Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2016-04-04 · Administracinė byla Nr. A-636-442/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-05-05Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-04-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-04
Bylos Nr.
A-636-442/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02118-2014-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virginija Volskienė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Dainius Raižys (pran.)
Pareiškėjas
K. J.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Administracinė byla Nr. A-636-442/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02118-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas K. J. pateikė teismui skundą, kuriame prašė 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) 2014 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. (1.34.)7R-1978, kuriuo atsakovas atsisakė tenkinti jo prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą; 2) patenkinti prašymą ir kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą 300 Lt turtinę žalą ir 6 000 Lt neturtinę žalą.

Pareiškėjas paaiškino, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. nusprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-44-737/2009 A. R. ir V. G. buvo pripažinti kaltais padarę nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 286 straipsnyje, ir iš jų pareiškėjui priteista atlyginti 300 Lt turtinę ir 6 000 Lt neturtinę žalą. Kadangi nusikaltimas, numatytas Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalyje, yra įtrauktas į smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašą, šiuo nusikaltimu padaryta žala privalo būti atlyginta. Pažymėjo, kad įstatyme nustatyta, jog jeigu nuteistieji neturi galimybės atlyginti nukentėjusiajam priteistos pinigų sumos, žalą atlygina valstybė. Pasak pareiškėjo, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) 2014 m. kovo 13 d. raštas Nr. 20-S-780, kuriame nurodyta, kad pareiškėjui buvo išmokėta piniginė kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo, negali būti pagrindas nevykdyti teismo nuosprendžio, kadangi rašte nurodyta pinigų suma nesusijusi su nuosprendžiu priteista pinigų suma iš nusikaltusių asmenų.

Atsiliepimas

Atsakovas Teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad 2014 m. vasario 10 d. gavo pareiškėjo prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Atsakovas, išnagrinėjęs prašymą, su prašymu pateiktus bei kitus gautus dokumentus, nustatė, kad yra ne visos Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatyme nustatytos smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo sąlygos. Kauno AVPK 2014 m. kovo 13 d. raštu Nr. 20-S-780 Teisingumo ministeriją informavo, kad už tarnybos metu patirtą sveikatos sutrikdymą, t. y. už pareiškėjui įvykdytą smurtinį nusikaltimą, iš valstybės biudžeto jam jau buvo sumokėta 36 095,04 Lt kompensacija už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Atsakovo manymu, pareiškėjui smurtiniu nusikaltimu padaryta žala laikoma atlyginta, nes žala buvo kompensuota iš valstybės biudžeto ir viršijo pareiškėjui priteistos žalos sumą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui iš valstybės biudžeto jau yra išmokėta 36 095,04 Lt dydžio kompensacija, todėl šiuo atveju taikytinas Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktas, reglamentuojantis, kad teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar teismo patvirtintoje sutartyje nurodyta smurtiniu nusikaltimu padaryta žala laikoma neatlyginta, jeigu, be kita ko, žala neatlyginta ir nekompensuota iš valstybės ar savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų, užsienio valstybių kompetentingos institucijos. Todėl teismas pritarė Teisingumo ministerijos pozicijai, kad pareiškėjui smurtiniu nusikaltimu padaryta žala jau atlyginta. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad pareiškėjui jau buvo išmokėta 36 095,04 Lt ir ši suma viršija jam priteistos žalos sumą, remdamasis Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nuostatomis, teismas konstatavo, kad Teisingumo ministerija teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjo K. J. prašymo kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Teismas pažymėjo, kad Teisingumo ministerija nepažeidė įstatymo, neviršijo kompetencijos, ginčijamas sprendimas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių Teisingumo ministerija yra gavusi atitinkamus įgaliojimus pagal Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą. Ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Teismas nenustatė ir kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas. Todėl pareiškėjo reikalavimą panaikinti Teisingumo ministerijos 2014 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. (1.34)7R-1978 teismas vertino kaip nepagrįstą.

III.

Pareiškėjas K. J. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą; 2) priimti naują sprendimą ir apeliacinį skundą patenkinti visiškai.

Pareiškėjas teigia, kad tiek Teisingumo ministerija, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog pareiškėjui išmokėta kompensacija Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio pagrindu yra nusikalstama veika padarytos žalos kompensavimas. Pareiškėjo nuomone, Teisingumo ministerija ir pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas sprendimas nekompensuoti pareiškėjui smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos. Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje nustatytos kompensacijos tikslas yra ne atlyginti pareigūno faktinę turtinę ir neturtinę žalą, padarytą nusikalstama veika, tačiau kompensuoti tarnybos pobūdžio sveikatai ir gyvybei sukeltos padidėjusios rizikos padarinius. Todėl Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje numatyta kompensacija mokama esant kitoms sąlygoms ir pagrindams nei žalos atlyginimas. Kompensacija nėra skiriama siekiant atlyginti faktinius pareigūno nuostolius. Dėl to Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio pagrindu išmokėta kompensacija negali ir neturi būti laikoma smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimu Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje numatytos kompensacijos išmokėjimas neatleidžia nusikalstamą veiką padariusio asmens nuo pareigos atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) 2014 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. (1.34.)7R-1978 panaikinimo.

Ginčijamas Teisingumo ministerijos 2014 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. (1.34.)7R-1978 buvo priimtas pareiškėjui K. J. 2014 m. vasario 7 d. kreipusis į Teisingumo ministeriją ir prašius kompensuoti jam smurtiniu nusikaltimu, kuriuo buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, padarytą žalą. Žalos dydį pareiškėjas grindė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. nuosprendžiu, kuriuo pareiškėjui solidariai iš nuteistųjų A. R. ir V. G. priteista 300 Lt turtinės ir 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Teisingumo ministerija 2014 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. (1.34.)7R-1978, vadovaudamasi Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalies 4 punktu, pareiškėjo prašymo netenkino, motyvuodama tuo, jog smurtiniu nusikaltimu padaryta žala pareiškėjui jau yra atlyginta.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas, kurio paskirtis – ginti nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų teises ir teisėtus interesus (1 straipsnio 1 dalis). Minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas nustato priteistos smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą ir smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą avansu. Teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą šio įstatymo nustatyta tvarka turi nukentėję asmenys, kuriems teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba patvirtino sutartį dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo (3 straipsnio 1 dalis).

Remiantis Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, smurtiniais nusikaltimais padaryta žala šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims kompensuojama, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais; 2) teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar teismo patvirtintoje sutartyje nurodyta smurtiniu nusikaltimu padaryta žala neatlyginta; 3) prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar patvirtinta sutartis dėl jos atlyginimo, įsiteisėjimo, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar teismo patvirtintoje sutartyje nurodyta smurtiniu nusikaltimu padaryta žala laikoma neatlyginta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) žalos savanoriškai neatlygino už žalą atsakingas asmuo; 2) antstolis neturėjo objektyvių galimybių išieškoti priteistą žalos atlyginimą; 3) žala neatlyginta ir nekompensuota iš valstybės ar savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų, užsienio valstybių kompetentingos institucijos; 4) atlygintos, kompensuotos ir išieškotos žalos bendra suma nesiekia šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyto maksimalaus kompensuojamos žalos dydžio.

Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, smurtiniais nusikaltimais padaryta žala pagal Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą yra kompensuojama, jei yra visos minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, tame tarpe teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala turi būti neatlyginta. Žala laikoma neatlyginta, jeigu, be kita ko, ji nėra atlyginta ir kompensuota iš valstybės ar savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų, užsienio valstybių kompetentingos institucijos (Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymo „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo“ Nr. 20-TE-798 pagrindu pareiškėjui už tai, kad atliekant tarnybines pareigas buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, 2010 m. vasario 8 d. buvo išmokėta 36 095,04 Lt kompensacija (b. l. 34-35). Nurodyta suma pareiškėjui išmokėta iš valstybės biudžeto, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui padaryta žala negali būti laikoma neatlyginta pagal Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nustatantį, kad žala laikoma neatlyginta, jeigu ji nėra atlyginta ir kompensuota iš valstybės ar savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų.

Kaip minėta, Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo paskirtis yra ginti nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų teises ir teisėtus interesus (1 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjui minėta suma išmokėta ne Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo, o Vidaus tarnybos statuto pagrindu, tačiau ji skirta kompensuoti ta pačia nusikalstama veika pareiškėjo sveikatai padarytą žalą. Pažymėtina, kad pareiškėjui iš valstybės biudžeto išmokėta suma sudarė 36 095,04 Lt, kas viršijo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pareiškėjui priteistos turtinės (300 Lt) ir neturtinės (6 000 Lt) žalos sumą. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjo, kaip nukentėjusiojo nuo smurtinio nusikaltimo, teisės ir teisėti interesai nebuvo apginti. Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjui smurtiniu nusikaltimu padaryta žala buvo kompensuota iš valstybės biudžeto, todėl ji neatitinka Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytos vienos iš sąlygų, kad žala būtų laikoma neatlyginta.

Kadangi pagal Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, smurtiniais nusikaltimais padaryta žala kompensuojama, jeigu yra visos šioje dalyje numatytos sąlygos, o nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui smurtiniu nusikaltimu padaryta žala nelaikytina neatlyginta pagal to paties straipsnio 2 dalį, todėl, nesant vienos iš minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, žala Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo pagrindu neatlygintina.

Teisingumo ministerija, atsisakydama pareiškėjui atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą pagal Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais bei teismo padarytomis išvadomis, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytą prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, pažymi, jog pareiškėjo apeliacinį skundą atmetus, teisė gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nėra numatyta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo K. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasDainius RaižysVirginija Volskienė