faktiškai valdyti, likusio turto neprižiūrėjo, nesirūpino, nemokėjo mokesčių, neatliko jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti ir tai rodo, kad J. L. mama F. L. palikimo po jo mirties nepriėmė. Todėl J. L. nurodo nepretenduojantis į F. L. palikimą. Pažymi, kad J. L. ir pareiškėjos giminystės ryšiai nesaisto.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė F. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 16, 22). Mirties momentu F. L. buvo santuokoje su J. L., gim. (duomenys neskelbtini), buvo užauginęs du vaikus suinteresuotą asmenį T. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir pareiškėją J. L., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 16, 8-11, 12-15). F. L. mirus Vilniaus m. 16-ajame notarų biure pagal jo paskutinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nebuvo pradėta F. L. paveldėjimo byla, byloje nėra duomenų, kad F. L. būtų palikęs testamentą (b.l. 23, 24, 25, 26, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 179 straipsnio 3 dalis). F. L. sutuoktinė J. L. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 123). Jos palikimą priėmė jos sūnus suinteresuotas asmuo J. L. (b.l. 123, 126-130). Iš jo rašytinių paaiškinimų, kurie atitinka byloje surinktus kitus duomenis, nustatyta, kad J. L. po F. L. mirties į notarą dėl F. L. palikimo priėmimo nesikreipė, jo palikimo po jo mirties faktiškai valdyti nepradėjo (CPK 185 straipsnis).
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad F. L. mirties dieną nekilnojamojo turto registre buvo registruota N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri jos buvo įgyta 1992 m. rugsėjo 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 11-6072 pagrindu (b.l. 21, 27, 34-35). Tuo metu N. L. buvo santuokoje su F. L. nuo (duomenys neskelbtini) (b.l. 36-39). 1992 m. rugsėjo 15 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. CK, kaip iš esmės ir SŠK, įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad N. L. ir F. L. santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1996 m. birželio 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2⁸-4516/1996, civilinės metrikacijos įstaigoje registruotu (duomenys neskelbtini) (b.l. 17-19, 20), tačiau juo turtas tarp buvusių sutuoktinių padalintas nebuvo. Byloje nėra duomenų, kad turtas tarp N. L. ir F. L. būtų padalintas vėliau (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad N. L. (duomenys neskelbtini) mirė (b.l. 27). Jai priklausiusią šio buto (duomenys neskelbtini), dalį – ¼, 2018 m. balandžio 5 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 6-1035VZ pagrindu paveldėjo pareiškėja (b.l. 28-29, 30-33, 34-35). Tai patvirtina, kad ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), nepaisant jos registravimo nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių vardu, buvo bendroji jungtinė N. L. ir F. L. nuosavybė iki jų santuokos nutraukimo, o po santuokos nutraukimo, taip pat F. L. mirties momentu jų bendroji dalinė nuosavybė (SŠK 23 straipsnio 3 dalis).
F. L. mirties momentu galiojęs 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 587 straipsnis numatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis numatė, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po F. L. mirties pareiškėja, būdamas įstatymine jo įpėdine (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėja teigia, kad nors ji į notarą nesikreipė, ji F. L. turtą po jo mirties pradėjo faktiškai valdyti, ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis pareiškėjai turi juridinę reikšmę.
Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad pareiškėja yra F. L. įstatyminė įpėdinė, pripažintina, kad prašomas nustatyti faktas, kad ji priėmė savo tėvo F. L. palikimą po jo mirties pradėdama turtą faktiškai valdyti, pareiškėjai turi juridinę reikšmę (CPK 444 straipsnio 1 dalis), nes toks faktas sąlygotų paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į F. L. mirties momentu nuosavybės teise valdytą turtą.
Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjos rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja yra buto (duomenys neskelbtini), bendraturtė, nuosavybės teisę į jį įgijusi ta pačia 1992 m. rugsėjo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 11-6072 (b.l. 21, 27, 34-35). Šiame bute ji savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi nuo 1977 m. spalio 11 d. (b.l. 40). Iš pareiškėjos paaiškinimų taip pat nustatyta, kad jos tėvui F. L. išsiskyrus su jos motina N. L., F. L. išsikėlė iš šio buto į butą (duomenys neskelbtini) (b.l. 23), tačiau pareiškėja jame liko gyventi kartu su mama N. L. ir savo šeima – sutuoktiniu A. L. ir dviem vaikais E. L., gim. (duomenys neskelbtini), bei D. L., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 41). Nors į bylą nėra pateiktų tiesioginių įrodymų, liudijančius pareiškėjos atliktus aktyvius veiksmus priimant F. L. palikimą per šešis mėnesius po jo mirties (duomenys neskelbtini), byloje surinktų įrodymų visuma apie vėlesnius pareiškėjos atliktus šio buto priežiūros, remonto veiksmus (b.l. 42-44, 45-48, 49, 50-52, 53-59), liudijančius šio buto valdymą kaip savo, leidžia pagrįstai teigti, kad pareiškėja priėmė F. L. palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti (CPK 185 straipsnis). Tokią išvadą pagrindžia ir tai, kad per tokį ilgą laiko tarpą po F. L. mirties jokie asmenys turintys teisių į F. L. palikimą nepareiškė. Todėl pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas.
Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2001) yra pripažįstama, kad ieškinyje dėl pripažinimo, o ne dėl priteisimo, reikalavimo performulavimas yra galimas, tai nėra laikytina užėjimu už ieškininių reikalavimo ribų. Pareiškėja pareiškimu prašymą teismui formulavo kaip prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo F. L. palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti jam nuosavybės teise priklausančią ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuri nekilnojamojo turto registre registruota (duomenys neskelbtini) mirusios N. L. vardu. Pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 13 p.) teismas, nustatydamas palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktus, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Duomenis, koks konkretus turtas yra likęs po palikėjo mirties, turi pateikti notarui įpėdinis (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 29 straipsnis). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjai yra reikšmingas po jos tėvo F. L. mirties likusio palikimo priėmimo faktas kaip nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, todėl būtent šis faktas yra nustatytinas sprendimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po F. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė pareiškėja J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti. Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą į turtą, priklausiusį F. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išduoti pareiškėjai J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.