- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-05
- Bylos Nr.
- I-3644-171/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02118-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Rūta Miliuvienė, Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- K. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui K. J., jo atstovei I. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. J. pateikė teismui skundą (b. l. 1–2), kuriame teismo prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-03-20 sprendimą, kuriuo atsakovė atsisakė tenkinti jo prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą; 2) patenkinti prašymą ir kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą 300 Lt turtinę žalą ir 6 000 Lt neturtinę žalą; 3) atlyginti 500 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, ruošiant procesinius dokumentus.
Paaiškino, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-07-01 nusprendžiu A. R. ir V. G. buvo pripažinti kaltais padarę nusikaltimus, nustatytus Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 286 straipsnyje, ir iš jų pareiškėjui priteista atlyginti 300 Lt turtinę ir 6 000 Lt neturtinę žalą. Kadangi nusikaltimas, nustatytas Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalyje, yra įtrauktas į smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašą, todėl šiuo nusikaltimu padaryta žala privalo būti atlyginta. Pažymėjo, kad šiame įstatyme nustatyta, kad jeigu nuteistieji neturi galimybės atlyginti nukentėjusiajam priteistos pinigų sumos, žalą atlygina valstybė. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) 2014-03-13 raštas Nr. 20-S-780 negali būti pagrindas nevykdyti teismo nuosprendžio, kadangi rašte nurodyta pinigų suma nesusijusi su nuosprendžiu priteista pinigų suma iš nusikaltusių asmenų.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad kompensacija dėl sužalojimo, atliekant tarnybines pareigas, negali būti prilyginama žalai, kuri priteista teismo nuosprendžiu. Žala yra priteista iš fizinių asmenų, kurie padarė žalą smurtiniu nusikaltimu. Kompensacija, kurią išmokėjo Kauno apskrities VPK už sužalojimą, atliekant tarnybines pareigas, priklauso pareiškėjui pagal Statutą ir niekaip negali būti siejama su žala, kurią padarė privatūs asmenys.
Atsiliepimas
Atsakovė Teisingumo ministerija atsiliepime (b. l. 14–15) su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad 2014-02-10 gavo pareiškėjo prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Atsakovė, išnagrinėjusi prašymą, su prašymu pateiktus bei kitus gautus dokumentus, nustatė, kad yra ne visos Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatyme nustatytos smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo sąlygos. Kauno AVPK 2014-03-13 raštu Nr. 20-S-780 Teisingumo ministeriją informavo, kad už tarnybos metu patirtą sveikatos sutrikdymą, t. y. už pareiškėjui įvykdytą smurtinį nusikaltimą, iš valstybės biudžeto jam jau buvo suteikta 36 095,04 Lt kompensacija už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Atsakovės manymu, pareiškėjui smurtiniu nusikaltimu padaryta žala laikoma atlyginta, nes žala buvo kompensuota iš valstybės biudžeto ir neviršijo pareiškėjui priteistos žalos sumos.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, atsakovei apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 42).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-07-01 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-44-737/2009 A. R. ir V. G. pripažinti kaltais padarę nusikaltimus, nustatytus Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir 286 straipsnyje. Šiuo nuosprendžiu pareiškėjui K. J. solidariai iš nuteistųjų A. R. ir V. G. priteista atlyginti 300 Lt turtinę žalą ir 6 000 Lt neturtinę žalą (b. l. 23–30).
Teisingumo ministerijoje 2014-02-10 gautas pareiškėjo K. J. 2014-02-07 prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą (b. l. 19–22).
Teisingumo ministerija 2014-03-20 sprendimu Nr. (1.34)7R-1978 pareiškėjo prašymo netenkino (b. l. 17–18), nes nustatė, kad jam už tarnybos metu patirtą sveikatos sutrikdymą buvo išmokėta 36 095,04 Lt kompensacija dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
Kauno AVPK viršininko 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymu „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo“, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 7 punktu, nuspręsta išmokėti Kauno AVPK Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio vyresniajam patruliui K. J. 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją (b. l. 35). Lietuvos Respublikos Kauno AVPK 2014-03-13 rašte Nr. 20-S-780 (b. l. 34), adresuotame Teisingumo ministerijai, nurodyta, kad K. J. buvo priskaityta 36 095, 04 Lt piniginė kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo ir išmokėta 2010 m. vasario 8 d. pavedimu Nr. 211.
Byloje kilo ginčas dėl 2014 m. kovo 20 d. Teisingumo ministerijos sprendimo Nr. (1.34)7R-1978 pagrįstumo ir teisėtumo.
Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumą pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Atkreiptinas dėmesys, kad tarp šalių nėra ginčo nei dėl žalos dydžio, nei dėl nusikaltimo, nustatyto Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, vertinimo smurtiniu.
Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – ginti nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų teises ir teisėtus interesus. Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą šio įstatymo nustatyta tvarka turi nukentėję asmenys, kuriems teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba patvirtino sutartį dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo.
Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar teismo patvirtintoje sutartyje nurodyta smurtiniu nusikaltimu padaryta žala laikoma neatlyginta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) žalos savanoriškai neatlygino už žalą atsakingas asmuo; 2) antstolis neturėjo objektyvių galimybių išieškoti priteistą žalos atlyginimą; 3) žala neatlyginta ir nekompensuota iš valstybės ar savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų, užsienio valstybių kompetentingos institucijos; 4) bendra atlygintos, kompensuotos ir išieškotos žalos suma nesiekia šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyto maksimalaus kompensuojamos žalos dydžio.
Taigi Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatyme įtvirtintos nuostatos, kad valstybė kompensuoja smurtiniais nusikaltimais padarytą turtinę ir / ar neturtinę žalą tik tada, kai ji neatlyginta ir nekompensuota iš valstybės ar savivaldybių biudžetų. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Taigi, pagal Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 7 straipsnio 3 dalies 3 punktą kompensuojamos turtinės žalos dydis negali viršyti 60 MGL (7 800 Lt), o neturtinės žalos dydis negali viršyti 80 MGL (10 400 Lt).
Pareiškėjas savo reikalavimą kildina iš to, kad baudžiamojoje byloje jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir teismo nuosprendžiu jam buvo priteista atlyginti 300 Lt turtinę ir 6 000 Lt neturtinę žalą.
Teismo nuomone, šioje byloje taikytinas Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktas, kadangi pareiškėjui iš valstybės biudžeto jau yra išmokėta 36 095,04 Lt dydžio kompensacija. Taigi, teismas pritaria atsakovės pozicijai, kad pareiškėjui smurtiniu nusikaltimu padaryta žala jau atlyginta.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad pareiškėjui jau buvo išmokėta 36 095,04 Lt ir kad ši suma viršija jam priteistos žalos sumą, vadovaujantis Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nuostatomis, darytina išvada, kad Teisingumo ministerija teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjo K. J. prašymo kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą.
Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju Teisingumo ministerija nepažeidė įstatymo, neviršijo kompetencijos, ginčijamas sprendimas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių Teisingumo ministerija yra gavusi atitinkamus įgaliojimus pagal Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis). Ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Be to, teismas nenustatė ir kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti Teisingumo ministerijos 2014 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. (1.34)7R-1978 atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde taip pat prašo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo K. J. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.